Byla 3K-3-43-916/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl paprastojo vekselio galios pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams jį pateikti apmokėti, jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
  2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 124 536 Eur skolos, 13 784,32 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  3. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. liepos 4 d. šalys pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus (toliau – ir Sutartis), kuria susitarė UAB „Property Development Group“ vardu plėtoti nekilnojamojo turto projektą ir su sulčių gamyba susijusį projektą, aptarė savo investicijas į projektus bei tarpusavio atsiskaitymus. 2012 m. kovo 12 d. atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas į bendrą verslą, jam pasitraukus iš UAB „Property Development Group“ vardu vykdytų projektų, įsipareigojant vekselį apmokėti iki 2012 m. gruodžio 31 d., per mėnesį mokant ne mažiau kaip po 75 000 Lt (21 721,50 Eur).
  4. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. 2014 m. birželio 20 d. ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą apmokėti neprotestuotiną vekselį. Atsakovas atsakė, kad pageidauja būti atleistas nuo vekselio apmokėjimo arba jam turi būti leista vekselį apmokėti dalimis.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 124 536,60 Eur skolos, 13 784,32 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas nurodė, kad 2012 m. kovo 12 d. atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – ir vekselis), kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 430 000 Lt (124 536,61 Eur) iki 2012 m. gruodžio 31 d., per mėnesį mokant ne mažiau kaip po 21 721,50 Eur. 2014 m. birželio 20 d. ieškovas pareikalavo apmokėti vekselį. 2014 m. liepos 15 d. raštu atsakovas pripažino savo įsipareigojimą ieškovui išmokėti 430 000 Lt (124 536,61 Eur).
  3. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 1999 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23 punktą vekseliu gali būti įforminamas ne tik pinigų gavimas, bet ir skola už darbus, suteiktas paslaugas.
  4. 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus 2.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja atlikti darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur), vykdant projektą ( - ), o pagal 3.1 punktą, vykdant sulčių gamybos projektą, ieškovas suteikė paslaugų ir atliko darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad projektai nebuvo įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
  5. Atsakovo aritmetiniai skaičiavimai prieš vekselio išrašymą (el. laiškas) patvirtina, kad vyko piniginiai mokėjimai; ieškovas į verslą investavo ir grynuosius pinigus. Atsakovo atstovas taip pat patvirtino gavęs 99 946 Lt (28 946,36 Eur) asmeniškai, pinigai buvo panaudoti projektui vykdyti. Taigi 855 242,97 Lt (247 695,48 Eur) skolos skaičiavimas (pinigų investavimas, 1 638 153,38 Lt (474 442,01 Eur) išlaidų įvertinimas, sumų išdalijimas) atitinka ieškovo paaiškinimus, 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus 2.2, 2.7, 3.3, 3.4 punktus. Taigi ieškovas įrodė, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 430 000 Lt (124 536,61 Eur), šiam pasitraukus iš projektų, o atsakovas iš to asmeniškai gavo materialinės naudos, pasireiškusios ieškovo darbu, suteiktomis paslaugomis, gautais pinigais, todėl išrašė vekselį.
  6. Vekselio fiktyvumą paneigia 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo, vykdant bendrus projektus, įvadinė dalis, kurioje šalys susitarė, kad ieškovas nedalyvauja UAB „Property Development Group“ veikloje, taigi visa nauda teko atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, ir tai patvirtina jo 2011 m. gruodžio 9 d. elektroninis laiškas (CPK 185 straipsnis).
  7. Atsakovo išrašytas vekselis atitiko ĮPVĮ 77 straipsnyje paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, jokių nuorodų į jungtinę veiklą ir išlygų dėl veiklos pelningumo nėra, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal vekselį 430 000 Lt (124 536,61 Eur), kaip skolą už paslaugas, darbą ir pinigus, t. y. už ieškovo sukurtą materialinį gėrį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai patvirtina, kad vekselis nėra siejamas su įmone. Atsakovo aritmetiniai paskaičiavimai atitinka ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus duomenis apie skolos dydį.
  8. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti, t. y. ieškovui priklauso diskrecijos teisė, kokiu pagrindu reikšti reikalavimą, todėl atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės dėl jungtinės veiklos, nenuginčijus skolos fakto ir dydžio (CPK 12, 178 straipsniai), nepaneigia ieškovo reikalavimo.
  9. Byloje nustatytas juridinis faktas, kad šalys yra susitarusios dėl įsiskolinimo dydžio; atsakovas, net ir pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui, pripažino prievolės faktą. Sandorio esmė atitiko atsakovo valią, t. y., praleidus pateikimo apmokėti terminą, vekselis tapo skolos raštu, išrašytu už ieškovo darbą, suteiktas paslaugas, gautus pinigus (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo reikalavimas dėl 124 536,60 Eur skolos priteisimo įrodytas (CPK 178 straipsnis).
  10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą.
  11. Kolegija nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, jog šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos ir veikimo UAB „Property Development Group“ vardu, įrodinėjo, kad prie projektų vykdymo jis prisidėjo grynaisiais pinigais ir savo darbu, kuris turi ir materialinę išraišką.
  12. Atsakovas 2012 m. kovo 12 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 430 000 Lt (124 536,61 Eur) iki 2012 m. gruodžio 31 d., per mėnesį mokant ne mažiau kaip po 21 721,50 Eur. Ieškovui su vekseliu laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, todėl pareiga įrodyti, kad atsakovas yra skolingas, teko ieškovui.
  13. Vekselis buvo išrašytas ne suteiktos paskolos grąžinimui užtikrinti, o siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas į bendrą verslą. Tai nustačius, ieškovas nebeturėjo pareigos įrodinėti, kad jį su atsakovu siejo paskolos teisiniai santykiai ir kad jis atsakovui perdavė 430 000 Lt (124 536,61 Eur).
  14. Pagal 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo, vykdant bendrus projektus, 2.2 punktą ieškovas įsipareigojo atlikti darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur), plėtojant projektą ( - ), o šios Sutarties 3.1 punktas patvirtina, kad ieškovas, vykdant sulčių gamybos projektą, suteikė paslaugų ir atliko darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur). Iš šios Sutarties įvadinės dalies ir 2011 m. gruodžio 9 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovas nedalyvavo UAB „Property Development Group“, kurios vardu buvo vykdomi projektai, veikloje, taigi visa nauda teko atsakovui, kuris yra vienintelis UAB „Property Development Group“ akcininkas. Atsakovo atlikti aritmetiniai skaičiavimai prieš vekselio išrašymą patvirtina, kad vyko piniginiai mokėjimai ir kad ieškovas į verslą investavo ne tik savo darbą, bet ir grynuosius pinigus. Atsakovo atstovas taip pat patvirtino 99 946 Lt (28 946,36 Eur) gavimą grynaisiais pinigais, kurie vėliau buvo panaudoti projektams plėtoti. Skolos faktą patvirtina ir atsakovo 2014 m. liepos 15 d. raštas, kuriame atsakovas pripažįsta, kad yra savanoriškai įsipareigojęs ieškovui sumokėti 430 000 Lt (124 536,61 Eur) iš savo ūkinės veiklos pajamų, prašo atleisti dėl mokėjimo pagal vekselį uždelsimo bei suteikti galimybę pratęsti atsiskaitymą pagal vekselį iki 2015 m. gruodžio 31 d.
  15. Atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad projektai nebuvo įgyvendinti (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai nenustatė, kokie teisiniai santykiai siejo šalis. Teismai prievolių atsiradimo pagrindu pripažino 2011 m. liepos 4 d. sutartį dėl bendradarbiavimo, vykdant bendrus projektus, tačiau nevertino, ar šiuo sandoriu prisiimtas prievoles ieškovas įvykdė ir įgijo teisę reikalauti priešpriešinės prievolės įvykdymo. Byloje nebuvo nustatoma, ar ieškovas faktiškai atliko darbus, suteikė paslaugas ir perdavė pinigus, kokios konkrečios investicijos faktiškai buvo padarytos, ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo, rėmėsi vien tik vekseliu.
    2. Teismai nenurodė, iš kur kildinamas atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovui investicijas į bendrą verslą. Sutartyje toks įsipareigojimas atsakovui nebuvo nustatytas. Pagal Sutarties 1.4, 2.2, 3.1, 2.3, 2.4 punktus įnašai turėjo būti grąžinami iš bendrovės „Property Developement Group“ pelno. Tai, kad atsakovas buvo UAB „Property Developement Group“ dalyvis, savaime nereiškia, jog jis asmeniškai prisiėmė šį įsipareigojimą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).
    3. UAB „Property Developement Group“ prisiimta prievolė atsiskaityti už šalių suteiktas investicijas buvo susieta su sąlyga – pelno gavimu (Sutarties 2.1, 3.1 punktai) (CK 1.66, 6.30 straipsniai). Byloje turėjo būti nustatyta aplinkybė, kad iš vykdomų projektų buvo gauta pelno ir kad gavusi pelno UAB „Property Developement Group“ neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su Sutarties šalimis. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sutarties nevykdymas ar kiti neteisėti veiksmai byloje neįrodyti, nes nebuvo įrodyta, kad UAB „Property Developement Group“ iš šalių bendrai vykdomo projekto gavo pelno.
    4. Ieškovas taip pat privalėjo įrodyti patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp nuostolių ir Sutarties neįvykdymo. Sutarties 3.1 punktu šalys pripažino, kad 150 000 Lt (43 443 Eur) vertės darbai (paslaugos) Sutarties pasirašymo metu faktiškai jau buvo atlikti, tačiau Sutarties 2.1 punktas nustatė tik ieškovo įsipareigojimą atlikti šalių suderintus darbus ateityje. Todėl ieškovas turėjo pareigą įrodyti konkrečių darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo faktą, t. y. kad jis įvykdė įsipareigojimus pagal Sutartį ir įgijo teisę reikalauti atsiskaitymo iš UAB „Property Developement Group“.
    5. Atsakovas vekseliu užtikrino ne savo asmeninės prievolės, bet UAB „Property Developement Group“ prievolės vykdymą. Taigi atsakovo pareiga atsiskaityti pagal vekselį priklausė nuo to, kaip savo įsipareigojimus įvykdys UAB „Property Developement Group“. Tik įrodžius, kad UAB „Property Developement Group“ neįvykdė savo pareigos (atliko neteisėtus veiksmus), atsirastų galimybė reikalauti iš atsakovo vykdyti vekseliu prisiimtas pareigas. Vis dėlto net ir tokiu atveju vekselio, kaip užtikrinimo priemonės (kaip papildomos), prisiimtų įsipareigojimų apimtis negalėtų būti didesnė nei UAB „Property Developement Group“ neįvykdytų įsipareigojimų apimtis. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Byloje nėra įrodyta, kad pagal Sutarties sąlygas UAB „Property Developement Group“ atsirado prievolė atsiskaityti su ieškovu, nes nebuvo gauta pelno, todėl nėra pagrindo reikalauti ir papildomos prievolės pagal vekselį vykdymo.
    6. Sutartis pagal savo sąlygas laikytina jungtinės veiklos (partnerytės) sutartimi. Tai patvirtina Sutarties 1.1 punkte aprašytas Sutarties objektas, t. y. kad šalys veiks bendrais interesais, sieks maksimaliai geriausios naudos abiem šalims, veiks išskirtinai vykdomų projektų naudai, tuo metu turėtas bendras šalių tikslas – bendromis jėgomis (kooperuojant turtą, darbą ir žinias) vykdyti Sutartyje aprašytus projektus ir uždirbti iš šių projektų pelną. Sutarties 2.1 ir 3.1 punktuose nurodoma, kad atliktų darbų sąnaudos ir investicijos įsigyjant projektus vėliau iš gautų pajamų bus kompensuojamos šalims pagal atliktus mokėjimus ir suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Sutartyje nėra sąlygų, kurios nustatytų besąlygišką teisę vienai ar abiem šalims susigrąžinti suteiktas investicijas (taip pat vienašališkai nusprendus pasitraukti iš projektų finansavimo). Sutartyje apskritai nenurodyta pasitraukimo iš projektų galimybė. Tokiu atveju taikytinas CK 6.980 straipsnis, kurio sąlygų ieškovas nesilaikė, t. y. ieškovas atsakovo neinformavo apie numatomą pasitraukimą iš bendros veiklos, nėra duomenų, jog atsakovas būtų iš esmės pažeidęs Sutartį arba kad būtų susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių Sutartis nebegalėtų būti vykdoma. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs pasitraukimo (Sutarties atsisakymo ar nutraukimo) iš bendros veiklos teise. Taigi teismai neteisingai įvertino pasitraukimo iš bendros jungtinės veiklos aplinkybes.
    7. Kadangi šalys nusprendė bendrai verstis ūkine komercine veikla, pasirinkdamos jungtinės veiklos formą, todėl jos abi laikytinos verslininkėmis. Bet kuri ūkinės veiklos sėkmė siejama su verslo rizika, šią pagal Sutarties 2.1 ir 3.1 punktus šalys įvertino ir ją prisiėmė. Vekselio išrašymo faktas taip pat nėra pakankamas pripažinti, jog bendrai vykdytų projektų riziką prisiėmė tik atsakovas, nes vekseliu prisiimta išvestinė, papildoma prievolė, priklausanti nuo sutartyje įtvirtintos pagrindinės prievolės vykdymo.
    8. Jungtinės veiklos sutartimi šalys (partneriai) turi teisę ne tik į savo pelno dalį (CK 6.976 straipsnis), bet ir turi prisiimti atsakomybę už bendrus nuostolius. Susitarimai, atleidžiantys vieną iš partnerių nuo nuostolių padengimo, negalioja (CK 6.974 straipsnis). Pagal Sutarties 2.8 ir 2.9 straipsnius realizavus projektus, šalims iš gautų lėšų pirmiausiai yra grąžinamos investicijos, o likęs pelnas dalijamas šalims po lygiai (po 50 procentų). Pagal teismų vertinimą, šalys jungtinės veiklos sutartimi susitarė tik dėl bendro pelno pasidalijimo, o nuostoliai tenka tik atsakovui, kas prieštarauja CK 6.974 straipsnio 2 daliai, taip pat paneigiami šalių lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis) principai.
    9. Teismai nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog projektai nebuvo įgyvendinti. Šiuo atveju buvo pažeistos įrodinėjimo procese taisyklės (CPK 178 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl, reikalaudamas atlyginti nuostolius, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), taip pat patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas. Būtent ieškovas turėjo įrodinėti aplinkybę, kad šalių bendrai vykdyti projektai buvo įgyvendinti (arba kad iš šių projektų buvo gautas pelnas), tačiau UAB „Property Developement Group“ ir atsakovas, kuris užtikrino UAB „Property Developement Group“ prievolių vykdymą, ieškovui priklausančios dalies negrąžino. Be to, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia. Teismai, pripažindami atsakovo pareigą įrodyti neigiamą aplinkybę (kad projektai nebuvo įgyvendinti), kuri turėjo esminę reikšmę atsakovo atliktus veiksmus pripažįstant neteisėtais, pažeidė CPK 178 straipsnį.
  2. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismai pagrįstai nustatė, kad vekseliu buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu už jo investicijas į bendrą verslą jam pasitraukus iš UAB „Property Development Group“ vardu vykdytų projektų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugos ir lėšos nebuvo suteiktos. Šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš šalių sudarytos Sutarties.
    2. Teismai nustatė prievolės kilimo faktą ir ieškovo teisę reikalauti šios prievolės įvykdymo. Kasatoriaus atstovas patvirtino, kad ieškovas jam grynaisiais perdavė 99 946 Lt (28 946,36 Eur), byloje yra atsakovo atlikti aritmetiniai skaičiavimai, t. y. atsakovas patvirtino, kad buvo grynųjų pinigų mokėjimai, kad ieškovas atsakovui suteikė paslaugas, atliko darbus. Ieškovas įvykdė Sutarties 2.2, 3.1 punktuose įtvirtintą sąlygą perduoti 150 000 Lt (43 443 Eur), o vykdant sulčių gamybos projektą suteikti 150 000 Lt (43 443 Eur) vertės paslaugų. Pasirašius vekselį buvo suformuota prezumpcija apie egzistuojančią prievolę ir jos ryšį su vekseliu; ją turi paneigti atsakovas. Vekselio buvimo pas ieškovą faktas patvirtina, kad atsakovo įsipareigojimai neįvykdyti.
    3. Sutarties įvadinėje dalyje nurodyta, kad šalys susitarė, jog ieškovas nedalyvauja UAB „Proterty Development Group“ veikloje, todėl visas pelnas teko atsakovui, kuris buvo įmonės akcininkas (akcijas perleido tą pačią dieną, kai buvo priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis). Ieškovas pateikė visus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimo teisę, o atsakovui reikėjo įrodyti, kad įmonė, kurios dalyvis ieškovas nėra ir kurios akcininkas buvo atsakovas, negavo pelno. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl preziumuojama, kad įmonė gavo pelną, o atsakovas elgiasi nesąžiningai, siekdamas išvengti įsipareigojimo vykdymo.
    4. Ieškovas yra teisėtas ir sąžiningas vekselio turėtojas. Vekseliu atsakovas patvirtino asmeninę prievolę, kylančią iš šalių sudarytos Sutarties. Sutartis buvo sudaryta ne tarp ieškovo ir UAB „Property Developement Group“, o tarp ieškovo ir atsakovo, kuris šią Sutartį sudarė ne kaip įmonės atstovas, o kaip fizinis asmuo. Pagal Sutarties 1.5 punktą įmonės vardu buvo vykdomi projektai, o šalių tikroji valia buvo sudaryti sutartį tarp dviejų fizinių asmenų, šiai sutarčiai vykdyti pasitelkiant įmonę. Be to, Sutartyje nurodoma, kad prievolę prisiima ne UAB „Property Development Group“, o atsakovas. Tikrąją šalių valią įrodo ir atsakovo vėlesnis elgesys, t. y. jo aritmetiniai skaičiavimai, nurodymai, kad tai buvo jo savanoriška prievolė, apgailestavimas, jog laiku neįvykdė prievolės, prašymas pratęsti prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas nepagrįstai nevykdo Sutarties.
    5. Ne ieškovas neteisėtai pasitraukė iš vykdomos jungtinės veiklos, o atsakovas pageidavo nutraukti jungtinę veiklą, todėl buvo atsidalytos investicijos ir pinigai. Šalims baigus vykdyti bendrus projektus, atsakovui, kuris buvo santykių nutraukimo iniciatorius, kilo pareiga įvykdyti prievolę.
    6. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimus.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl paprastojo vekselio galios pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams jį pateikti apmokėti ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

  1. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).
  3. Pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  4. Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  5. Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažino, kad jų santykiai kilo iš 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus, kuria jos susitarė UAB „Property Development Group“ vardu plėtoti nekilnojamojo turto ir su sulčių gamyba susijusį projektus. Ieškovas reiškė savo reikalavimus šioje byloje atsakovo 2012 m. kovo 12 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu už investicijas į bendrą verslą, jam pasitraukus iš UAB „Property Development Group“ vardu vykdytų projektų, pagrindu. Byloje nustatyta, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovo išrašytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išrašytu siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu už šio investicijas į bendrą verslą. Taigi teismai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš jungtinės veiklos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį.
  6. Byloje nustatyta, kad atsakovas paprastą neprotestuotiną vekselį išdavė ieškovui šalims nusprendus nutraukti jungtinės veiklos sutartį – 2011 m. liepos 4 d. sutartį dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus ir atsiskaityti tarpusavyje. Šis vekselis neturi paprastojo vekselio galios, tačiau, remiantis nutarties 24 punktu, tai nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, t. y. šalių sandoris dėl jungtinės veiklos nutraukimo ir tarpusavio atsiskaitymo. Remiantis nutarties 25 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovas turėjo įrodyti, kad pagal šalių susitarimą nutraukus jungtinės veiklos sutartį atsakovas jam turėjo grąžinti dokumente, įvardytame kaip vekselis, bet pagal įstatymą neturinčiame vekselio galios, nurodytą sumą. Taigi, esant ginčui teisme dėl šalių sandorio dėl jungtinės veiklos nutraukimo ir tarpusavio atsiskaitymo vykdymo, ieškovas tokį dokumentą (buvusį vekselį) gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

13Dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo

  1. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
  2. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 27 punktas).
  3. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
  4. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
  5. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, t. y. CK 4.80 straipsnį.
  6. 2011 m. liepos 4 d. sutartimi dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus šalys susitarė UAB „Property Development Group“ vardu vykdyti nekilnojamojo turto projektą ir su sulčių gamyba susijusį projektą, aptarė savo investicijas į projektus bei tarpusavio atsiskaitymus, be kita ko, 2.1 punktu šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja atlikti darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur), vykdant projektą ( - ), o pagal 3.1 punktą, vykdant sulčių gamybos projektą, ieškovas suteikė paslaugų ir atliko darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur). Ieškovas šioje byloje prašė teismo priteisti iš atsakovo 124 536 Eur skolos, kurią 2012 m. kovo 12 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad šalys nutraukė jungtinės veiklos sutartį. Minėta, šis dokumentas yra praradęs paprastojo vekselio galią, todėl vertintinas kaip vienas iš bylos įrodymų.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, iš esmės prašė teismo taikyti CK nustatytus jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo turtinius padarinius. Tokių padarinių išsprendimas neišvengiamai susijęs su pelno nustatymu ir kartu reiškia teismo pareigą nustatyti visą partnerių bendrąją nuosavybę, nes ieškovo prašoma priteisti suma negali viršyti pagal jungtinės veiklos sutartį jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies.
  8. 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus 2.1 ir 3.1 punktuose nustatyta, kad šalių atliktų darbų sąnaudos ir investicijos bus kompensuojamos iš gautų pajamų, realizavus projektus. Pelnas bus dalijamas tarp šalių po 1/2 dalį realizavus projektus ir sumokėjus mokesčius, sugrąžinus paskolas su palūkanomis, kitas pinigų sumas, sumokėjus mokesčius (Sutarties 2.9, 3.4 punktai).
  9. Nagrinėjamoje byloje teismai faktiškai nenustatė, ar buvo gautas ir koks pelnas pagal abu projektus, šalių vykdytus pagal jungtinės veiklos sutartį, kokia buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu ir kokia suma faktiškai ieškovui priklausytų šalims nutraukus jungtinės veiklos sutartį. Minėta, kad pagal 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus 2.1 punktą ieškovas įsipareigojo atlikti darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur), vykdant projektą ( - ), tačiau byloje nenustatyta, ar tokios vertės darbus ieškovas atliko. Pagal 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus 3.1 punktą nustatyta, kad ieškovas suteikė paslaugų ir atliko darbų už 150 000 Lt (43 443 Eur). Atsakovo atstovas patvirtino 99 946 Lt (28 946,36 Eur) gavimą grynaisiais pinigais, kurie vėliau buvo panaudoti projektams plėtoti. Kiti darbai ir paslaugos, piniginiai įnašai nepatvirtinami byloje esančiais įrodymais. Atsakovo išrašytame vekselyje nurodyta, ieškovo teigimu, bendra atsiskaitymo suma, tačiau ji tik iš dalies patvirtinama byloje esančiais įrodymais.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, laikydamas, kad bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti byloje trūksta duomenų, gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano esant reikalinga. Pagal nutarties 27 punkte nurodytas kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti įrodymų visetą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas).
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, nagrinėdami šią bylą, nurodytų kasacinio teismo suformuluotų taisyklių dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nesilaikė, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, todėl yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis).
  12. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „Property Development Group“ atsakomybe, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2011 m. liepos 4 d. sutarties dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus 1.4 punktą šalys susitarė, kad bendri projektai bus plėtojami UAB „Property Development Group“ vardu. Todėl grąžinus bylą nagrinėti iš naujo spręstinas klausimas dėl šios įmonės įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu, nes nustatant ir dalijant turtą, kuris yra bendroji šalių, kaip jungtinės veiklos partnerių, nuosavybė, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, priimtas sprendimas gali turėti įtakos UAB „Property Development Group“ teisėms ir (ar) pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

14Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, sprendžiant dėl bendrosios partnerių nuosavybės padalijimo nutraukus jungtinės veiklos sutartį

  1. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad, atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, jog projektai nebuvo įgyvendinti (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pripažindami atsakovo pareigą įrodyti neigiamą aplinkybę, pažeidė CPK 178 straipsnį. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
  2. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą, kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti (CPK 176–185 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatytomis prezumpcijomis bei teismų praktikos suformuluotomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis. Visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus bylai tinkamai išnagrinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  3. Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  4. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 41, 42 punktuose nurodytomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklėmis, konstatuoja, kad ieškovo byloje reikštas reikalavimas susijęs su jungtinės veiklos sutarties pagrindu gauto pelno nustatymu, todėl būtent ieškovas turėjo pagrįsti, kad vykdant jungtinę veiklą buvo gautas pelnas, kad ieškinio reikalavimo dydis atitinka pagal 2011 m. liepos 4 d. sutartį dėl bendradarbiavimo vykdant bendrus projektus ieškovui priklausančią pelno dalį. Pažymėtina, kad šalis, neturinti galimybių gauti įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimus, gali prašyti teismo išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  5. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 31 punktu, taip pat nurodo, kad atsakovui, teigiančiam, kad abu šalių pagal jungtinės veiklos sutartį vykdyti projektai buvo nuostolingi, taip pat tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).
  6. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas nagrinėjamoje byloje, taip pažeisdami CPK 178 straipsnį.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. pažyma apie 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 1906 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai