Byla e3K-3-116-916/2019
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. (V. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams I. T. ir P. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovų I. T. ir P. T. priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kai pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat įrodymų vertinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

72.

8Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 753,01 Eur skolą pagal 2009 m. vasario 14 d. atsakovės I. T. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, už kurį laidavo atsakovas P. T., 686,99 Eur metinių palūkanų už pradelstą skolos mokėjimą laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

93.

10Nurodė, kad 2009 m. vasario 14 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovė įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui iki 2009 m. gegužės 30 d. 839,90 Eur (2900 Lt), o jos sutuoktinis (toliau – ir atsakovas) laidavo už šios atsakovės prievolės įvykdymą. Atsakovė pinigų gavimą patvirtino vekselyje esančiu įrašu. Vekselyje taip pat buvo nustatytas 20 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimas, jei prievolė nebūtų įvykdyta iki joje nustatytos mokėjimo dienos. Vekselis nebuvo realizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka.

114.

12Atsakovė 2009 m. birželio 13 d. įvykdė ieškovui 86,87 Eur dydžio savo prievolės dalį ir liko skolinga 753,01 Eur.

135.

14Nurodė, kad, 2009 metų vasarį atlikus inventorizaciją UAB „Pavilona“ priklausančioje parduotuvėje, kurioje atsakovė buvo įsidarbinusi pardavėja, buvo nustatytas apie 65 000 Lt trūkumas. Parduotuvėje dirbo keturios pardavėjos, o atsakovė tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Atsakovės skolą nurodė Z. B., kuri vedė parduotuvės apskaitą. Skola susidarė atsakovei pačiai imant prekes skolon bei išduodant prekes skolon kitiems asmenims. Apie sąsiuvinį, kuriame nurodytos skolos už prekes, ieškovui nebuvo žinoma. Ieškovas pasiūlė padengti susidariusį trūkumą įnešdamas 75 000 Lt sumą mainais už jo naudai išrašytus vekselius. Atsakovė užpildė vekselį, prievartos nebuvo. Atsakovės skolą sudarė daugiau nei 3000 Lt, tačiau, grąžinus 300 Lt, buvo išrašytas naujas 2900 Lt sumos vekselis.

156.

16Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti 2009 m. vasario 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu ir priteisti iš ieškovo 86,87 Eur, kaip įgytus be teisinio pagrindo.

177.

18Nurodė, kad vekselis iš atsakovės buvo gautas pasinaudojant ekonominiu spaudimu ir apgaule. Atsakovė, kaip ekonomiškai silpnesnė pusė, nenorėdama pakenkti augančiam kūdikiui, buvo priversta sudaryti ekonomiškai nenaudingą sandorį ir prieš savo valią išduoti vekselį. Jos sutuoktinis laidavo už atsakovės prievolės tinkamą įvykdymą, nenorėdamas traumuoti atsakovės. Prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje įtvirtintą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą.

19II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

208.

21Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 753,01 Eur skolos, 458 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų.

229.

23Teismas iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių sprendė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870–6.875 straipsniai).

2410.

25Teismas sprendė, kad atsakovai, būdami skolininkai pagal abstrakčią vekselyje įtvirtintą prievolę, nepaneigė savo mokėjimo prievolės ieškovui. Teismas byloje nustatytas aplinkybes, kad inventorizacijos metu buvo nustatytas trūkumas (oficialių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 65 000 Lt trūkumo sumą, nepateikta), kuris nebuvo nurodytas inventorizacijos apraše, kad ieškovas įnešė 75 000 Lt trūkumams padengti (nurodė, kad tai apyvartinių lėšų trūkumas), kad parduotuvėje buvo sąsiuvinis, kuriame kiekviena pardavėja įrašydavo savo pirkėjų, neatsiskaičiusių už pirktas prekes, skolų sumas, kad atsakovė, nors ir nedalyvavo inventorizacijoje, sutiko su savo skola ir ją pripažino, nurodydama, kad pati imdavo iš parduotuvės prekių ir už jas nesumokėdavo, vertino kaip nepaneigiančias atsakovų prievolės ieškovui pagal ginčijamą vekselį, kurį atsakovė ir jos sutuoktinis išdavė ieškovui laisva valia.

2611.

27Teismas nustatė, kad atsakovės sutuoktinis, kaip laiduotojas, yra solidariai atsakingas už atsakovės neįvykdytą prievolę ieškovui, kadangi atsakovė vekselį išdavė esant jos sutuoktinio, kaip laiduotojo, sutikimui (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Abiejų atsakovų kaip sutuoktinių valia sudaryti tokį sandorį buvo aiškiai išreikšta (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnio 5 dalis).

2812.

29Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovų prašomos priteisti 686,99 Eur palūkanos yra tik 66,02 Eur mažesnės už prašomą priteisti 753,01 Eur skolos sumą, bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo principais, priteistinas palūkanas sumažino iki 458 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.228 straipsnis).

3013.

31Teismas sprendė, kad atsakovų priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovo atsakovų atžvilgiu panaudotos apgaulės, ekonominio spaudimo, grasinimų nėra įrodytos. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad visos pardavėjos buvo sukviestos ir geranoriškai pasirašė vekselius. Atsakovai vekselio neginčijo nuo pat jo išdavimo momento, sumokėjo dalį skolos ieškovui, su priešieškiniu kreipėsi į teismą tik po to, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl skolos iš atsakovų priteisimo.

3214.

33Atsakovai, grąžindami ieškovui dalį skolos (86,87 Eur), patvirtino savo prievolę pagal vekselį, vekselis nėra nuginčytas.

3415.

35Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas nepraleido bendro 10 metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.

3616.

37Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą – atmetė ieškinio reikalavimus.

3817.

39Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip paskolos teisiniai santykiai. Nei ieškovas, nei atsakovai neįrodinėjo, jog ieškovas perdavė atsakovei 2900 Lt, abi šalys teigė, jog vekseliu užtikrinta atsakovės darbovietėje padarytos žalos atlyginimo prievolė.

4018.

41Teismas sprendė, kad ieškovas, kuris sumokėjo UAB „Pavilona“ 75 000 Lt dėl galimo prekių trūkumo, turi teisę, kaip prievolę už atsakovę įvykdęs trečiasis asmuo, reikalauti, kad atsakovė atlygintų jo turėtas išlaidas. Atsakovė tokiu atveju turi teisę pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji būtų galėjusi panaudoti prieš pradinį kreditorių (CK 6.107 straipsnis).

4219.

43Kadangi atsakovės įsipareigojimas yra kilęs iš darbo santykių, jos prievolės atsiradimo pagrindas turi būti tikrinamas taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normas. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal darbo sutartį, sudarytą su UAB „Pavilona“, dirbo pardavėja nuo 2005 m. birželio 1 d. Jos civilinę atsakomybę dėl perduoto turto ir kitų vertybių išsaugojimo apibrėžė su darbdaviu sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovei buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, o vėliau – ir vaiko priežiūros atostogos, taigi ji parduotuvėje nedirbo nuo maždaug 2006 m. lapkričio–gruodžio mėnesio, o iki inventorizacijos – daugiau nei dvejus metus.

4420.

45Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovė neteisėtais veiksmais pati pasisavino ir išdalijo kitiems asmenims UAB „Pavilona“ turto už 3200 Lt. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti prekių trūkumą parduotuvėje. Pateikti dokumentai yra netikslūs, nepateikti pradiniai prekių įsigijimo, jų pardavimo dokumentai. 2009 m. sausio 2 d. atliktos inventorizacijos metu rasta 130 565,30 Lt vertės turto, apie nustatytą trūkumą nepažymėta. 2009 m. vasario 7 d. inventorizacijos metu surašytoje buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad prekių trūkumas ar perteklius nenustatytas. Pažymėta, jog rasta 84 539,42 Lt vertės turto, kuris perduotas materialiai atsakingiems asmenims – pardavėjoms.

4621.

47Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių parduotuvėje padarytai žalai įvertinti. Ieškovas sąmoningai neteikė ir neprašė teismo pareikalauti finansinių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti prekių trūkumą ir darbuotojų skolą. Teismas sprendė, kad prekių trūkumo faktas negali būti nustatomas, remiantis vien tik liudytojų parodymais. 2009 m. sausio 2 d. ir 2009 m. vasario 7 d. darytos inventorizacijos nustatė skirtingus materialinių vertybių apskaitos duomenis, jie nėra patvirtinti buhalteriniais dokumentais. UAB „Pavilona“ direktorė teigė, jog pirmosios inventorizacijos metu nustatytas 4000 Lt trūkumas, o antrosios – 65 000 Lt. Tarp šių inventorizacijų tik mėnesio skirtumas, jos abi atliktos atsakovei esant vaiko priežiūros atostogose, itin didelio skirtumo atsiradimas nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad materialinių vertybių apskaita parduotuvėje vykdyta ne pagal realius buhalterinius dokumentus ir faktinį prekių kiekį, o priklausomai nuo rezultatų poreikio, todėl pateikti dokumentai negali būti naudojami prekių trūkumui pagrįsti.

4822.

49Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovės paaiškinimai cituojami nepakankamai tiksliai. Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovė pripažino, jog ji, būdama vaiko priežiūros atostogose, imdavo prekes skolon, tačiau teigė, jog vėliau už visas savo paimtas prekes atsiskaitė. Atsakovė nurodė, kad skola yra susidariusi dėl to, jog už prekes neatsiskaitė pirkėjai, kuriems pardavėjos, taip pat ir pati atsakovė, duodavo prekių skolon. Atsakovė pripažino, jog vekselio pasirašymo metu ieškovas nurodė skolos sumą, neaiškindamas, iš ko susidarė 3200 Lt skola, o atsakovė su ja sutiko. Atsakovė pažymėjo, jog ji nėra tikra dėl skolos, kadangi pirkėjai galėjo būti atsiskaitę už prekes. Teismo vertinimu, tokie atsakovės paaiškinimai negali būti skolos pripažinimas, nes atsakovė pripažino tik tai, jog ji, dirbdama parduotuvėje prieš dvejus metus, buvo davusi prekių pirkėjams skolon už jai nežinomą sumą, paneigė, jog ji neatsiskaitė už savo pačios imtas prekes.

5023.

51Teismas sprendė, kad atsakovės skolos dydis neįrodytas, nepateikti konkretūs duomenys, kokį bendrovės turtą ir kada ji prarado. Ieškovas paaiškino, kad prekių trūkumas buvo nustatytas pagal pirkėjų ir pardavėjų skolų sąsiuvinius, tačiau į bylą sąsiuvinių nebuvo pateikta. Ieškovas teigė, jog jis šių sąsiuvinių nematė, bet kiekviena darbuotoja žinojo savo skolą, pati atsakovė nurodė, jog ji skolinga 3200 Lt. Tačiau atsakovė nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, o reikalavimo išduoti vekselį metu jai nebuvo parodyti skolų sąsiuviniai. Atsakovė paaiškinimuose pripažino, jog duodavo prekių skolon, tačiau skolos dydžio nežinojo, pažymėjo, jog pirkėjai skolas galėjo grąžinti.

5224.

53Teismas nurodė, kad ieškovo pozicija civilinėje byloje kelia abejonių sąžiningumu. Paduodamas ieškinį, ieškovas nenurodė tikrųjų teisinių santykių, aiškino, kad tarp šalių susidarė paskolos teisiniai santykiai. Sąžiningai elgdamasis ieškovas jau ieškinyje turėjo atskleisti tikrąjį teisinių santykių turinį. Tik teikdamas atsiliepimą į priešieškinį ieškovas pripažino, kad iš tikrųjų paskolos atsakovei nesuteikė, ir sutiko su priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad vekselis buvo išduotas dėl atsakovės dirbant pardavėja padarytos žalos atlyginimo.

5425.

55Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pagal DK 255 straipsnį turėjo prievolę UAB „Pavilona“, kurią ieškovas įvykdė sumokėdamas bendrovei 75 000 Lt apyvartinėms lėšoms padengti.

5626.

57Nustatęs, jog teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės atsirado CK 6.50 straipsnio pagrindu, o apeliaciniame skunde nenurodytos konkrečios aplinkybės dėl pareikšto priešieškinio, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jis neturi pagrindo keisti teismo sprendimo dėl priešieškinio dalies.

58III. Kasacinio skundo argumentai

5927.

60Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6127.1.

62Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kai reikalavimas įvykdyti mokėjimo prievolę grindžiamas vekseliu, kuris buvo išduotas vekselio turėtojui atlyginus vekselio davėjo, kaip darbuotojo, darbdaviui padarytą žalą:

6327.1.1.

64Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė vekselio išdavimo pagrindo, t. y. atsakovės prievolės darbdavei UAB „Pavilona“ pagal DK 255 straipsnį, kurią už atsakovę įvykdė ieškovas, nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą, pagal kasacinio teismo praktiką ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018). Darbo byloje reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo darbdavys privalo įrodyti visas darbuotojo materialinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o darbdaviui reiškiant reikalavimą pagal darbuotojo jam išduotą vekselį, būtent vekselio davėjas turi pareigą paneigti vekselio išdavimo pagrindą.

6527.1.2.

66Atsakovė, priešieškiniu ginčydama vekselį CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu ir įrodinėdama, kad vekselį ji išdavė dėl ekonominio spaudimo ir apgaulės, pasirinko savo teisių gynimo būdą, kuriuo siekė nuginčyti (paneigti) vekselio išdavimo pagrindą ir kartu paneigti prievolę atsiskaityti pagal vekselį. Todėl, teismui nepripažinus vekselio negaliojančiu, atsakovės prievolė pagal vekselį yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dėl tos skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas.

6727.2.

68Dėl įrodymų, patvirtinančių materialinės žalos faktą ir dydį, netinkamo vertinimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo:

6927.2.1.

70Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas kasacinio teismo praktikoje (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-462/2002, Nr. 3K-3-516/2004, Nr. 3K-3-416/2007, Nr. 3K-3-206/2010), kadangi didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovės paaiškinimams, jų nevertindamas kitų įrodymų kontekste. Teismas nevertino, kokie kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė už paimtas prekes atsiskaitė arba kad susidariusią skolą galimai padengė pirkėjai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta šalių įrodinėjimo pareiga negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę atsakovui paneigti ieškovo reikalavimo teisę keliant abejones ir prielaidas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos patikrinti atsakovės paaiškinimų nuoseklumą bei patikimumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, siekdama išvengti turtinės prievolės ieškovui įvykdymo, gali teismui nurodyti neobjektyvias aplinkybes.

7127.2.2.

72Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sandorio ir teisinių pasekmių pripažinimo prezumpcijos. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovai 2009 m. birželio 13 d. iš dalies įvykdė prievolę, sumokėdami ieškovui 86,87 Eur, įrodo sandorio patvirtinimą, dėl to atsakovai neteko teisės jį ginčyti. Dalinis prievolės įvykdymas CPK 185 straipsnio prasme patvirtina, kad atsakovė žinojo prievolės pobūdį ir jai nekilo abejonių dėl įsipareigojimo sumos.

7327.2.3.

74Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl aplinkybių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai leistų daryti išvadą, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu už savo pačios paimtas prekes (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga teko atsakovei (CPK 178 straipsnis).

7527.2.4.

76Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Pavilona“ priklausančioje parduotuvėje buvo nusistovėjusi praktika pasiimti prekes, už jas iš karto neatsiskaitant, apie kurią ieškovui nebuvo žinoma. Tokiu būdu prekės buvo išduodamos miestelio gyventojams ir parduotuvės darbuotojams, skolos dydį nurodant atskirai pildomame sąsiuvinyje. 2009 m. vasario 7 d. atlikus parduotuvės patikrinimą paaiškėjo susidaręs trūkumas, šį vėliau padengė ieškovas, įnešdamas asmenines lėšas į parduotuvės kasą. Parduotuvės darbuotojos pripažino savo skolas ir laisva valia išdavė ieškovui vekselius. Teismo posėdyje apklausta liudytoja Z. B. pripažino, kad jos duktė net ir vaiko priežiūros atostogų metu imdavo prekes ir už jas neatsiskaitydavo.

7727.2.5.

78Atsakovės 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad ji, net ir nedirbdama parduotuvėje, atvykdavo pasiimti prekių ir už jas iš karto neatsiskaitydavo, dėl to susidarė 2900 Lt skola ieškovui, vertintini kaip atsakovės skolos pagal vekselį fakto pripažinimas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

81Dėl vekselio, nerealizuoto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, teisinės reikšmės ir iš jo kildinamų reikalavimų įrodinėjimo taisyklių

8228.

83Byloje nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo pareiškė, remdamasis 2009 m. vasario 14 d. atsakovės I. T. (vekselio davėjos) išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuris patvirtino vekselio davėjos prievolę grąžinti ieškovui 753,01 Eur skolą ir sumokėti 20 procentų metinių palūkanų, pažeidus prievolės pagal vekselį įvykdymo terminą. Atsakovui P. T. ieškinio reikalavimai buvo pareikšti kaip solidariąją prievolę turinčiam bendraskoliui, kuris užtikrino visos vekselio sumos apmokėjimą laidavimu.

8429.

85Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas (vekselio turėtojas) praleido ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to jis neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

8630.

87Kasacinio skundo pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovams, kai ši reikalavimo teisė kildinama iš vekselio, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Ieškovo manymu, tol, kol vekselis nėra pripažintas negaliojančiu, jis patvirtina atsakovės, kaip vekselio davėjos, mokėjimo prievolės pagal vekselį egzistavimą. Todėl ne ieškovas, kaip vekselio turėtojas, turėjo įrodyti savo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ir jo galiojimą, bet atsakovė, kaip vekselio davėja, privalėjo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja.

8831.

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, siekdama suvienodinti iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus galios netekusio vekselio teisinės reikšmės ir iš tokio vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr. minėtos nutarties 32 punktą). Minėtoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka (žr. minėtos nutarties 35 punktą).

9032.

91Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo reikalavimas atsakovams yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šiuo metu yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, pagrįstai pripažino ieškovui pareigą įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą, o vekselį vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą kartu su kitais tarp ginčo šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius patvirtinančiais įrodymais.

92Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

9333.

94Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

9534.

96Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia: ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.

9735.

98Ieškovas savo reikalavimo teisės atsakovei I. T. atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė tai, jog jis įvykdė atsakovės, kaip skolininkės, prievolę kreditorei UAB „Pavilona“. Šias aplinkybes ieškovas grindė 2009 m. vasario 9 d. UAB „Pavilona“ kasos pajamų orderiu, serija AAA, Nr. 00002607, patvirtinančiu, kad ieškovas perdavė UAB „Pavilona“ 75 000 Lt sumą, kuri, kaip jis nurodė, buvo skirta šios įmonės parduotuvės darbuotojų turtinei prievolei, atsiradusiai dėl įmonei padarytos žalos, inventorizacijos metu nustačius prekių, už kurias nebuvo atsiskaityta, trūkumą, įvykdyti.

9936.

100Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas ginčo santykių teisinį kvalifikavimą, nustatė, kad ieškovo nurodomą reikalavimo teisės atsiradimo faktinį pagrindą, kai jis, būdamas trečiasis asmuo skolininkę I. T. ir kreditorę UAB „Pavilona“ siejančios prievolės atžvilgiu, įvykdė skolininkės prievolę kreditorei, atitinka CK 6.50 straipsnyje įtvirtintas teisinis pagrindas.

10137.

102Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas įvykdytų ją asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, o skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 35 punktas; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 23 punktas).

10338.

104CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, yra įstatyme nustatytas reikalavimo teisės perėjimo kitam asmeniui atvejis – cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 16 punktas).

10539.

106Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoj kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, pati prievolė nepasibaigia, tik keičiasi prievolės šalis (kreditorius). Prievolę įvykdęs trečiasis asmuo įgyja kreditoriaus teises ir pareigas pradinį kreditorių su skolininku siejančios prievolės, t. y. tos pačios jau egzistuojančios prievolės, atžvilgiu. Taigi, subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką.

10740.

108Ieškovui teigiant, kad atsakovės prievolė pradinei kreditorei UAB „Pavilona“ atsirado dėl to, kad ji su pradine kreditore 2005 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu, dirbdama pardavėja darbdaviui priklausančioje parduotuvėje, perduodavo prekes už jas neatsiskaičiusiems asmenims, o būdama vaiko priežiūros atostogose, pati imdavo prekes ir už jas neatsiskaitydavo, būtent ieškovui teko pareiga pateikti šį faktinį ieškinio pagrindą patvirtinančius įrodymus.

10941.

110Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė pripažino, kad ji, dirbdama pardavėja UAB „Pavilona“ priklausančioje parduotuvėje, išduodavo prekes už jas neatsiskaičiusiems asmenims, ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip darbuotojo materialinę atsakomybę – iš darbo teisinių santykių atsiradusią atsakovės, kaip darbuotojos, prievolę atlyginti UAB „Pavilona“ (darbdaviui) žalą dėl turto (prekių) netekimo, kurią ji padarė netinkamai atlikdama savo darbo pareigas (DK 253 straipsnio 1 punkto redakcija, galiojusi šalis siejusių darbo santykių laikotarpiu).

11142.

112Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Pagal DK 246 straipsnį (redakcija, galiojusi šalis siejusių darbo santykių laikotarpiu) ir kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtinos šios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016, 29 punktas; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017, 17 punktas).

11343.

114Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017, 23 punktas). Kadangi, įvykus subrogacijai, ieškovas perėmė pradinio kreditoriaus (darbdavio) reikalavimo teisę atsakovei, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti atsakovės, kaip darbuotojos, padarytos žalos, apibrėžiančios jos materialinę atsakomybę darbdaviui, dydį.

11544.

116Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, esant byloje pareikštam reikalavimui, kildinamam iš vekselio, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir yra praradęs vertybinio popieriaus teisinį statusą. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai kvalifikavęs šalių teisinius santykius, pagrįstai rėmėsi bendrąja CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisykle, konstatuodamas ieškovo pareigą bylos nagrinėjimo procese įrodyti savo reikalavimo teisės atsakovams atsiradimo pagrindą ir šios reikalavimo teisės dydį.

117Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

11845.

119CPK 353 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši nuostata reiškia, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, tačiau gali patikrinti, ar bylą nagrinėję teismai jas nustatydami tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas).

12046.

121Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

12247.

123Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK 185 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai didelę įrodomąją galią suteikė atsakovės paaiškinimams, jų neįvertindamas kitų įrodymų kontekste. Tokie argumentai nepripažintini pagrįstais.

12448.

125Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė DK 255 straipsnio pagrindu atsiradusios atsakovės prievolės pradinei skolininkei UAB „Pavilona“, įvertino ir skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų, spręsdamas dėl galimybės pripažinti įrodytomis aplinkybes, patenkančias į ieškovo įrodinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytą faktinį atsakovės prievolės atsiradimo pagrindą, pagrįstai pripažino ieškovui tenkančią pareigą įrodyti parduotuvėje atliktų inventorizacijų metu nustatyto prekių trūkumo dydį, už kurį atsakomybė tenka atsakovei, t. y. pateikti konkrečius duomenis, kokį bendrovės turtą ir kada prarado atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje esančių 2009 m. sausio 2 d. ir 2009 m. vasario 7 d. atliktų inventorizacijų duomenis, užfiksuotus inventorizacijų aprašuose, ir iš jų nustatė, kad iš karto po atliktų inventorizacijų prekių trūkumo parduotuvėje nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismui patikslinus ieškovo įrodinėjimo pareigą, ieškovas nepateikė ir neprašė teismo pareikalauti jokių UAB „Pavilona“ finansinių dokumentų, kurie būtų laikyti tinkamais įrodymais, pagrindžiant parduotuvėje inventorizacijų metu galimai buvusį prekių trūkumą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje apklaustų liudytojų P. M. (UAB „Pavilona“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo) ir I. P. (UAB „Pavilona“ vadovė) parodymus dėl minėtų inventorizacijų metu galimai užfiksuoto prekių trūkumo, atsižvelgė į tai, kad jų nurodyti duomenys nesutapo ir buvo prieštaringi, tačiau jiems bendra tai, kad abu liudytojai nurodė, jog prekių trūkumas žymiai išaugo 2009 m. vasario 7 d. atliktos parduotuvės inventorizacijos metu, lyginant su 2009 m. sausio 2 d. inventorizacijos duomenimis (liudytojo P. M. teigimu, iki 58 000 Lt, liudytojos I. P. teigimu, nuo 4000 Lt iki 65 000 Lt), tai reikštų, kad toks žymus prekių trūkumas atsiradimo vien tik per 2009 m. sausio mėnesį, nors atsakovė nuo 2007 metų pradžios buvo vaiko priežiūros atostogose ir dėl to beveik dvejus metus nevykdė savo darbinių pareigų.

12649.

127Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė neatsiskaitė už prekes, kurias ji, būdama vaiko priežiūros atostogose, imdavo iš UAB „Pavilona“ priklausančios parduotuvės, todėl konstatavo, kad šiuo pagrindu reiškiamas ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė jokių papildomų savo paaiškinimus dėl atsiskaitymo už vaiko priežiūros atostogų metu paimtas prekes patvirtinančių įrodymų, nepaneigia, laikantis bendrosios CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, ieškovui tekusios pareigos pagrįsti atsakovės neįvykdytos prievolės dydį, įrodant atsakovės paimtų prekių, už kurias ji neatsiskaitė, vertę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės žodinius paaiškinimus dėl jos atsiskaitymo už paimtas prekes, kurie, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, pripažintini tinkama įrodinėjimo priemone ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių juos paneigiančių įrodymų, kurie patvirtintų galiojančią atsakovės prievolę ir jos dydį.

12850.

129Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to šio teismo priimtas baigiamasis aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti nepagrįstomis, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13051.

131Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto procesinio teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

132Dėl bylinėjimosi išlaidų

13352.

134Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 8,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. ir 2019 m. liepos 1 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo, pagal kurio paduotą kasacinį skundą vyko bylos nagrinėjimas kasacine tvarka (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

13553.

136Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

137Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

138Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

139Priteisti valstybei iš V. P. (a. k. ( - ) 8,43 Eur (aštuonis Eur 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

140Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 753,01 Eur skolą pagal... 9. 3.... 10. Nurodė, kad 2009 m. vasario 14 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu... 11. 4.... 12. Atsakovė 2009 m. birželio 13 d. įvykdė ieškovui 86,87 Eur dydžio savo... 13. 5.... 14. Nurodė, kad, 2009 metų vasarį atlikus inventorizaciją UAB „Pavilona“... 15. 6.... 16. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti 2009 m. vasario 14 d.... 17. 7.... 18. Nurodė, kad vekselis iš atsakovės buvo gautas pasinaudojant ekonominiu... 19. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 20. 8.... 21. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį... 22. 9.... 23. Teismas iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių sprendė, kad tarp... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, kad atsakovai, būdami skolininkai pagal abstrakčią... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad atsakovės sutuoktinis, kaip laiduotojas, yra solidariai... 28. 12.... 29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovų... 30. 13.... 31. Teismas sprendė, kad atsakovų priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl... 32. 14.... 33. Atsakovai, grąžindami ieškovui dalį skolos (86,87 Eur), patvirtino savo... 34. 15.... 35. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų prašymą taikyti ieškinio... 36. 16.... 37. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus... 38. 17.... 39. Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju... 40. 18.... 41. Teismas sprendė, kad ieškovas, kuris sumokėjo UAB „Pavilona“ 75 000 Lt... 42. 19.... 43. Kadangi atsakovės įsipareigojimas yra kilęs iš darbo santykių, jos... 44. 20.... 45. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad byloje surinkti įrodymai nėra... 46. 21.... 47. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių... 48. 22.... 49. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo... 50. 23.... 51. Teismas sprendė, kad atsakovės skolos dydis neįrodytas, nepateikti... 52. 24.... 53. Teismas nurodė, kad ieškovo pozicija civilinėje byloje kelia abejonių... 54. 25.... 55. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pagal DK 255... 56. 26.... 57. Nustatęs, jog teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės atsirado CK 6.50... 58. III. Kasacinio skundo argumentai... 59. 27.... 60. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 61. 27.1.... 62. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kai reikalavimas įvykdyti mokėjimo... 63. 27.1.1.... 64. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė... 65. 27.1.2.... 66. Atsakovė, priešieškiniu ginčydama vekselį CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu... 67. 27.2.... 68. Dėl įrodymų, patvirtinančių materialinės žalos faktą ir dydį,... 69. 27.2.1.... 70. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 71. 27.2.2.... 72. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.79 straipsnio 2... 73. 27.2.3.... 74. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl aplinkybių,... 75. 27.2.4.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, 187... 77. 27.2.5.... 78. Atsakovės 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad... 79. Teisėjų kolegija... 80. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 81. Dėl vekselio, nerealizuoto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo... 82. 28.... 83. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei I. T. dėl skolos... 84. 29.... 85. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas (vekselio turėtojas) praleido... 86. 30.... 87. Kasacinio skundo pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo... 88. 31.... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 90. 32.... 91. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 92. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir... 93. 33.... 94. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas ieškinyje privalo... 95. 34.... 96. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi... 97. 35.... 98. Ieškovas savo reikalavimo teisės atsakovei I. T. atsiradimo faktiniu pagrindu... 99. 36.... 100. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas ginčo... 101. 37.... 102. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies... 103. 38.... 104. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią trečiajam... 105. 39.... 106. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoj kito) esmė –... 107. 40.... 108. Ieškovui teigiant, kad atsakovės prievolė pradinei kreditorei UAB... 109. 41.... 110. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė... 111. 42.... 112. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės... 113. 43.... 114. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo... 115. 44.... 116. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip... 117. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo... 118. 45.... 119. CPK 353 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme... 120. 46.... 121. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir... 122. 47.... 123. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 124. 48.... 125. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios... 126. 49.... 127. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė,... 128. 50.... 129. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 130. 51.... 131. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 132. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 133. 52.... 134. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 8,43 Eur bylinėjimosi... 135. 53.... 136. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 137. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 138. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m.... 139. Priteisti valstybei iš V. P. (a. k. ( - ) 8,43 Eur (aštuonis Eur 43 ct)... 140. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...