Byla 2A-355-943/2015
Dėl pinigų pagal vekselį priteisimo, tretieji asmenys A. N., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Ekožidinys“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-479-567/2014 pagal ieškovų A. B. ir Z. B. ieškinį atsakovui M. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovo M. J. priešieškinį ieškovams Z. B. ir A. B. dėl pinigų pagal vekselį priteisimo, tretieji asmenys A. N., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Ekožidinys“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai A. B. ir Z. B. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 28 d. vekselį ir priteisti iš atsakovo visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad ieškovai A. B. ir Z. B. 2012 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi iš M. J. nuosavybės teise įgijo 50 vnt. paprastųjų vardinių, 300 Lt nominalios vertės, UAB „Ekožidinys“ akcijų, kurios sudaro 50 % bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovai yra sumokėję visą perkamų akcijų pirkimo kainą (15 000 Lt) akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka. 2012 m. kovo 28 d. ieškovams buvo pateiktas pasirašyti paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo ieškovai, kaip vekselio davėjai, įsipareigojo atsakovui, kaip vekselio gavėjui, 2013 m. kovo 22 d. sumokėti vekselio gavėjui sumą, lygią 154 000 Lt. Šiame vekselyje numatyta suma turėjo būti sumokėta į A. N. banko sąskaitą.

72011 m. spalio 19 d. tarp A. N. ir UAB „Ekožidinys“ buvo sudaryta Paskolos sutartis. Šia paskolos sutartimi UAB „Ekožidinys“ buvo suteikta 275 000 Lt paskola, mokant 33 000 Lt dydžio palūkanas. Paskolos sutartimi UAB „Ekožidinys“ direktorius R. J. asmeniškai laidavo A. N. ir įsipareigojo išduoti A. N. vekselį, kurio suma 308 000 Lt. Ieškovai teigia, jog R. J. yra išdavęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį 308 000 Lt sumai. Tarp ieškovų ir atsakovo bei A. N. nėra jokių prievolių, kurios galėtų būti laikomos pagrindu ginčijamo vekselio išdavimui. Atsakovas nėra paskolos sutarties šalimi, pagal paskolos sutartį atsakovui neatsiranda jokios teisės ir pareigos vekselio išdavimui. Nėra jokios ieškovų prievolės, kuri galėtų būti buvusi pakeista į prievolę pagal ginčijamą vekselį. Ginčijamame vekselyje nurodoma aplinkybė, jog vekselis sudaromas paskolos sutarčiai užtikrinti, nėra ir negali būti laikoma tinkamu pagrindu, leidžiančiu pripažinti ginčijamą vekselį teisėtu. Paskolos sutarties pagrindu teisiniai santykiai yra atsiradę tarp bendrovės, A. N. ir R. J.. Paskolos sutartimi nėra nustatytos prievolės ieškovams, todėl paskolos sutartis taip pat nėra prievolė, kuri ieškovų atžvilgiu galėtų būti pakeista į prievolę pagal ginčijamą vekselį. Ginčijamame vekselyje yra nustatyta sąlyga, kad šiuo vekseliu yra užtikrinamas paskolos sutarties vykdymas. Tai reiškia, kad ginčijamame vekselyje nurodoma suma turėtų būti mokama, jei prievolė pagal paskolos sutartį neįvykdoma ir (arba) netinkamai įvykdoma. Ieškovai teigia, jog šiuo konkrečiu atveju ginčijamas vekselis savo esme ir turiniu yra sąlyginis įsipareigojimas, vykdytinas tik bendrovei ar už ją laidavusiam asmeniui R. J., neįvykdžius prievolės pagal paskolos sutartį, todėl ginčijamas vekselis pripažintinas negaliojančiu ir dėl to, jog neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei CK 1.105 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

8Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamas vekselis buvo išduotas įmonės, kurios akcininkais yra ieškovai, prievolių prieš A. N. įvykdymui užtikrinti, tokiu būdu A. B. ir Z. B. prisiimant pusę atsakomybės už R. J. 308 000 Lt vekselį dėl paskolos įvykdymo. Tai, kad šalys buvo susitarusios įforminti savo tarpusavio santykius dėl finansinės rizikos ir atsakomybės paskirstymo, patvirtina aplinkybė, jog 2012 m. kovo 28 d. ieškovai neturėjo jokių pretenzijų dėl vekselio galiojimo, o ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pateikė 2013 m. kovo 15 d., t. y. baigiantis vekselio apmokėjimo terminui (2013 m. kovo 22 d.) ir UAB „Ekožidinys“ iškilus sunkumų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu dėl paskolos A. N. grąžinimo. Vekselį, kaip vienašalį sandorį, išrašo jį išduodantis asmuo. Nagrinėjamu atveju vekselį išrašė ieškovai, aiškiai žinodami, dėl ko šalys buvo susitarusios.

9Atsakovas M. J. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovų solidariai 2012 m. kovo 28 d. vekselio pagrindu mokėtiną 154 000 Lt dydžio pinigų sumą, 8 775,89 Lt dydžio palūkanas, skaičiuotinas už praleistą apmokėti vekselį terminą iki kreipimosi pateikimo teismui dienos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

10Nurodė, kad atsakovas su savo tėvu R. J., radę nekilnojamojo turto objektą, nusprendė vystyti projektą bei 2011 m. rugsėjo mėn. sukūrė UAB „Ekožidinys“. M. J. išdavė įgaliojimą savo tėvui R. J., suteikiant jam teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su juridinio asmens steigimu, jo valdymo organų paskyrimu. 2011 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11/10/04-1 atsakovas pardavė A. N. 50 % UAB „Ekožidinys“ akcijų. 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartimi A. N. paskolino UAB „Ekožidinys“ 275 000 Lt. Minėta paskolos sutartimi UAB „Ekožidinys“ įsipareigojo mokėti A. N. 33 000 Lt dydžio palūkanas. Atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. spalio 19 d. datuotos paskolos sutarties rašytinis variantas buvo parengtas 2012 m. kovo mėn., o sutarties tekstas derinamas, dalyvaujant A. B.. Analogiškai dalyvaujant A. B., R. J. ir A. N. derino 308 000 Lt dydžio vertės paprastojo neprotestuotino vekselio turinį, todėl ieškovui buvo žinoma apie R. J. A. N. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2011 m. lapkričio 8 d. UAB „Ekožidinys“ už 275 000 Lt iš BUAB „Vilniaus pastatai“ įgijo nekilnojamojo turto objektą. 2012 m. kovo mėn. A. N. pasitraukė iš projekto vystymo ir 2012 m. kovo 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui 50 % UAB „Ekožidinys“ akcijų, o 2012 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas minėtas akcijas pardavė ieškovams. Apmokėjimą už akcijas ieškovai atliko, išrašydami atsakovui 15 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį vėliau ieškovai apmokėjo, sumokėdami vekselyje nurodytą pinigų sumą A. N.. 2012 m. kovo 28 d. atsakovas M. J., užtikrindamas R. J. A. N. išduoto vekselio įvykdymą ir kartu UAB „Ekožidinys“ paskolos grąžinimą, išdavė R. J. 308 000 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį, atitinkamai ieškovai, būdami ½ dalies UAB „Ekožidinys“ akcijų savininkais, išdavė atsakovui vekselį, kurio apmokėjimo terminas suėjo 2013 m. kovo 22 d.

11Ieškovai A. B. ir Z. B. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad vienas iš pagrindų, kuriuo ieškovai ginčija vekselį, yra vekselio sąlyginumas, t. y. vekselis savo esme ir turiniu yra sąlyginis įsipareigojimas, vykdytinas tik trečiajam asmeniui UAB „Ekožidinys“ ar už šią bendrovę laidavusiam asmeniui R. J., neįvykdžiusiam prievolės pagal paskolos sutartį. Atsakovas priešieškinyje neginčija ir pripažįsta, kad LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytais terminais ieškovas nepateikė apmokėti vekselio. Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykiams, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu. Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną vekselį, išnyksta vekselio, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo savybė ir tampa svarbus ne išdavimo pagrindas - konkretus sandoris, o vekselis, kaip skolos dokumentas, nepatvirtina, kad jo davėjas visais atvejais privalo sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą. Tarp ieškovų ir atsakovo neegzistuoja jokie sandoriai, kurie galėtų būti laikomi vekselio sudarymo pagrindu, patvirtinančiu atsakovo reikalavimo teisę pagal vekselį po to, kai jis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą. Vekselis iš esmės neatitinka nei vienam prievolių įvykdymo užtikrinimo būdui keliamų reikalavimų, todėl, išnykus jo abstraktumo savybei, pripažinti paskolos sutarties užtikrinimo priemone nėra jokio teisinio pagrindo.

12Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pateikė įrodymus, jog jie iš pirminio kreditoriaus A. N., 2014 m. rugsėjo 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teises į 308 000 Lt sumos bei kitų pagal 2011 m. spalio 19 d. Paskolos sutartį mokėtinų sumų gavimą iš UAB „Ekožidinys“, taip pat ir reikalavimo teisę į 308 000 Lt sumą iš R. J. pagal 2011 m. spalio 19 d. vekselį, kuriuo užtikrintas įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymas.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai.

15Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas, kaip vekselio turėtojas, tyčia būtų veikęs ieškovų, kaip skolininkų, nenaudai. Byloje nėra ir duomenų dėl atsakovo, kaip vekselio turėtojo, sąžiningumo prezumpcijos paneigimo. Ginčijamas vekselis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams bei neprieštarauja LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimams.

16Teismo vertinimu, nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu pačių ieškovų suklydimas dėl sandorio motyvų ar jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga. Teismas konstatavo, kad ginčijamą vekselį ir pagal vekselį objektyvia forma išreikštus vekselyje padarinius ieškovai suvokė tinkamai ir patys tokių padarinių siekė, nes tai patvirtina 2014 m. rugsėjo 15 d. A. N. (pradinis kreditorius) ir A. B. (naujasis kreditorius) sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis.

17Ta aplinkybė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. A. N. (pradinis kreditorius) ir A. B. (naujasis kreditorius) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ar atmesti priešieškinį, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimai pripažinti 2012 m. kovo 28 d. vekselį negaliojančiu ir priešpriešiniai reikalavimai dėl pinigų pagal vekselį priteisimo, kurie buvo pareikšti byloje.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir Z. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovai taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovo jų bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino vekselius reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, suformuotą jas aiškinant ir taikant. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamu vekseliu yra užtikrintas Paskolos sutarties vykdymas. A. N. 2011 m. spalio 4 d. Paskolos sutartimi UAB „Ekožidinys“ suteikė paskolą 308 000 Lt sumai. Sutarties 6 punktu buvo nurodyta, kad A. N. reikalavimo teisė į skolininką UAB „Ekožidinys“ užtikrinama išduodant 2011 m. spalio 19 d. R. J. vekselį 308 000 Lt sumai. Papildomai šiam vekseliui, tam, kad užtikrinti Paskolos sutarties įvykdymą ieškovai 2012 m. kovo 28 d. ir išdavė ginčijamą vekselį. Vadovaujantis išdėstytu ir kasacinio teismo praktika laikytina, jog ginčijamas vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti Paskolos sutarties vykdymą, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo vekselio abstraktumo laikytinos nepagrįstomis.

222. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti su ginčo dalyku susijusias aplinkybes – ieškovų pateiktą Reikalavimo perleidimo sutartį bei jos reikšmę susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Nagrinėjamam ginčui aktualu tai, kad kreditorius pagal Paskolos sutartį A. N. ir apeliantas A. B. 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Šia sutartimi apeliantas perėmė visas reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties bei reikalavimo teises pagal R. J. 2011 m. spalio 19 d. vekselį. Sutapus prievolės kreditoriui ir skolininkui, prievolė, kilusi iš ginčijamo vekselio, baigėsi.

23Apeliantai pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuos prašė priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Paaiškinimais apeliantai nurodė bylos šalių tarpusavio susitarimus ir veiksmus vystant nekilnojamojo turto projektą, dėstė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo faktines aplinkybes.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti iš apeliantų atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

261. Ginčo vekselio išdavimo faktiniu pagrindu laikytina ne tik Paskolos sutartis, bet ir apeliantų, atsakovo ir R. J. tarpusavio susitarimai, pagal kuriuos UAB „Ekožidinys“ neįvykdžius Paskolos sutarties, iš jos kylančius skolinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti R. J., o jo reikalavimu, proporcingai turimų UAB „Ekožidinys“ akcijų kiekiui, po 154 000 Lt atsakovas ir apeliantai.

272. Priešingai nei teigia apeliantai, Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pirmosios instancijos teismo buvo vertinta ir pripažinta įrodymu, paneigiančiu apeliantų dėstomus faktus dėl jų valios išduodant ginčo vekselį. Atsakovo manymu, apeliantų elgesys surašant Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, patvirtina jų siekį išvengti ginčijamu vekseliu sukeliamų teisinių padarinių. Be to, pagal minėtą sutartį apeliantai yra nukreipę reikalavimus į R. J., ir reikalaudami iš jo apmokėjimo pagal Paskolos sutartį, apeliantai netiesiogiai patvirtino, kad prievolė pagal Paskolos sutartį ginčo vekselio dalyje (154 000 Lt sumoje) nėra pasibaigusi.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

30Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

31Apeliantai prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad šalims buvo sudarytos galimybės teikti žodinius paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų ir pateikė išsamius rašytinius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nemano, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju padės geriau atskleisti bylos aplinkybes, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

32Dėl naujų įrodymų priėmimo

33Apeliantai, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

34CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas (CPK 314 str.). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

35Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

36Šiuo atveju apeliantai pateikia papildomus paaiškinimus reaguodami į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kuriais aptaria bylos šalių tarpusavio santykius, apeliantų įsiliejimą į UAB „Ekožidinys“ įmonės valdymą, nurodo aplinkybes dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis apeliantų papildomai teikiamų ir prašomų priimti įrodymų bei paaiškinimų galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi dėstomos aplinkybės buvo žinomos, o įrodymai turimi ir bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme. Be to, paaiškinimais nėra teikiama bylos nagrinėjimui reikšminga informacija, kuri nebūtų žinoma iš kitų bylos duomenų, ja iš esmės tik papildomai nusakomi šalių tarpusavio santykiai iki ir po ginčo sandorio sudarymo, aptariami verslo plano vystymo susitarimai.

37Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nepagrindžia dėl ko poreikis pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, iškilo tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, įvertinus tai, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apeliantus atstovauja tas pats atstovas, kuris veikė jų interesais ir sudarant bei vykdant ginčo susitarimus, o nauji įrodymai nesuteikia bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos, todėl siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo ir neapkrauti bylos esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturinčia informacija, apeliantų teikiamus papildomus paaiškinimus su įrodymais atsisakoma priimti.

38Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu

39Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ieškovų A. B. ir Z. B. 2012 m. kovo 28 d. atsakovui M. J. išduoto neprotestuotino vekselio 154 000 Lt sumai, galiojimo ir jo pagrindu šalims kylančių teisių ir pareigų. Byloje vertinama, iš kokių teisinių santykių kildinamas ginčo vekselis, dėl to faktinės aplinkybės, kurioms esant buvo sudarytas ginčo vekselis, reikalauja atskiro aptarimo.

40Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. J. kartu su savo tėvu R. J., siekdami vystyti nekilnojamojo turto statybos projektą, 2011 m. rugsėjo 27 d. įsteigė UAB „Ekožidinys“ (t. 2, b. l. 71-72). Įmonės vieninteliu akcininku tapo M. J., o vadovu – R. J.. Kadangi nekilnojamojo turto projekto vystymui buvo būtina gauti investicijų, atsakovas M. J. 2011 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi perleido 50 proc. savo turimos įmonės akcijų A. N. (t. 1, b. l. 149-150). 2011 m. spalio 19 d. tarp UAB „Ekožidinys“ ir A. N. buvo sudaryta Paskolos sutartis, kuria A. N. paskolino įmonei 275 000 Lt, o įmonė už suteiktą paskolą įsipareigojo sumokėti 33 000 Lt dydžio palūkanas. Už UAB „Ekožidinys“ prievolių pagal paskolos sutartį tinkamą vykdymą laidavo įmonės direktorius R. J.. Patvirtindamas savo įsipareigojimą pagal Paskolos sutartį R. J. išdavė paskolos davėjui 308 000 Lt dydžio vekselį (t. 1, b. l. 12).

412012 m. kovo mėnesį A. N. nusprendus pasitraukti iš nekilnojamojo turto projekto vystymo, 2012 m. kovo 22 d. jis savo turimas UAB „Ekožidinys“ akcijas (50 vnt.) perleido M. J. (t. 1, b. l. 157). 2012 m. kovo 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi M. J. 50 proc. UAB „Ekožidinys“ akcijų perleido ieškovams – A. ir Z. B. (t. 1, b. l. 10). Ieškovai apmokėdami atsakovui už akcijų įsigijimą 2012 m. kovo 26 d. išdavė M. J. neprotestuotiną vekselį 15 000 Lt sumai, įsipareigojant 2012 m. liepos 1 d. sumokėti vekselio gavėjui 15 000 Lt, pervedant šią sumą vekselyje nurodytais terminais į A. N. banko sąskaitą (t. 1, b. l. 158).

422012 m. kovo 28 d. M. J. (vekselio davėjas) ir R. J. (vekselio gavėjas) pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 308 000 Lt sumai, užtikrinant 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutarties tarp A. N. ir UAB „Ekožidinys“ vykdymą (t. 1, b. l. 172).

432012 m. kovo 28 d. A. B. ir Z. B. (vekselio davėjai) ir M. J. (vekselio gavėjas) pasirašė neprotestuotiną vekselį 154 000 Lt sumai, užtikrinant 2011 m. spalio 19 d. Paskolos sutarties tarp A. N. ir UAB „Ekožidinys“ vykdymą, įsipareigojant vekselio gavėjui 2013 m. kovo 22 d. sumokėti 154 000 Lt sumą, pervedant šią sumą į A. N. banko sąskaitą (ieškiniu ginčijamas vekselis) (t. 1, b. l. 11).

44Ieškovai prašydami pripažinti negaliojančiu jų 2012 m. kovo 28 d. M. J. išduotą vekselį teigia, kad ginčijamas vekselis sudarytas nesant jokių prievolinių teisinių santykių ne tik tarp ieškovų ir atsakovo, bet ir tarp ieškovų ir A. N., kas įrodo, jog vekselis sudarytas be jokio teisinio pagrindo. Ieškovai papildomai nurodo, jog vekselyje esanti sąlyga, jog vekseliu užtikrinama 2011 m. spalio 19 d. Paskolos sutartis, rodo jį esant sąlyginiu sandoriu (kadangi reikalavimo teisė pagal jį vekselio turėtojui atsirastų tik UAB „Ekožidinys“ neįvykdžius Paskolos sutarties sąlygų bei pagal įmonės prievolės neatsakius laiduotojui R. J.), kas savo esme prieštarauja vekselio, kaip vertybinio popieriaus, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, prigimčiai ir daro jį negaliojančiu.

45Iš išdėstyto akivaizdu, jog ieškovai savo reikalavimą pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu iš esmės grindžia jo prieštaravimu ĮPVĮ nuostatomis. Pažymėtina, kad tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai teigė, jog ginčo vekselį prašoma pripažinti negaliojančiu dėl jo sąlyginumo bei dėl to, kad jis ieškovų atsakovui buvo išduotas be teisinio pagrindo, nes ieškovų ir atsakovo bei ieškovų ir A. N. nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai iš kurių galėjo atsirasti ginčo vekselis (t. 1, b. l. 2; t. 2, b. l. 159, 2014 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 22 minutė 10 sekundė). Tačiau apeliaciniame skunde nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad ginčijamu vekseliu yra užtikrintas Paskolos sutarties vykdymas.

46Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-137/2009 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.). Taigi teismai, nagrinėdami bylas bei priimdami procesinius sprendimus, privalo laikytis pareikšto ieškinio ir / ar priešieškinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (CPK 135 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovai ne kartą teikiamais procesiniais dokumentais ir teismo posėdžio metu patvirtinto savo pasirinktą teisinę poziciją – ginčyti 2012 m. kovo 28 d. vekselį kaip išduotą be teisinio pagrindo ir prašydami jį pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms ĮPVĮ nuostatoms. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovus viso bylos nagrinėjimo teisme metu atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškovai neturėjo galimybių tinkamai suvokti savo reiškiamų reikalavimų pobūdžio. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija ieškovų apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto vekselio teisinės prigimties nustatymo nevertina, kaip pareikštų pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

47Remiantis ieškovų suformuotu ieškinio dalyku ir pagrindu bei vertinant vekselį, kaip specifinį civilinių teisių objektą, toliau aptariamos jo savybės ir teisinę prigimtį apibrėžiančios teisės normų nuostatos.

48Teisėjų kolegija sutinka su ieškovais, jog vekselio, kaip vertybinio popieriaus, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.), vienas iš esminių požymių yra jo abstraktumas, reiškiantis tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.). Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas ir griežti vekselio formalumo reikalavimai lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Taip užtikrinama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, civilinei apyvartai labai reikšminga jo viešo patikimumo savybė.

49Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaip nurodyta kasacinio teismo nutartyse – vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus ĮVPĮ nustatyta tvarka, jis privalo laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 str. 1 p.). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.). Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

50Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2012 m. kovo 28 d. ieškovų išduoto vekselio apmokėjimo terminas suėjo 2013 m. kovo 22 d., todėl vekselis prarado viešo patikimumo savybę ir negali būti realizuotas ĮPVĮ įtvirtinta ne ginčo tvarka bei, remiantis jau aptarta kasacinio teismo praktika, tapo paprastu skolos dokumentu. Remiantis šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija mano, kad nebeaktualūs tapo ir ieškovų ieškinyje vardijami ginčo vekselio negaliojimo pagrindai, grindžiami ĮPVĮ nuostatomis. Praleidus ginčo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir pripažinus jį paprastu skolos rašteliu, jam netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios vekselių negaliojimo pagrindus. Apeliantai, siekdami pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 28 d. skolos raštelį, turėjo teismui nurodyti kitus sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais remiantis būtų grindžiamas reikalavimas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovai teismui papildomų aplinkybių, susijusių su jų ieškinio reikalavimu dėl vekselio kaip skolos raštelio negaliojimo pagrindų nebuvo nurodę, dėl ko teismas ginčijamu sprendimu vertino tik ginčijamo sandorio galiojimą ieškinyje nurodytais pagrindais ir reikalavimo pripažinti 2012 m. kovo 28 d. vekselį negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms ĮPVĮ nuostatoms, pagrįstai netenkino.

51Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti su ginčo dalyku susijusią aplinkybę – ieškovų pateiktą Reikalavimo perleidimo sutartį bei jos reikšmę šalių tarpusavio teisiniams santykiams. Nagrinėjamam ginčui aktualu tai, kad kreditorius pagal Paskolos sutartį A. N. ir apeliantas A. B. 2014 m. rugsėjo 15 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Šia sutartimi apeliantas perėmė visas reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties bei reikalavimo teises pagal R. J. laidavimą ir vekselį. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog aplinkybės, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis turi būti traktuojama kaip įrodymas pagrindžiantis ieškovų valią vertinti, jog 2012 m. kovo 28 d. vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimą, buvo nurodytos tik apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžiant šio įrodymo priėmimo klausimą ir sąsają su byloje vertinamais klausimais ieškovų atstovas teigė, jog šia sutartimi atsikertama į atsakovo priešieškiniu keliamą reikalavimą dėl skolos pagal vekselį priteisimo, bei įrodoma, jog ieškovas siekia atgaivinti UAB „Ekožidinys“ vykdomą verslo projektą bei kartu atgauti į jį investuotas lėšas (2014 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 22 minutė 10 sekundė). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovų pasirinkta teisine pozicija ginčo vekselį ginčyti ĮPVĮ nuostatomis, pirmosios instancijos teismas ir vertino šios sutarties įrodomąją reikšmę ir nelaikė, jog remiantis ja yra pagrindas ieškinio reikalavimus tenkinti. Teisėjų kolegija pritaria šiai pozicijai ir papildomai pažymi, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis gali būti vertinama sprendžiant dėl prievolės pagal 2012 m. kovo 28 d. skolos raštelį, pabaigos, esant įvykdytoms sąlygoms pareikšti reikalavimą pagal jį, bet nesudaro pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo motyvacija sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nėra detali, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą. CPK 328 straipsnio nuostatos draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria įvertintas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, paliekama nepakeista.

53Dėl priešieškinio reikalavimų ir tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimo

54Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neginčija ir šalys, kad praleidus įstatymo nustatytą vekselio pateikimo apmokėti terminą atsakovas neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, o 2012 m. kovo 28 d. ieškovų atsakovui išduotas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, tačiau šis faktas savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Pasibaigus ĮPVĮ nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išnyksta vekselio kaip vertybinio popieriaus abstraktumo savybė, tačiau tampa svarbus jo išdavimo pagrindas – juridinis faktas. Tokio vekselio turėtojas pareiškęs reikalavimą teismine tvarka turi įrodyti, kad vekselio davėjas išrašydamas vekselį įsipareigojo pagal jį atsakyti ir pasibaigus vekselio pateikimo apmokėti terminui, t. y. vekselio turėtojo ir vekselio davėjo tiesioginiai santykiai, kurių pagrindu buvo išrašytas vekselis, leidžia teigti, kad vekselio davėjo prievolė nėra pasibaigusi ir yra vykdytina. Teisėjų kolegija pažymi, kad išrašant vekselį sukuriama nauja prievolė, nepriklausanti nuo teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išduotas vekselis. Todėl vekselis kaip skolos dokumentas per se nepatvirtina, kad jo davėjas visais atvejais privalo sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, kitaip tariant, vekselio turėtojas kreipdamasis į teismą su reikalavimu priteisti skolą iš vekselio davėjo tais atvejais, kai netenkama galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, turi pagrįsti, kad vekselio turėtojo prievolė yra vykdytina (CPK 12, 178 str.).

55Nagrinėjamu atveju atsakovas M. J. apibendrinęs aukščiau išdėstytą tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją reikalavimą priteisti iš ieškovų sumas pagal 2012 m. kovo 28 d. jų išduotą vekselį, kaip skolos raštelį, kildina iš 2011 m. spalio 19 d. Paskolos sutarties ir apeliantų su M. J. ir R. J. sudarytų tarpusavio susitarimų. Atsakovo teigimu tarp šalių buvo sutarta, kad UAB „Ekožidinys“ neatsiskaičius pagal Paskolos sutartį su A. N., reikalavimą kreditoriui turės įvykdyti R. J., kuris savo ruožtu turi teisę reikalauti, kad UAB „Ekožidinys“ prievolę pagal Paskolos sutartį įvykdytų įmonės akcininkas - atsakovas M. J., o jis, atitinkamai proporcingai turimų akcijų kiekiui, turi reikalavimą pagal 2012 m. kovo 28 d. vekselį ieškovams A. ir Z. B.. Iš išdėstyto manytina, kad atsakovas, ieškovų 2012 m. kovo 28 d. išduotą vekselį laiko išvestiniu prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimu.

56Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad įvertinus universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje laikytina, kad jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Tai rodo, kad vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje, o vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymams, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų (kreditoriaus bei skolininko) teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

57Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

58Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovo dėstomi argumentai, tiek ir 2012 m. kovo 28 d. vekselio turinys, bei apeliantų skundo motyvai tiesiogiai nurodo pagrindą, iš kurio kilo ginčijamas vekselis, t. y. Paskolos sutartis. Ieškovai ir atsakovas neneigia, jog UAB „Ekožidinys“ prievolės kreditoriui buvo užtikrintos R. J. laidavimu bei vekseliu paskolos sumai. Tokiu pačiu principu (vekseliais) UAB „Ekožidinys“ prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą užtikrino ir atsakovas bei ieškovai. Tiek įmonės paskola, tiek ir bylos šalių įsipareigojimai pagal vekselius turėjo būti įvykdyti tą pačią dieną – 2012 m. kovo 22 d. (t. 1, b. l. 11, 12, 172), atsakovo M. J. įsipareigojimas 308 000 Lt sumai prieš R. J. buvo padalintas su ieškovais, proporcingai jų turimam įmonės akcijų skaičiui (50 proc.) (308 000Lt / 2 = 154 000 Lt). Be to, ginčo vekselyje tiesiogiai nurodyta, kokiu tikslu jis išduodamas – „kad užtikrinti 2011 m. spalio 19 d. Paskolos sutarties vykdymą“ (t. 1, b. l. 11). Šių aplinkybių visuma leidžia pritarti atsakovui, kad ieškovų 2012 m. kovo 28 d. vekselis traktuotinas kaip išvestinis prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimas.

59Tačiau vertinant atsakovo reikalavimų priteisti iš ieškovų skolą pagal 2012 m. kovo 28 d. vekselį pagrįstumą, išskirtina tai, kad šiuo atveju šalys tarpusavio susitarimais buvo įtvirtinusios prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymo eiliškumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarties šalys, susitardamos, jog skolininkas pateiks kreditoriui kelis prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, o vekselis – vienas iš jų, gali sutartyje nustatyti jų (užtikrinimo būdų) tarpusavio santykį, realizavimo eiliškumą ir kt. Tokiu atveju sutarties šalys privalo laikytis sutarties nustatytų taisyklių, joms taip pat privalomos imperatyvios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014). Šiuo atveju ieškovai ieškinyje akcentavo, kad reikalavimas į juos gali būti nukreiptas tik bendrovei UAB „Ekožidinys“ ar už ją įsipareigojusiems asmenims (R. J. ir M. J.) neįvykdžius prievolės, t. y. neginčijo buvus susitarimui tarp šalių dėl prievolių vykdymo eiliškumo. Tokio susitarimo buvimą pripažino ir atsakovas, priešieškinyje nurodęs, kad teisinis santykis, iš kurio kildinamas reikalavimas ieškovams yra ne tik Paskolos sutartis, bet ir šalių tarpusavio susitarimai.

60Šios aplinkybės rodo, kad tam, kad atsakovas turėtų teisę pareikšti reikalavimus ieškovams, turi būti visuma aptartų sąlygų, leidžiančių nukreipti reikalavimą į ieškovus, kaip išvestinės prievolės turėtojus, t. y. M. J. reikalavimas ieškovams būtų tenkinamas tuo atveju, jei kreditorius pagal Paskolos sutartį nukreiptų reikalavimus į R. J., o jam įvykdžius reikalavimą – prievolė atlyginti pagal Paskolos sutartį būtų nukreipta pagal 2012 m. kovo 28 d. vekselį į M. J. ir tik pastarajam įvykdžius prievolę, jis įgytų reikalavimo teisę į ieškovus pagal 2012 m. kovo 28 d. vekselį. Tenkinant atsakovo reikalavimą nesilaikant aptarto prievolės vykdymo eiliškumo, atsakovas gautų lėšas be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstai praturtėtų, o 2012 m. kovo 28 d. skolos dokumentas, neatliktų išvestinės prievolės pagal Paskolos sutartį, užtikrinimo funkcijos.

61Atsakovui neįrodžius, kad egzistuoja visuma sąlygų, kurioms esant atsakovas būtų laikomas įgijusiu reikalavimą į ieškovus (byloje nepateikta duomenų, kad R. J. įvykdė į jį nukreiptus reikalavimus pagal vekselį ir įgyvendino savo reikalavimą pagal 2012 m. kovo 28 d. vekselį į M. J.), teisėjų kolegija netenkina atsakovo reikalavimų dėl skolos ir palūkanų pagal 2012 m. kovo 28 d. vekselį priteisimo iš ieškovų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog šiuo atveju ieškovų išduotas vekselis, kaip išvestinė prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, sukeltų jiems teisines pasekmes atsakyti pagal jų išduotą skolos raštą tik konstatavus, jog buvo įvykdytas prievolės šalių suderinta valia dėl prievolių vykdymo eiliškumo, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, o atsakovo priešieškinis atmestinas.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63CPK 93 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad jei apeliacinės instancijos teismas, neperdavęs nagrinėti bylos iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Lietuvos apeliaciniam teismui pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai netenkinti, palikus nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimai tenkinti, panaikinus ir priešieškinį atmetus, pasisakoma ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.

64Ieškovai už ieškinio pateikimą sumokėjo 1 181,64 Eur (arba 4 080 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 7). Už apeliacinio skundo padavimą 886,23 Eur (arba 3060 Lt) dydžio žyminio mokesčio mokėjimas ieškovams 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo atidėtas (t. 3, b. l. 62). Apeliacinio skundo dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai, netenkinus, ieškovų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis iš priešingos šalies nepriteisiamas, o pusė už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (443,12 Eur) (laikant, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo, kuriuo buvo prašoma ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti) priteisiamas valstybės naudai iš šalių lygiomis dalimis: 50 proc. iš ieškovų ir 50 proc. iš atsakovo, t. y. po 221,56 Eur (arba 765 Lt) iš kiekvienos šalies.

65Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimai tenkinti, panaikinus ir priešieškinio reikalavimus atmetus, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovų atsakovui priteistos atlyginti jo už priešieškinio padavimą turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 895,50 Eur (arba 3 092 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (2 t. b. l. 80).

66Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 56,40 Eur (arba 194,78 Lt) (t. 1, b. l. 1a, t. 2, b. l. 1a). Netenkinus tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimų, valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos atlyginti iš ieškovų ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 28,20 Eur (arba 97,37 Lt) iš kiekvienos šalies.

67Sprendžiant dėl šalių patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo pažymėtina, kad netenkinus priešieškinio reikalavimų, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovų priteistos atlyginti atstovavimo ir kitos bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (3 920 Lt advokato teisinių paslaugų ir 360,72 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų). Atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 473,12 Eur atstovavimo išlaidų (už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą parengimą), konstatavus, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.), atsakovui iš ieškovų priteisiama atlyginti pusę jo dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 236,56 Eur, kadangi jos pagrįstos įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

68Ieškovai apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą atlyginti jų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, kurių suma 1 612,06 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų iš priešingos šalies ieškovams atlyginti nepriteisia, kadangi, kaip minėta, ieškinio reikalavimai netenkinti, o apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginti neprašoma. Be to, bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išlaidos turėjo būti pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos.

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

70Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas.

71Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimai tenkinti ir iš A. B. ir Z. B. atsakovui M. J. priteista solidariai 154 000 Lt skola, 8775,89 Lt palūkanos, skaičiuojamos už praleistą apmokėti vekselį terminą iki kreipimosi pateikimo teismui dienos, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą pinigų sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos, 2014 m. gegužės 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje dalyje priimti naują sprendimą ir atsakovo M. J., asmens kodas ( - ) priešieškinio reikalavimų netenkinti.

72Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

73Iš ieškovų A. B., asmens kodas ( - ) ir Z. B., asmens kodas ( - ) bei iš atsakovo M. J., asmens kodas ( - ) valstybės naudai priteisti lygiomis dalimis 56,40 Eur (penkiasdešimt šeši eurai ir 40 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 28,20 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 20 euro centus) iš ieškovų ir atsakovo.

74Iš ieškovų A. B., asmens kodas ( - ) ir Z. B., asmens kodas ( - ) bei iš atsakovo M. J., asmens kodas ( - ) valstybės naudai priteisti lygiomis dalimis 443,12 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 12 euro centų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, kurio mokėjimas ieškovams buvo atidėtas, t. y. po 221,56 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą ir 56 euro centus) iš ieškovų ir atsakovo.

75Atsakovui M. J., asmens kodas ( - ) iš ieškovų A. B., asmens kodas ( - ) ir Z. B., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 236,56 Eur atstovavimo išlaidas, t. y. po 118,28 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 28 euro centus) iš kiekvieno ieškovo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai A. B. ir Z. B. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti... 6. Nurodė, kad ieškovai A. B. ir Z. B. 2012 m. kovo 23 d. akcijų... 7. 2011 m. spalio 19 d. tarp A. N. ir UAB „Ekožidinys“ buvo sudaryta Paskolos... 8. Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti,... 9. Atsakovas M. J. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovų... 10. Nurodė, kad atsakovas su savo tėvu R. J., radę nekilnojamojo turto objektą,... 11. Ieškovai A. B. ir Z. B. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad vienas... 12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pateikė įrodymus, jog jie iš pirminio... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 15. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą... 16. Teismo vertinimu, nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti... 17. Ta aplinkybė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. A. N. (pradinis kreditorius) ir A. B.... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir Z. B. prašo panaikinti Vilniaus... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 21. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino vekselius... 22. 2. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti su ginčo dalyku susijusias... 23. Apeliantai pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuos prašė priimti... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo skundą atmesti kaip... 25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Ginčo vekselio išdavimo faktiniu pagrindu laikytina ne tik Paskolos... 27. 2. Priešingai nei teigia apeliantai, Reikalavimo teisių perleidimo sutartis... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 30. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 31. Apeliantai prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnio... 32. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 33. Apeliantai, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje,... 34. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami... 35. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos... 36. Šiuo atveju apeliantai pateikia papildomus paaiškinimus reaguodami į... 37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nepagrindžia dėl ko poreikis pateikti... 38. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu... 39. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ieškovų A. B. ir Z. B. 2012 m.... 40. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. J. kartu su savo tėvu... 41. 2012 m. kovo mėnesį A. N. nusprendus pasitraukti iš nekilnojamojo turto... 42. 2012 m. kovo 28 d. M. J. (vekselio davėjas) ir R. J. (vekselio gavėjas)... 43. 2012 m. kovo 28 d. A. B. ir Z. B. (vekselio davėjai) ir M. J. (vekselio... 44. Ieškovai prašydami pripažinti negaliojančiu jų 2012 m. kovo 28 d. M. J.... 45. Iš išdėstyto akivaizdu, jog ieškovai savo reikalavimą pripažinti ginčo... 46. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas... 47. Remiantis ieškovų suformuotu ieškinio dalyku ir pagrindu bei vertinant... 48. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovais, jog vekselio, kaip vertybinio... 49. Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaip nurodyta kasacinio... 50. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2012 m. kovo 28 d.... 51. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo motyvacija... 53. Dėl priešieškinio reikalavimų ir tarp šalių susiklosčiusio teisinio... 54. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neginčija ir šalys, kad praleidus... 55. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. J. apibendrinęs aukščiau išdėstytą tarp... 56. Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad... 57. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovo dėstomi argumentai, tiek ir 2012... 59. Tačiau vertinant atsakovo reikalavimų priteisti iš ieškovų skolą pagal... 60. Šios aplinkybės rodo, kad tam, kad atsakovas turėtų teisę pareikšti... 61. Atsakovui neįrodžius, kad egzistuoja visuma sąlygų, kurioms esant atsakovas... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. CPK 93 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad jei apeliacinės instancijos teismas,... 64. Ieškovai už ieškinio pateikimą sumokėjo 1 181,64 Eur (arba 4 080 Lt)... 65. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinio... 66. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 56,40 Eur... 67. Sprendžiant dėl šalių patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo... 68. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo... 71. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį,... 72. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl... 73. Iš ieškovų A. B., asmens kodas ( - ) ir Z. B., asmens kodas ( - ) bei iš... 74. Iš ieškovų A. B., asmens kodas ( - ) ir Z. B., asmens kodas ( - ) bei iš... 75. Atsakovui M. J., asmens kodas ( - ) iš ieškovų A. B., asmens kodas ( - ) ir...