Byla e2S-743-253/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos (trečiojo asmens) N. L. prašymą suinteresuotiems asmenims (ieškovei) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (atsakovei) Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenimis uždarajai akcinei bendrovei ( - ) E. P. ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-467-474/2018 ir naujo sprendimo priėmimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja (trečiasis asmuo) N. L. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-467-474/2018, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos trečiajam asmeniui bylos nagrinėjimo metu, įvertinti naujus iš VĮ Registro centro 2019 m. rugpjūčio 12 d. gautus suformuotus pastato, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinius matavimus, priimti naują sprendimą ir ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį atmesti.

72.

8Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu atmestas Inspekcijos ieškinys atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai (toliau – Administracija) dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ) galiojimo panaikinimo. 2019 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino – panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą. Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2004 m. kovo 10 d. Kretingos rajono savivaldybė išdavė R. G. statybos leidimą ( - ) kavinės ( - ) salės ir priestato rekonstrukcijai, adresas ( - ). 2004 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė Statinio statybos sustabdymo aktą ( - ), kuriuo pareikalavo sustabdyti statinio rekonstravimo darbus ir jų neatnaujinti, kol nebus gautas leidimas juos tęsti, nes R. G., nukrypdama nuo Kretingos rajono savivaldybės 2004 m. kovo 10 d. išduoto statybos leidimo ( - ), rekonstravo kavinę. 2014 m. vasario 18 d. N. L. iš bankrutavusios R. G. įmonės bankroto administratoriaus nupirko negyvenamąją patalpą – kavinę, unikalus Nr. ( - ), bendro 82,78 kv. m ploto, esančią ( - ), ir nuo 2014 m. kovo 28 d. nuosavybės teises įregistravo VĮ Registrų centre. 2015 m. gegužės 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi pakeitė vykdymo procese civilinėje byloje Nr. 2-1-903/2013 skolininkę R. G. į skolininkę N. L.. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad Inspekcija, gavusi statytojos N. L. 2017 m. lapkričio 26 d. pranešimą apie pašalintus savavališkos statybos padarinius pastate, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), bendras plotas 1958,36 kv. m, atliko Administracijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. ( - ) teisėtumo patikrinimą. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas statytojai rekonstruoti pastatą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pagal 2017 m. UAB ( - ) parengtą projektą. 2017 m. spalio 23 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. ( - ) konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad savavališkai pastatytas priestatas turi antrą aukštą su jame esančia patalpa, kurios plotas taip pat turi būti įtrauktas į visą pastato, unikalus Nr. ( - ), bendrą plotą, t. y. prie nustatyto 1997,86 kv. m bendro ploto pridėjus priestato antro aukšto patalpos plotą 25,76 kv. m, pastato plotas viršija 2000 kv. m, todėl rekonstruojamas pastatas turėjo būti priskirtas ypatingojo statinio kategorijai ir statinio projektavimo metu turėjo būti laikomasi visų iš to kylančių reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad bylos nagrinėjimo pradžioje teismas rėmėsi 2017 m. lapkričio 17 d. VĮ Registrų centro išduota pažyma, kad pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas yra 1948,31 kv. m. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta papildoma 2018 m. birželio 4 d. pažyma iš VĮ Registrų centro Nr. (4.4.2.) ( - ) kad jei tuo metu Nekilnojamojo turto registre būtų registruojami nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), duomenys pagal 2018 m. kovo 6 d. kadastrinius matavimus, viso pastato, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas būtų 1997,86 kv. m (išskyrus antro aukšto patalpas). Pirmosios instancijos teismas šią pažymą vertino kaip įrodymą ir ja rėmėsi atmesdamas ieškinį. 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduotame statybos leidime nebuvo įvertinta, kad pastatytas pastato priestatas turi antrą aukštą, kurio plotas yra 25,76 kv. m. Tačiau, 2019 m. birželio 28 d. išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka ir priėmus teismo sprendimą, 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo gauti nauji faktiniai duomenys, iš esmės keičiantys situaciją. Šie duomenys liečia tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisinį vertinimą. 2019 m. rugpjūčio 12 d. trečiasis asmuo N. L. gavo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendras plotas yra 1913,23 kv. m. Šie kadastriniai duomenys buvo patikslinti ir įrašas galioja nuo 2019 m. balandžio 23 d. Byla perduota su apeliaciniu skundu į Klaipėdos apygardos teismą 2019 m. sausio 4 d., t. y. apie naujus faktinius duomenis sužinota jau po bylos perdavimo į apeliacinį teismą. VĮ Registrų centro duomenimis, pastato kadastriniai duomenys patikslinti atsižvelgiant į patalpų ( - ) kadastro duomenų pasikeitimus. N. L. pastate priklauso patalpos, pažymėtos indeksais ( - ). Todėl ne trečiasis asmuo N. L. buvo kadastrinių duomenų pakeitimo iniciatorė, ir prievolės kasdien tikrinti kadastrinių duomenų pasikeitimus pastate, kuriame jai nuosavybės teise priklauso tik dalis, neturėjo. Todėl apie VĮ Registrų centro 2019 m. balandžio 23 d. įregistruotus naujus pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastrinius matavimus sužinojo 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsitiktinai, jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Sužinojus apie naujus pastato kadastrinius matavimus, buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl patalpų, esančių šiame pastate, savininkų ir jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto. 2019 m. rugpjūčio 21 d. gavus šį sąrašą, paaiškėjo, kad pastato, esančio ( - ), bendras plotas yra 1913,23 kv. m ir į šį plotą yra įskaičiuotos ir N. L. priklausančios 82,78 kv. m ploto patalpos. N. L. patalpos po projekto parengimo plotas padidėja 73,23 kv. m, todėl po projekto parengimo viso pastato plotas padidės tik iki 1986,46 kv. m. Pareiškėja nurodė, kad, pagal naujus faktinius duomenis ir apskaičiavimus, pastato bendras plotas neviršija 2000 kv. m bendro ploto, todėl negali pastatas būti priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai ir dėl šių aplinkybių 2019 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas gali būti keičiamas. Nurodė, kad trečiasis asmuo N. L. apie naujai paaiškėjusias faktines bylos aplinkybes atsitiktinai sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., jos jai anksčiau nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos abiejų procesų civilinėje byloje metu ir nuo jų sužinojimo nėra praėję trys mėnesiai.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas.

124.

13Teismas nustatė, kad atnaujinti ginčo pastato kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti nuo 2019 m. balandžio 23 d. Pažymėjo, jog termino pradžios eiga negali būti siejama su asmens subjektyviomis savybėmis ar suvokimu, kadangi tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

145.

15Teismas nurodė, jog pareiškėjos motyvas, kad ji neturėjo tikrinti kadastrinių duomenų pasikeitimų, yra nepagrįstas. Teismas įvertino, kad trečiasis asmuo N. L., veikdama apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba, kaip dalies patalpų šiame pastate savininkė, turėjo galimybę apie kadastro duomenų pasikeitimus sužinoti nuo jų išviešinimo, tačiau dėl proceso atnaujinimo kreiptasi gerokai praleidus trijų mėnesių terminą – 2019 m. spalio 29 d.

166.

17Teismas pažymėjo, kad pastato, unikalus Nr.( - ), kadastro duomenys pakeisti atsižvelgiant į patalpose Nr. ( - ) (unikalūs Nr. ( - ), ( - )) atliktus statybos darbus, kurių pabaiga fiksuota 2019 m. balandžio 9 d. surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, todėl pirmiau nurodyta aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes ji neegzistavo priimant pirmosios instancijos sprendimą, be to, neturi esminės reikšmės sprendžiant statybos leidimo teisėtumo klausimą.

187.

19Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens N. L. prašymas atnaujinti civilinės bylos procesą atmestinas, kadangi praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių prašymo padavimo terminas.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

218.

22Atskiruoju skundu pareiškėja N. L. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-260-666/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

238.1.

24Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad proceso atnaujinimo terminas būtų skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 23 d. Pastato kadastriniai duomenys patikslinti atsižvelgiant į patalpų Nr. ( - ), kurių savininkė ne N. L., kadastro duomenų pasikeitimus, ji nebuvo kadastrinių duomenų pakeitimų registravimo VĮ Registrų centre iniciatorė. Nesant pagrindo ir būtinybės domėtis pastato kadastriniais duomenimis, jai nebuvo jokio tikslo ir poreikio, įpareigojimo tai daryti. 2019 m. rugpjūčio 12 d. N. L., sužinojusi apie pasikeitimus, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad apgintų savo pažeistas teises. Mano, kad šiuo atveju jos veiksmų negalima vertinti kaip nerūpestingų ar neapdairių.

258.2.

26Teismas neturėjo vadovautis vien formaliais argumentais, o privalėjo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, matydamas, kad procesiniai terminai praleisti, turėjo pasiūlyti šaliai ar ją įpareigoti spręsti klausimą dėl procesinių terminų atnaujinimo.

278.3.

28Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad pastato kadastro duomenų pakeitimas, kuris buvo atliktas atsižvelgiant į patalpose ( - ) atliktus statybos darbus, kurių pabaiga fiksuota 2019 m. balandžio 9 d. surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, nėra vertintinas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. 2019 m. balandžio 23 d. pasikeitė pastato kadastriniai matavimai ir nustatytas 1913,23 kv. m bendras plotas, tai laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme buvo žinoma, kad pastato bendras plotas yra 1997 kv. m. Apie pasikeitusius matavimus nebuvo žinoma ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

299.

30Suinteresuotas asmuo (atsakovė) Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog palaiko N. L. atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

319.1.

32Pastato bendro ploto rodiklis yra esminė aplinkybė, kuri lemia Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. ( - ) teisėtumo klausimą.

339.2.

34Administracija sutinka su apeliantės vertinimu, kad pastato bendras plotas negalėjo pasikeisti dėl trečiųjų asmenų atliktų statybos darbų vidaus patalpose ( - ), todėl pritartina pozicijai, kad pastato esamas plotas egzistavo dar iki 2019 m. balandžio 23 d., o skirtingus šio pastato kadastro duomenis lėmė netikslūs skaičiavimai, perskaičiavus, paaiškėjo, kad bendras pastato plotas neviršija 2000 kv. m. Teismo atliktas formalus faktinių aplinkybių vertinimas, kad bendras pastato plotas pasikeitė dėl pastato vidaus patalpų ( - ) remonto darbų atlikimo 2019 m. balandžio 9 d., kai nė viena pastato dalis nebuvo nugriauta ar išardyta, yra neteisingas bei neatitinkantis protingumo kriterijų.

359.3.

36Administracijos vertinimu, patikslinti kadastro duomenų skaičiavimai, įrodantys, kad pastato ( - ) bendras plotas neviršija 2000 kv. m, yra laikytini esmine bylos aplinkybe, kuri apeliantei nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

379.4.

38Byloje nėra duomenų, kad N. L. būtų delsusi kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

3910.

40Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo netenkinti trečiojo asmens N. L. atskirojo skundo ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4110.1.

422019 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto registre atsiradę įrašai dėl pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų (pastato bendro ploto rodiklio) pakeitimo padaryti 2019 m. balandžio 9 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ( - ) pagrindu. Kadastro duomenys pakeisti atsižvelgiant į patalpose ( - ) (unikalūs Nr. ( - ), ( - )) atliktus statybos darbus, kurių pabaiga fiksuota surašius minėtą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pirmiau nurodyta aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes ji neegzistavo priimant pirmosios instancijos sprendimą, be to, neturi esminės reikšmės sprendžiant leidimo teisėtumo klausimą.

4310.2.

44Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. Šiuo atveju nuo 2019 m. balandžio 23 d. pakeisti kadastro duomenys galės būti naudojami ir turės įtakos rengiant naują statinio projektą ir kreipiantis dėl naujo statybos leidimo išdavimo, o atgręžtinis šių naujai atsiradusių duomenų taikymas veiksmams, atliktiems iki naujų duomenų atsiradimo, neatitiktų civilinio proceso atnaujinimo tikslų ir paskirties.

4510.3.

46Proceso atnaujinimo galimybė yra ribojama naikinamuoju procesiniu prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu. Šiuo aspektu trečiojo asmens veiksmai paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo yra atlikti praleidus terminą tokiems veiksmams atlikti. Atnaujinti ginčo pastato kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti nuo 2019 m. balandžio 23 d., todėl trečiasis asmuo, kaip dalies patalpų šiame pastate savininkas, turėjo galimybę apie juos sužinoti nuo jų išviešinimo, tačiau dėl proceso atnaujinimo kreiptasi praleidus trijų mėnesių terminą.

Teismas

konstatuoja:

47IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4811.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5012.

51CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

5213.

53Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (trečiojo asmens) N. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-467-474/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5414.

55Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, taikomas konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

5615.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

5816.

59Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu atmestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ) galiojimo panaikinimo. 2019 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino – panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo galiojimą. Byloje nustatyta, jog 2019 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti įrašai dėl pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų (pastato bendro ploto rodiklio) pakeitimo, padaryti 2019 m. balandžio 9 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ( - ) pagrindu. Kadastro duomenys pakeisti atsižvelgiant į patalpose ( - ) (unikalūs Nr. ( - ), ( - )) atliktus statybos darbus, kurių pabaiga fiksuota surašius 2019 m. balandžio 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą.

6017.

61Trečiasis asmuo N. L. 2019 m. spalio 29 d. pateikė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą, kurį 2019 m. lapkričio 11 d. patikslino, dėl proceso civilinėje byloje Nr. eA2-260-666/2020 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teigė, jog apie VĮ Registrų centro įregistruotus naujus pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastrinius matavimus sužinojo 2019 m. rugpjūčio 12 d. Pareiškėja nurodė, kad, pagal naujus faktinius duomenis ir apskaičiavimus, pastato bendras plotas neviršija 2000 kv. m bendro ploto, todėl pastatas negali būti priskirtas ypatingųjų statinių kategorijai ir dėl šių aplinkybių 2019 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas gali būti keičiamas. Nurodė, kad naujai paaiškėjusios faktines bylos aplinkybes jai anksčiau nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos ir nuo jų sužinojimo nėra praėję trys mėnesiai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

6218.

63Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Mano, kad šiuo atveju jos veiksmai negali būti laikomi nerūpestingais ar neapdairiais.

6419.

65Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas).

6620.

67Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

6821.

69Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Pareiškėjos teiginiai, kad neturėjo tikrinti kadastrinių duomenų pasikeitimų ir kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., kai ji atsitiktinai sužinojo apie ginčijamų kadastrinių duomenų pakeitimą, laikytini nepagrįstais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog termino pradžios eiga negali būti siejama su asmens subjektyviomis savybėmis ar suvokimu, kadangi tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

7022.

71Pažymėtina, jog suformuluoti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką yra šį dokumentą teikiančio asmens teisė ir pareiga, o tinkamai suformuluotas reikalavimas (dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas bei asmens civilinių teisių gynybos būdą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: dėl įgyvendinimo būdų ir apimties, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdų, teisės atsisakymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pareiškėjai atstovauja advokatas. Taigi apeliantės argumentai, jog teismas, matydamas, kad procesiniai terminai praleisti, turėjo pasiūlyti šaliai ar ją įpareigoti spręsti klausimą dėl procesinių terminų atnaujinimo, nepagrįsti.

7223.

73Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

7424.

75Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

7625.

77Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

7826.

79Pareiškėja nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja argumentuoja, jog 2019 m. balandžio 23 d. pasikeitę pastato kadastriniai matavimai ir nustatytas 1913,23 kv. m bendras plotas laikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes sprendžiant ginčą teisme buvo žinoma, kad pastato bendras plotas yra 1997 kv. m.

8027.

81Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys UAB ( - ) E. P., N. L. ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. statybos leidimo Nr. ( - ) galiojimo panaikinimo ieškinį atmetė. Minėtame sprendime nurodė, kad jei šiuo metu Nekilnojamojo turto registre būtų registruojami nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), duomenys pagal 2018 m. kovo 6 d. užfiksuotus kadastrinius matavimus, viso pastato (unikalus Nr. ( - )) bendras plotas būtų 1997,86 kv. m. Kadastrinius matavimus atliko VĮ Registrų centras ir tai yra oficialūs duomenys bei oficialūs matavimai. Nurodė, jog teismas neturi jokio pagrindo abejoti VĮ Registrų centro specialistų, atlikusių kadastrinius matavimus, kompetencija. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 28 d. sprendimu Plungės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino – panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. išduoto statybos leidimo Nr. ( - ) galiojimą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, neturėjo pagrindo vadovautis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 6 d. parengta negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), ir šalia savavališkai pastatyto priestato rūsio ir pirmo aukšto patalpų kadastro duomenų byla, nes joje nėra duomenų apie antro aukšto patalpą. Pažymėjo, kad Projekto C laidoje nebuvo galima atsisakyti priestato antro aukšto sprendinių, kadangi Statinio projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybos leidimas, buvo rengiamas siekiant įteisinti savavališkos statybos darbus visa apimtimi, todėl visi šio Statinio projekto pakeitimai, įskaitant Projekto C laidą, taip pat turėjo apimti visą savavališką statybą, o ne tik jos dalį. Pažymėjo ir tai, jog, pastato kadastriniams matavimams nuolatos kintant, ne kartą nustatyta, kad po rekonstrukcijos pastato bendras plotas viršija 2000 kv. m.

8228.

83Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 24 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. Taigi, išduodant leidimą ir rengiant vėlesnes statinio projekto „Paslaugų paskirties pastato (unikalus Nr. ( - )) rekonstravimo ir maitinimo paskirties patalpų (unikalus Nr. ( - )) paskirties keitimo į prekybos paskirties patalpas ( - ) projektas“, Nr. ( - ), pakeitimų laidas ir vertinant jų teisėtumą, turėjo būti vertinami tuo metu egzistavę pastato kadastro duomenys. Pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad pastato, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenys gali kisti dėl šiame pastate esančių patalpų savininkų vykdomų statybos darbų, tačiau tai nereiškia, kad dėl to egzistuoja pagrindas peržiūrėti ir naujai vertinti ankstesnių kadastro duomenų pagrindu priimtus sprendimus.

8429.

85Kaip minėta, procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti yra būtinas anksčiau išdėstytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos argumentai, kuriais ji įrodinėjo naujai paaiškėjusias aplinkybes, nagrinėjamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste neatitiktų civilinio proceso atnaujinimo tikslų ir paskirties.

8630.

87Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

8831.

89Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

90Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

Nutarė

91Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja (trečiasis asmuo) N. L. kreipėsi į teismą su patikslintu... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi prašymas dėl proceso... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad atnaujinti ginčo pastato kadastro duomenys Nekilnojamojo... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, jog pareiškėjos motyvas, kad ji neturėjo tikrinti... 16. 6.... 17. Teismas pažymėjo, kad pastato, unikalus Nr.( - ), kadastro duomenys pakeisti... 18. 7.... 19. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens N. L. prašymas atnaujinti civilinės... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 21. 8.... 22. Atskiruoju skundu pareiškėja N. L. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti... 23. 8.1.... 24. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad proceso atnaujinimo terminas būtų... 25. 8.2.... 26. Teismas neturėjo vadovautis vien formaliais argumentais, o privalėjo remtis... 27. 8.3.... 28. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad pastato kadastro duomenų... 29. 9.... 30. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) Kretingos rajono savivaldybės administracija... 31. 9.1.... 32. Pastato bendro ploto rodiklis yra esminė aplinkybė, kuri lemia Kretingos... 33. 9.2.... 34. Administracija sutinka su apeliantės vertinimu, kad pastato bendras plotas... 35. 9.3.... 36. Administracijos vertinimu, patikslinti kadastro duomenų skaičiavimai,... 37. 9.4.... 38. Byloje nėra duomenų, kad N. L. būtų delsusi kreiptis į teismą dėl... 39. 10.... 40. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) Valstybinė... 41. 10.1.... 42. 2019 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto registre atsiradę įrašai dėl... 43. 10.2.... 44. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio... 45. 10.3.... 46. Proceso atnaujinimo galimybė yra ribojama naikinamuoju procesiniu prašymo... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. 11.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 50. 12.... 51. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 52. 13.... 53. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d.... 54. 14.... 55. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų... 56. 15.... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų... 58. 16.... 59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Plungės... 60. 17.... 61. Trečiasis asmuo N. L. 2019 m. spalio 29 d. pateikė Plungės apylinkės teismo... 62. 18.... 63. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji praleido... 64. 19.... 65. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto... 66. 20.... 67. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti... 68. 21.... 69. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias... 70. 22.... 71. Pažymėtina, jog suformuluoti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką yra... 72. 23.... 73. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą... 74. 24.... 75. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis... 76. 25.... 77. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių... 78. 26.... 79. Pareiškėja nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK... 80. 27.... 81. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, Plungės apylinkės teismo... 82. 28.... 83. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos statybos... 84. 29.... 85. Kaip minėta, procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti... 86. 30.... 87. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties... 88. 31.... 89. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 90. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir... 91. Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą....