Byla e2-1507-451/2018
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties, įsakymo, pastato paskirties pakeitimo ir perregistravimo registre pripažinimo negaliojančiai

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, Justinai Norvaišaitei, dalyvaujant ieškovo NŽTA atstovui A. A., atsakovo R. S. D. atstovei advokato padejėjai B. U., trečiojo asmens E. B. atstovei advokato pedėjėjai Rūtai Sutkaitienei, trečiajam asmeniui E. V. D., trečiojo asmens E. V. D ir D. D. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo NŽT prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. S. D., tretiesiems asmenims E. B., E. V. D, D. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl pirkimo – pardavimo sutarties, įsakymo, pastato paskirties pakeitimo ir perregistravimo registre pripažinimo negaliojančiai,

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (e.b. 1t., b.l.116-125), kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ab initio 2015-10-14 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8SU-422, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ab initio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-09-28 įsakymą Nr. 8VĮ- 1155-(14.8.2) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo R. S. D.“, taikyti restituciją natūra - žemės sklypo ( - ), esančio ( - ) 0,0395 ha dalį grąžinti valstybės nuosavybėn, o R. S. D. iš valstybės priteisti 2068,07 Eur., panaikinti pastato (unikalus Nr. ( - ) 2016-11-09 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato – ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis ( - ) pagrindinę naudojimo paskirtį - pagalbinio ūkio. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jis teikia ieškinį gindamas viešąjį interesą. Ieškovas nurodo, jog ieškinį teikia vadovaudamasis Žemės įstatymo 10 str.5d.1p., statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 patvirtinto Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d., įsakymu nr. 289. Ieškovas nurodo, jog atsakovei žemės sklypas buvo suformuotas kaip gyvenamojo namo priklausiniui, todėl atsakovei priklausančiam ūkio pastatui neturi būti išskiriama žemės sklypo dalis, reikalinga savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Nurodo, jog parduodant atsakovei žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, todėl ieškovo ieškinys turi būti tenkintas pilna apimtimi.

5Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį (e.b.,2t.,b.l.101-103), kuriuo teismo sprendimo priėmimą palieka teismo nuožiūrai. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, jog ieškovas prašo panaikinti savo paties sudarytą sutartį, vykdant savo paties priimtą administracinį aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes tiek ieškovui, tiek atsakovei, ir esant tam pačiam teisiniam reglamentavimui dėl valstybinės žemės pardavimo, bei dalių reikalingų pastatams eksploatuoti nustatymo. Nurodo, jog teismas turėtų vertinti pasekmes dėl veiksmų , kuriuos atliko atsakovė, kaip teisėta žemės sklypo dalies ir pastato dalies savininkė.

6Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (e.l.2t., b.l. 111-114), kuriame nurodo, jog ieškovas ginčija savo paties sudarytus administracinius aktus, tačiau apie atsakovės kaltę ar neteisėtus veiksmus, lėmusius valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtą sudarymą, duomenų ieškovas nepateikia. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

7Trečiasis asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (e.b. 2t., b.l.138-146), kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, jog NŽT negalėjo tenkinti atsakovės prašymo parduoti žemės sklypo dalį, reikalingą jau priklausančiam pastatui eksploatuoti, kadangi ūkinis pastatas su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis yra pagalbinio ūkio pastatai. Pagal žemės įstatymą, pagalbinio ūkio pastatams eksploatuoti žemės sklypai nėra formuojami ir parduodami. Nurodo, jog atsakovė R. S. D. nėra gyvenamojo namo savininkė, todėl žemės dalis sklype jai nepriklauso. Nurodo, jog dėl to, kad atsakovė įsigijo žemės sklype žemės yra sumažinama jos išperkamos žemės sklypo dalies plotas. Nurodo, jog turi būti rengiamas žemės sklypo, esančio ( - ) detalusis planas. Prašo ieškovo ieškinį patenkinti pilna apimtimi.

8Atsakovė R. S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (e.b.3 t., b.l.1-7), kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, jog visų pirma ieškovė negali reikšti ieškinio ir ginti trečiojo asmens E. B. teisių. Nurodo, jog ieškovas praleido terminą ginčyti administracinius aktus ir jau tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė nurodo, jog pastatas kūrybinės dirbtuvės niekada nebuvo pagrindinio pastato – gyvenamo namo priklausiniu ir nėra niekaip susijęs su gyvenamuoju namu funkciniu ryšiu. Nurodo, jog pastatas yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl atsakovė turėjo teisę įgyti žemės pastatui funkcionuoti. Atsakovė nurodo, jog ieškovas niekaip nepagrindžia ieškinio pagrįstumo, nenurodo kuo pasireiškia atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai. Nurodo, jog atsakovė ir tretieji asmenys D. D. ir E. V. D. pastato paskirtį pakeitė atlikus statybą ir vadovaujantis jos užbaigimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog ieškinys atmestinas ne tik dėl netinkamo ieškovo, dėl senaties termino praleidimo, bet ir tuo pagrindu, kaip neįrodytą ir negrįstą.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai, prašė jį patenkinti. Nurodė, jog ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas.

10Teismo posėdžio metu atsakovės R. S. D. atstovė ieškinį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Teismo posėdžio metu trečiojo asmens E. B. atstovė ieškinį palaikė pilnai, prašė jį patenkinti bei priteisti iš atsakovės trečiojo asmens E. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, jog jos klientė veikia palaikant ieškovo interesus.

12Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. atstovė ieškinį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovo trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, jog jos klientai veikia atsakovės pusėje.

13Ieškovo ieškinys atmestinas.

14Nustatytos faktinės aplinkybės

15Byloje nustatyta, atsakovė R. S. D. 1993 metų liepos 29 d., pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo patalpas - kūrybines dirbtuves, esančias ( - ). Atsakovė R. S. D. 2008 m. kovo mėn. 5 d. kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių pateikdama prašymą pirkti jai priklausantį žemės sklypą. Nustatyta, jog 2009 m. vasario 18 d., buvo parengtas sklypo planas, kuris buvo suderintas ir visų gyventojų, gyvenančių ( - ), pasirašytas. Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. 2010 m. balandžio 12 d., Kauno apskrities viršininko administracija pateikė pažymą nr. 05-402 dėl žemės sklypo ( - ) dalių nustatymo ir tuo pagrindu 2010 m. gegužės 24 d. priėmė įsakymą nr. 02-01-4254, kuris 2010 m. birželio 11 d., trečiajam asmeniui E. B. kreipusis į STT kauno valdybą, įsakymu nr. 02-015772 buvo pripažintas netekusiu galios. 2015 m. liepos 23 d., atsakovė R. S. D. pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, kad būtų išspręsta žemės pardavimo prie statinių įsigijimo procedūra. 2015 m. rugsėjo 28 d., ieškovas priėmė įsakymą nr. 8VĮ-1156 –(14.8.2) ir nustatė atsakovės dalies žemės sklypo kainą bei 0,0395 ha žemės 2015 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovei R. S. D.. Iš byloje pateikto 2016 m. gruodžio 07 d. nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog atsakovei R. S. D. priklausančios kūrybinės dirbtuvės 2016 m. rugpjūčio 26 d, 49/100 pastato įregistruotos atsakovės vardu, 51/100 pastato įregistruotos E. V. D. ir D. D. vardu, kaip pastatas – gyvenamas namas. Įregistravimo pagrindas 2016 m. lapkričio 9 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą nr. 1.

16Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį ir viešojo intereso

17Atsakovė R. S. D. nurodė, kad ieškovas NŽT neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų ginti viešąjį interesą teisme, ir tai nurodyta prokuratūros nutarime. Tokią poziciją palaikė ir trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. atstovė. Ieškovas nurodo, kad galutinis tikslas, kurio ieškovas siekia teikdamas ieškinį, yra pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančiomis ir restitucijos taikymas, grąžinant atsakovei parduotą žemės sklypą Lietuvos Respublikos nuosavybėn, todėl ieškovas įgyvendina savo subjektiškumą ir veikia civilinių teisinių santykių srityje. Kasacinio teisme formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Šios veiklos vykdymas yra viešojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus. Ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje nurodyta dėl viešojo intereso gynimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012).NŽT kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. NŽT, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti (perleisti) privačiam subjektui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, NŽT siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų. Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad NŽT ieškinys paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą bei žemės reformos vykdymą teisine tvarka. Toks ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę ginčyti savo priimtus individualius teisės aktus, aktuali yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012). Atsižvelgiant į tai, kad taikytinuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose NŽT kompetenciją ir funkcijas, nėra aiškiai įtvirtinta galimybė pačiai NŽT naikinti savo priimtus individualius teisės aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti privačiam asmeniui, NŽT, siekdama vykdyti pavestas funkcijas, turi teisę reikšti ieškinius dėl viešojo intereso gynimo, įskaitant ir reikalauti teismo panaikinti jos pačios priimtus individualius administracinius aktus. Tuo atveju, jei būtų aiškinama, kad NŽT neturi teisės teisme ginčyti individualius administracinius aktus, priimtus ir pačios NŽT, būtų nepagrįstai susiaurinama NŽT kaip valstybės institucijos teisė ginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės R. S. D., trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. bei jų atstovės pozicija, kad NŽT negali ginčyti teisme savo paties priimtų administracinių aktų, yra nepagrįsta, todėl teismas laiko, jog NŽT yra tinkamas ieškovas civilinėje byloje.

18Dėl ieškinio senaties termino administracinio akto ginčijimui taikymo

19Atsakovės atstovė bei trečiųjų asmenų atstovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo ieškinio reikalavimui dėl administracinio akto ginčijimo turėtų būti taikomas sutrumpintas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog ieškovas, kreipėsi į teismą, praleidęs ieškinio senaties terminą. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 ). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas .Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija 2015 metų rugsėjo 28 d. įsakymą nr. 8VĮ- 1155-(14.8.2) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro nr. ( - ), pardavimo R. S. D., kurį priėmęs pats ieškovas – NŽT. Akivaizdu, kad ieškovui tapo žinoma apie skundžiamą aktą, kurį jis pats priėmė, turinį jų priėmimo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d., dėl to teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovo ginčijamam administraciniam aktui, kurį priėmė pats ieškovas, prasidėjo kitą dieną po šio akto priėmimo, todėl ieškovas turėjo galimybę jį ginčyti teisme per 1 (vieną) mėnesį nuo jų priėmimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. gegužės 29 d., todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas yra praleidęs 1 (vieno) mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl administracinio akto ginčijimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pripažįsta, kad apie ginčijamus aktus sužinojo jų priėmimo metu, tačiau nurodo, kad apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovas gavo nurodymą iš Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. 2017 m. gegužės 16 d., pavedimas nr. 1PAV-222-(1.8E.) ginčyti administracinį aktą ir žemės pirkimo – pardavimo sutartį, nes tik tada ieškovo teigimu, buvo nustatytas šio administracinio akto neteisėtumas. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę paneigia kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovo kreipimasis į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, kuriuo prašoma įvertinti ieškovo priimtą ir šioje civilinėje byloje ginčijamą administracinį aktą bei valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Iš 2016 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo nr. 3-AP-5303 nustatyta, jog jau 2016 m. ieškovas pareiškime nurodo, jog žemės sklypo dalis atsakovei R. S. D. buvo parduota nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kas patvirtina, kad pats ieškovas jau 2016 m. bandė savo priimtus aktus nuginčyti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Minėta, jog ieškovui apie ginčijamus individualius administracinius aktus buvo žinoma nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., ieškovas aktyviai dalyvavo ginčo žemės sklypų formavimo procese – 2015-09-14 išdavė pažymą nr. 5 dėl žemės sklypo pardavimo atsakovei, ruošė ir teikė duomenų apie pirkėją patikrinimo ataskaitą, vertino prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (reikalingą statiniams ir įrenginiams eksploatuoti) pateiktus dokumentus, todėl jam turėjo būti žinoma apie tariamus viešojo intereso pažeidimus, kurie sudarė pagrindą kreiptis su ieškiniu į teismą. Aiškinant byloje nustatytas aplinkybes priešingai, susidarytų situacija, kai ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (dabar 29 straipsnio 1 dalyje) nustatytas terminas pateikti skundą teismui, institucijos, ginančios viešąjį interesą atžvilgiu, būtų taikomas skirtingai nei kitiems subjektams pateikiant skundus teismui. Tokią išvadą nagrinėjamoje byloje patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kur pabrėžiama, kad tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog institucijai, ginančiai viešąjį interesą, buvo ir turėjo būti žinoma apie viešojo intereso pažeidimą daug anksčiau, nei ji nurodo, į tokias aplinkybes negali būti neatsižvelgiama ir turi būti vertinama, jog institucija praleido terminą prašymui dėl viešojo intereso gynimo paduoti. Priešinga išvada būtų nesuderinama su teisėtumo, teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo principais Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų nepateisinama ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas gavo nurodymą kreiptis į teismą, t. y. nuo 2017 m. gegužės 16 d. Ieškovas, kaip institucija įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, turinčiai specialistų, nes tokiu atveju būtų sukuriama netoleruotina situacija, kai valstybės institucijai, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia lygiateisiškai su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, būtų sudaromos išskirtinės sąlygos ir leidžiama teisme kvestionuoti savo pačios priimtų individualių administracinių aktų teisėtumą neapibrėžtą laiką, pasiteisinant, kad apie tokių aktų neteisėtumą buvo sužinota po keleto metų atlikus vidinius patikrinimus. Tokia situacija būtų iš esmės nesuderinama su tokiais pamatiniais teisinės valstybės principais, kaip teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei civilinių teisinių santykių stabilumo principais. Dėl to teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, ypač atsižvelgdamas į tai, kad nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo praėjo daug laiko, kad ginčo žemės sklype yra įteisintas atsakovės R. S. D. ir trečiojo asmens E. V. D. ir D. D. gyvenamasis namas, laiko , jog ieškovas praleido terminą ginčyti 2015 m. rugsėjo 28 d. savo administracinį aktą įsakymą nr. 8VĮ-1155-(14.8.2). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą individualiam administraciniams aktams ginčyti, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl administracinio akto ginčijimo atmestini, konstatavus, kad jiems pareikšti ieškovas praleido ieškinio senaties (aktų apskundimo) terminą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, specifines šios bylos aplinkybes, viešojo intereso apsaugos reikalavimus, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga papildomai pasisakyti ir dėl kilusio ginčo iš esmės.

20Dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo

21Byloje kilo ginčas dėl individualaus administracinio akto, Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymo nr. 8VĮ -1155 –(14.8.2), „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro nr. 1901/0101:75), esančio ( - ) pardavimo R. S. D., panaikinimo. Ieškovas teigia, kad atsakovei negalėjo būti parduotas šis ginčo sklypas, kadangi R. S. D. žemės sklypo pardavimo metu buvo pastato – ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis (duomenys neskelbtini) kuris yra gyvenamojo namo ( - ), priklausinys ir nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys, savininkė. Ginčui spręsti aktualus Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 10 straipsnio 5 dalies 1 p., kuris reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniai. Šioje civilinėje byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovės R. S. D. nuosavybės teise priklausančios kūrybinės dirbtuvės ir sporto salės patalpos, yra priklausinys kito daikto ir yra betarpiškai susiję su pagrindiniu daiktu. LR CK 4.19 str. 1d. yra imperatyviai nustatyta, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl daikto, kuris gali būti priklausiniu. Iš civilinėje byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta jog atsakovė R. S. D. 1993 m. liepos 29 d., iš Kauno miesto valdybos įsigijo kūrybines dirbtuves, ( - ) 65,50 kv.m. ploto, ir kurios buvo įregistruotos kaip atskiras turtinis vienetas 2GIp. Kaip nustatyta iš byloje esančio 2005 m. gegužės 19 VĮ Registrų centro Kauno Filialo išrašo, atsakovei priklausančios gamybos pramonės patalpos (kūrybinės dirbtuvės), yra nurodomas kaip atskiras turtinis vienetas, kuriam suteiktas adresas ( - ). Tai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, jog jai priklausantis ginčo pastatas, nebuvo ir nėra susijęs funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu ar jam tarnauja kaip priklausinys. Ieškovo ir trečiojo asmens E. B. nurodytas aplinkybes, jog atsakovei priklausantis pastatas yra priklausinys ir aplink jį negalėjo būti atsakovei formuojamas žemės sklypas, byloje paneigia surinkti rašytiniai įrodymai. Iš prijungtos Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylos 44/1334201 teismas neginčijamai nustatė, jog ginčo pastatas 2GIp kaip gamybinis pastatas yra fiksuotas nuo 1935 metų ir šio pastato, kaip atskiro turtinio vieneto (dirbtuvių) paskirtis yra fiksuojama atliekant tolimesnes pastato inventorizacijas. 1994 m. kovo 16 d. gyvenamojo namo ( - ) techniniame pase nurodyta, jog pastatas 2GIp (ginčo pastatas) yra kūrybinės dirbtuvės. Iš byloje esančių pirminių ginčo pastato įsigijimo dokumentų niekur nėra konstatuota, jog atsakovė įgijo priklausinį gyvenamajam namui, kuris yra sklype ( - ), priešingai ginčo pastato pirminis įregistravimas ir velėsnis jo įgijimas atsakovės vardu neginčijamai patvirtina, jog pastatas niekada nebuvo priklausiniu kitam pastatui arba buvo susijęs su kitu pastatu funkciniu ryšiu, atsakovės įgytam pastatui buvo suteiktas adresas ( - ). Labai svarbi šioje civilinėje byloje nustatyta ta aplinkybė, iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, jog jau ginčo pastato įsigijimo metu į patalpas buvo įvestas vandentiekis, nuotekų šalinimas ir centrinis šildymas, elektra, kas neginčijamai būdinga savarankiškai fukcionuojančiam objektui. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra pasakęs, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra funkciškai susijęs su pagrindiniu daiktu ir tas funkcinis ryšys turi būti nuolatinio pobūdžio ir jis turi pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Kasacinis teismas yra pasakęs, jog pareigą įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu, tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Byloje trečiasis asmuo E. B. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo pastatas (kūrybinės dirbtuvės) kokiu nors funkciniu ryšiu yra susijusios su trečiajam asmeniui E. B. priklausančiu gyvenamuoju namu. Vien tai, kad ginčo pastato (kūrybinių dirbtuvių) nuo 2006 m.., atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeista gamybinio pastato 2G1p paskirtis,VĮ Registrų centro išraše paskirtis buvo nurodyta, kaip pagalbinio ūkio, negali būti pagrindu konstatuoti, jog jis funkciniu ryšiu buvo neatsiejamai susijęs su pagrindiniu pastatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais. Visi aukščiau teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovės įsigytos ginčo patalpos (kūrybinės dirbtuvės), niekada nebuvo pagrindinio pastato priklausiniu, todėl atsakovė įgijo teisę įsigyti žemės sklypą aplink savarankiškai fukcionuojantį statinį (kūrybines dirbtuves), kurios šiuo metu įregistruotos kaip gyvenamas namas atsakovės R. S. D., trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. vardu, todėl ieškovo ieškinys dėl administracinio akto panaikinimo atmestinas, kaip neįrodytas – CPK 176,177,178,180,183,185 str.

22Dėl ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

23Ieškinio reikalavimas pripažinti 2015 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-422 niekine, grindžiamas iš esmės tuo, kad viešasis interesas buvo pažeistas, nesilaikant nurodytų teisės aktų nuostatų, taigi sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 str. 1 dalies pagrindu. Kadangi ginčijamas pirkimo - pardavimo sandoris nagrinėjamu atveju yra išvestinis teisinis santykis, įgyvendinantis ieškovo prašomą panaikinti administracinį aktą, todėl nenuginčijus priimto administracinio akto teismas negali pripažinti negaliojančia ir pirkimo - pardavimo sutarties bei taikyti restituciją.

24Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju be nacionalines teises -konstitucines ir civilines teises normų, reglamentuojančių nuosavybes teisių apsaugą, turi būti įvertinta EŽTT praktika. EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybe už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybes privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti, Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo rizika turi prisiimti valstybe ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita(zr, EZTT sprendimus bylose Lelas v. Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009 ir kt.). Sprendimuose prieš Lietuvą EZTT analizavo šiuos valstybes ir asmens sąžiningumo, teisėtų lūkesčių vertinimo kriterijus nurodytų subjektų tarpusavio sandorių sudarymo kontekste: sandorio sudarymo aplinkybes (ar sandorio sudarymą organizavo kompetentinga valstybes institucija); ar asmuo galėjo paveikti sandorio sudarymo sąlygas, kainą, ar tai priklausė išimtinei valstybes kompetencijai; ar sandoris sudarytas pagal standartines sąlygas; ar valdžios institucijos turėjo pareigą patikrinti pareiškėjo tinkamumą žemei paskirti ir žemes pardavimo atitikti galiojančiai procedūrai ir įstatymams, ar asmuo pasinaudojo savo privilegijuota padėtimi, ar elgėsi kitaip, neteisėtai (ar galėjo žinoti, kad sandorio sudarymo metu buvo kažkokių problemų dėl sandorio objekto ir pan.) (zr. Padalevicius v. Lithuania, no. 12278/03, judgment of 7 July 2009; Bogdel v. Lithuania, no.41248/06, 26 November 2013; Pyrantiene v. Lithuania, no. 45092/07, judgment of 12 November 2013; D. K. v. Lithuania, no. 34911106, judgment of 21 October 2014 ir kt). Nagrinėjarnu atveju atsakovė, teikdama prašymą žemės sklypui įsigyti, buvo sąžininga, jos prašyrnas buvo priimtas, ir tik po dviejų mėnesių institucija priėmė sprendimą parduoti 0,0395 ha žemės sklypą. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo, kas patvirtina, jog ieškovas įvertino atsakovės pateikto prašymo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, jog civiliniuose santykiuose butu užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisves, nesikišimo j privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų - CK 1.2; 1.5 str. Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą, bet ir apsaugoti visuomenėje nustatytų sąžiningo elgesio principų bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilines apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

25Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo yra atmestini.

26Dėl pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo ir VĮ Registrų centro įpareigojimo įregistruoti pastato paskirtį – pagalbinio ūkio

27Ieškovas prašo panaikinti pastato (ginčo pastatas) un. ( - ), 2016 m. lapkričio 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nr. 1, ir VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registre įregistruoti pastato – ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis ( - ) pagrindinę naudojimo paskirtį – pagalbinio ūkio. Šis ieškovo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio - 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymo nr. 8VĮ-1155-(14.8.2) ir 2015 m. spalio 14 d. valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutarties nr. 8 SU-422 panaikinimo, todėl teismui atmetus aukščiau nurodytus ieškovo reikalavimus, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl panaikinimo pastato (ginčo pastatas) un. ( - ), 2016 m. lapkričio 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą nr. 1, ir VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registre ir įregistravimo pastato – ūkinio pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir sporto salės patalpomis ( - ) nurodant pagrindinę naudojimo paskirtį – pagalbinio ūkio. Pažymėtina ir tai, jog pastatas ( - ), nuosavybės teise 49/100 priklauso atsakovei R. S. D., o 51/100 pastato priklauso E. V. D. ir jo sutuoktinei D. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas atsakovu šioje civilinėje byloje reikalavimus reiškia tik atsakovei R. S. D., o kiti pastato –gyvenamojo namo savininkai yra tik tretieji asmenys civilinėje byloje. CPK nenumato, kad reikalavimai gali būti reiškiami ir trečiajam asmeniui, todėl ir tuo pagrindu šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui - CPK 41 str. 1 d.

28Teismas pažymi, jog atsakovė sudarydama sandorį su viešo administravimo institucija, pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius, ir ėmėsi teisėtų leistinų veiksmų, kaip žemės sklypo dalies ir pastato dalies savininkė, pakeisdama pastato paskirtį ir jį įregistruojant nekilnojamo turto registre. Ieškovas į civilinę bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, bei neįrodinėjo, jog yra atsakovės kaltė arba atlikti neteisėti veiksmai, kurie lėmė žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, pastato naudojimo paskirties pakeitimo, ir deklaracijos įregistravimo VĮ Registrų centre, todėl ieškinys atmestinas taikant skundo padavimo senaties terminą , bei kaip neįrodytą ir nepagrįstą - CPK 176, 177,178,180,183,185 str.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

31Atsakovės R. S. D. atstovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius atsakovės patirtas 1800 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Eur., išlaidas už suteiktą advokato pagalbą.

32Trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. atstovė pateikė rašytinius įrodymus, jog tretieji asmenys patyrė 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur.. išlaidų už suteiktą advokato pagalbą – CPK 47 str.2d.

33Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos 8,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis).

34Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

352017 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui: įrašą viešame registre dėl 0,0395 ha dalies žemės sklypo ( - ), esančio ( - ), ir 49/100 pastato ( - ), nuosavybės teise priklausančių atsakovei, disponavimo apribojimo, uždraudžiant bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą; draudimą atsakovei vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype ( - ), esančiame ( - ), ir 49/100 pastate ( - ), susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu, draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2017 m. rugpjūčio 3 dieną pritaikytos laikinos apsaugos priemonės.

36Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

37ieškovo ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Gedimino pr. 19, Vilnius, juridinio asmens kodas 188704927, atsakovės R. S. D. a.k. ( - )naudai 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus )Eur., jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.

39Priteisti iš ieškovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos , Gedimino pr. 19, Vilnius, juridinio asmens kodas 188704927, trečiųjų asmenų E. V. D. a.k. ( - ) ir D. D. a. k. ( - ), naudai 1200 (vieną tūkstantį du šimtus ) Eur. jų turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą

40Priteisti iš ieškovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Gedimino pr. 19, Vilnius, juridinio asmens kodas 188704927, 8,22 Eur. (aštuonis eurus 22 cnt.) valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

41Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-08-03 d. taikytas Kauno apylinkės teismo laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl 0,0395 ha dalies žemės sklypo ( - ), ir 49/100 pastato ( - ), nuosavybės teise priklausančių atsakovei, disponavimo apribojimo, uždraudžiant bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą; draudimą atsakovei vykdyti bet kokią veiklą žemės sklype ( - ), ir 49/100 pastate ( - ), susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu, draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (e.b. 1t., b.l.116-125),... 5. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį... 6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos... 7. Trečiasis asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (e.b. 2t.,... 8. Atsakovė R. S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (e.b.3 t., b.l.1-7),... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai, prašė jį... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės R. S. D. atstovė ieškinį prašė atmesti... 11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens E. B. atstovė ieškinį palaikė... 12. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. atstovė ieškinį... 13. Ieškovo ieškinys atmestinas. ... 14. Nustatytos faktinės aplinkybės... 15. Byloje nustatyta, atsakovė R. S. D. 1993 metų liepos 29 d., pirkimo –... 16. Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį ir viešojo intereso... 17. Atsakovė R. S. D. nurodė, kad ieškovas NŽT neturi teisės aktų suteiktų... 18. Dėl ieškinio senaties termino administracinio akto ginčijimui taikymo... 19. Atsakovės atstovė bei trečiųjų asmenų atstovė atsiliepime bei teismo... 20. Dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo... 21. Byloje kilo ginčas dėl individualaus administracinio akto, Kauno miesto... 22. Dėl ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties... 23. Ieškinio reikalavimas pripažinti 2015 m. spalio 14 d. valstybinės žemės... 24. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju be nacionalines... 25. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo... 26. Dėl pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą... 27. Ieškovas prašo panaikinti pastato (ginčo pastatas) un. ( - ), 2016 m.... 28. Teismas pažymi, jog atsakovė sudarydama sandorį su viešo administravimo... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios... 31. Atsakovės R. S. D. atstovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus... 32. Trečiųjų asmenų E. V. D. ir D. D. atstovė pateikė rašytinius įrodymus,... 33. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos 8,22 Eur išlaidos, susijusios... 34. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 35. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos... 36. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 37. ieškovo ieškinį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 39. Priteisti iš ieškovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 40. Priteisti iš ieškovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 41. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-08-03 d. taikytas Kauno apylinkės... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...