Byla 2A-72-265/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-214-714/2011 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 12 790 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2009-04-30 atsakovas ieškovo naudai sudarė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 12 790 Lt sumos. Suėjus vekselyje nurodytam terminui ieškovas daugelį kartų kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo, įskaitant vėliausią 2010-07-26 dienos pranešimą, tačiau atsakovas nevykdė ir nevykdo turtinės prievolės grąžinti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką neapmokėtą vekselį galima palyginti su neįvykdyta sutartimi, kurioje nustatyta piniginė prievolė.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovo A. A. 12 790,00 Lt skolą, taip pat nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ĮPVĮ 40 straipsnyje nepasakyta, kokia forma vekselis turi būti pateikiamas apmokėjimui, t.y. nenustatyta, kad vekselio turėtojas iš vekselio davėjo apmokėjimo turi pareikalauti raštu, arba per notarą ar antstolį. Nesant nustatytos imperatyvios pareikalavimo formos, pagal bendras civilinės teisės taisykles (pvz. CK 1.72 str., 1.77 str.) ir atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalį, leidžiančią apie vekselio neapmokėjimą pranešti bet kokia forma (CPK 3 str. 6 d.), galima daryti išvadą, jog vekselį apmokėjimui galima pateikti žodžiu, pareikalaujant sumokėti vekselyje įrašytą pinigų sumą. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi teismas konstatavo, jog paprastąjį vekselį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą vekselio turėtojui. Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas - vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims t.y. vekselio gavėjui. Vekselį išrašius sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius. Nuo to momento jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje - perleidžiamas kitiems asmenims, kurie, įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra - perleisti, įkeisti (ĮPVĮ 13, 18 straipsniai). Tokį paprastą ir platų vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, o šį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. Teismas pasisakydamas apie įrodinėjimo naštą tarp šalių nurodė, jog ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Pasak pirmosios instancijos teismo, siekdamas nuginčyti vekselį, būtent atsakovas turi pareigą patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui išduoti nebuvimą ar jo negaliojimo pagrindą. Tuo tarpu kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, bet iš esmės ir nenurodė, kad vekselio išrašymo metu toks jo veiksmas neatitiko vidinės valios.

4Atsakovas su pirmosios instancijos teismo 2011-04-05 sprendimu nesutiko prašo jį panaikinti ir išimti vekselį iš civilinės apyvartos. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos. Teismas tik formaliai ir abstrakčiai taikė atsitiktines teisės normas, nevertindamas bylos iš esmės. Neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Taip pat neatsižvelgė į pateiktus argumentus dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, statuso. Pasak atsakovo, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti neakceptuotą neprotestuotiną vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus statusą ir dėl to nebetaikomos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, neištyręs visapusiškai šių aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

5Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovas turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo vekselyje arba į teismą su reikalavimu priteisti skolą pagal vekselį. Pareiga atsakovui grąžinti vekselyje nurodytą sumą kyla vekselio pagrindu, kuris atsirado kaip paskolos teisinių santykių rezultatas, kai neprašant atsiskaitymo dviračių perdavimo metu atsakovui nuosavybės teise perduota dešimt vienetų dviračių. Šis dviračių perdavimo faktas atsakovui nuosavybės teise yra įrodytas. Be to atsakovas, siekdamas nuginčyti vekselį, turi pareigą patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui išduoti nebuvimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas vekselio išdavimo neginčijo iš karto jį išdavęs, taip pat jo neginčijo nei iki 2009-09-01 nei iki ieškovo ieškinio teismui pateikimo dienos. Esant šioms aplinkybėms ieškovas nurodo, jog vekselio išdavimas atitiko atsakovo valią.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos.

9ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. ĮPVĮ 76 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas ĮPVĮ normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal ĮPVĮ reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėjimui ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis). Kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Iš to darytina išvada, kad vekselio turėtojas, norėdamas pasinaudoti vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, privalo griežtai laikytis jo realizavimo tvarkos ir terminų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, dėl šios priežasties jo vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą. Tokiu atveju ieškovas, praleidęs ĮPV įstatyme nustatytus terminus ir nesikreipęs į notarą ĮVPĮ nustatyta tvarka, gali kreiptis į teismą tik bendraisiais pagrindais, privalėdamas įrodyti teisinio santykio atsiradimo pagrindą pagal vekselį ir nebegali reikalauti priteisti skolą remdamasis ĮPVĮ normomis. Pažymėtina, jog pats vekselis jam praradus vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nesilaikytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nėra pagrindas priteisti ieškovui skolą neįrodžius prievolės atsiradimo pagrindo pagal vekselį. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo dukrai R. A. priklausanti įmonė, kuriai vadovavo pats atsakovas, pirko iš ieškovo įmonės UAB „Meibalt“ dviračius. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, jog taip šalys sudarė pirkimo -pardavimo sandorį, kurio apmokėjimas buvo garantuotas vekseliu. Iš to darytina išvada, kad prievolių atsiradimo pagrindas yra pirkimo-pardavimo sandoris (CK 6.2 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, neatlikęs įstatyme numatytos procedūros nepagrįstai ginčo sprendimui taikė ĮPVĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju buvo būtina vertinti visus byloje esančius įrodymus, tiek ieškovo, tiek ir atsakovo paaiškinimus, ir ginčą tarp šalių nagrinėti remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis pirkimą-pardavimą, nesuteikiant vekseliui jokios teisinės reikšmės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas PVM sąskaitos faktūros Nr. MB000000792, kaip rašytinio įrodymo reikšmę, nepagrįstai ją susiejo su vekselio pasirašymu kaip atsakovo supratimu savo veiksmų. Nagrinėjamu atveju ši sąskaita – faktūra vertintina išimtinai pirkimo – pardavimo santykių kontekste, nustatant prievolės atsiradimo pagrindą ir šalis, nesusiejant jos su vekselio pasirašymu. Kaip matyti iš šios sąskaitos faktūros, dviračių pardavėjas yra UAB „Meibalt“, o pirkėja R. A., sąskaitą pasirašė atsakovas A. A.. Dėl šios priežasties spręstinas šalių tinkamumo klausimas šioje byloje. Taip pat byloje teismo liko neįvertintas ir pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodoma, jog pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. MB000000792 UAB „Meibalt“ 12 790 Lt gavo iš R. A..

10Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniu skundu prašo ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet reiškia savarankišką reikalavimą išimti vekselį iš civilinės apyvartos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme šio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiškęs, tuo tarpu įstatymas draudžia apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovo reikalavimo iš esmės nepasisako.

11Kadangi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolos priteisimą nepagrįstai vadovavosi ĮPVĮ įstatymo normomis, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatskleidė bylos esmės, dėl to yra pagrindo konstatuoti, jog priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2011-04-05 sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d. 4 p.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ryšiai