Byla 2A-1997-450/2015
Dėl skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos išieškojimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo D. B. 40 000 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.

5Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas pagal 2014 m. sausio 21 d. išduotą vekselį įsipareigojo ieškovui iki 2014 m. kovo 21 d. (įskaitytinai) išmokėti 40 000 Lt, tačiau suėjus numatytam terminui, atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Dėl susiklosčiusių asmeninių priežasčių praleido įstatyme nustatytą trumpą terminą vekselį pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo, o į ieškovo siųstus raginimus registruotu paštu atsakovas neatsakė ir vengė juos pasiimti iš pašto, todėl prašo skolą priteisti teismine tvarka. Nurodė, kad su atsakovu iki minėto vekselio pasirašymo buvo pažįstami apie trejus metus, be to, juos siejo verslo santykiai ir abu buvo UAB „Exfoma“ akcininkai. Ginčo laikotarpiu ieškovas nebuvo sulaikytas ir turėjo realią galimybę atsakovui perduoti vekselyje nurodytą sumą. 2014 m. sausio 21 d. atsakovas adresu ( - ), išrašė ginčo vekselį ieškovui savo ranka ir tokiu būdu ieškovas atsakovui paskolino grynais 40 000 Lt įvairiomis kupiūromis. Atsakovas ieškovui nurodė, jog nurodyti pinigai jam yra reikalingi kotedžo statyboms užbaigti. Iš VMI deklaracijų galima nustatyti tą aplinkybę, kad 40 000 Lt tuo metu ieškovas realiai galėjo paskolinti atsakovui. Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo sąskaitose esantys pinigai nepatvirtina tos aplinkybės, jog būtent tuo metu atsakovui skubiai nereikėjo grynųjų pinigų. Kadangi vekselis buvo surašytas viešoje vietoje, todėl akivaizdu, kad jokios prievartos iš ieškovo pusės atsakovo atžvilgiu realiai ir negalėjo būti.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t.y. nurodė išieškoti iš atsakovo D. B. ieškovo D. D. naudai 40 000 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (40 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu 2014 m. balandžio 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, išieškant iš atsakovo D. B. ieškovo D. D. naudai 40 000 Lt (11 584,80 EUR) skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 44 20 Lt (1 280,12 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2014 m. sausio 21 d. išduotą vekselį įsipareigojo ieškovui iki 2014 m. kovo 21 d. (įskaitytinai) išmokėti 40 000 Lt. Suėjus atsiskaitymo terminui, ieškovas registruotu paštu siuntė atsakovui raginimus dėl įsipareigojimų nevykdymo, tačiau skola nebuvo padengta. Ekspertas, ištyręs rankraštinius įrašus vekselyje, padarė išvadą, kad vekselyje rankraštinius įrašus, pradėtus „40 000 Lt“ ir baigtus „( - )“, įrašė atsakovas D. B. įprasta rašysena, o ar vekselyje eilutėje „parašas“ pasirašė atsakovas D. B. nustatyti negalima dėl parašo trumpumo ir paprastos jo sandaros.

10Teismas, remdamasis CK 1.105 straipsniu, kasacinio teismo praktika, susijusia su vekseliu, kaip vertybiniu popieriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011), priėjo prie išvados, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, nes kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, yra laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai ir dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių tai, jog nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nors atsakovas ginčija vekselį, teigdamas ir nurodydamas tą aplinkybę, kad jis vekselio sąmoningai nepasirašė, kadangi suprato tai, jog toks vekselis jam yra nereikalingas, tačiau teismas šiuos argumentus vertino kritiškai, kadangi atsakovas, kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, be to, turėdamas aukštąjį - inžinierinį išsilavinimą bei daug metų dirbdamas įmonės vadovu - direktoriumi, surašydamas savo ranka ginčo vekselio tik tekstą ir jo nepasirašydamas, visgi nebūtų tokio dokumento atidavęs ieškovui, suprasdamas pilnai jo tekstą bei pasėkmes. Atsakovas neįrodė tų aplinkybių, jog šiuo atveju surašant ginčo vekselį ir jį perduodant ieškovui, prieš atsakovą ieškovas panaudojo smurtą, psichologinį ar fizinį spaudimą ar kitas neleistinas priemones, kurios leido jėga ar kitokiu būdu užvaldyti ginčo vekselį ieškovui, kadangi šiuo atžvilgiu atsakovas nepateikė jokių oficialių ar kitokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau nurodytas aplinkybes. Kad tarp šalių yra kilę kitokie verslo ar kitose srityse nesutarimai bei konfliktai ir šalys įvairiais būdais juos šiuo metu sprendžia, tai šiuo atveju neįtakoja šios civilinės bylos nagrinėjimo esmės. Šioje civilinėje byloje atlikta rašysenos ekspertizė nepadarė tiesioginės ir nenuginčijamos išvados apie tai, kad visgi ginčo vekselyje yra ne D. B. parašas, o kito asmens, priešingai, t. y. iš visų šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų viseto yra laikytina ir darytina išvada, jog visgi atsakovas patsai savo ranka surašė visą ginčo vekselį bei jį pasirašė ir tik tada savo laisva valia atidavė jį ieškovui. Iš byloje esančių įrodymų viseto teismas priėjo ir tos išvados, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas adresu ( - ), o ne kaip atsakovas nurodė, adresu (duomenys neskelbitini), esančioje plovykloje, kadangi šį adresą į ginčo vekselį savo ranka įrašė patsai atsakovas ir tai yra nustatyta rašysenos ekspertizės išvadose bei šios aplinkybės neginčijo patsai atsakovas. Atsakovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą bei būdamas vadovu – direktoriumi, privalėjo elgtis kaip atidus ir rūpestingas asmuo. Šioje byloje nėra nustatytų aplinkybių apie tai, jog atsakovas nesuvokė ginčo vekelio esmės bei ką ir kaip atsakovas rašė į vekselį, nėra nustatyta ir tai, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas panaudojant atsakovui psichologinį ar kitokį spaudimą bei prievartą. Atsakovas neįrodė ir to, kad vekselis yra suklastotas, o atsakovo argumentai apie tai, kad ieškovas iki 2013 metų gruodžio mėnesio (įskaitytinai) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir tokiu būdu ieškovas tokių pinigų realiai turėti negalėjo ir tuo labiau perduoti juos atsakovui, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ginčo vekselis tarp šalių buvo pasirašytas ne ieškovo buvimo laisvės atėmimo vietoje metu, o jau 2014 metų sausio mėnesį, be to, šiuo atveju ginčo suma yra neregistruotinas asmens turtas ir tokią piniginę sumą (t. y. santaupų, persiskolinimo, atlyginimo ar kitais pagrindais) gali turėti kiekvienas asmuo. Atsakovo į šią civilinę bylą pateiktuose banko išklotinių išrašuose yra nurodytos tik atsakovo gaunamos pajamos be jokių išlaidų iki 2014 m. sausio 7 d. (įskaitytinai), todėl visiškai yra neaišku, kokios buvo tuo metu atsakovo realios išlaidos, kadangi nurodytas sumas atsakovas galėjo pervesti tretiesiems asmenims ir tuo metu išlaidos galėjo realiai viršyti net pajamas. Pastarieji atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra nepilni ir neišsamūs, todėl nėra galimybės nustatyti tuo metu atsakovo buvusią finansinę padėtį. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ginčo metu atsakovui nebuvo reikalinga pasiskolinta ginčo suma iš ieškovo (CPK 176 – 179 str.).

11Remdamasis CPK 88 staripsnio 1 dalies 6 punktu, 93 starpsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistas 600 Lt žyminis mokestis bei 3 820 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 4 420 Lt (1 280,12 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, taikydamas nevienodus standartus proceso šalims. Teismas išskirtinai atsižvelgė ir rėmėsi tik ieškovo argumentais (nors ieškovo teiginių ir motyvų nepatvirtina jokie konkretūs įrodymai), nesivadovavo arba nepagrįstai atmetė apelianto paaiškinimus ir įrodymus. Teismas visiškai nepasisakė dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 78 straipsnio 1 dalies taikymo šio ginčo atveju, nors dėl to apeliantas buvo pateikęs konkrečius motyvus. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas vien 2007 m. kasacinio teismo praktika, ignoruojant apelianto nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-45/2013, kuri yra itin aktuali šio ginčo atveju.

162) Ieškinys nepagrįstas, ieškovas niekada neperdavė apeliantui 40 000 Lt. Tai, kad pinigai nebuvo perduoti, įrodo ir tai, kad 2014 m. gruodžio 11 d. posėdžio metu ieškovas net negalėjo paaiškinti, kaip buvo perduoti pinigai. Butas, adresu ( - ), nepriklauso ieškovui. Ieškovas posėdžio metu nežinojo ir nenurodė net pastato aukšto, kuriame yra minėtas butas. Apeliantas net nėra buvęs nurodytame bute, todėl jam negalėjo būti perduoti pinigai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto atžvilgiu nebuvo panaudotas psichologinis spaudimas, nes 2014 m. sausio 26 d. ieškovas buvo atvykęs į atsakovo namus, jam ir jo žmonai grasino susidorojimu. Tai, kad ieškovas yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-554-648/2014, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 307 str. 2 d.

173) Teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo motyvus, jog jis nepasirašė vekselio. Netgi byloje atliktas ekspertizės aktas nepatvirtina, kad vekselį pasirašė apeliantas. Tuo atveju, jei vekselį iš tiesų butų pasirašęs apeliantas, ekspertas būtų tai nustatęs, nes visi kiti įrašai vekselyje ekspertui nesukėlė jokių abejonių. Aplinkybė apie jo išsilavinimą ir ieškovui perduotą nebaigtą pildyti vekselį nesudaro pagrindo daryti išvados, kad apeliantas patvirtino ginčo vekselį savo parašu. Atkreipė dėmesį, kad jis vekselių anksčiau nėra pasirašinėjęs, neturėjo patirties tokiuose reikaluose. Jis neturi teisinio išsilavinimo, dėl to nežinojo nei vekselio turiniui, nei formai keliamų reikalavimų. Šias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas, to neginčijo. Kaip jis paaiškino pirmosios instancijos teismui, su ieškovu turėjo bendrą įmonę (UAB „Exfoma“), iš kurios apeliantas norėjo pasitraukti, todėl ieškovas teikė apeliantui įvairius pasiūlymus kaip padalinti įmonės turtą. Tuo pagrindu ir buvo pateiktas vekselis, tačiau jis jo nepasirašė, nurodydamas, kad toks pasiūlymas jam visgi netinka. Tuomet ieškovas tiesiog pasiėmė nebaigtą pildyti vekselį, pasakydamas, kad susisieks su juo vėliau ir jie pratęs diskusiją. Taigi apeliantas vekselio neatidavė ieškovui, kaip nurodyta galutiniame sprendime. Nebaigtą pildyti vekselį ieškovas pasiliko sau ir apeliantui negrąžino. Kadangi nepasirašytas vekselis neturi paprastojo vekselio galios (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 str. 1 d.), todėl vekselio teisinių santykių nėra ir asmuo negali reikalauti priteisti tariamo įsiskolinimo pagal vekselį.

184) Sprendime nurodyta, kad 40 000 Lt ieškovas galėjo turėti (t.y. santaupų, persiskolinimo, atlyginimo ar kitais pagrindais), tad galėjo ir paskolinti, tačiau tokie argumentai nepagrįsti ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo tiksliai įvardyti, iš kur turėjo 40 000 Lt, t.y. ar uždirbo, ar sutaupė, ar gavo pinigų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-554-648/2014 buvo nuteistas už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos nuo 2007 m., kad ieškovas praktiškai neturėjo ir neturi jokio turto, jo pajamos nėra didelės, kad jo piniginės lėšos buvo konfiskuotos. Teismas neįvertino ir to, jog ieškovas vengė atsakyti ir negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl jo sugyventinė 2013 m. pabaigoje prašė apelianto paskolinti pinigų. Iš tikrųjų ieškovo sugyventinė prašė paskolinti pinigų dėl to, kad ieškovui reikėjo atsiskaityti su savo atstovais už teisines paslaugas (gynybą) baudžiamojoje byloje. Tai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis buvo bloga ir jis neturėjo 40 000 Lt. Kadangi tik 2013 m. pabaigoje ieškovas buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, kur suėmime praleido beveik metus laiko, todėl jis negalėjo pagal verslo liudijimą iki 2014 m. sausio 21 d. užsidirbti 40 000 Lt.

195) Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantas įrodė savo argumentus apie tai, kad jo turtinė padėtis 2014 m. sausio 21 d. buvo labai gera, o ieškovas to nepaneigė jokiais įrodymais. Ieškovas neįrodė, kad apeliantas tariamo vekselio išrašymo metu turėjo ar galėjo turėti didžiulių skolų, kad jo turtinė padėtis buvo prasta ir jam reikėjo pasiskolinti pinigų iš ieškovo. Byloje esantys įrodymai apie jo ir UAB „Cornis“ finansinę padėtį patvirtina, jog apeliantui nebuvo jokio tikslo ir jokios būtinybės skolintis iš ieškovo 40 000 Lt, kurie buvo mažesni už apelianto pajamas. Kadangi po galutinio sprendimo priėmimo iškilo būtinybė pateikti į bylą papildomus įrodymus, todėl teikia išrašus dėl 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. lapkričio 29 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. atliktų grynųjų pinigų išmokėjimų. Šie įrodymai patvirtina, kad apeliantas savo poreikiams iki 2014 m. sausio 21 d. buvo išsigryninęs 200 000 Lt ir gautų pajamų nepervedė tretiesiems asmenims.

206) Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į CPK 3 straipsnio 7 dalį, 98 straipsnio 1 ir 2 dalis, neįvertino bylos sudėtingumo, ieškovo atstovo realaus darbo ir laiko sąnaudų. Ieškinio parengimas negalėjo užtrukti dvi darbo valandas, nes ieškinys nesudėtingas ir sudaro tik 1,5 puslapio apimties, todėl už ieškinio parengimą 700 Lt išlaidų suma yra per didelė. Bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą 2014 m. liepos 8 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžiuose yra nepagrįstos, nes posėdžiai nebuvo ilgi, iš ieškovo atstovės nepareikalavo jokių specialių žinių ar teisinio darbo. 2014 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovei buvo pasiūlyta išvykti, nes jos dalyvavimas nebuvo būtinas, tačiau atstovė visgi savo laisva valia apsisprendė pasilikti salėje, atsakovui pildant rašysenos pavyzdžius. Toks pačios ieškovo atstovės apsisprendimas negali būti pagrindu priteisti išlaidas už tariamai suteiktas atstovavimo paslaugas, nes jokios realios teisinės paslaugos ieškovui nebuvo suteiktos. 2014 m. lapkričio 20 d. posėdis buvo itin trumpas ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad ieškovas sąmoningai neatvyko į teismo posėdį. Ieškovui išlaidos už atsiliepimų į atsakovo atskiruosius skundas parengimą net negalėjo būti priteistos, nes bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių išlaidų už atsiliepimų į apelianto atskiruosius skundus parengimą. Šių išlaidų atlyginimo klausimą taip pat turėjo spręsti apeliacinės instancijos teismas.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. D. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

231) Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės arba grindžiamos aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos bylos nagrinėjimo metu, todėl turi būti atmestos. Teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nes toje byloje ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Šiuo atveju ekspertas patvirtino, kad apeliantas visą vekselio turinį užpildė savo ranka, nepaneigė, kad jis vekselio nepasirašė. Apeliantas neįrodė, kad vekselio nebūtų pasirašęs, o jo paaiškinimai dėl vekselio prieštaringi. Bylos nagrinėjimo metu jis lyg ir mėgino aiškinti, kad buvo ieškovo priverstas pasirašyti, o apeliaciniame skunde teigiama, kad tai buvo susitarimas dėl įmonės turto pasidalijimo.

242) Nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovas nepagrindė pinigų perdavimo apeliantui fakto. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigai buvo perduoti įvairiomis kupiūromis. Butas, esantis adresu Savanorių pr. 1-86, Vilniuje, priklauso jo sugyventinei K. Š., o klausimas, kuriame aukšte yra butas, net nebuvo užduotas bylos nagrinėjimo metu. Apelianto nurodytas ikiteisminis tyrimas pradėtas jo iniciatyva dėl aplinkybių, visiškai nesusijusių su vekselio išrašymu. Be to, ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Apeliantas į teisėsaugos institucijas kreipėsi ieškovui pareikalavus apmokėti vekselį, o tai tik patvirtina, kad apeliantas bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti savo įsipareigojimų. Apeliavimas į ieškovo teistumą nepaneigia ieškinio pagrįstumo, nes teistumas niekuo nesusijęs su ieškinio reikalavimais. Apeliantas neginčijo vekselio CK įtvirtintais pagrindais, o apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovas jam negrasino ir negąsdino, o neva dalinosi įmonės turtą.

253) Apeliantas pats padarė įrašus vekselyje ir pasirašė. Atsakovas neįrodė, kad nepasirašė vekselio, jo prašymu atlikta ekspertizė nepaneigė, kad parašas ne jo. Apeliantas, būdamas verslininkas, dviejų įmonių akcininkas, dėl ko dažnai pasirašinėdamas tokius dokumentus, pasirašydamas vekselį suprato jo pasekmes. Apeliantas klaidina teismą, kad ieškovas negalėjo nurodyti, iš kur gavo pinigus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pinigai oficialiai deklaruoti ir paaiškino, kiek kuriais metais yra deklaravęs. Aplinkybė, kad ieškovas buvo nuteistas nepatvirtina, kad vekselio išrašymo metu jis neturėjo piniginių lėšų. Be to, vekselio išrašymo metu nuosprendis net nebuvo priimtas. Teismo posėdyje jis neteigė, kad 2013 metais užsidirbo pinigų pagal verslo liudijimą. Apelianto bylos nagrinėjimo pateikti išrašai iš banko sąskaitų atspindėjo tik gautas lėšas, tačiau neparodė, ar jos nebuvo iškart kam nors pervestos, taip pat nepatvirtino, kad jo turtinė padėtis buvo gera, nes neaišku, kam ir kokių įsipareigojimų turėjo apeliantas. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantas nuo sąskaitos nuimdavo itin dideles grynųjų pinigų sumas, todėl akivaizdu, kad jam buvo reikalingos labai didelės piniginės lėšos, dėl ko pasitvirtina, jog jam pinigai buvo reikalingi verslui vystyti kitoje įmonėje.

264) Ieškovo atstovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįsdama teisinių paslaugų apmokėjimą leistinais rašytiniais įrodymais. Bylinėjimosi išlaidų dydis iš esmės buvo sąlygotas paties apelianto veiksmų, t.y. nepagrįstais atskiraisiais skundais, ieškovo prašymu net keletą kartų buvo atidėti teismo posėdžiai. Apeliantas ir jo atstovas nė viename parengiamajame posėdyje neteikė prašymo ir net nekėlė klausimo dėl ieškovo dalyvavimo, todėl reikalavimas pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu iš esmės vėlgi buvo mėginimas užvilkinti teismo procesą. Ieškovo atstovė kiekvienam teismo posėdžiui rengėsi, iš naujo turėjo peržiūrėti bylos medžiagą, pasiruošti bylos nagrinėjimui. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo atstovė nepagrįstai dalyvavo imant atsakovo rašysenos pavyzdžius. Kadangi tai procesinis veiksmas, o ieškovas, atsižvelgiant į apelianto elgesį, nepasitiki juo, todėl advokatės dalyvavimas buvo būtinas. Advokatės pateiktos sąskaitos už atskirus procesinius veiksmus ne tik neviršija Vyriausybės nustatyto maksimumo, bet net keletą kartų mažesnės, todėl nėra jokio pagrindo mažinti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkintinas.

29Su apeliaciniu skundu buvo pateikti nauji rašytiniai įrodymai, t.y. išrašai iš apelianto sąskaitų apie lėšų nurašymus, tuo pagrindžiant apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantui paskola nebuvo reikalinga.

30Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl juos prijungia prie bylos.

31Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apelianto (atsakovo) prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal 2014 m. sausio 21 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

33Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselio turėtojas gali reikalauti paprastąjį neprotestuotiną vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka indosanto, davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų tik per vekselio apmokėti pateikimo terminą (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Tačiau kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors vekselyje įtvirtina prievolė yra abstraktaus pobūdžio, tačiau suprantama, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ta aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.).

35Byloje esantys rašytiniai duomenys įrodo, kad per įstatymo nustatytus terminus ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo 2014 m. sausio 21 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, prieinama prie išvados, kad jis (vekselis) prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip paprastas skolos dokumentas (raštelis). Kadangi pasirašytas vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir jam netaikytinos ĮPVĮ nuostatos, todėl apelianto argumentai dėl jo galiojimo (ĮPVĮ 78 str. 1 d.), neva nesant jo parašo ant vekselio, yra reikšmingi tiek, kiek jie susijęs su įrodinėjamais šalių sutartiniais paskolos teisiniais santykiais. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina ir logiška manyti, jog apeliantas (atsakovas), pats savo ranka surašęs vekselio tekstą (turinį), jį pats ir pasirašė. Nors dėl parašo trumpumo ir įprastos sandoros rašytinės ekspertizės būdu nebuvo galimybės nustatyti, ar ant vekselio pasirašė apeliantas (atsakovas) D. B., tačiau nebuvo paneigta, kad ant vekselio, kaip skolos dokumento, pasirašė ne jį surašęs apeliantas, o tikėtinai kitas asmuo.

36Ieškovui įrodinėjant, kad vekselyje nurodyta pinigų suma, kurią apeliantas įsipareigojo grąžinti ieškovui, buvo apeliantui paskolinta, ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos.

37Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o tai reiškia, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 EUR (2 000 Lt), turi būti rašytinė. Nagrinėjamo ginčo atveju rašytinė paskolos sutartis, kaip bendras dokumentas, tarp šalių nebuvo pasirašytas, ir nėra aišku, kodėl ieškovas, siekdamas sutartinių šalių paskolos teisinių santykių, tokios sutarties nesudarė ar nesiekė jos sudaryti. Nors rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Kaip minėta, paskola yra realinis sandoris, todėl faktui, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, nustatyti, būtina įrodyti, kad paskolos dalykas (šiuo atveju 40 000 Lt) buvo perduoti paskolos gavėjui (apeliantui). Pagal įstatyme nustatytas įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisykles (CPK 176 - 185 str.), įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Šiuo atveju kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turėjo įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas), tačiau to padaryta nebuvo. Byloje neįrodyta, jog paskolos dalykas (40 000 Lt) apeliantui buvo realiai perduotas (CPK 178, 179 str.). Kadangi paskolos dalyko perdavimą ieškovas išimtinai įrodinėjo skolos dokumentu, todėl pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Nors šiuo atveju paskolos raštelyje yra apelianto įsipareigojimas sumokėti ieškovui 40 000 Lt per 60 darbo dienų nuo pareikalavimo arba iki 2014 m. kovo 21 d., tačiau jame nėra jokių įrašų apie tai, jog pinigai, kaip paskolos dalykas, buvo perduoti apeliantui (paskolos gavėjui). Vien abstraktūs ieškovo žodiniai paaiškinimai apie paskolos dalyko perdavimą apeliantui įvairiomis kupiūromis, šių aplinkybių (realaus paskolos dalyko perdavimo apeliantui) neįrodžius kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.), nėra pakankami ir nesuteikia pagrindo daryti įtikinamą išvadą (CPK 185 str.), kad pinigai buvo faktiškai perduoti. Kaip minėta, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą bei jos dalyko perdavimą reikšmingi ne tik padaryti įrašai skolos dokumente, bet visi įrodymai, susiję su paskolos teisinių santykių atsiradimu ir vykdymu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti atsakovo (apelianto) rašytiniai įrodymai apie ginčui aktualiu laikotarpiu jo turėtas didelės vertės įplaukas (nuo 2013-11-12 iki 2013-12-30 apeliantui buvo pervesta 263 500 Lt) ir pinigines lėšas (laikotarpiu nuo 2013-11-14 iki 2013-12-05 apeliantas tarp savo sąskaitų padarė 200 000 Lt vertės pavedimų), kurie taip pat įrodo, kad apeliantas net neturėjo poreikio skolintis piniginių lėšų, todėl ir paskolos sutarties su ieškovu nesudarė. Anot ieškovo, atsakovas (apeliantas) pinigus skolinosi kotedžo statyboms užbaigti ar, kaip kitaip nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, verslui vystyti kitoje įmonėje, tačiau šie motyvai niekuo nepagrįsti, todėl atmestini kaip neįrodyti.

38Taigi, nesant įrodymų, jog pinigai paskolos gavėjui buvo realiai perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Nesant paskolos sutarties, tokios sutarties pagrindu ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovui (apeliantui) yra nepagrįsti.

39Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės ir nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija nepasisako.

40Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovui palankų sprendimą, bylą išsprendė neteisingai, o tai sudaro teisiną pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus atsakovui (apeliantui) D. B. palankų teismo sprendimą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.; 5 d.).

43Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo (apelianto) turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 318,45 EUR (1 099,54 Lt) išlaidos už ekspertizę. Įrodymų, apie atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, byloje nepateikta (CPK 178, 179 str.). Kadangi apelianto (atsakovo) patirtos 318,45 EUR (1 099,54 Lt) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl, atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo (apelianto) naudai (CPK 93 str. 1 d.).

44Už apeliacinį skundą atsakovas (apeliantas) sumokėjo 261 EUR žyminio mokesčio, įrodymų apie kitas atsakovo (apelianto) turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl apeliantui (atsakovui) iš atsakovo priteistina 261 EUR bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme.

45Iš viso apeliantui (atsakovui) D. B. iš ieškovo D. D. priteistina 579,45 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

46Išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškinį atmetus, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

47Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

49Ieškovo D. D. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos išieškojimo atmesti.

50Priteisti iš ieškovo D. D. ( - ) atsakovo (apelianto) D. B. ( - ) naudai 579,45 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

51Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo D. B. ( - ) turto areštą 11 584,80 EUR (40 000 Lt) ieškinio sumai (turto arešto akto Nr. TA2-14-045712).

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išieškoti... 5. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas pagal 2014 m. sausio 21 d. išduotą... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. preliminariu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu... 9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių ir jų atstovų... 10. Teismas, remdamasis CK 1.105 straipsniu, kasacinio teismo praktika, susijusia... 11. Remdamasis CPK 88 staripsnio 1 dalies 6 punktu, 93 starpsnio 1 dalimi, iš... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo pirmosios instancijos teismo... 14. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1) Teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, taikydamas nevienodus... 16. 2) Ieškinys nepagrįstas, ieškovas niekada neperdavė apeliantui 40 000 Lt.... 17. 3) Teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo motyvus, jog jis nepasirašė... 18. 4) Sprendime nurodyta, kad 40 000 Lt ieškovas galėjo turėti (t.y. santaupų,... 19. 5) Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantas įrodė savo argumentus apie... 20. 6) Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į CPK 3... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. D. su skundu nesutinka, prašo... 22. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 23. 1) Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės arba... 24. 2) Nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovas nepagrindė pinigų... 25. 3) Apeliantas pats padarė įrašus vekselyje ir pasirašė. Atsakovas... 26. 4) Ieškovo atstovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 29. Su apeliaciniu skundu buvo pateikti nauji rašytiniai įrodymai, t.y. išrašai... 30. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apelianto (atsakovo) prievolės... 33. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselio turėtojas gali reikalauti... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors vekselyje... 35. Byloje esantys rašytiniai duomenys įrodo, kad per įstatymo nustatytus... 36. Ieškovui įrodinėjant, kad vekselyje nurodyta pinigų suma, kurią apeliantas... 37. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 38. Taigi, nesant įrodymų, jog pinigai paskolos gavėjui buvo realiai perduoti,... 39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės ir... 40. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus atsakovui (apeliantui) D. B.... 43. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo (apelianto) turėtas... 44. Už apeliacinį skundą atsakovas (apeliantas) sumokėjo 261 EUR žyminio... 45. Iš viso apeliantui (atsakovui) D. B. iš ieškovo D. D. priteistina 579,45 EUR... 46. Išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškinį atmetus, išnyko aplinkybės, dėl... 47. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą... 49. Ieškovo D. D. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos išieškojimo atmesti.... 50. Priteisti iš ieškovo D. D. ( - ) atsakovo (apelianto) D. B. ( - ) naudai... 51. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi...