Byla 2A-753-538/2012
Dėl nuosavybės teisių gynimo, žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo, žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti, kad vandentiekis, nutiestas 1988 m. iš ( - ) kaimo vandens bokšto iki ieškovo namų yra jo asmeninė nuosavybė, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 2000 Lt žalai atlyginti, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog gavęs kolūkio pirmininko leidimą, 1988 m. savo lėšomis (apie 30 000 rub.) ir medžiagomis į nuosavybės teise priklausantį butą bei ūkinį pastatą, esančius ( - ), įsivedė vandentiekį iš ( - ) kaimo vandens bokšto, esančio už 1,5 kilometro. Vandentiekiu naudojosi iki 2009-12-15, nes atsakovas vandens tiekimą nutraukė. Kiti asmenys, prisijungę prie minimos vandentiekio trasos, vandeniu naudojasi iki šiol. Mano, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė jo, kaip vandentiekio trasos savininko teises ir padarė žalą, be to, pažymėjo, kad dėl savavališkai nusavinto turto buvo pažemintas kaimynų akyse, buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, dideli nepatogumai, nes negalėjo naudotis vandeniu, buvo priverstas praustis bei skalbti važiuoti kitur. Pažymėjo nežinantis, kieno balanse yra minėta vandentiekio trasa.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo B. Š. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (už teisines paslaugas) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“. Priteisė iš ieškovo B. Š. 73,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad norint pasijungti vandentiekio inžinerinius tinklus, turi būti planavimo dokumentai, sąlygos, jei inžineriniai tinklai eina per kitų savininkų žemes, – šių savininkų sutikimai ir daugelis kitų dokumentų. Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje. Daiktas turi būti suformuotas įstatymo nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėti jį identifikuojantį kadastrinį numerį. Šiuo atveju ieškovas elgėsi pasyviai ir įteisinimo veiksmų nuo 1988 metų nesiėmė, nors įstatymas jam tokią galimybę suteikė. Minėtas ginčo vandentiekis laikytinas nelegaliu statiniu, kurio priklausomybė vienam ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo naudojimo faktas niekuo neparemti ir neįrodyti. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismo kompetencijai (CPK 273 str.). Statinių projektus derina, leidimus statyti išduoda, statinius pripažįsta tinkamais naudoti ne teismas, o šiuos veiksmus atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos institucijos. Taip pat nurodė, kad ieškovas skundžiasi atsakovų padaryta žala, tačiau jokių įrodymų į bylą nepateikta.

4Apeliaciniu skundu ieškovas B. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad vandentiekis, nutiestas 1988 m. iš ( - ) kaimo vandens bokšto iki jo namų buvo ieškovo asmeninė nuosavybė; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 2000 Lt žalai atlyginti, už perėmimą savo žinion (nuosavybėn) vandentiekio, nutiesto nuo ( - ) kaime esančio šulinio iki ( - ); priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisingas. Atsakovai pripažino, kad trasa yra, tačiau ji neregistruota Registrų centre. Mano, kad tas faktas, jog trasa egzistuoja ir ja teikiamas vanduo gyventojams, įrodo realų šios vandens trasos egzistavimą, o tai, kad ji neįregistruota ieškovo vardu, tai ji neįregistruota ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ vardu. Tai, kad trasą pratiesė ieškovas, parodė liudytojai, kurie yra prisijungę prie šios vandens trasos ir kurie padėjo ieškovui šią vandens trasą įvesti, atliekant kasimo darbus, sujungiant vamzdžius. Ieškovas teismui nurodė, kad 1988 metais vasarą, gavęs „Gegužės 1-osios“ kolūkio leidimą, į namą įsivedė vandentiekį iš ( - ) kaimo vandens bokšto, esančio už 1,5 km nuo ieškovo gyvenamojo namo, savo lėšomis ir savo medžiagomis. Tuo metu vandentiekio vamzdžių pirkimui sumokėjo virš 1500 Lt (apie 15000 rublių), kasimo bei kiti montavimo darbai kainavo dar tiek pat, todėl iš viso už vandentiekio įsivedimą nuo vandens bokšto iki savo gyvenamųjų patalpų sumokėjo virš trijų tūkstančių litų, vertinant rubliais apie 30000 rub. Šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų neturi, tačiau teisme liudytojai patvirtino visas ieškovo nurodomas aplinkybes. Visi prisijungusieji prie ieškovo nutiesto ir jam priklausančio vandentiekio vandentiekiu naudojasi iki šiol, tuo tarpu ieškovui atsakovė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ apie 150 metrų atstumu nuo ieškovo namo, vandentiekio vamzdį nupjovė ir vandens tiekimas į ieškovo namus nutrauktas. Visą laiką mokėjo už vandenį bei už vandens bokšto eksploatavimą, neturėjo jokių įsiskolinimų, mokėjo į priekį ir buvo sumokėjęs iki 2009 metų pabaigos, t. y. iki gruodžio 31 d. Nepaisydama to, dar 2009-12-15 atsakovė nupjovė vamzdį ir nustojo ieškovui tiekti vandenį. Ieškovo vandentiekio trasą prisiėmė savo eksploatacijon, ją eksploatuodama atsakovė gauna pelną, nes tiekia vandenį vartotojams, ir tai atliko neturėdama ieškovo sutikimo ar suderinimo, vienašališkai.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą palikti nepakeistą, o B. Š. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo vandentiekis nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į jį nėra jokio pagrindo. Apelianto minimi liudytojų parodymai nėra pagrindas jo ieškiniui tenkinti, kadangi ieškovas neturi jokių nuosavybės dokumentų. Ginčas iš esmės kilo tuomet, kai ieškovui nesutikus sudaryti vandens tiekimo sutartį, nutrauktas vandens tiekimas, tačiau tai yra prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ siūlė ieškovui pasirašyti viešąją vandens tiekimo sutartį, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti, todėl UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ vandens tiekimo paslaugų ieškovui neteikia.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajam namui, esančiam ( - ) vandentiekis yra komunalinis, kituose pagalbiniuose pastatuose vandentiekio nėra (b. l. 8–18). Pagal 2009-10-05 ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 05/10-2009 bei 2009-10-06 Aktą Nr.-06/10-2009 „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos rajono vandenys“ nuomos pagrindais iš I. L. perėmė žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), su jame įrengtu arteziniu gręžiniu Nr. ( - ) (b. l. 72–75). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/11/F-485 (b. l. 105–110) nustatyta, kad ieškovo šulinyje matomas vamzdis, kad važiuojant keliu link vandentiekio iškastos trys duobės, kuriose matomas keliui lygiagrečiai einantis vamzdis, kuris po to šakojasi link sodybos. Duomenų apie ginčo objektą – vandentiekį – jo pradžią ir pabaigą, ribas, vietą, posūkius ir kitas koordinates – byloje nepateikta.

10CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad naujai pastatyti statiniai įteisinami Statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog, 1988 m. įrengęs vandentiekį, taip pat, kad kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl šių statinių priėmimo, kad juos įteisintų įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl įstatymo nustatyta tvarka neįteisintą nekilnojamąjį daiktą – vandentiekį nėra pagrindo teismui pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.

11Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 bei 9 dalimis, statinys – tai yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais yra laikomi inžineriniais tinklais. Tam, kad statinio, žemės sklype esantys inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos būtų prijungiami, yra nustatomos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Statybą leidžiančių dokumentų sąrašas bei leidimus išduodančios institucijos ir tvarka yra nurodyti minėto įstatymo 23 straipsnyje.

12Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

13Ieškovas, prašydamas pripažinti, kad vandentiekis, nutiestas 1988 m. iš ( - ) kaimo vandens bokšto iki ieškovo namų yra jo asmeninė nuosavybė bei nurodydamas, kad jis įrengė minėtą vandentiekį, nepateikia tai patvirtinančių dokumentų.

14Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei konstatuoja, kad ieškovas nepateikė jokių minėto vandentiekio nuosavybės dokumentų, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas už savo lėšas būtų įrengęs vandentiekį, į bylą nepateiktas projektas, leidimas rengti vandentiekį, dokumentų, patvirtinančių, kad jis vykdė vandentiekio įrengimo darbus, taip pat vandentiekis nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, todėl nėra pagrindo pripažinti jam nuosavybės teisę į daiktą (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad vandentiekis gali būti įteisintas Statybos įstatyme nustatyta tvarka.

15Ieškovas taip pat prašo priteisti jam 2000 Lt žalai atlyginti, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą turtinės žalos dydį, nenurodė atsakovų konkrečių neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. neįrodė sąlygų, kurioms esant galima civilinė atsakomybė (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais, o tik tada, jeigu neturtinės žalos atlyginimą numato įstatymai. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant ieškovui galėtų būti priteista neturtinė žala tiek pagal CK 6.250 str. 2 d., tiek pagal kitus įstatymus, todėl priteisti jam neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 str., 185 str.).

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ priteistina 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b. l. 168, CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. palikti nepakeistą.

20Iš ieškovo B. Š. priteisti atsakovei UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė pripažinti, kad vandentiekis, nutiestas 1988 m. iš ( - )... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas B. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos rajono... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajam namui, esančiam ( - ) vandentiekis... 10. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra... 11. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 bei 9 dalimis, statinys – tai yra... 12. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais... 13. Ieškovas, prašydamas pripažinti, kad vandentiekis, nutiestas 1988 m. iš ( -... 14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis... 15. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam 2000 Lt žalai atlyginti, 3000 Lt... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 17. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei UAB „Klaipėdos rajono... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 19. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. palikti... 20. Iš ieškovo B. Š. priteisti atsakovei UAB „Klaipėdos rajono vandenys“...