Byla 2S-507-794/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. V. ir suinteresuoto asmens AB DNB banko atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: AB DNB bankas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Stora Enso Lietuva“, UAB „Ekskomisarų biuras“, Valstybinė mokesčių inspekcija, K. Š., D. Č., J. V., N. G., L. K., UAB „Agrodurpės“, VšĮ „Finansinės strategijos“, If P&C Insurance AS filialas, UADB „Industrijos garantas“, UAB „Šilėja“, UAB „Gelvora“, AB TEO, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Specagra“, UAB „Ekvalda“, UAB „Skolos administravimo sprendimai“, RAB Sveaskog Baltfor, antstoliai V. Č., D. K., D. T., B. P., N. L.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas R. V. prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ekvalda“. Paaiškino, kad yra nemokus, nes jis negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o jų suma (2456155,7 Eur) viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. 2005 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas su AB banku NORD/LB Lietuva sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjui suteiktas 173772 Eur kreditas komercinei veiklai vykdyti. Kredito užtikrinimui pareiškėjas įkeitė 16 nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. 2007 m. vasario 28 d. su tuo pačiu banku pareiškėjas sudarė kitą kreditavimo sutartį, kurios pagrindu gautas 289620,02 Eur kreditas buvo skirtas kitai paskolai refinansuoti bei gyvenamojo namo remontui. 2007 m. birželio 18 d. su bankus sudarė kredito linijos obligacijų sutartį, kurios pagrindu pareiškėjui suteiktas 289620,02 Eur kredito limitas obligacijų įsigijimui. Prievolėms užtikrinti pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 3 d. antriniu įkeitimu įkeitė 16 žemės sklypų ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartį ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, pagal kurias gavo 1332252,1 Eur. Obligacijų sutarties pagrindu pareiškėjas už banko jam skolintas lėšas pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį ir kredito sutartį įsigijo paties banko išleistų 56000 vnt. obligacijų, kurių bendra vertė 1621872,1 Eur. 2008 m. vasario 15 d. pareiškėjas su banku sudarė dar vieną kredito sutartį, pagal kurią buto pirkimui gavo 126633,46 Eur. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui investicijos į obligacijas nepasiteisino. 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas kartu bendrasavininke O. V. pardavė ( - ) žemės sklypus. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu nutraukė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją – grąžino iš ( - ) pareiškėjo nuosavybėn sutartimi perleistus sklypus. 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas su banku sudarė taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas pripažino bendrą 1139409,92 Eur įsiskolinimą bankui. 547487,55 Eur skola UAB „Specagra“ kilo iš 2013 m. spalio 23 d. paprastojo vekselio ir laidavimo sutarties. 94416,13 Eur skola K. Š. kilo iš 2008 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutarties. 94416,13 Eur skola D. Č. kilo iš 2008 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutarties. 115848,01 Eur skola J. V. kilo iš 2013 m. balandžio 16 d. paskolos sutarties. 81499,07 Eur skola N. G. kilo iš 2007 m. sausio 19 d. pareiškėjo tėvo sudarytos laidavimo sutarties. 28962 Eur skola VšĮ „Finansinės strategijos“ kilo iš 2013 m. birželio 14 d. paskolos sutarties. 63716,4 Eur skola ( - ) kilo iš 2012 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties. Iš viso įsiskolinimai kreditoriams sudaro 2456155,7 Eur, tuo tarpu turto tik už 479662,88 Eur sumą. Siūlomas bankroto administratorius turi patirties administruojant fizinių asmenų bankrotą, lėšų suma reikalinga administravimo išlaidoms nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos sudaro patvirtinimo sudaro 434,43 Eur (t. I, b. l. 1-9, t. V, b. l. 14-16).

4Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Paaiškino, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymą dėl 1217,42 Eur išieškojimo iš pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ naudai ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. įsakymą dėl tokios pačios sumos išieškojimo AB TEO LT naudai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie 5 jam nuosavybės teise priklausančių transportų priemonių bevertiškumą. Pareiškėjas taip pat yra įmonės direktoriaus pavaduotojas, tačiau dirba tik puse etato. Pareiškėjas taip pat būdamas nemokus tik dar labiau didino savo skolinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės kelia abejonių pareiškėjo sąžiningumu atkurti teisingą interesų pusiausvyrą tarp jo ir kreditorių, o bankroto bylos iškėlimas tik dar pablogintų pareiškėjo turtinę padėtį.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Šilėja“ prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad administruoja pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius butus, esančius ( - ). Už suteiktas paslaugas pareiškėjo skola sudaro 687,6 Eur.

6Suinteresuotas asmuo D. K. paaiškino, kad teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl 8,49 Eur ir 2755,44 Eur išieškojimo atitinkamai VMI ir UAB „Ekskomisarų biuras“ naudai.

7Suinteresuotas asmuo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. su pareiškėju sudarė Elektroninių paslaugų sutartį, kurį dėl pareiškėjo įsiskolinimo buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 2 d. 2005-2007 m. sudarydamas kreditavimo sutartis su AB DNB banku pareiškėjas turėjo tinkamai įvertinti prisiimtus įsipareigojimus, siekiant išvengti nemokumo. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. pardavęs du žemės sklypus ( - ) siekė išvengti atsiskaitymo su banku. Žinodamas, kad turės finansinių sunkumų, pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru sudarė dar vieną sutartį dviejų metų laikotarpiui, tokiu būdu padidindamas įsipareigojimų sumą kreditoriams. Sutartis dėl įsiskolinimo nutraukta 2013 m. balandžio 19 d. Skolą pagal abi sutarties sudaro 114,27 Eur.

8Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė atsisakyti kelti pareiškėjui bankroto bylą; teismui nustačius, kad R. V. keltina bankroto byla, administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ir patvirtinti šio bankroto administratoriaus pasiūlytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4329-910/2013 pareiškėjo nuosavybėn buvo grąžintas nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertė pagal 2011 m. liepos 4 d. UAB „OBER-HAUS“ atliktą vertinimą sudarė 4455622,97 Eur, o likvidacinė vertė – 2881176,15 Eur. Taigi pareiškėjas negali būti pripažintas nemokiu. Pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d. iš viso buvo išmokėta 87,12 Eur darbo užmokesčio. Tuo tarpu pareiškėjo būtiniesiems poreikiams reikalinga 338,86 Eur, administratoriaus atlyginimui – 405,47 - 434,43 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas būtų ėmęsis realių pastangų sumažinti skolas. Pareiškėjas po 2005 m. rugpjūčio 18 d. kreditavimo sutarties termino suėjimo, po 2007 m. vasario 28 d. ir 2008 m. vasario 15 d. kreditavimo sutarčių nutraukimo sudarė daug kitų sutarčių, iš kurių kilo pareiškėjo įsiskolinimai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3400-821/2013 konstatuota, jog pareiškėjas jau nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. tinkamai nebevykdė įsipareigojimų bankui. 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas pardavė ( - ) banko naudai įkeistus žemės sklypus už 1475903,61 Eur. Šios sumos užtektų atsiskaityti su banku, tačiau bankui jokia dalis nebuvo sumokėta. 2012 m. lapkričio 22 d. ( - ) buvo iškelta bankroto byla, tačiau pareiškėjas niekada nesiėmė jokių priemonių išsiieškoti skolą. Bankui, kaip kreditoriui pareiškėjo interesais pareiškus netiesioginį ieškinį ( - ) dėl perleistų įkeistų žemės sklypų grąžinimo R. V., pastarasis tam prieštaravo. 2012 m. spalio 22 d. pareiškėjas sudarė reikalavimo į ( - ) perleidimo sutartį už 376506,02 Eur, tačiau ir iš šių lėšų bankas nieko negavo. Pareiškėjas nepateikė pažymų, jog nemokus tapo ne dėl žalingų įpročių. Visos šios aplinkybės rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Bankas yra didžiausias pareiškėjo kreditorius, todėl siūlomas bankroto administratorius yra tinkamesnė kandidatūra, nei pareiškėjo, nes turi didelę darbo patirtį, yra nešališkas, bankroto procedūras atliks pigiau – už 405,46 Eur.

9Suinteresuotas asmuo UAB „STORA ENSO LIETUVA“ prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes turi ir smulkių skolų (25,13 Eur, 77,8 Eur), kas rodo, jog pareiškėjas nesistengia padengti turimų įsiskolinimų. Taip pat per dieną dirbą tik vieną valandą, nepateikė jokių duomenų, jog negalėtų dirbti visą darbo dieną. Nors pareiškėjas finansinių sunkumų turi nuo 2008 m., tačiau 2010 m. kovo 20 d. pareiškėjas įsipareigojo teikti 4344,3 Eur per metus išlaikymą dukrai. Taigi pareiškėjas turi kitų pajamų, kurių nedeklaruoja.

10Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas daugiau nei metus negauna pastovių pajamų, nors yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl yra nesąžiningas. L. K., su kuria sudaryta paskolos sutartis, yra pareiškėjo nesantuokinio vaiko mama, UAB ( - ), su kuria taip pat sudaryta paskolos sutartis, yra pareiškėjo darbovietė, kur jis dirba direktoriaus pavaduotoju. Nors pareiškėjo teigimu, darbovietė negeneruoja apyvartinių lėšų, tačiau 2012 m. paskolino 63716,4 Eur. Pareiškėjo skola už dviejų butų šildymą iš viso sudaro 6470,93 Eur.

11Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad atsakovo skola už geriamąjį vandenį iš viso sudaro 401,02 Eur.

12Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus. Paaiškino, kad pareiškėjo skolas valstybės biudžetui sudaro 130798,75 Eur.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. iškėlė pareiškėjui R. V. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB Bankrotų administravimo grupė; patvirtino 405,47 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 200 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, 2456155,70 Eur suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pareiškėjo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, tačiau nekilnojamasis turtas yra įkeistas pagal kredito sutartis, pareiškėjo vardu registruotos transporto priemonės yra mažavertės, piniginių santaupų pareiškėjas neturi, gaunamas pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis iš UAB ( - ). Dėl išvardintų aplinkybių teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus. Teismas taip pat nenustatė, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos per protingą terminą, o priteistos procesinės palūkanos ir toliau būtų skaičiuojamos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be, to iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais, ir, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas. Teismas nurodė, jog kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių nebūtų galima skirti pareiškėjo bankroto administratoriumi pareiškėjo pasiūlytą kandidatą UAB „Ekvalda“ (įgaliotas asmuo N. J.) ar suinteresuoto asmens AB DNB banko pasiūlytą kandidatą UAB Bankrotų administravimo grupė. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad mažesnes administravimo išlaidas pasiūlė suinteresuoto asmens siūlomas bankroto administratorius, teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB Bankrotų administravimo grupė.

15III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, formaliai sprendė dėl pareiškėjo sąžiningumo, todėl nepagrįstai nutarė iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas yra skolingas UAB „Specagra“ 547487, 54 Eur, o šis kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš 2013 m. spalio 23 d. paprastojo vekselio ir laidavimo sutarties, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Specagra“ būtų išduotas vykdomasis įrašas pagal vekselį. Pareiškėjas taip pat yra skolingas kreditoriui J. V. 115848,01 EUR sumą, tačiau šios skolos nepagrindžia jokiais dokumentais. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jo įsipareigojimas N. G. sudaro 81499,07 Eur sumą. Šis reikalavimas kilęs iš pareiškėjo tėvo įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį, o pareiškėjas po tėvo mirties turtą paveldėjo pagal apyrašą, kuriame nurodyta, jog paveldėto turto vertė sudaro tik 11133,86 Eur. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl N. G. finansinis reikalavimas negali sudaryti daugiau, nei paveldėto turto vertė. Iš į bylą pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėjas turėdamas didelius įsipareigojimus, prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, kurių realiai negalėjo vykdyti, ir tai žinodamas, pats sau sukėlė nemokumą. Pareiškėjas, būdamas vieninteliu ( - ) akcininku ir valdybos nariu, 2011 m. rugpjūčio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl AB DNB banko naudai įkeistų žemės sklypų perleidimo ( - ) nuosavybėn už 5096000 Lt. Šios kainos būtų užtekę atsiskaityti su banku pagal visas kreditavimo sutartis, tačiau jokia kainos dalis iš sutartyje nurodytos turto kainos nebuvo sumokėta, o 2012 m. lapkričio 22 d. ( - ) iškelta bankroto byla. Pareiškėjas niekada nesiėmė jokių priemonių skolai iš ( - ) išieškoti ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bankui, kaip kreditoriui R. V. interesais pareiškus netiesioginį ieškinį ( - ) dėl perleistų įkeistų žemės sklypų grąžinimo R. V., pastarasis prieštaravo tokio ieškinio tenkinimui. Po to, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4329-910/2013, kuriuo žemės sklypai, už kuriuos ( - ) neatsiskaitė, buvo grąžinti R. V. nuosavybėn, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad jo nuosavybėn grąžintas nekilnojamais turtas būtų perregistruotas jo vardu, tuo bandydamas sudaryti kliūtis išieškoti skolas iš šio turto. Taigi pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla. Teismas tik formaliai įvertino pareiškėjo nemokumą, tačiau neatsižvelgė į turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų dydį. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai sudaro 2456155,70 Eur, tačiau į šią sumą nepagrįstai įtraukti jau minėti UAB „Specagra“, J. V. ir N. G. reikalavimai bendrai 733700,77 Eur sumai. Minusavus šią sumą, pareiškėjo turto vertė viršytų pradelstų įsipareigojimų dydį. Taigi pareiškėjas negali būti pripažintas ir nemokiu FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Bankroto bylos iškėlimas ir mokumo plano patvirtinimas neatitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesų, nes pareiškėjo gaunamų pajamų (apie 100 Eur/mėn.) neužtenka net būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjui iškėlus bankroto bylą pareiškėjo mokumas galėtų būti atkurtas tik pardavus turimą turtą ir jeigu po turto pardavimo liktų skolos, jos būtų nurašomos, nes pareiškėjas neturėtų lėšų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kas iš esmės pažeistų FABĮ įstatymo paskirtį.

17Pareiškėjas R. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus skyrimo ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ekvalda“ įgaliotą asmenį N. J.. Paaiškino, kad remiantis kasacinio teismo praktika, skiriant bankroto administratorių būtina atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūroms įvertinti teismas gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Skundžiama nutartimi teismas vadovavosi išskirtinai tik mažiausios pasiūlytos kainos kriterijumi, tačiau neatsižvelgė į kitus, objektyviam bankroto administratoriaus parinkimui ne mažiau reikšmingus kriterijus. Teismas visiškai nevertino nei vieno iš pasiūlytų bankroto administratorių užimtumo, neanalizavo, kuris iš siūlomų kandidatų turės galimybę pareiškėjo bankroto procesą įgyvendinti maksimaliai užtikrinant kuo sklandesnį bei operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą. UAB „Bankrotų administravimo centras“ dirba 5 bankroto administratoriai, kurie iš viso administruoja 121 vykdomą bankroto procedūrą, todėl vienam UAB „Bankrotų administravimo centras“ bankroto administratoriui vidutiniškai tenka 24,2 bankroto administravimo procedūros. Tuo tarpu, UAB „Ekvalda“ šiuo metu dirba 3bankroto administratoriai, kurie iš viso administruoja 45 vykdomas bankroto procedūras, todėl vienam UAB „Ekvalda“ bankroto administratoriui vidutiniškai tenka tik 15 bankroto administravimo procedūrų. Tik vienas UAB „Bankrotų administravimo centras“ bankroto administratorius (R. J.) dirba Vilniuje ir jis šiuo metu administruoja 16 bankroto procedūrų kiti administratoriai dirba Kaune, Alytuje bei Klaipėdoje, dėl ko šių administratorių parinkimas būtų neekonomiškas. Alytuje bei Klaipėdoje dirbantys UAB „Bankrotų administravimo centras“ bankroto administratoriai administruoja mažiausią skaičių visų UAB „Bankrotų administravimo centras“ bankroto procedūrų (Alytuje – 4, Klaipėdoje nei vienos), dėl ko didžioji dalis bankroto administratoriui vykdomų bankroto procedūrų tenka būtent Vilniuje bei Kaune veikiantiems bankroto administratoriams. Tuo tarpu visi trys UAB „Ekvalda“ bankroto administratoriai dirba Vilniuje. Vienas iš UAB „Ekvalda“ bankroto administratorių (J. V.) administruoja tik 6 vykdomas bankroto procedūras, todėl UAB „Ekvalda“ bankroto administratoriai turėtų visas galimybes operatyviai spręsti bankroto procedūrų metu kilusius klausimus. Teismas neatsižvelgė, jog UAB „Bankrotų administravimo grupė“ buveinė yra Kaune, kai tuo tarpu pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji bei turto vieta yra Vilniuje, UAB „Ekvalda“ buveinė taip pat yra Vilniuje. Daugelis pareiškėjo kreditorių taip pat taip pat reziduoja Vilniuje. Taigi bankroto administratoriaus išlaidos kelionėms į teismą ar kreditorių susirinkimus būtų kur kas mažesnės, jei bankroto administratorius reziduotų tame pačiame mieste kaip ir pareiškėjas. UAB „Bankrotų administravimo grupė“ siūlyta bankroto administravimo kaina yra tik 28,96 Eur mažesnė nei UAB „Ekvalda“ siūlyta kaina, kuri buvo pasiūlyta jau žinant kitos šalies kainą, todėl kaina neturėtų būti laikoma lemiamu kriterijumi. UAB „Bankrotų administravimo grupė“ pateiktoje bankroto administratoriaus detalizacijoje nenumatytas paties bankroto administratoriaus atlyginimas už bankroto bylos administravimą, todėl tikėtina, kad pateikta suma bus gerokai didesnė nei nurodė UAB „Ekvalda“. Bet kokios iš anksto nenumatytos pareiškėjui tenkančios išlaidos tik dar labiau apsunkintų pareiškėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka kuo operatyviau padengti įsipareigojimus kreditoriams. AB DNB bankas yra priešiškas pareiškėjo atžvilgiu, tarp šalių yra kilęs ginčas vienoje byloje dėl pareiškėjo su AB DNB banku sudarytos kredito sutarties ir obligacijų sutarties pakeitimo, dėl kurios eigos pareiškėjas yra praradęs pasitikėjimą AB DNB banku. Ši Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla iki šiol nėra baigta. Todėl paskyrus būtent bankui palankų administratorių neigiamas AB DNB banko nusiteikimas gali turėti įtakos pareiškėjo bankroto procedūrų įgyvendinimui bei sąlygoti kreditorių bei pareiškėjo interesų apsaugos pusiausvyros nepaisymą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog fizinio asmens bankroto procese prioritetas turėtų būti skiriamas skolininko interesų užtikrinimui, o pirmenybė skiriamam administratoriui – pareiškėjo pasiūlytam (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2S-2506-390/2014).

18Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su administratoriaus paskyrimu, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Tai, kad pareiškėjas pasiūlė įstatymo reikalavimus atitinkančio administratoriaus kandidatūrą, nereiškia ir negali reikšti, kad ši aplinkybė kokiu nors būdu savaime sudaro pagrindą administratoriumi skirti būtent pareiškėjo siūlomą administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-139-421/2015). FABĮ 11 str. 2 d. yra nustatyta, jog siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą gali tiek pareiškėjas, tiek jo kreditorius. Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, jų metu yra tenkinami bankrutuojančio subjekto kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl bankroto proceso metu visais atvejais turi būti užtikrinama bankrutuojančio skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-516/2014 nurodė, jog įmonių bankroto bylose suformuota praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad esant galimybei pasirinkti, ar skirti įmonės vadovo ar kito dalyvaujančio byloje asmens, neturinčio su įmonės valdymu nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio, siūlomą administratoriaus kandidatūrą, teismas administratoriumi turėtų paskirti ne vadovo siūlomą asmenį. Bankroto administratoriui, be kitų pareigų yra nustatyta pareiga kontroliuoti ir stebėti, ar fizinis asmuo tinkamai vykdo jam FABĮ nustatytas pareigas, taip pat patikrinti fizinio asmens veiklą ir jo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. Viena iš bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui sąlygų yra fizinio asmens sąžiningumas. Sąžiningas asmuo turi būti ne tik iki bankroto bylos iškėlimo, bet ir viso bankroto proceso metu. Toks asmuo bankroto proceso metu turi pareigą bendradarbiauti su administratoriumi, pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus ir atskleisti jam visą su bankroto procesu ir savo turimomis bei gaunamomis pajamomis susijusią informaciją, nes priešingu atveju pagal bankroto byla gali būti nutraukta. Taigi, objektyviausiai ir nešališkai šių pareigų vykdymą gali užtikrinti ne tiesiogiai bankroto bylos iškėlimu suinteresuoto fizinio asmens siūlymu teismo paskirtas administratorius, o toks administratorius, kuris nėra susijęs su asmeniu, siekiančiu bankroto bylos sau iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bankroto administratorių užimtumo teikiant bankroto administravimo paslaugas, veiklos vietos kriterijai nėra tie, kuriais remiantis būtų galima besąlygiškai keisti teismo paskirtą administratorių, jie vertinami kartu su visomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis būti reikšmingomis parenkant tinkamiausią administratorių. Taigi akivaizdu, jog nenustačius šališkumo, minėti kriterijai yra fakultatyvūs. Apelianto nurodyti argumentai nėra pagrindas pakeisti bankroto administratorių. Be to, tinkamiausiai savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius, kuris geriausiai žino, kiek, priklausomai nuo eigos ir kitų bankroto proceso ypatumų, laiko sąnaudų reikalauja vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr. 2-1698/2014). Paskirtasis administratorius UAB „Bankrotų administravimo grupė“ sutikimą teikti bankroto administravimo paslaugas išreiškė, vadinasi, savo gebėjimą tinkamai administruoti atsakovą įvertino. Administratoriaus buveinės vietos kriterijus taip pat yra fakultatyvus ir nėra lemiamas ar savaime suteikiantis pranašumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr. 2-1698/2014). Juolab kreditoriai yra ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, taigi, paskirtasis administratorius turi daugiau galimybių užtikrinti operatyvesnį ir patogesnį bendravimą su jais, nes jo darbuotojai dirba įvairiuose miestuose. Paskirtojo bankroto administratoriaus nurodoma lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo, yra mažesnė nei pareiškėjo siūlomo administratoriaus, todėl tai, jog paskirtojo administratoriaus buveinė yra Kaune administravimo išlaidų nepadidins. Tai, jog bankas nesutiko su bankroto bylos iškėlimu, nereiškia, kad bankas yra nusistatęs priešiškai apelianto atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie galimą paskirtojo bankroto administratoriaus šališkumą. Bankas yra didžiausias pareiškėjo kreditorius, todėl būtent jo pasiūlyto administratoriaus paskyrimas sudaro prielaidas maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį bei operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, o taip pat ir išvengti konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančiu asmeniu. Bankas taip pat yra ir pareiškėjo hipotekos kreditorius, kas reiškia, kad didžiausia administravimo išlaidų suma bus dengiama iš banko lėšų, todėl bankas yra suinteresuotas, kad būtų paskirtas nešališkas administratorius, kuriuo bankas pasitikėtų, bei kad tarp banko ir skiriamo administratoriaus neatsirastų jokių prielaidų konfliktinėms situacijos iškilti bankroto proceso metu.

19Pareiškėjas R. V. atsiliepimu prašo AB DNB banko atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad byla dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko (pareiškimas pateiktas 2014 m. balandžio 11 d.), nors turėjo būti išnagrinėta per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo (FABĮ 5 str. 7 d.). Bankas bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, neprašė pateikti papildomų įrodymų, o kreditorių reikalavimu pagrįstumu suabejojo tik teismui priėmus sprendimą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra sprendžiama dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, nes visi kreditoriniai reikalavimai, įskaitant ir jų pagrįstumą, perduodami tikrinti paskirtam bankroto administratoriui tik tuomet, kai teismas iškelia fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 str. 1, 2, 7 d.; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 2S-436-730/2014). Nepagrįstai ginčydamas nutartį bankas siekia apsaugoti išimtinai tik savo interesus, t. y. neiškėlus bankroto bylos priverstinio išieškojimo iš pareiškėjui priklausančio bankui įkeisto turto metu išsiieškoti bei patenkinti tik paties banko reikalavimą. Tokie banko veiksmai prieštarauja teisės aktų garantuojamoms pareiškėjo teisėms, be kita ko, bankui piktnaudžiaujant savo teisėmis pareiškėjui sudaromos kliūtys naudotis procesinėmis garantijomis bei klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti FABĮ numatytais terminais. UAB „Specagra“ 547487,55 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš 2013 m. spalio 23 d. laidavimo sutarties, kurios pagrindu 2013 m. spalio 23 d. buvo išduotas paprastasis vekselis. Vekselio turėtojas, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui, tačiau jam išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p., 79 str. 1 d. 3 ir 4 p., 80 str. 1 d.). Asmuo, ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytais terminais nepranešęs laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą, teisių nepraranda; jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės, neviršijant vekselio sumos (ĮPVĮ 47 str. 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 3K-7-278/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p. nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-314/2010). Kreditorius pagal pirminį sandorį (šiuo atveju pagal 2013 m. spalio 23 d. laidavimo sutartį) ir taip pat vekselio turėtojas, skolininkui neįvykdžius visos ar dalies prievolių pagal pirminį sandorį, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl visos ar dalies vekselyje nurodytos sumos išieškojimo, tačiau ne daugiau, negu skolininkas neįvykdė pagal pirminį sandorį, ir ne daugiau, negu nurodyta vekselyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-157-219/2015). Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-716/2013). UAB „Sprecagra“ reikalavimas į pareiškėją, nepaisant to, jog yra pasibaigęs vekselio pateikimo apmokėti terminas, yra galiojantis bei pagrįstas byloje pateiktos laidavimo sutarties pagrindu, tuo tarpu jo dydis bei pagrįstumas, turės būti vertinami vėlesnėje fizinio asmens bankroto bylos stadijoje. Pareiškėjas 115848,01 Eur dydžio sumą iš kreditoriaus J. V. pasiskolino pagal 2013 m. balandžio 16 d. paskolos sutartį bei 2013 m. balandžio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pareiškėjas paskolos sumą gavo grynais pinigais, todėl neturi galimybės pateikti kokius nors kitus papildomus paskolos sumos perdavimo pareiškėjui faktą patvirtinančius įrodymus. N. G. 81499,07 Eur kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš 2007 m. sausio 19 d. pareiškėjo tėvo A. V. sudarytos laidavimo sutarties. Pareiškėjo pareiga atsiskaityti su N. G. kilo pareiškėjui perėmus tėvo palikimą, įskaitant ir palikėjo skolinius reikalavimus bei skolines pareigas paveldimo turto apyrašu. Bankas nenurodo, kokios vertės turtą pareiškėjas paveldėjo, nelygina paveldėto turto vertės su kreditoriaus N. G. reikalavimu, todėl banko teiginiai yra niekiniai. Net ir tuo atveju, jei vėlesnėje bankroto bylos stadijoje bankroto administratorius nustatytų, jog pareiškėjo įsipareigojimai yra mažesni nei nurodyta pareiškime, dar nereiškia, jog nebūtų pagrindo tęsti fizinio asmens bankroto procedūras, kadangi pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai gerokai viršytų 25 MMA. Dėl sąžiningumo vertinimo pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys Biržų raj., yra durpynai, kuriuos pareiškėjas naudojo vykdomo verslo reikmėms. Pareiškėjas sudarydamas paskolos sutartis nežinojo bei neturėjo galimybės žinoti, kad ateityje negalės įvykdyti iš paskolos sutarčių kylančių įsipareigojimų. Pareiškėjas lėšas iš kreditorių skolinosi verslo durpynuose vykdymui bei vystymui, bei tikėjosi, jog durpynuose vykdoma veikla bus atkurta, o iš gaunamų pajamų pareiškėjas grąžins skolas. Tačiau 2014 m. kovo 19 d. pats bankas inicijavo vykdomųjų įrašų pateikimą antstolei, kuri 2014 m. kovo 24 d. patvarkymu areštavo banko naudai įkeistus žemės sklypus (durpynus) bei nustatė pareiškėjui, kaip beje ir ( - ), disponavimo teisės žemės sklypais (durpynais) apribojimą bei valdymo teisės apribojimą, uždraudžiant pareiškėjui daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Nesant galimybės žemės sklypuose (durpynuose) vykdyti įprastą durpių kasimo veiklą, ( - ) neturi galimybės generuoti pajamas, ir tuo pačiu mokėti pareiškėjui jam priklausantį darbo užmokestį. Bankui nesiėmus valdymo teisės apribojimo, pareiškėjas galimai būtų pajėgus vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Minėtų žemės sklypų pareiškėjas savo vardu neįregistruoja, nes neturi lėšų sumokėti už žemės sklypų perregistravimą (1842,30 Eur). Prieš 2011 m. rugpjūčio 17 d. sudarydamas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjas dar 2011 m. rugpjūčio 12 d. iš banko buvo gavęs sutikimą dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, todėl banko valia dėl žemės sklypų pardavimo buvo išreikšta. Nepaisant to, pagal banko ieškinį 2011 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ( - ) parduoti žemės sklypai (durpynai) buvo grąžinti pareiškėjo nuosavybėn. Bankas klaidina teismą nurodydamas, jog pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai yra mažesni nei nurodo pareiškėjas. Vien banko reikalavimas pareiškėjui nuolat auga – 2015 m. birželio 15 d. sudarė 1243105,35 Eur, per daugiau nei vienerius metus laiko nuo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo įsiskolinimas bankui padidėjo 104000 Eur, dėl ko vien išaugęs pareiškėjo įsiskolinimas bankui sudaro pagrindą nedelsiant iškelti bankroto bylą. Bylos nagrinėjimo metu išaugo ne tik banko reikalavimas pareiškėjui, tačiau ir kitų pareiškėjo kreditorių reikalavimai. Skunde banko keliamas klausimas dėl pareiškėjo gaunamų pajamų turėtų būti vertinamas tvirtinant pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, o ne fizinio asmens bankroto bylos stadijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis Nr. 2S-1180-730/2014). Didžioji dalis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto, o būtent žemės sklypai (durpynai), kurių vertė sudaro beveik 90 proc. viso pareiškėjui priklausančio turto vertės, yra įkeisti bankui, todėl būtent banko interesai bankroto proceso metu pardavus pareiškėjui priklausantį turtą būtų tenkinami pirmiausia (FABĮ 29 str. 1 d.). Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas gauna mažas pajamas, nėra pagrindas neiškelti bankroto bylą. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjo motina sunkiai serga, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią motinai teikia pats pareiškėjas, todėl pareiškėjas neturi galimybės dirbti didesne apimtimi nei iki šiol. Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, jog gyvena iš motinos gaunamos pensijos. Toks pareiškėjo pajamų šaltinis teismui nurodytas dar bylos nagrinėjimo metu, teismui pateikti ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Todėl pareiškėjas yra ir buvo sąžiningas, tiek nurodydamas priežastis, sąlygojusias didesnio darbo krūvio negalimumą, tiek pateikdamas teismui kitus Pareiškėjo sunkią finansinę būklę bei nemokumą patvirtinančius įrodymus.

20Suinteresuotas asmuo VšĮ „Finansinės strategijos“ atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą atmesti, o pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į bankroto administravimo kainą, visiškai neatsižvelgdamas į administratorių užimtumą, turimų bankroto bylų skaičių, buveinę ir/ar darbo vietas. Tuo tarpu klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas išnagrinėjo išsamiai.

21Suinteresuotas asmuo UAB „STORA ENSO LIETUVA“ atsiliepimais prašo suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą tenkinti, o pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad nėra pagrindo laikyti pareiškėją neturinčiu finansinių galimybių dengti savo įsipareigojimų, kadangi pareiškėjas net nesistengia to daryti. Pareiškėjas turi finansinių sunkumų nuo 2008 m., tačiau 2010 m. kovo 20 d. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai po 4344,3 Eur per metus, nors pagal teismų praktiką dėl sunkios finansinės padėties paprastai išlaikymui priteisiama ½ minimalaus atlyginimo dalis. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas turi kitų pajamų, kurių nedeklaravo. Teismas bankroto administratorių, pasiūliusį mažesnę administravimo kainą, parinko tinkamai, kadangi kuo didesnė pareiškėjo pajamų dalis bus skirta administratoriui, tuo labiau nukentės kreditorių interesai, nes jie atgaus mažesnę sumą.

22Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu prašo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti, o suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad visiškai palaiko pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus. Bankroto byla pareiškėjui iškelta pagrįstai, kadangi net ir neįtraukus AB DNB banko nurodytų kreditorių reikalavimų, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai vis tiek viršija 25 MMA, o kreditoriai savo ruožtu teiks kreditorinius reikalavimus, įrodydami jų pagrįstumą.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

25Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Fizinio asmens bankroto byla iškeliama, jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų. FABĮ 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Taigi įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga susideda iš dviejų aspektų: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų prieiti išvados, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas pagal gaunamas pajamas negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, pareiškėjo vardu registruotos nuosavybės teisės į įkeistus pagal kredito sutartis nekilnojamuosius daiktus, registruotos mažavertės transporto priemonės, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi. Tačiau kokia konkreti pareiškėjo turimo turto ir piniginių lėšų apimtis, į kurį galima nukreipti išieškojimą, išvados nepadarė, nurodydamas, kad pradelstų skolinių įsipareigojimų suma (2456155,7 Eur) akivaizdžiai viršija 25 MMA. Byloje atliktos ekspertizės duomenys rodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (durpynų) vertė yra 2150000 Eur (ekspertizės aktas, atskiras bylos tomas). Antstolės V. M. 2014 m. vasario 5 d. patvarkymai rodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių dvejų butų, esančių ( - ), vertė yra 220111,21 Eur (t. III, b. l. 114-117). Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, butų vertė 2015 m. gegužės 25 d. sudarė 170000 Eur (t. V, b. l. 17-20). Antstolės 2014 m. vasario 27 d. patvarkymas rodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio ( - ), vertė yra 95574,61 Eur (t. III, b. l. 118-119). Taigi viso pareiškėjo nekilnojamojo turto vertė pagal į bylą pateiktus duomenis svyruoja nuo 2415574,61 Eur iki 2465685,82 Eur. Tokia nekilnojamojo turto vertė yra pakankama visiems ar didžiajai daliai pareiškėjo įsiskolinimams padengti ir todėl nenustačius tikrosios pareiškėjo turto apimties negalima teigti, kad jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų, ar kad vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus būtų pažeista skolininko ir išieškotojų (kreditorių) interesų pusiausvyra. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 3 p. pareiškėjas prie pareiškimo turėjo pridėti viso turimo turto sąrašą, nurodydamas jo vertę. Nors pareiškime yra nurodytas pareiškėjui priklausančio turto sąrašas, tačiau šis sąrašas nėra išsamus: nenurodyta ar pareiškėjas turi akcijų ar kitų vertybinių popierių ir jų vertė; nors nurodoma, jog privalomai registruotinas kilnojamasis turtas (transporto priemonės) yra bevertis ir artimiausiu metu bus išregistruotas, tačiau į bylą nebuvo pateikta duomenų apie turto išregistravimą, taigi negalima teigti, jog nurodytas turtas yra bevertis. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks realiai skirtumas yra tarp pareiškėjo turimo turto vertės ir įsipareigojimų, laikytina, kad neatskleidė bylos esmės bei padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nemokumo. Todėl vien dėl šių aplinkybių yra pagrindas panaikinti teismo nutartį ir bylą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui grąžinti svarstyti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

26Apelianto AB DNB banko nuomone, pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina tai, kad pareiškėjas per trejų metų laikotarpį sudarinėjo sandorius ir prisiiminėjo vis naujus finansinius įsipareigojimus, kurių negalėjo įvykdyti, tokiu būdu pats sau sukėlė nemokumą. Iš esmės analogiški apelianto (bei dalies kitų suinteresuotų asmenų) argumentai, buvo nurodyti ir jo atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė, iš esmės formaliai konstatuodamas tik tai, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą šiuo atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų, o išsamesnį vertinimą atliks bankroto administratorius. Iš naujo nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas privalo išsiaiškinti per trejų metų laikotarpį sudarytų sandorių ir pareiškėjo gautų pinigų panaudojimo klausimą, kad būtų galima spręsti, ar pareiškėjas yra sąžiningas skolininkų atžvilgiu ir ar jo veiksmuose panaudojant skolintas lėšas nėra veikų, išvardintų CK 6.67 str., t. y. ar nėra Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų pagrindų atsisakyti kelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat nurodė, kad būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį jam reikalinga 338,86 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nuo 2013 m. sausio mėn. negauna jokio atlyginimo iš savo darbovietės ( - ), kurioje eina direktoriaus pavaduotojo pareigas, dirbdamas puse etato. Nors pareiškėjas nurodo, jog atlyginimo negauna dėl sunkios ( - ) finansinės padėties, dirbti pilną darbo dieną negali, nes prižiūri sunkiai sergančią motiną, gyvena iš motinos pensijos, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikta jokių įrodymų. Byloje yra tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. gegužės 14 d. pažyma, iš kurios matyti, jog pareiškėjo motinos gaunamos pajamos (pensijos) per mėnesį sudaro 475,23 Eur (t. III, b. l. 110-113). Išanalizavus pareiškėjo pateiktų bankų sąskaitų išrašus matyti, jog jose nurodyti tik sąskaitos likučiai, visi kiti duomenys yra paslėpti, išrašai yra neinformatyvūs, nes dalis pateikta tik už vieną dieną, likę – už 27 dienas (t. II, b. l. 31-40). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie pareiškėjo įrodymai neįrodo jo realios finansinės padėties, o tik sudaro prielaidas apie galimą pareiškėjo nesąžiningumą.

27Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes būtinas papildomų įrodymų išreikalavimas ir tyrimas, be to, bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užkirstų bylos dalyviams kelią į apeliaciją, todėl skundžiama nutartis, išskyrus dalyje dėl įpareigojimo AB DNB bankui sumokėti į depozitinę sąskaitą lėšas už ekspertizės atlikimą, naikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

28Pagal CPK 338 str., 315 str. 2 d. 3 p. atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kai skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Kadangi skundžiama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra naikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas nagrinėti iš naujo, konstatuotina, jog neliko pareiškėjo atskirojo skundo apskundimo objekto, todėl apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, nutraukiamas.

29Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 3 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį, išskyrus dalyje dėl AB DNB banko įpareigojimo sumokėti 973,12 Eur į depozitinę sąskaitą, panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui R. V. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31Apeliacinį procesą pagal R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas R. V. prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą,... 4. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašė pareiškimo dėl fizinio asmens... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „Šilėja“ prašė pareiškimą spręsti teismo... 6. Suinteresuotas asmuo D. K. paaiškino, kad teisinio suinteresuotumo bylos... 7. Suinteresuotas asmuo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras prašė... 8. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė atsisakyti kelti pareiškėjui... 9. Suinteresuotas asmuo UAB „STORA ENSO LIETUVA“ prašė pareiškimo dėl... 10. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė pareiškimo... 11. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašė pareiškimą dėl... 12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė bylą nagrinėti... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. iškėlė pareiškėjui... 15. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto... 17. Pareiškėjas R. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 18. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo R. V.... 19. Pareiškėjas R. V. atsiliepimu prašo AB DNB banko atskirąjį skundą... 20. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Finansinės strategijos“ atsiliepimu prašo... 21. Suinteresuotas asmuo UAB „STORA ENSO LIETUVA“ atsiliepimais prašo... 22. Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu prašo pareiškėjo R. V. atskirąjį... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti... 26. Apelianto AB DNB banko nuomone, pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina tai,... 27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 28. Pagal CPK 338 str., 315 str. 2 d. 3 p. atskirasis skundas nepriimamas ir... 29. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį, išskyrus... 31. Apeliacinį procesą pagal R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto...