Byla e2A-622-236/2017
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį B. J. Č. (B. J. Č.) ir J. Č. dėl įsiskolinimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš B. J. Č. ir J. Č. 75 000 Eur skolą, 6250 Eur palūkanas už praleistą skolos grąžinimo terminą nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. sausio 23 d. ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas B. J. Č. 2014 m. gegužės 9 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2014 m. gegužės 22 d. be sąlygų sumokėti J. V. 75 000 Eur, tačiau vekselyje nurodytą dieną savo prievolės grąžinti skolą neįvykdė. Skolos faktą patvirtina vekselis, mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad iš kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos, kurią valdė ieškovas, į atsakovo valdomos kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą 2014 m. balandžio 8 d. pervesta 100 000 Eur, 2014 m. balandžio 15 d. pervesta 32 000 Eur, 2014 m. gegužės 8 d. pervesta 21 600 Eur, iš viso – 153 600 Eur. Pinigai buvo pervesti atsakovo prašymu ir į jo nurodytą banko sąskaitą, 78 600 Eur atsakovas grąžino ieškovui grynaisiais pinigais iki vekselio pasirašymo. Likusiai skolos daliai atsakovas išrašė ginčo vekselį. Vekselio pasirašymo metu atsakovas buvo santuokoje su J. Č. ir šiuos pinigus panaudojo šeimos būsto statybai, todėl skola priteistina iš abejų atsakovų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką praleidus vekselio pateikimo apmokėti, taip pat reikalauti vekselio apmokėjimo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ( toliau – ĮPVĮ) numatyta tvarka terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tuo tarpu tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.
  3. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio paprastojo vekselio matyti, jog pagal šį vekselį B. J. Č. 2014 m. gegužės 22 d. privalėjo sumokėti J. V. 75 000 Eur. Atsakovas savo prievolę neigia ir nurodo pinigų nesiskolinęs. Kaip pagrindinius įrodymus pinigų perdavimo faktui pagrįsti ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus iš kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos, kurią valdė ieškovas, į kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą. Ieškovas teigė, kad pinigai buvo pervesti atsakovo prašymu ir į jo nurodytą banko sąskaitą, tačiau teismo vertinimu šie dokumentai neįrodo pinigų atsakovams skolinimo fakto, nes pavedimuose nurodoma, jog jie atlikti pagal sutartis Nr. 158 DD.05.0 4.2014, Nr. 159 DD15.0 4.2014 ir Nr. 161 DD04.0 4.2014. Šios sutartys teismui nepateiktos. Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad J. V. 2015 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas padarė išvadą, kad ieškovas versliškai atlikinėjo nelegalias valiutos keitimo operacijas per ofšorines kompanijas ir jo nurodyti pavedimai skolinamų pinigų perdavimo nepatvirtina. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis iš kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos į kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą atsakovui pinigus pervedinėjo daugelį kartų, skolinimai buvo tęstinio pobūdžio, atsakovas pinigus grąžindavo, tačiau teismui pareikalavus, savo valdomos kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos išrašų už aktualų laikotarpį, nors ir buvo įsipareigojęs, teismui nepateikė. Todėl teismas neturėjo jokios galimybės šių įmonių sąskaitų apyvartų patikrinti. Be to, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų apie atsakovo sąsajas su ofšorine kompanija „Auckland Trade“. Šios kompanijos savininkai ir teisėti valdytojai nėra nustatyti. Ieškovo nurodoma konkreti baudžiamosios bylos medžiaga taipogi nepatvirtina nei kompanijos „Auckland Trade“ nuosavybės, nei 75 000 Eur perdavimo fakto, nes ieškovas pagrinde duoda nuorodas į savo paties teiktus paaiškinimus arba pirminius tyrimo duomenis, kurie vėliau niekaip nebuvo patvirtinti. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad pats ieškovas valdė dvi ofšorines kompanijas, viena iš jų „Royal Tron Limited“, o kitos, kas teismo vertinimu yra visiškai neįtikėtina, jis nurodyti negali, nes neprisimena. Iš to darytina išvada, kad ieškovas nėra sąžiningas ir neatskleidžia teisingam bylos išnagrinėjimui būtinos informacijos. Atsakovo 2014 m. gegužės 22 d. apklausos protokole pateiktas paaiškinimas dėl 75 000 Lt paskolos gavimo iš J. V. 75 000 Eur skolinimosi fakto taipogi neįrodo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nesant tiesioginių įrodymų apie ieškovo reikalaujamos paskolos suteikimą ieškinys negali būti patenkintas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovas J. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą netaikė vekselius reglamentuojančių teisės normų ir todėl visiškai nepagrįstai šalių pasirašyto vekselio nevertino kaip paskolos gavimą patvirtinančio dokumento. Ne ieškovui, kaip vekselio turėtojui, tenka pareiga įrodyti skolininko pareigą atsiskaityti pagal vekselį, o būtent vekselio davėjui kyla pareiga įrodyti tokios pareigos nebuvimą arba negaliojimą. Šiuo atveju atsakovas nepaneigė egzistuojančios savo pareigos atsiskaityti pagal vekselį, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas.
    2. Teismas sprendime visiškai nieko nepasisakė apie atsakovo į bylą pateikto kito paprastojo neprotestuotino vekselio įrodomąją vertę. Taip pat teismas neteisingai vertino prejudicinę galią turinčius baudžiamojoje byloje atsakovo duotus parodymus bei konstatavo, kad jie neįrodo pinigų paskolinimo fakto.
    3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir proceso normas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą (CPK 163 str. 3 p.), nes nesustabdė šios bylos iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-6789-262/2016 pagal J. Č. ir B. J. Č. ieškinį atsakovui J. V. dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu.
  2. Atsakovai B. J. Č. ir J. Č. atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Ginčijamu vekseliu išrašyta pinigų suma atsakovui perduota nebuvo. Ieškovas pažadėjo sutartus pinigus atsakovui perduoti vėliau – 2014 m. gegužės 22 d. pasirašant naują vekselį, tačiau tą dieną ieškovas ir atsakovas buvo sulaikyti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų.
    2. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš paties ieškovo vykdytos nusikalstamos veikos, susijusios su ofšorinių kompanijų valdymu ir finansinėmis operacijomis tarp jų, kas laikytina piktnaudžiavimu teise.
    3. J. V. atliktas paskolos suteikimas ar pinigų pervedimas į ofšorinės kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą neturi nieko bendro su atsakovais. Atsakovai niekaip nėra susijęs su kompanija „Auckland Trade“, jos nevaldo ir nekontroliuoja, todėl ir piniginių lėšų iš J. V. nėra gavę.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
  2. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl paprastojo vekselio galios pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams jį pateikti apmokėti ir šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
  3. Nagrinėjamu atveju bylos šalys sutinka, kad atsakovas B. J. Č. 2014 m. gegužės 9 d. yra pasirašęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jame numatyta vekselio apmokėjimo data – 2014 m. gegužės 22 d. Ieškovas teigia, kad nurodytą pinigų sumą atsakovui paskolino, o vekselyje numatytu laiku ši skola jam nebuvo grąžinta. Tuo tarpu atsakovas (vekselio davėjas) nurodo, kad nors vekselis jo ir buvo pasirašytas, pinigai jam faktiškai perduoti nebuvo, todėl ir atsiskaityti pagal vekselį pareigos jis neturi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovo kreipimosi į teismą metu buvo pasibaigęs terminas pateikti vekselį apmokėjimui, laikė jį parastu skolos rašteliu ir sprendė, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, dėl ko paskolos sutartis nelaikytina buvus faktiškai sudaryta. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
  4. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Tačiau pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  6. Apeliaciniame skunde ieškovas J. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad būtent jis šiuo atveju turi pareigą įrodinėti pinigų perdavimo faktą, o ne atsakovai turi įrodyti aplinkybę, kad šių pinigų faktiškai negavo. Ieškovas pateikia nuorodas į jo vertinimu aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nurodyta teismų praktika, taip pat kita ginčo aspektu aktualia teismų praktika, apelianto nurodytus argumentus vertina kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų. Gausiai išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
  8. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl jo kaip vekselio galia pasibaigė ir, atsižvelgus į ieškovo nurodytus tarp šalių susiklosčiusius santykius, vekselis laikomas atsakovo ieškovui išduotu skolos rašteliu. Tokiu atveju, vadovaujantis paskolos santykius bei įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str., CPK 178 str.) būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą.
  9. Iš byloje esančio atsakovo išduoto vekselio matyti, kad jame nėra įrašo apie tai, jog atsakovas gavo iš ieškovo aptariamus 75 000 Eur. Ieškovas pinigų perdavimo faktą grindžia į bylą pateiktais mokėjimo nurodymais iš kompanijos „Royal Tron Limited“ banko sąskaitos į kompanijos „Auckland Trade“ banko sąskaitą. Nors ieškovas pripažįsta, kad valdė kompaniją „Royal Tron Limited“, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo kaip nors susijęs su kompanija „Auckland Trade“. Ieškovo teigimu, šią aplinkybę patvirtinta baudžiamosios bylos Nr. 1-3488-992/2015 duomenys, tačiau teismas pažymi, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminiame tyrime surinkti ieškovo paaiškinimai dėl šios aplinkybės nelaikytini prejudiciniais faktais, kuriais turėtų būti remiamasi šioje byloje. Taip pat bylos duomenys, pateiktų į bylą įrodymų visuma patvirtinta, kad teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo 2014 m. gegužės 22 d. apklausos protokole pateiktas paaiškinimas dėl 75 000 Lt paskolos gavimo iš J. V. 75 000 Eur skolinimosi fakto taipogi neįrodo. Aptariamoje baudžiamojoje byloje 2015 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ieškovas J. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Minėtame baudžiamajame įsakyme esanti informacija apie B. J. Č. ryšius su kompanija „Auckland Trade“ taip pat yra tik detalės, nurodytos paties ieškovo, tačiau bylą nagrinėjusio teismos nebuvo nei atmestos, nei patvirtintos. Be to, kaip teingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp įmonių atliktų pavedimų paskirtyje nurodytos sutartys, tuo tarpu ieškovas teigia pinigus atsakovui paskolinęs namo statyboms.
  10. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados taip pat laikytinos patvirtinančiomis aplinkybę, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti pinigų perdavimo atsakovui fakto. Apeliacinės instancijos teismas su jomis sutinka, apeliantas jų nepaneigė. Todėl teismo sprendimas ieškinį atmesti laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
  11. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas sprendime visiškai nepagrįstai nieko nepasisakė apie atsakovo į bylą pateikto kito paprastojo neprotestuotino vekselio įrodomąją vertę. Pažymėtina, jog tai nurodydamas apeliantas iš esmės nepasako, kuo šis įrodymas yra svarbus sprendžiant šalių santykius. Teismas neturi pareigos priimdamas sprendimą atsakyti į kiekvieną šalių argumentą ar pasisakyti dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, kadangi sprendimas priimamas atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą. Jei pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą laikė, kad aptariamas 2014 m. gegužės 22 d. vekselis neturi konkrečios įrodomosios reikšmės byloje, jis dėl jo plačiau ir nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato kuo aptariamas vekselis galėtų lemti kitokio sprendimo priėmimą.
  12. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą (CPK 163 str. 3 p.), nes nesustabdė šios bylos iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-6789-262/2016 pagal J. Č. ir B. J. Č. ieškinį atsakovui J. V. dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiuo ieškovo argumentu neturi pagrindo sutikti.
  13. Bylos duomenys patvirtinta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje atsakovų atstovo pateiktas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą buvo teismo išspręstas ir nutarta jo netenkinti, motyvuojant tuo, jog aplinkybės, išdėstytos atsakovų pateiktame ieškinyje kitoje byloje gali būti iš esmės išnagrinėtos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas tokiai teismo išvadai iš esmės pritaria, kadangi privalomas pagrindas sustabdyti civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos bylos egzistuoja tik tuomet, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pagal atsakovų šioje byloje ieškinį ieškovui dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu (dabartinis bylos Nr. e2-2418-262/2017) yra sustabdyta dėl šios bylos.

13Dėl bylos procesinės baigties

  1. Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus ieškovo bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlyginamos. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos jiems taip pat neatlyginamos.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai