Byla e2-1564-178/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1091-881/2016 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Judėjimo kryptis“ bankroto byloje pareiškėjo M. G. pareikštą finansinį reikalavimą, trečiasis asmuo D. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1091-881/2016 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Judėjimo kryptis“ bankroto byloje pareiškėjo M. G. pareikštą finansinį reikalavimą, trečiasis asmuo D. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Judėjimo kryptis“.

5Pareiškėjas M. G. prašė atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti bei patvirtinti jo 57 924 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Judėjimo kryptis“ bankroto byloje. Prašymą grindė 2012 m. liepos 14 d. išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio davėjas – trečiasis asmuo D. G., ėjęs BUAB „Judėjimo kryptis“ vadovo pareigas, vekselio suma – 200 000 Lt, laiduotoja – BUAB ,,Judėjimo kryptis“. Nurodė, kad vekselio neapmokėjo nei pagrindinis skolininkas, nei laiduotoja. Tai, kad vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, nereiškia, kad skolininko ir laiduotojos piniginė prievolė pagal vekselį pasibaigė.

6BUAB ,,Judėjimo kryptis“ bankroto administratorius prašė pareiškėjo finansinio reikalavimo netvirtinti, nes šalių susitarimo dėl laidavimo galiojimo iki visiško laidavimo užtikrintos prievolės įvykdymo nebuvo, laidavimas yra terminuotas, šiuo metu laidavimas yra pasibaigęs.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui M. G. praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti; atmetė pareiškėjo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Judėjimo kryptis“ bankroto byloje.

9Teismas sprendė, jog pareiškėjas, pateikęs finansinį reikalavimą 2014 m. rugsėjo 2 d., praleido tam skirtą terminą, kuris suėjo 2014 m. kovo 24 d. Tačiau įvertinęs tai, jog po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas dėl prievolių įvykdymo vis dar tarėsi su pagrindiniu skolininku, kad ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas teisme inicijuotas dar 2014 metais, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Teismas nustatė, jog 2012 m. liepos 14 d. trečiasis asmuo D. G. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2013 m. sausio 14 d. sumokėti pareiškėjui (vekselio turėtojui) 57 924 Eur. Už vekselio davėją laidavo BUAB „Judėjimo kryptis“. Pareiškėjas, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir – ĮPVĮ) nustatyta tvarka nepateikęs vekselio apmokėti jo davėjui, o šiam jo neapmokėjus, apie neapmokėtą vekselį nepranešęs laiduotojui, prarado teisę reikalauti iš laiduotojo prievolių pagal vekselį įvykdymo (konkrečiai, vekselio apmokėjimo), nes šios pasibaigė (šiuo metu vekselis yra tapęs paprastu skolos dokumentu).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Pareiškėjas M. G. (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti M. G. finansinį reikalavimą, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Judėjimo kryptis“ byloje jo 57 924 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Apelianto teigimu, teismas nevertino apelianto argumentų, kuriais jis grindė savo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Laidavimas pagal vekselį gali būti ginčijamas tik dėl: 1) formalių vekselio kaip vertybinio popieriaus trūkumų; 2) tiesioginių (asmeninių) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykių; 3) vekselio turėjo nesąžiningumo įgyjant vekselį; 4) vekselio davėjo valios ydingumo (CK 1.90 str.). Šių pagrindų nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuota, atsakovė apskritai neginčijo D. G. prievolės pagal vekselį, todėl atsakovės laidavimas yra galiojantis.

12Atsakovė BUAB „Judėjimo kryptis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės teigimu, apeliantas yra praleidęs vienerių metų terminą patenkinti savo reikalavimą pagal vekselį ne ginčo tvarka. Šiuo atveju nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl atsirandančių pagal vekselį reikalavimų patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Apeliantas nepareiškė ieškinio laiduotojai nei per CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nustatytą dviejų metų terminą nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, nei per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, todėl laidavimas laikytinas pasibaigusiu.

13Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti apelianto M. G. pareikštą finansinį reikalavimą BUAB „Judėjimo kryptis“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Byloje ginčas yra kilęs iš kreditorių (apeliantą) M. G. ir laiduotoją bankrutuojančią UAB „Judėjimo kryptis“ siejančių teisinių santykių, konkrečiai – ar, nesant ĮPVĮ numatytų sąlygų įgyvendinti vekselio turėtojo (apelianto) teises į vekselio davėją ne ginčo tvarka šio įstatymo 81 straipsnio pagrindu, gali būti tenkinamas vekselio turėtojo laiduotojai reiškiamas reikalavimas įvykdyti įrašu vekselyje laiduotojos užtikrintą prievolę.

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog 2012 m. liepos 14 d. vekselio davėjas trečiasis asmuo D. G. išdavė vekselio turėtojui apeliantui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 200 000 Lt sumai (57 924 Eur) numatant šią sumą sumokėti iki 2013 m. sausio 14 d. Šiame vekselyje buvęs UAB „Judėjimo kryptis“ direktorius D. G. atliko laidavimo įrašą. Byloje iš esmės šalių neginčijama, jog vekselis jo davėjui ĮPVĮ nustatytu terminu nebuvo pateiktas apmokėti, taip pat nei vekselio davėjui, nei laiduotojai UAB „Judėjimo kryptis“ nebuvo pateiktas ir pranešimas apie jo neapmokėjimą. Pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną vekselį. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Tačiau šiose kasacinio teismo nutartyse, be kita ko, kartu išaiškinta, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai kreditorius, esant ginčui teisme, tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, savaime nereiškia, kad pasibaigė trečiojo asmens D. G. ir laiduotojos BUAB „Judėjimo kryptis“ piniginė prievolė.

18Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimo netenkino iš esmės vien tuo pagrindu, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ir apie jo neapmokėjimą laiduotoja nebuvo informuota ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Remdamasis procedūrų nesilaikymo faktu, teismas darė išvadą, jog apeliantas prarado galimybę reikalauti vekselio laidavimu jam suteiktų teisių įgyvendinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014). Todėl turint galvoje būtent tokią ĮVPĮ nustatytų procedūrų atlikimo paskirtį, teisėjų kolegijos nuomone, negalima būtų daryti išvados, kad procedūrų nesilaikymas savaime užkerta kelią vekselio turėtojui ginti savo teises ir kitais jų gynimo būdais ar paneigia prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Teismas iš esmės netyrė ir nevertino apelianto galimybių savo teises įgyvendinti ne ĮPVĮ pagrindu, o apeliantą ir laiduotoją siejusių teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išduotas vekselis, kontekste. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-451-258/2015 (įsiteisėjusiu) 2015 m. spalio 6 d. sprendimu atmetė BUAB „Judėjimo kryptis“ bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (actio Pauliana) ginčijant 2012 m. liepos 14 d. vekselio dalį, kuria UAB „Judėjimo kryptis“ laidavo apeliantui už D. G. prievolę, taigi, laidavimas nėra nuginčytas.

19Apelianto atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-5762-258/2014, prijungtame prie nagrinėjamos bylos, apeliantas yra išreiškęs poziciją, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą grynaisiais pinigais perdavė vekselio davėjui – D. G., kuris tuo metu ėjo BUAB „Judėjimo kryptis“ direktoriaus pareigas, o perduotos piniginės lėšos buvo skirtos panaudoti vystomo daugiabučio statybos projekto įgyvendinimui. Vekselyje laidavimas išreikštas prierašu „laiduoja UAB „Judėjimo kryptis“, nedetalizuojant tokio laidavimo sąlygų. Byloje nėra pateikta jokių kitų tarp apelianto ir atsakovės susiklosčiusių laidavimo teisinių santykių turinį galinčių atskleisti įrodymų, įskaitant ir tokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti egzistavus tarp šalių susitarimą laiduoti iki visiško prievolės įvykdymo. Prievolė turėjo būti įvykdyta (vekselis apmokėtas) iki 2013 m. sausio 14 d. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas sutikti su laiduotojos atsiliepimo argumentais, kad nagrinėjamam atvejui aktuali CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, jog tuo atveju, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė (kaip šiuo atveju), laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nuo 2013 m. sausio 14 d. skaičiuojant trijų mėnesių terminą reikalavimai laiduotojai turėjo būti pareikšti vėliausiai 2013 m. balandžio 14 d. Pastebėtina, kad bankroto byla įmonei iškelta tik 2013 m. lapkričio 29 d., o apeliantas su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą ir į bankroto administratorių kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 2 d., t. y. pasibaigus laidavimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliantas, pasibaigus laidavimui, nebeturi teisės prievolės įvykdymo reikalauti iš BUAB „Judėjimo kryptis“.

20Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, įstatyminio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi iškėlė... 5. Pareiškėjas M. G. prašė atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui... 6. BUAB ,,Judėjimo kryptis“ bankroto administratorius prašė pareiškėjo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atnaujino... 9. Teismas sprendė, jog pareiškėjas, pateikęs finansinį reikalavimą 2014 m.... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Pareiškėjas M. G. (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo... 12. Atsakovė BUAB „Judėjimo kryptis“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 13. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog 2012 m. liepos 14 d.... 18. Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimo netenkino iš esmės vien... 19. Apelianto atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-5762-258/2014, prijungtame prie... 20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą....