Byla 1A-16-361-2007

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

2teisėjų Valentino Janonio ir Rasos Valentinienės,

3sekretoriaujant Ainai Kuprijanovienei, Jurgitai Dilienei ir Aurelijai Urbšaitytei,

4dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

5nuteistajai V. S.,

6gynėjams advokatams Henrikui Gaudiešiui ir Birutei Piktužienei,

7nukentėjusiesiems A. M. ir J. M.,

8nukentėjusiųjų atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

9ekspertui Rimantui Petrui Pečkui,

10teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M., J. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant V. S. per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir uždraudžiant V. S. laikyti agresyvius šunis. Iš V. S. priteista 2187,36 Lt turtinės žalos atlyginimo J. M. ir A. M., 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. M., 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. M., 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. M.. Priteista iš V. S. 1000 Lt atstovavimo išlaidų J. M. ir A. M.. Dėl A. M. netekto darbo užmokesčio kompensavimo civiliniams ieškovams pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

11Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12V. S. nuteista už tai, kad 2006-04-23, apie 15.45 val., sodininkų bendrijoje „Viltis“, ( - ), būdama atsakinga už Kaukazo aviganio veislės šuns priežiūrą, atkabinusi šunį nuo būdos ir laikydama jį už pavadėlio, bandė jam uždėti antsnukį, tačiau šio šuns nesuvaldė, jis ištrūko jai iš rankų ir, išbėgęs į sodininkų bendrijos ( - ), įkando į galvą A. M., gimusiai ( - ), padarydamas jai kąstinę – plėštinę galvos žaizdą su daliniu odos atsisluoksniavimu ir paviršinę kąstinę žaizdelę kairės plaštakos V piršte, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip V. S. pažeidė 2006-01-26 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-13 patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių 34, 63 punktų reikalavimus, tai yra nelaikė gyvūno pagal šių taisyklių reikalavimus ir negarantavo, kad agresyvaus šuns auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo A. M..

13Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 nuosprendį ir V. S. paskirti bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu bei priteisti iš nuteistosios 14329,77 Lt turtinės žalos atlyginimo A. ir J. M., 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. M., 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. M. ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. M., taip pat advokato atstovavimo išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bausmė pagal inkriminuotą veiką bei dėl atsiradusių labai skaudžių padarinių paskirta per švelni ir neadekvati įvykdytiems veiksmams, atsiradusioms pasekmėms. Taip atsitiko dėl to, kad teismo išvados neatitiko faktinių bylos duomenų. Pirmiausia teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad už tokius veiksmus skirtina laisvės apribojimo bausmė. Apeliantai teigia, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog V. S. pripažino kaltę iš dalies, nuoširdžiai gailisi, kadangi ji tik teisiamojo posėdžio metu supratusi, kad neturi jokių galimybių paneigti jai inkriminuoto kaltinimo, teismui pareiškė, jog pripažįsta kaltę, tačiau tai, kas įvykę, – yra nelaimingas atsitikimas. Teigiama, kad nuteistoji savo veiksmais ir elgesiu teisme ne tik nebuvo nuoširdi, atvirkščiai, įžūliai mėgino juos kaltinti vaiko nepriežiūra, reiškė panieką jų šeimai ir dukters A. tragedijai, nepagrįstai teigė siūlę jiems materialinę pagalbą. Nurodoma, jog V. S. turėtų būti nuteista realia laisvės atėmimo bausme ir dėl to, kad jos įvykdytas nusikaltimas nukreiptas prieš mažametį vaiką (LR BK 139 str. l d., 60 str. l d. 5 p.). A. M. sveikata sutrukdyta ilgam, mergaitės fizinė būklė bloga ir psichologiniai išgyvenimai iki šiol nepasimiršo : jie nuolat privalo lankytis pas gydytojus, nes ji nemiega naktimis, yra pastebimai nervinga, bijo aplinkos, bijo būti be jų, ko anksčiau niekada nebuvo. Apeliantai teigia, kad gydytojo išvada tik patvirtina jų įsitikinimą, jog V. S. nusikalstami veiksmai dėl neteisėto agresyvaus šuns įsigijimo, neteisėto laikymo, nepriežiūros sukėlė sunkias pasekmes.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo pozicija nagrinėjant jų ir dukters civilinį ieškinį dar kartą privertė suabejoti teismo objektyvumu. Teismas nuosprendyje nepagrįstai, be pakankamų faktų, nurodė, kad žala padaryta dėl neatsargumo ir jos pasekmės objektyviai yra nesunkus sužalojimas; tai, jog jų šeima ypatingai jautriai išgyveno šį įvykį ir pasekmes, nėra pagrindas priteisti prašomą neturtinę žalą; A. M. sužalojimai sunkių pasekmių nesukėlė (nebuvo pažeisti galvos kaulai, smegenys, kiti organai), tebesitęsiančius psichologinius sutrikimus sukėlė ne tik pati trauma, bet ir ypatingas šios šeimos emocionalumas; kaltinamoji akivaizdžiai labai išgyvena, bandė bendrauti, o nukentėjusieji kategoriškai atsisakė bendrauti, kaltinamosios turtinė padėtis vidutinė, yra labai didelis skirtumas tarp nukentėjusiųjų ir V. S. turtinės padėties. Apeliantai nurodo, kad dėl nuosprendyje išvardytų šių motyvų ir argumentų teismas pažeidė procesines (LR BPK 109 str.) ir materialines teisės normas (LR CK 6.250 str., Lietuvos Konstitucijos 30 str.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatas, todėl dėl neturtinės žalos sumažinimo priėmė neteisėtą bei nepagrįstą, neatitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nuosprendį.

15Civiliniai ieškovai nurodo, kad turtinės žalos ieškinį jie pagrindė įrodymais. Nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis dėl šios ieškinio dalies reikalavimo sumažinimo iki 2187,36 Lt, nes teismo išvados paneigiamos faktinėmis aplinkybėmis, kaip, beje, ir sprendimas, A. M. darbo užmokesčio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš teismo pozicijos nuosprendyje nekyla klausimas, jog ji, A. M., nuolatos prižiūri dukrą, su ja ne kartą ir tik dėl pasekmių, susijusių su sužalojimu, buvo nedarbinga ir pateikė įrodymą iš UAB „Anasta“, kad negavo 419,28 Lt atlyginimo. Šioje pažymoje nurodyta, kad jos, A. M., nedarbingumas susijęs su sergančio vaiko priežiūra, todėl teismas nepagrįstai netikėjo tokiais įrodymais. Kuro kvitus pateikė už du mėnesius, tačiau negali sutikti, kad pagal minėtą benzino kiekį galima nuvažiuoti net 1500 km. Įrodymais prie ieškinio patvirtino, kad jų automobilio mieste važiavimui reikia 15 litrų benzino. Tačiau šią sumą už benziną pateikė tik už du mėnesius (nuo 2006-05-10 iki 2006-07-14), nors vaiką vežioja iki šiol. Nesutinka su nuosprendyje nurodytu teismo motyvu, kad jei A. M. nebūtų ligoninėje su dukra, tai vis tiek jai būtų reikėję maitintis. Maitintis galėjo būdama namuose, maitintis su visa šeima ir neleisti papildomų pinigų. Apeliantai teigia, kad dėl V. S. laikomo agresyvaus šuns privalėjo imtis visų saugumo priemonių ir apsitverti sodą, o teismo teiginiai, kad mažas vaikas negali naudotis balionėliu dėl gynybos nuo agresyvaus šuns, yra nepagrįsti, nes nėra kitos priemonės, kaip gintis tokiu atveju. Be to, vaiko galva, ranka po šuns užpuolimo kraujavo, dėl to vaiko rūbeliai buvo sukruvinti ir supurvinti, tokiais rūbeliais naudotis nebuvo galima, todėl 75,91 Lt išlaidų rūbams suma yra reali. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino ir šios ieškinio dalies reikalavimą, nes neįsigilino į dokumentus, pirkinių būtinumą ir kainas. Pagerinto maitinimo būtinumas buvo gydytojų patarimas. Po įvykio gydytojai nurodė bei patarė pakeisti A. aplinką, nes agresyvaus šuns užpuolimas jai padarė gilią psichologinę traumą. Jie kaip rusakalbiai asmenys išvyko į Maskvą ir stengėsi A. pakeisti aplinką, stengėsi, jog ji užsimirštų, dalyvautų vaikų renginiuose. Kelionei išleido 9219,52 Lt, o to nebūtų darę, jei ne V. S. padaryta nusikalstama veika. Teismas sumažindamas advokato atstovavimo išlaidas nurodė, kad gana didelė advokato išlaidų dalis buvo sueikvota ruošiant ir pagrindžiant ieškinio dalį, kuri atmesta, be to, atsižvelgiama į V. S. kuklią turtinę padėtį. Nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi advokato paslaugų apmokėjimas atsižvelgiant į jo atliktą darbą įrodytas dokumentais, iš kurių matyti, jog šis advokatas yra ir PVM mokėtojas, todėl jų išlaidos advokatui atsižvelgiant į atliktą darbą buvo nedidelės ir priteistinos.

16Atsikirsdama į civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nuteistoji V. S. prašo jį atmesti ir palikti galioti 2006-09-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį. V. S. nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi visais surinktais įrodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, t.y. ji buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 139 str. l d., padarymu, o ne nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. l d., padarymu, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Specialisto išvadoje Nr. G 739/06 (03) nurodyta, kad A. M. padarytas sužalojimas yra nesunkus, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes A. M. sunkus kūno sužalojimas padarytas nebuvo. Ji anksčiau neteista, dirba, charakterizuojama teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus, jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargaus nusikaltimo, padaryto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, paskyrė jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atsikirtime nuteistoji nurodo, kad po įvykio iškart nubėgo pas mergaitės tėvus, atsiprašė, siūlė pagalbą, bet buvo nukentėjusiųjų išvaryta. Kai mergaitė buvo ligoninėje, su savo dukra važiavo jos lankyti, siūlė tėvams materialinę pagalbą, bet jie kategoriškai atsisakė, motyvuodami tuo, kad „kyšio“ nepriima, kad viską spręs teismas. Grįžęs iš jūros jos vyras taip pat ėjo pas nukentėjusiuosius, atsiprašė, siūlė materialinę pagalbą, bet pastarieji kategoriškai atsisakė bendrauti. Tyčios sužaloti mergaitę neturėjo, to, kad ji iš savo tėvų sklypo atėjo apie 60 metrų prie jos sklypo ir buvo už jos automobilio, nežinojo ir negalėjo žinoti. Atrišusi šunį ir laikydama už pavadėlio, buvo įsitikinusi, kad pašalinių asmenų arti nėra. Supranta, kad mergaitei buvo padarytas fizinis skausmas, sukelti dvasiniai išgyvenimai ne tik jai, bet ir tėvams, todėl yra pasirengusi atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Neginčija ir tai, jog turi atlyginti realią patirtą turtinę žalą, susijusią su mergaitės gydymu, tačiau nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje pareikštos išlaidos yra per didelės, kai kurios net nesusijusios su mergaitės sužalojimu, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis. Prašydami priteisti atlyginti mergaitės vežiojimo gydymo tikslais išlaidas (833,82 Lt) nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kur ir kada mergaitė buvo vežama pas gydytojus, kokiais maršrutais, todėl pareikšta suma kelia abejonių, ar gydymo tikslais vien Klaipėdoje buvo nuvažiuota apie 1500 km. Neaiškus ir pateiktas ieškinys pagerintam maistui ir kitiems pirkiniams įsigyti, kurie nesusiję su mergaitės maitinimu ir gydymu. Pateiktas 9219,52 litų ieškinys dėl kelionės į Maskvą apmokėjimo taip pat yra per didelis. Kelionę į Maskvą pasirinko patys tėvai, važiavo net 3 asmenys. Be to, pagal pateiktus bilietus matyti, kad per dieną buvo lankomi 2-3 spektakliai, į kuriuos eidavo 3-4 asmenys, t.y ne tik A. M. ir jos motina, bet dar keli pašaliniai asmenys, neturintys jokio priežastinio ryšio su mergaitės sužalojimu. V. S. teigia, kad teismo sprendimas sumažinti ieškinį iki 1000 litų yra pagrįstas. Nukentėjusiųjų ieškiniai dėl dujų balionėlio, tvoros bei vaiko rūbelių taip pat nepagrįsti. Dujų balionėlis ir tvora įsigyti po to, kai šuo jau buvo užmigdytas. Vaikai dujiniais balionėliais negali naudotis, todėl balionėlio įsigijimas neturi jokio priežastinio ryšio su mergaitės sužalojimu. Šuo sužalojo mergaitę prie jos sodo sklypo, o ne nukentėjusiųjų sode, todėl pareikštas ieškinys dėl tvoros įrengimo yra nepagrįstas. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl vaiko rūbelių sugadinimo, pasielgė teisingai, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme sugadinti rūbeliai pateikti nebuvo, šis klausimas net nebuvo keliamas, todėl nėra jokių duomenų, kad rūbeliai buvo sugadinti.

17Teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistosios gynėjai ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

18Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Dėl bausmės skyrimo

20Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Ekspertizės išvada ( b. l. 53-55, t.3) nustatyta, jog A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, jog veikos kvalifikavimas iš BK 139 str. 1 d. į BK 137 str., numatančio atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nesikeičia. Laisvės apribojimas yra viena iš BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatytų vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – V. S. anksčiau neteista, dirbanti, darbo vietoje charakterizuojama teigiamai, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, atsižvelgė į V. S. lengvinančią aplinkybę ir teisingai paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Teismas pagrįstai įpareigojo V. S. per vienerius metus atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems, kadangi įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą gali būti skiriamas tik tam nuteistajam, kuris nusikalstama veika padarė turtinę žalą. Kolegija atmeta apeliantų argumentus, kuriuose jie nurodo, kad V. S. turėtų būti nuteista realia laisvės atėmimo bausme, nes jos įvykdytas nusikaltimas nukreiptas prieš mažametį vaiką (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 5 p.). Teismas privalo atsižvelgti į šią aplinkybę, jei kaltininkas žinojo, kad nukentėjusysis yra mažametis. V. S. padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21Priteisdamas ne tokią didelę neturtinę žalą, kokios prašė nukentėjusieji, teismas tokį sprendimą išsamiai argumentavo. Teismas nuosprendyje pabrėžė, jog sužalojimai sunkių pasekmių nesukėlė ( galvos smegenys, kaulai, kiti organai pažeisti nebuvo), o iki šiol tebesitęsiančius vaiko psichologinius sutrikimus lėmė ne pati trauma, o ypatingas jos tėvų emocionalumas. Su tokiomis išvadomis reikia sutikti. Papildomai apžiūrėjęs mergaitę, medicinos ekspertas išvadoje nurodė, jog matomoje galvos kairės srityje nedidelis randelis yra ne koloidinio tipo, be pigmentacijos netolygumo, be aplinkinių audinių įtraukimo į randelį kaip tokį. Nėra jokių objektyvių medicininių simptomų-požymių, leidžiančių manyti, kad šį nežymų randelį, siekiant geresnio kosmetinio efekto, reikėtų gydyti invaziniu-operaciniu būdu. Tad mergaitė sveiksta, iš pateiktos nuotraukos ( b.l. 56, t. 3) matosi, jog po šuns įkandimo likęs randelis tikrai yra nežymus.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegijos nuomone, teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Priteistos žalos dydis, atsižvelgiant dar ir į tai, jog mergaitė sveiksta, yra optimalus.

23Dėl turtinės žalos atlyginimo

24Iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas savo sprendimą argumentuotai motyvavo, išsamiai pasisakydamas dėl kiekvieno civilinio ieškinio elemento. Skirtingai negu priteisiant neturtinę žalą, reikalaujant turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškinys turi būti įrodytas ir pagrįstas.

25Prašydami atlyginti mergaitės vežiojimo gydymo tikslais išlaidas (833,82 Lt) nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kur ir kada mergaitė buvo vežama pas gydytojus, kokiais maršrutais. Teismas pagrįstai suabejojo, ar vien gydymo tikslais buvo nuvažiuota 1500 kilometrų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog gydymo tikslais mergaitė buvo vežama vien Klaipėdos mieste, sumažino šios ieškinio dalies reikalavimą iki 400 Lt, toks sprendimas yra logiškas. Teismas taip pat pagrįstai netenkino ieškinio dėl pagerinto maisto ir kitiems pirkiniams įsigyti, kurie nesusiję su mergaitės maitinimu ir gydymu. Kelionę į Maskvą pasirinko patys tėvai, važiavo net 3 asmenys. Be to, iš pateiktų bilietų matyti, kad per dieną buvo lankomi 2-3 spektakliai, į kuriuos eidavo 3-4 asmenys (b.l.44-78, t.2), t.y ne tik A. M. ir jos motina, bet dar keli pašaliniai asmenys, neturintys jokio priežastinio ryšio su mergaitės sužalojimu, tad kolegija, sutikdama ir su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, taip pat mano, jog teismo sprendimas sumažinti ieškinį iki 1000 litų yra pagrįstas. Nukentėjusiųjų reikalavimus dėl dujų balionėlio, tvoros bei vaiko rūbelių teismas pagrįstai atmetė. Dujų balionėlis ir tvora įsigyti po to, kai šuo jau buvo užmigdytas. Vaikai dujiniais balionėliais negali naudotis, todėl balionėlio įsigijimas neturi jokio priežastinio ryšio su mergaitės sužalojimu. Šuo sužalojo mergaitę prie jos sodo sklypo, o ne nukentėjusiųjų sode, todėl pareikštas ieškinys dėl tvoros įrengimo yra nepagrįstas. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl vaiko rūbelių sugadinimo pasielgė teisingai, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme sugadinti rūbeliai pateikti nebuvo.

26Galimybė pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl netekto darbo užmokesčio kompensavimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka numatyta tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.). Teismui sukėlė abejonių iš UAB „Anksta“ pateikta pažyma ( b.l. 81, t.2), kurioje yra nurodyta, jog A. M. nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio turėjo nedarbingumo pažymėjimą sergančiam vaikui prižiūrėti, iš viso 27 dienas. Pažymoje yra nurodyta, jog negautas atlyginimas yra 419, 28 Lt. Pažyma patvirtinta bendrovės antspaudu, joje yra direktorės ir vyr. buhalterės parašai, nurodyti tikslūs skaičiavimai. Be to, kolegijai apeliantė pateikė „Sodros“ sprendimus Nr.1620-1622 ( b.l.8-10, t.3), iš kurių matyti, kad nurodytu laikotarpiu ji tikrai negavo ligos pašalpos, kadangi neturėjo reikiamo stažo, kuris reikalingas tokiai pašalpai gauti. Šiuo atveju netektą darbo užmokestį galima tiksliai apskaičiuoti, o žalą dėl negauto darbo užmokesčio turi atlyginti atsakingas asmuo, šiuo atveju nuteistoji (Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d., 6.283 str.1 d., 2 d., 4 d.). Ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis keičiama.

27Priteisdamas nukentėjusiųjų turėtas išlaidas dėl advokato pagalbos, apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistosios kuklią materialinę padėtį, Reikia turėti galvoje ir tai, jog nuteistoji savo noru atlygino išlaidas, susijusias su mergaitės gydymu, Valstybinei ligonių kasai, be to, teismo priteistą turtinę žalą. Nuteistoji turės atlyginti ir neturtinę žalą, todėl jos materialinė padėtis pablogės. Atsižvelgiant į šiuos argumentus priteistinos išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu byloje, nedidinamos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkina tik nedidelę skundo dalį, todėl atsižvelgiant į tai, taip pat ir į jau minėtą nuteistosios turtinę padėtį, išlaidos už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepriteisiamos.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. l d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

Nutarė

29Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti.

30Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią dėl A. M. netekto darbo užmokesčio kompensavimo civiliniams ieškovams pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

31A. M. iš V. S. dar priteisti 419,28 Lt netekto darbo užmokesčio.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.