Byla 2A-109-881/2014
Dėl paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-109/2014 pagal ieškovo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4855-808/2013 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Dumino“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notarei P. J., antstolei J. Ž., BUAB ,,Fešas“ dėl paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovas UAB ,,Dumino“ prarado teisę pareikšti reikalavimą pagal E. D. pasirašytą paprastąjį vekselį, pripažinti 2011 m. kovo 10 d. ieškovo pasirašytą paprastąjį vekselį negaliojančiu, pripažinti negaliojančiu 2011 m. birželio 2 d. notarės P. J. pasirašytą ir išduotą vykdomąjį įrašą Notarinio registro Nr. PJ-3009 ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1994 m. dirbo direktoriumi UAB ,,Fešas“, kuris užsiimdavo tarptautiniais pervežimais. Minėta bendrovė užsakymus gaudavo iš Vokietijos įmonės ,,Saumer-Sped“ ir dalį jų pateikdavo vykdyti UAB ,,Dumino“. Apmokėjimus už atliktus pervežimus vykdė Vokietijos įmonė, kuri laiku neatsiskaitė su UAB ,,Fešas“, todėl susidarė įsiskolinimas tarp UAB ,,Fešas“ ir UAB ,,Dumino“. Tarp įmonių buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimo suderinimo aktas, o taip pat UAB ,,Dumino“ direktorius paprašė dėl susidariusio įsiskolinimo pasirašyti vekselį. Ieškovas pasirašydamas paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2011 m. birželio 1 d. sumokėti UAB ,,Dumino“ 133 914,96 Lt, buvo įsitikinęs, kad prievolę pagal vekselį prisiima UAB ,,Fešas“. Ieškovas vekselį pasirašė, kaip juridinio asmens UAB ,,Fešas“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, nes jokių kreditorinių įsipareigojimų UAB ,,Dumino“ neturėjo, taigi atsakovas UAB ,,Dumino“ yra nesąžiningas vekselio įgijėjas. 2011 m. birželio 2 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas. Atsakovas suklaidino notarę, pateikdamas įrodymą, patvirtinantį, kad pranešimas skolininkui apmokėti vekselį įteiktas, nors ieškovas priminimo dėl įsiskolinimo negavo, jam nebuvo pateiktas reikalavimas apmokėti skolas. Be to, atsakovas praleido terminą pareikšti reikalavimus vekselio davėjui ir laiduotojui, todėl prarado teisę pareikšti reikalavimą apskritai.

5Atsakovas UAB ,,Dumino“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą priimti sprendimą, kad UAB ,,Dumino“ prarado teisę pareikšti reikalavimą, aiškina 2011 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartimi, kurioje teismas pasisakė dėl vekselio pateikimo apmokėti tvarkos bei priminimo neapmokėjus vekselio kaip atskiros teisinės situacijos. Tačiau minėta nutartis negali būti laikoma precedentu šioje civilinėje byloje, nes bylos aplinkybės nėra identiškos arba labai artimos. Ieškovas, prašydamas pripažinti vekselį negaliojančiu, nurodo sandorio negaliojimo pagrindus, tačiau tariama apgaulė ar suklydimas negali būti pagrindais leidžiančiais pripažinti vekselį negaliojančiu, nes tai prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. 2011 m. kovo 10 d. paprastajame vekselyje vekselio davėju yra nurodytas ieškovas, o ne įmonė, taip pat nurodytas ieškovo adresas, o ne UAB ,,Fešas“ buveinės adresas. Pasirašydamas vekselį ir prisiimdamas besąlyginį įsipareigojimą grąžinti skolą UAB ,,Dumino“, ieškovas suprato prisiimamų įsipareigojimų esmę. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad jam ir notarei buvo pateikti skirtingi raštai, dėl ko notarė suklaidinta atsakovo išdavė vykdomąjį įrašą. Notarei pareikalavus pateikti įrodymus, kad paprastasis vekselis buvo pateiktas apmokėti, atsakovas pateikė raštą adresuotą ieškovui, kuriuo vekselis buvo pateiktas apmokėti ir įrodymus, kad raštas buvo išsiųstas registruotu laišku. Reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą Nr. PJ-3009 negaliojančiu turi būti atmestas, nes notarei buvo pateikti įrodymai, kad vekselis pateiktas apmokėti.

6Trečias asmuo Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. į Vilniaus miesto 33-iąjį notaro biurą kreipėsi atsakovo UAB „Dumino“ atstovas su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2011 m. kovo 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas ir mokėtojas buvo ieškovas. 2011 m. birželio 2 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas notarinio registro Nr. PJ-3009. UAB „Dumino“ atstovas pateikė 2011 m. gegužės 31 d. pranešimą ieškovui dėl skolos negrąžinimo ir registruoto laiško kvitą. Vekselio turėtojas įvykdė pareigą pateikti pareiškimą vekselio davėjui paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi darbo dienos po termino. Vekselyje buvo visi įstatymo reikalaujami rekvizitai bei ieškovui – vekselio davėjui buvo pranešta, kad vekselį pateikė teisėtas jo turėtojas, vykdomasis įrašas yra išduotas pagrįstai ir teisėtai.

7Trečias asmuo BUAB „Fešas“ taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas. Tarp atsakovo UAB „Dumino“ ir trečiojo asmens UAB „Fešas“ buvo susiklostę nuolatiniai komerciniai santykiai. UAB „Fešas“ vėluojant atsiskaityti su atsakovu už suteiktas paslaugas, buvo sutarta, kad UAB „Fešas“ direktorius E. D. (ieškovas) asmeniškai garantuos skolos grąžinimą, tuo tikslu pasirašydamas ginčijamą vekselį ir taip užtikrindamas UAB „Fešas“ tinkamą prievolių vykdymą atsakovui UAB „Dumino“. Iš vekselio turinio matyti, kad ieškovas vekselį pasirašė asmeniškai, nenurodęs, kad yra įmonės atstovas arba kad pasirašo už įmonę, jis nurodė savo asmens kodą ir gyvenamąją vietą, neuždėjo įmonės antspaudo. Ginčijamo vekselio išrašymo pagrindas (UAB „Fešas“ skolos egzistavimas) nesudaro pagrindo teigti, kad vekselis yra negaliojantis. Ieškovas ginčydamas vekselį bando išvengti prievolės pagal vekselį vykdymo arba užvilkinti priverstinį skolos išieškojimą pagal vekselį.

8Trečias asmuo antstolė J. Ž. atsiliepimo nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas sprendime nustatė, kad 2011 m. kovo 10 d. ieškovas E. D. išdavė paprastąjį vekselį atsakovui UAB „Dumino“ 133 914,96 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui nurodytą sumą iki 2011 m. birželio 1 d. UAB „Dumino“ 2011 m. gegužės 31 d. priminimu pareikalavo nedelsiant apmokėti vekselį, kurio neapmokėjus, 2011 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. įrašė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. PI-3009. Atsakovas 2011 m. birželio 2 d. vykdomąjį įrašą pateikė antstolei J. Ž., todėl buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0161/12/00430.

12Teismas nurodė, kad pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ĮPVĮ). Vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Ieškovas teigia, kad vekselį pasirašė kaip įmonės UAB „Fešas“ atstovas – direktorius, o ne kaip fizinis asmuo, nes pasirašydamas vekselį jis buvo įsitikinęs, jog pagal šį sandorį prievolę prisiima UAB „Fešas“. Asmeninių įsipareigojimų atsakovui E. D. nurodė neturėjęs. Teismas, spręsdamas dėl šio ieškinio pagrįstumo atsižvelgė į tai, kad vekselyje yra įtvirtintas mokėjimo prievolės abstraktumas ir ieškovas, išduodamas vekselį atsakovui, sukūrė jam naują savarankišką prievolę, kuri yra iš esmės nepriklausoma nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-01 nutartis civ. byla 3K-7-216/2007, 2007-10-31 civilinė byla Nr. 3K-3-474/2007, 2008-06-03 civilinė byla Nr. 3K-3-311/2008). Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, įgyjant vekselį.

13Teismas pažymėjo, jog pagal ĮPVĮ 19 straipsnyje vartojama sąvoka ,,asmeniniai santykiai“, aiškinama, kaip teisiškai reikšmingos aplinkybės, įvykiai, faktai, kurie buvo vekselio išdavimo-įgijimo metu ir kurie galėjo turėti įtakos atsakovo sąžiningumo prezumpcijai. Kaip minėta, prievolė pagal vekselį, turintį viešo patikimumo savybę, yra iš esmės nepriklausoma nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu buvo sukurta, tačiau ieškovas nurodo, kad nuo 1994 metų iki 2011 metų dirbo UAB „Fešas“ direktoriumi. Šios bendrovės veikla buvo tarptautiniai pervežimai ir gavę užsakymus, dalį jų pateikdavo vykdyti UAB „Dumino“. Susidarius tarp UAB „Fešas“ ir UAB „Dumino“ įsiskolinimui tarp įmonių buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo sutikrinimo aktas, kurio pagrindu UAB „Dumino“ direktorius paprašė akte užfiksuotą skolą įforminti vekseliu. Abi šalys teikdamos paaiškinimus ir įrodymus ginčo vekselio išrašymą susiejo, būtent su minėtų įmonių veikla. Spręsdamas dėl įrodinėjimo naštos šioje byloje, teismas pasisakė, kad ne atsakovas turėjo įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet ieškovas privalėjo pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja. Šiuo aspektu ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas įgydamas vekselį, žinojo, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį, arba žinojo apie kitokius vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie atsakovo veiksmai reikštų tyčinį veikimą ieškovo nenaudai. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas įsigydamas vekselį buvo nesąžiningas ar nebuvo pagrindo išduoti vekselio.

14Teismas nurodė, kad ieškovas siekia įrodyti, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes vekselio išrašymo dienai UAB „Fešas“, o ne fizinis asmuo E. D. turėjo pareigą sumokėti atsakovui 133 914,96 Lt įsiskolinimą, nes pasirašydamas vekselį suklydo dėl sandorio esmės ir sąlygų, t. y. prievolių tenkančių pagal pasirašytą vekselį. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad pasirašydamas vekselį suklydo dėl sandorio esmės ir sąlygų, nes žinodamas, jog pagal pasirašytą vekselį jis prisiima prievolę išmokėti atsakovui UAB „Fešas“ įsiskolinimą, nebūtų pasirašęs tokio sandorio. Ieškovas pasirašydamas vekselį, kaip UAB „Fešas“ direktorius, įsipareigojo atsakovui, sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Taigi teismas nustatė, kad ieškovas buvo ne tik UAB ‚Fešas“ direktorius, tačiau ir vienas iš akcininkų, o UAB „Fešas“ direktoriumi dirbo nuo 1994 metų iki 2011 metų, o šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pasirašydamas ginčo vekselį ieškovas turėjo galimybę apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo turėjo galimybę pasitarti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo. Šiuo atveju jeigu ieškovui pasirašant ginčo vekselį kilo neaiškumų dėl to, kodėl pasirašo asmeniškai, o nenurodo, kad yra įmonės atstovas, bei neturėjimas su savimi įmonės antspaudo, patvirtina, kad pats ieškovas neišsiaiškindamas visų aplinkybių, elgėsi neapdairiai taip veikdamas prisiėmė ir neigiamus savo veiksmų padarinius. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad šalys vekselį pasirašė laisva valia, kuri patvirtinta jų parašais, todėl neturi pagrindo abejoti įvykusiu sandoriu, t. y. tarp šalių laisva valia susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.71 str.), kurių viena šalis – ieškovas, prisiimto įsipareigojimo neįvykdė ir toliau vengia jį vykdyti, formaliai ginčydamas vekselį. Netenkinęs reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2011 m. kovo 10 d. E. D. išduotą paprastąjį vekselį UAB „Dumino“ dėl

15133 914,96 Lt apmokėjimo, teismas netenkino ir ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2011 m. birželio 2 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. PI-3009).

16Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimai pagal vekselį gali būti tenkinami ne ginčo tvarka. Siekiant pasinaudoti šia vekselio savybe, būtina laikytis įstatyme nustatytos tvarkos. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p., 72 str. 2 d., 81 str.). Taigi įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad atsakovo UAB „Dumino“ atstovas direktorius T. B., kreipdamasis į notarę P. J. dėl vykdomojo įrašo išdavimo, pateikė notarei 2011 m. gegužės 31 d. pranešimą ieškovui E. D. dėl skolos apmokėjimo, registruoto laiško kvitą Nr. 19950/2, todėl teismas padarė išvadą, kad vekselio turėtojas UAB „Dumino“ tinkamai ir laiku pranešė vekselio davėjui apie vekselio pateikimą ir tai, kad jis nebuvo apmokėtas, todėl nėra pagrindo naikinti vykdomąjį įrašą.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18Ieškovas E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

202. Niekada nebuvo skolingas UAB ,,Dumino“, nėra gavęs apmokėjimui 2011 m. kovo 10 d. vekselio, byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs vekselį apmokėjimui. Teismas šios aplinkybės nevertino. Priminimą dėl vekselio apmokėjimo gavo ne ieškovas, o UAB ,,Fešas“ ir tai tik birželio 3 d., kas patvirtina, jog skola pagal vekselį yra ne ieškovo, o UAB ,,Fešas“, taigi vekselio turėtojas neinformavo indosanto, taigi nesilaikė ĮPVĮ 40 straipsnio ir 47 straipsnio reikalavimų.

213. UAB ,,Dumino“ teismui pateikė pašto kvitą Nr. 19950/2, t. y. tapatų kaip ir laiško, adresuoto UAB ,,Fešas“ direktoriui. Taigi akivaizdu, jog faktiškai buvo siunčiamas priminimas dėl įsiskolinimo ne ieškovui, o UAB ,,Fešas“. Be to, rašte buvo nurodoma, kad UAB ,,Fešas“, o ne ieškovas yra skolingas UAB ,,Dumino“ 133 914,96 Lt, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas.

224. Teismas priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą, nes neišsprendė reikalavimo dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes neįvertino, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ir nebuvo tinkamai pranešta apie neapmokėjimą, o vekselio turėtojas ĮPVĮ nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, praranda teisę pareikšti reikalavimą. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti, o tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Kadangi vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, jis prarado vertybinio popieriaus statusą. Be to, notarė, atlikusi vykdomąjį įrašą, nurodė, kad mokėtojo pavadinimas yra ,,E. D.“, tuo tarpu vekselyje nėra tokių žodžių, o nurodyta, kad ,,šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasirašė“. Todėl teismas turėjo pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu ir jį panaikinti.

235. Skiriasi priminimų apie apmokėjimą tekstai, kas patvirtina, jog UAB ,,Dumino“ direktorius elgėsi nesąžiningai ir turėjo tikslą apgauti ieškovą.

246. Teismas sprendime ieškovą įvardija kaip vekselio davėją, nors jis tik pasirašė vekselį, kuriame apskritai nebuvo žodžio ,,davėjas“.

257. Tuo metu, kaip buvo pasirašomas vekselis UAB ,,Fešas“ turėjo likvidaus turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Kadangi UAB ,,Fešas“ ir UAB ,,Dumino“ pasirašė taikos sutartį, kuria patvirtino mokėjimų grafiką, akivaizdu, jog vekselis dubliuoja UAB ,,Fešas“ skolą, tai tik patvirtina, jog atsakovas, reikalaudamas apmokėti vekselį, elgiasi nesąžiningai. Be to, dalį skolos UAB ,,Fešas“ grąžino atsakovui, tačiau reikalavimų UAB ,,Fešas“ atsakovas atsisakė tik 2012 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po vykdomojo įrašo išdavimo, kas įrodo, kad UAB ,,Dumino“ vykdo tos pačios skolos išieškojimą ir ir UAB ,,Fešas“ ir iš ieškovo, o tai prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kurioje nurodoma, kad vekselis negali būti prievolės užtikrinimo būdas, tai yra vertybinis popierius.

268. Ant vekselio nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, nes darbo vietoje retai būdavo, asmens kodą užrašė T. B. reikalavimu, su tikslu patvirtinti UAB ,,Fešas“ direktoriaus tapatybę.

279. UAB ,,Fešas“ atstovas advokatas elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo teismo, kad UAB ,,Fešas“ Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota, taigi bylinėjimosi išlaidos buvo priteisto neegzistuojančiam juridiniam asmeniui.

2810. Teismas nevertino ieškovo atstovo baigiamojoje kalboje nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Be to, ieškovui nebuvo suteiktas posėdžio garso įrašas, dėl ko procesas turi būti pakartotas.

29Atsakovas UAB ,,Dumino“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad notarei esą buvo pateiktas ne tas raštas, kuris registruotu laišku 2011 m. birželio 1 d. buvo išsiųstas E. D.. Iš voko kopijos bei AB ,,Lietuvos paštas“ registruoto pašto korespondencijos kvito ( - ) matyti, kad 2011 m. birželio 1 d. išsiųstas registruotas laiškas buvo siųstas ne UAB ,,Fešas“ ir ne UAB ,,Fešas“ direktoriui, o p. E. D., gyvenančiam ( - ). Voke buvo UAB ,,Dumino“ direktoriaus pasirašytas raštas, kurio pavadinimas ,,Priminimas dėl įsiskolinimo“, adresuotas p. E. D., ir kuris vėliau buvo pateiktas Vilniaus m. 33-ojo notarų biuro notarei, P. J.. UAB ,,Dumino“ 2011 m. gegužės 31 d. iš tiesų pasirašė du raštus, tačiau nors raštų pavadinimas vienodas, jų turinys, paskirtis ir adresatai yra skirtingi. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vekselis negali būti pateikiamas apmokėjimui registruotu laišku, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 4 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011, yra pripažinęs, kad raštiškas pranešimas, išsiųstas vekselio davėjui registruotu laišku, yra tinkamas vekselio pateikimas apmokėti. Taigi aplinkybė, kad UAB ,,Dumino“ tebeturi vekselio originalą yra pakankama, kad vekselis buvo pateiktas tinkamai apmokėti, bet nebuvo apmokėtas. Apelianto teiginiai, neva jis neturėjo tikslo prisiimti įsipareigojimų UAB ,,Dumino“ pagal paprastąjį vekselį, kad tariamai suklydo ar buvo apgautas tėra deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. 2011 m. kovo 10 d. paprastajame vekselyje vekselio davėju yra nurodytas E. D., o ne UAB ,,Fešas“, taip pat nurodytas E. D. namų adresas, o ne UAB ,,Fešas“ buveinės adresas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas, pasirašydamas ginčijamą vekselį bei prisiimdamas besąlyginį įsipareigojimą grąžinti skolą UAB ,,Dumino“, puikiai suprato prisiimtų įsipareigojimų esmę. UAB ,,Dumino“ ilgą laiką bendradarbiavo su ieškovu, kol jis buvo UAB ,,Fešas“ direktoriumi, ieškovas daugiau kaip 20 metų užsiima verslu, jis ilgą laiką buvo UAB ,,Fešas“ direktoriumi ir akcininku, todėl galėjo ir turėjo suprasti, kokius įsipareigojimus jis prisiėmė, pasirašydamas ginčijamą vekselį. Ieškovas vekseliu prisiimtus įsipareigojimus ėmė ginčyti tik tuomet, kai vekselis buvo pateiktas notarui dėl vykdomo įrašo išdavimo, nors jam žodžiu ne kartą buvo priminta apie artėjančius skolos grąžinimo terminus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo argumentus, dėl to, kad jis esą neturėjo jokių asmeninių įsipareigojimų UAB ,,Dumino“ ir tuo pagrindu reikalaudamas vekselį pripažinti negaliojančiu, pagrįstai vadovavosi nuostata, kad vekseliui būdingas abstraktumas ir nepriklausomumas nuo pirminio teisinio santykio, kurio pagrindu atsirado prievolė pagal vekselį. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad UAB ,,Dumino“ buvo nesąžininga ar tuo labiau tyčia veikė skolininko E. D. nenaudai. Apeliantas neteisingai nurodo, kad UAB ,,Dumino“ vykdo tos pačios skolos išieškojimą iš E. D. ir iš UAB ,,Fešas“. UAB ,,Dumino“ 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu, adresuotu BUAB ,,Fešas“ administratoriui, atsisakė bet kokių finansinių reikalavimų UAB ,,Fešas“ atžvilgiu. Nors apeliantas kaltina atsakovą nesąžiningumu, ieškovas yra pats nesąžiningas, nes pardavė UAB ,,Fešas“ akcijas už 10 000 Lt, nors įmonės įsipareigojimai viršijo 400 000 Lt ir vėliau ne tik jai, bet ir akcijas įsigijusiai įmonei UAB ,,Vokmida“ buvo iškelta bankroto byla. Vėliau ir Apeliantas nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti notarės išduotą vykdomąjį įrašą negaliojančiu.

30Trečiasis asmuo BUAB ,,Fešas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo ginčija skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai santykiai, todėl atsiradus įsiskolinimui, buvo susitarta, jog už UAB ,,Fešas“ skolą UAB ,,Dumino“ asmeniškai garantuos UAB ,,Fešas“ direktorius E. D., taigi ieškovas, kaip fizinis asmuo, pasirašė ginčijamą vekselį, taip užtikrindamas UAB ,,Fešas“ tinkamą prievolių įvykdymą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamą vekselį pasirašė kaip UAB ,,Fešas“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Visi jo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad vekselį turėjo pasirašyti UAB ,,Fešas“. Praktika, kuomet įmonės vadovas pasirašo vekselį garantuodamas už įmonės įsipareigojimus yra paplitusi ir normali. Šiuo atveju kreditoriui nėra tikslo vekselio reikalauti iš tiesioginio skolininko, kadangi įsiskolinimo fakto skolininkas neginčija. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką vekselių ginčijimo klausimais, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad vekselį išdavė UAB ,,Fešas“, o ne apeliantas. Teigia, kad apeliantas neįrodė, kad vekselis buvo išduotas dėl apgaulės, be to, tuo atveju, jei vekselio išdavimas neatitinka asmens valios, jis kaip apdairus, sąžiningas ir protingas asmuo turėjo iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas kol bus imtasi išieškojimo veiksmų pagal vekselį. Tvirtina, kad vekselio turėtojas laiku ir tinkamai pranešė ieškovui apie vekselio pateikimą apmokėti. Faktas, kad ne tik ieškovui, bet ir UAB ,,Fešas“ buvo pateiktas raštas dėl įsiskolinimo, nepaneigia aplinkybės, kad vekselio turėtojas pateikė pranešimą ir ieškovui. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad UAB ,,Fešas“ yra neegzistuojantis juridinis asmuo, nes sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nėra priimtas, todėl bylinėjimosi išlaidos jam priteistos pagrįstai.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas netenkinamas.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė.

35Visų pirma, ieškovas, ginčydamas paprastąjį vekselį, nurodo, kad pasirašydamas vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2011 m. birželio 1 d. sumokėti UAB ,,Dumino“ 133 914,96 Lt sumą, buvo įsitikinęs, kad prievolę pagal vekselį prisiima UAB ,,Fešas“, o jis vekselį pasirašo tik kaip juridinio asmens UAB ,,Fešas“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, nes jokių kreditorinių įsipareigojimų UAB ,,Dumino“ neturėjo, taigi atsakovas UAB ,,Dumino“ yra nesąžiningas vekselio įgijėjas. Tuo tarpu atsakovas ir tretysis asmuo teigia, kad ieškovas vekselį pasirašė būtent kaip fizinis asmuo, UAB ,,Fešas“ direktorius, tokiu būdu garantuodamas bendrovės, kuriai vadovavo, prievolių įvykdymą.

36Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas E. D., ilgą laiką buvo UAB ,,Fešas“ direktoriumi ir akcininku. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad UAB ,,Fešas“ buvo skolingas UAB ,,Dumino“ 133 914,96 Lt. Taigi byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar ieškovas paprastąjį vekselį 2011 m. kovo 10 d. išdavė dėl suklydimo (arba apgaulės), manydamas, kad pasirašo vekselį kaip įmonės vadovas, ar paprastasis vekselis ieškovo buvo pasirašytas asmeniškai garantuojant įmonės, kuriai vadovavo, prievolių įvykdymo užtikrinimą.

37Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

38Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sąrašas, tačiau nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis, todėl siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus vekselio davėjas gali jame nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex banka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013, 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014; kt.).

39Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014).

40Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamas vekselis negali būti laikomas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, priešingai, kaip jau buvo minėta, vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, naudojimas yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje ir tai neprieštarauja įstatymui.

41Kita vertus, vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.

42CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

43Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, jog pasirašydamas vekselį, buvo įsitikinęs, kad prievolę pagal vekselį prisiima UAB ,,Fešas“, o jis vekselį pasirašo tik kaip juridinio asmens UAB ,,Fešas“ atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nuo 1994 metų iki 2011 metų dirbo UAB „Fešas“ direktoriumi, buvo šios įmonės akcininku. Bendrovės veikla buvo tarptautiniai pervežimai, kurie buvo vykdomi ir atsakovo UAB „Dumino“ pagalba. Susidarius įsiskolinimui tarp UAB „Fešas“ ir UAB „Dumino“ buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo sutikrinimo aktas, vėliau 2011 m. liepos 14 d. taikos sutartis, kurios pagrindu skolos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis. Atsakovas nurodo, kad paprašė, jog UAB ,,Fešas“ skola, kaip prievolė, būtų užtikrinta UAB ,,Fešas“ vadovo ir akcininko išduotu vekseliu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog abi šalys teikdamos paaiškinimus ir įrodymus, ginčo vekselio išrašymą susiejo būtent su minėtų įmonių veikla. Nežiūrint į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo vekselis neatitinka jo tikrosios valios pasirašymo momentu ir jis jį išdavė suklydęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas, būdamas ilgalaikiu UAB ,,Fešas“ vadovu ir akcininku, t. y. verslininku, atsiradus įmonės, kuriai vadovavo ir kurios savininku jis buvo, įsiskolinimui, asmeniškai garantavo už UAB ,,Fešas“ skolą UAB ,,Dumino“, pasirašydamas ginčijamą vekselį, taip užtikrindamas UAB ,,Fešas“ tinkamą prievolių įvykdymą. 2011 m. kovo 10 d. paprastajame vekselyje vekselio davėju yra nurodytas E. D., o ne UAB ,,Fešas“, taip pat nurodytas E. D. asmens kodas, namų adresas, o ne UAB ,,Fešas“ juridinio asmens kodas ir buveinės adresas. Vekselyje taip pat nėra atžymų apie tai, kad E. D. vekselį pasirašo kaip UAB ,,Fešas“ atstovas. Taigi teisėjų kolegija, sprendžia, kad ieškovas, būdamas protingu ir apdairiu asmeniu, turinčiu ilgametės verslo patirties, galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų esmę, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas naikinti ginčijamą vekselį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindų, taip pat nėra galimybės.

44Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Taigi ieškovas dėl sandorio esmės turėdamas galimybę pasikonsultuoti su profesionalais apie tai, kokius įsipareigojimus prisiima pasirašydamas paprastąjį vekselį, tačiau to nepadarydamas elgėsi neapdairiai ir taip elgdamasis prisiėmė savo veiksmų padarinius. Tai, kad sandoris atitiko ieškovo valią patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovas vekseliu prisiimtus įsipareigojimus ėmė ginčyti tik tuomet, kai vekselis buvo pateiktas notarui dėl vykdomo įrašo išdavimo. Apdairus ir protingas asmuo, suprasdamas, kad išduotas vekselis neatitinka jo tikrosios valios, t. y. buvo sudarytas suklydimo įtakoje, būtų nedelsiant kreipęsis į teismą dėl sandorio ginčijimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas suprato savo veiksmų ir sudaromo sandorio esmę ir jo suklydimui konstatuoti nėra pagrindo, nes ieškovo valia ir šios valios išraiška sutapo – ieškovas išdavė vekselį tinkamam prievolių įvykdymui užtikrinti. Tai, kad ieškovas galbūt ne visai tinkamai įvertino išieškojimo pagal vekselį procedūrą ir jo santykį su išieškojimu iš įmonės, už kurios įsipareigojimus buvo laiduota, arba klaidingai įsivaizdavo sudaromo sandorio teisinius padarinius, nesuponuoja išvados, kad egzistavo esminis suklydimas dėl sandorio esmės.

45Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą jog jo pasirašytas vekselis yra negaliojantis jau vien dėl to, kad notarė, atlikusi vykdomąjį įrašą, nurodė, kad mokėtojo pavadinimas yra ,,E. D.“, tuo tarpu vekselyje nėra tokių žodžių, o nurodyta, kad ,,šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasirašė E. D.“, be to, pasak apelianto, teismas sprendime ieškovą įvardija kaip vekselio davėją, nors jis tik pasirašė vekselį, kuriame apskritai nebuvo žodžio ,,davėjas“. Minėta, jog vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės ir fiziniai asmenys savo įsipareigojimams įforminti gali naudoti išspausdintus vekselių blankus. Asmenys gali įforminti savo įsipareigojimus bet kuriame blanke (popieriaus lape), jeigu jame yra visi būtini vekselio rekvizitai. Dokumentas vekseliu nelaikomas, jeigu jame nėra nors vieno būtino vekselio rekvizito, išskyrus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytas išimtis. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti žodžiai ,,paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais. Paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus. Jei atskiro įrašo nėra, paprastojo vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir paprastojo vekselio davėjo gyvenamąja vieta (buveine). Paprastasis vekselis, kuriame neįrašyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia paprastojo vekselio davėjo pavadinimo ar vardo, pavardės (Įstatymo 78 str. 1-4 d.). Kaip matyti iš 2011 m. kovo 10 d. paprastojo vekselio, jame yra visi parastojo vekselio rekvizitai, įskaitant aiškų besąlyginį E. D. įsipareigojimą sumokėti UAB ,,Dumino“

46133 914,96 Lt. Tai, kad E. D. paprastajame vekselyje nurodytas ne vekselio davėju, o asmeniu, pasirašiusiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nekeičia vekselio esmės ir juo prisiimto įsipareigojimo. Be to, įvardinti vekselį pasirašiusį asmenį vekselio davėju, neįpareigoja ir minėtų teisės aktų, reglamentuojančių vekselių įforminimą, išrašymą ir naudojimą, nuostatos.

47Apeliantas ieškinyje, kaip teisinį pagrindą, nurodo ir CK 1.91 straipsnį, t. y dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, tačiau teisėjų kolegija dėl šio ieškovo nurodomo ieškinio teisinio pagrindo atskirai nepasisako, nes ieškovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima traktuoti susiklosčiusią situaciją kaip apgaulę, ir jų neįrodinėja. Ieškovas tik nurodo, kad atsakovas UAB ,,Dumino“, pateikdamas vekselį išieškojimui, elgėsi nesąžiningai, nes kai buvo pasirašomas vekselis, UAB ,,Fešas“ turėjo likvidaus turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, be to, iš UAB ,,Fešas“ ir UAB ,,Dumino“ pasirašytos taikos sutarties, akivaizdu, jog vekselis dubliuoja UAB ,,Fešas“ skolą, o UAB ,,Dumino“ vykdo tos pačios skolos išieškojimą ir UAB ,,Fešas“, ir iš ieškovo, kas prieštarauja teismų formuojamai praktikai. Visų pirma, iš atsakovo UAB ,,Dumino“ 2012 m. rugsėjo 25 d. rašto, adresuoto BUAB ,,Fešas“ administratoriui, matyti, kad šis atsisakė bet kokių finansinių reikalavimų UAB ,,Fešas“ atžvilgiu. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB ,,Dumino“ finansinis reikalavimas BUAB ,,Fešas“ bankroto byloje Nr. B2-448-601/2014, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, nebuvo patvirtintas. Taigi apeliantas neteisingai nurodo, kad UAB ,,Dumino“ vykdo tos pačios skolos išieškojimą ir iš E. D., ir iš UAB ,,Fešas“. Jokių kitų atsakovo UAB ,,Dumino“, kurio naudai buvo išduotas paprastasis vekselis, nesąžiningų veiksmų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad UAB ,,Dumino“ buvo nesąžiningas ar įgydamas vekselį tyčia veikė skolininko E. D. nenaudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tik naudojosi įstatymų jam suteikiamomis prievolių užtikrinimo priemonėmis. Taigi apelianto dėstomi argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo nesudaro pagrindo jį traktuoti kaip sandorį sudarytą dėl pagaulės.

48Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes neįvertino, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ir nebuvo tinkamai pranešta apie neapmokėjimą, o vekselio turėtojas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytais terminais nepateikęs apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio, prarado teisę pareikšti reikalavimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų vykdomojo įrašo panaikinimui ir atmetęs ieškovo reikalavimą dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Vekselio davėjui (skolininkui) atsisakius sumokėti vekselio gavėjui (turėtojui) vekselyje nurodytą sumą, šis turi teisę kreiptis į notarą, kad jis išduotų vykdomąjį įrašą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str. 2 d.). Detalią vykdomųjų įrašų darymo tvarką nustato Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, notarei vekselį 2011 m. gegužės 31 d. pateikė T. B., atstovaujantis UAB ,,Dumino“. Jis taip pat pateikė notarei pranešimą dėl skolos grąžinimo (jo data buvo 2011 m. gegužės 31 d., vekselio apmokėjimo terminas 2011 m. birželio 1 d.) ir registruoto laiško ieškovui kvitą, išduotą AB ,,Lietuvos paštas“, kurio Nr. 19950/2, kvito data 2011 m. birželio 1 d., taigi vekselio turėtojas įvykdė pareigą pateikti pranešimą vekselio davėjui paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi darbo dienas po termino, vekselyje buvo visi įstatymo reikalaujami rekvizitai bei ieškovui – vekselio davėjui buvo pranešta, kad vekselį pateikė teisėtas jo turėtojas, todėl vekselio turėtojui tinkamai ir laiku pranešus vekselio davėjui apie vekselio pateikimą ir tai, kad jis nebuvo apmokėtas, notarė turėjo teisinį pagrindą išduoti vykdomąjį įrašą. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog notarei esą buvo pateiktas ne tas raštas, kuris registruotu laišku 2011 m. birželio 1 d. buvo išsiųstas E. D.. Iš voko kopijos bei AB ,,Lietuvos paštas“ registruoto pašto korespondencijos kvito ( - ) matyti, kad 2011 m. birželio 1 d. išsiųstas registruotas laiškas buvo siųstas ne UAB ,,Fešas“ ir ne UAB ,,Fešas“ direktoriui, o p. E. D., gyvenančiam ( - ). Iš kvito taip pat matyti, kad paštui buvo pateikti du vienetai korespondencijos, taigi tikėtina, kad vienas raštas dėl priminimo apie įsiskolinimą buvo adresuotas UAB ,,Fešas“ direktoriui E. D., o kitas – asmeniškai E. D.. Tai, kad atsakovas UAB ,,Dumino“ 2011 m. gegužės 31 d. pasirašė du raštus, neneigia ir atsakovas, tačiau nors raštų pavadinimas vienodas, jų turinys, paskirtis ir adresatai yra skirtingi. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentu, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad vekselis negali būti pateikiamas apmokėjimui registruotu laišku, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011, yra pripažinęs, kad raštiškas pranešimas, išsiųstas vekselio davėjui registruotu laišku, yra tinkamas vekselio pateikimas apmokėti. Taigi aplinkybė, kad UAB ,,Dumino“ tebeturi vekselio originalą yra pakankama, kad vekselis buvo pateiktas tinkamai apmokėti, bet nebuvo apmokėtas. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl vykdomojo įrašo teisėtumo, todėl jų nekartoja ir atskirai neaptaria.

49Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad UAB ,,Fešas“ yra neegzistuojantis juridinis asmuo, nes iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nėra priimtas, todėl bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, jam buvo priteistos pagrįstai.

50Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismui nėra privalomas ieškovo atstovo baigiamosiose kalbose pateiktas įrodymų vertinimas, nes teismas sprendimą priima vadovaudamasis įstatymu, pagal vidinių įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu (CPK 185 str.).

51Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

52Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

53Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovui UAB ,,Dumino“ ir trečiajam asmeniui BUAB ,,Fešas“, kuris pagal CPK 47 straipsnį turi visas šalių teises ir pareigas, iš ieškovo priteisiama po 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

54Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti iš ieškovo E. D. (a/k ( - ) atsakovui UAB Dumino“ (juridinio asmens kodas 302248346) ir trečiajam asmeniui BUAB ,,Fešas“ (juridinio asmens kodas 134017057) po 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad... 5. Atsakovas UAB ,,Dumino“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčijo... 6. Trečias asmuo Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė P. J. pateikė... 7. Trečias asmuo BUAB „Fešas“ taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 8. Trečias asmuo antstolė J. Ž. atsiliepimo nepateikė.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas sprendime nustatė, kad 2011 m. kovo 10 d. ieškovas E. D. išdavė... 12. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis... 13. Teismas pažymėjo, jog pagal ĮPVĮ 19 straipsnyje vartojama sąvoka... 14. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia įrodyti, jog atsakovas elgėsi... 15. 133 914,96 Lt apmokėjimo, teismas netenkino ir ieškovo reikalavimo... 16. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimai pagal vekselį gali būti tenkinami... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 18. Ieškovas E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 19. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės... 20. 2. Niekada nebuvo skolingas UAB ,,Dumino“, nėra gavęs apmokėjimui 2011 m.... 21. 3. UAB ,,Dumino“ teismui pateikė pašto kvitą Nr. 19950/2, t. y. tapatų... 22. 4. Teismas priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą, nes neišsprendė... 23. 5. Skiriasi priminimų apie apmokėjimą tekstai, kas patvirtina, jog UAB... 24. 6. Teismas sprendime ieškovą įvardija kaip vekselio davėją, nors jis tik... 25. 7. Tuo metu, kaip buvo pasirašomas vekselis UAB ,,Fešas“ turėjo likvidaus... 26. 8. Ant vekselio nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, nes darbo vietoje... 27. 9. UAB ,,Fešas“ atstovas advokatas elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo... 28. 10. Teismas nevertino ieškovo atstovo baigiamojoje kalboje nurodytų... 29. Atsakovas UAB ,,Dumino“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 30. Trečiasis asmuo BUAB ,,Fešas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 35. Visų pirma, ieškovas, ginčydamas paprastąjį vekselį, nurodo, kad... 36. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas E. D., ilgą laiką buvo UAB... 37. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje... 38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės... 39. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek... 40. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu... 41. Kita vertus, vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios... 42. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš... 43. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, jog pasirašydamas vekselį, buvo... 44. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad... 45. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą jog jo pasirašytas vekselis yra... 46. 133 914,96 Lt. Tai, kad E. D. paprastajame vekselyje nurodytas ne vekselio... 47. Apeliantas ieškinyje, kaip teisinį pagrindą, nurodo ir CK 1.91 straipsnį,... 48. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė... 49. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad UAB ,,Fešas“ yra neegzistuojantis... 50. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismui nėra... 51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant... 52. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 53. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 54. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti... 56. Priteisti iš ieškovo E. D. (a/k ( - ) atsakovui UAB Dumino“ (juridinio...