Byla e2A-384-479/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. L. ir I. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. L. ir I. L. ieškinį atsakovėms L. L. ir A. L. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčių sutikimo, įpareigojimų nustatymo, lėšų priteisimo ir atsakovių L. L. ir A. L. priešieškinį ieškovams S. L. ir I. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai S. L. ir I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms L. L. ir A. L. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčių sutikimo, įpareigojimų nustatymo bei lėšų priteisimo. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovės yra 0,1396 ha žemės sklypo, esančio ( - ), taip pat šiame sklype esančio gyvenamojo namo, garažo, tvarto, ūkinio pastato, šiltnamio ir kitų kiemo statinių (tvoros, šulinio) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį žemės sklypo ir visų jame esančių statinių, tai yra 1/2 dalis viso nekilnojamojo turto, o likusi turto dalis nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovėms. Ieškovai paaiškino, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-12-14 nutartimi buvo nustatyta naudojimosi statiniais tvarka, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovai teigė, kad tarp bendraturčių nuolat vyksta nesutarimai dėl bendro turto valdymo ir naudojimo, todėl teismuose yra inicijuojamos civilinės bylos, atsakovai nuolat teikia skundus į valstybines institucijas. Ieškovai pažymėjo, kad siekdami sumažinti šalių ginčus dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, ieškovai reiškia reikalavimus atsakovėms dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo, statybą leidžiančio dokumento be bendraturčių sutikimo gavimo, įpareigojimo nustatymo, gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimo bei teisinės registracijos atlikimo be atsakovių sutikimo. Ieškovai paaiškino, kad UAB „Kartografiniai projektai“ atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad namo plotas yra ne 204,46 kv. m., o 209,39 kv. m., tačiau atsakovės nepagrįstai nesutinka su patikslintais duomenimis. Ieškovai nurodė ir tai, kad atsakovės nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą pagal ieškovų pateiktą techninį projektą. Bylos nagrinėjimo metu dalies reikalavimų ieškovai atsisakė, dėl dalies reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį. Ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė:
    1. nustatyti, kad pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2014-11-27 sudarytą kadastrinių matavimų bylą gyvenamojo namo bendras plotas yra 209,39 kv. m.;
    2. leisti ieškovams be atsakovių sutikimo VĮ Registrų centrui pateikti patikslintus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2014-11-27 sudarytą kadastrinių matavimų bylą;
    3. atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą techninį projektą, suformuojant du atskirus butus: butą Nr. 1 paskirti ieškovams, kurį sudaro patalpos, pažymėtos indeksais: 1-7 (3,39 kv. m.), 1-6 (25,09 kv. m.), 1-5 (13,33 kv. m.), 1-4 (16,35 kv. m.), R-3 (32,44 kv. m.), R-2 (13,21 kv. m.), viso 103,81 kv. m. Atsakovams paskirti butą Nr. 2, kurį sudaro patalpos, plane pažymėtos indeksais: R-1 (24,03 kv. m.), R-5 (3.63 kv. m.), R-6 (2,93 kv. m.), R-4 (12,66 kv. m.), R-8 (3,60 kv. m.), 1-1 (5,00 kv. m.), 1-2 (11,60 kv. m.), 1-3 (11,42 kv. m.), 1-8 (1,72 kv. m.), 1-9 (1,52 kv. m.), 1-10 (9,18 kv. m.), 1-11 (8,90 kv. m.), 1-12 (9,39 kv. m.), viso 105,58 kv. m.;
    4. nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais: paskirti ieškovams naudoti tvarto pastatą, o atsakovei paskirti naudotis visu ūkiniu pastatu ir garažu;
    5. sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkai pastatytos metalinės segmentinės tvoros įteisinimą, leisti ieškovui S. L. gauti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą rekonstravimo techninį projektą be atsakovių sutikimo;
    6. nustatyti ieškovams teisę VĮ Registrų centrui pateikti patikslintus kadastro duomenis pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinių matavimų bylą be atsakovių sutikimo, po to, kai bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas dėl segmentinės vielos tvoros ir patalpos įėjimui į rūsį įteisinti;
    7. įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti atskirą elektros apskaitą savo gyvenamųjų patalpų poreikiams tenkinti;
    8. proporcingai turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje priteisti ieškovams iš atsakovių 372,04 Eur išlaidų už atliktus remonto darbus gyvenamajame name, taip pat priteisti solidariai iš atsakovių 1 541,84 Eur išlaidų už UAB „Kartografiniai projektai“ atliktus matavimus ir visas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovės pareiškė priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo. Atsakovės nurodė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai turėtų būti atidalinti natūra, nes tai leistų išvengti papildomų statinių naudojimo sąnaudų ar galimos žalos šiems daiktams. Atsakovės teigė, kad prašomi atidalinti statiniai yra savarankiški, jų nesieja funkciniai ryšiai, jie gali būti naudojami atskirai, o jų atidalijimas nepadarys žalos jų paskirčiai ir vertei. Atsakovės nurodė ir tai, kad būtina pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovių teigimu, pagal šiuo metu galiojančią tvarką įvažiavimas į vidinį žemės sklype esantį kiemą yra 3,50 m pločio, kuris yra „L“ formos ir žemės sklypo gilumoje daro 90 laipsnių kampą, todėl nėra galimybės automobiliu privažiuoti prie vidiniame kieme esančių ūkinių pastatų. Be to, ieškovai apsitvėrė naudojamą sklypo dalį tvora, todėl atsakovės neturi galimybės automobiliu įvažiuoti į vidinį kiemą. Atsakovės pažymėjo, kad pagal taikos sutartį ieškovai turi teisę rengti įėjimą į rūsį ir jie vieni naudosis šia žemės sklypo dalimi, todėl būtina praplatinti vakarinėje dalyje esančią sklypo bendro naudojimo dalį, suformuojant praėjimą/pravažiavimą. Atsakovės pažymėjo, kad pagal esamą naudojimosi tvarką nėra galimybės atgabenti kietąjį kurą prie rūsio, įvesti dujotiekį, dėl kurio šalys yra sudariusios taikos sutartį. Atsakovės taip pat nurodė, kad joms yra būtina įsirengti atskirą elektros energijos apskaitą savo naudojamo namo patalpoms, ją įrengiant ant pastato rytinės sienos, jau esamoje elektros apskaitos spintoje ir padalinant gaunamą elektros galią. Dėl to patikslintu priešieškiniu atsakovės teismo prašė:
    1. atidalinti natūra atsakovei ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus, tai yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise atidalinti pastatą - tvartą, ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalinti garažą ir ūkinį pastatą.
    2. Patenkinus priešieškinio 1 p. reikalavimus, pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti ją pagal A. P. individualios įmonės 2016-02-11 parengtą žemės sklypo planą, tai yra:
  • S. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta C 153 kv. m., MN 12 kv. m ir MN 6 kv. m.;
  • I. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta C1 153 kv. m., MN 12 kv. m, MN 7 kv. m.;
  • A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta B1 221 kv. m., MN 32 kv. m.;
  • A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta B 88 kv. m.;
  • Visi bendraturčiai bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta A 712 kv. m.;
    1. Netenkinus priešieškinio 1 p. reikalavimų, pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti ją pagal A. P. individualios įmonės 2016-02-11 parengtą žemės sklypo planą, tai yra:
  • S. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta C 153 kv. m.;
  • I. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta C1 153 kv. m.;
  • A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta B1 218 kv. m.;
  • A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta B 88 kv. m.;
  • Visi bendraturčiai bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta A 784 kv. m.;
    1. Leisti atsakovėms kartu ar atskirai be ieškovų sutikimo savo lėšomis ir darbu įsirengti atskirą elektros energijos apskaitą savo naudojamoms gyvenamojo namo patalpoms, ją įrengiant ant gyvenamojo namo esančioje elektros energijos apskaitos spintoje.
    2. Padalinti gyvenamajam namui šiuo metu tiekiamos elektros energijos 7 kW galią: ieškovams - 4 kW, o atsakovams - 3 kW.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-31 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai.
    1. Teismas atidalino natūra atsakovei L. L. ir ieškovams S. L. bei I. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus, esančius ( - ) - atsakovei L. L. asmeninės nuosavybės teise atidalino pastatą-tvartą, ieškovams S. L. ir I. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalino pastatą-garažą bei pastatą-ūkinį pastatą.
    2. Teismas pakeitė naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2016-02-11 A. P. individualios įmonės paruoštą planą ir nustatė, kad:
  • S. L. naudosis žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta indeksu C 153 kv. m., MN 12 kv. m., MN 6 kv. m.
  • I. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C1 153 kv. m., MN 12 kv. m., MN 7 kv. m.
  • L. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B1 221 kv. m., MN 32 kv. m.
  • A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B 88 kv. m.
  • Bendrai ieškovai S. L., I. L. ir atsakovės L. L. ir A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A 712 kv. m.
    1. Teismas leido L. L. ir A. L. kartu ar atskirai savo lėšomis ir darbu be bendraturčių S. L. ir I. L. sutikimo įrengti atskirą elektros energijos apskaitą savo naudojamoms pastato-gyvenamojo namo, esančio ( - ) patalpoms, žymimoms indeksais R-1 (22,01 kv. m.), R-4 (12,24 kv. m.), R-5 (4,64 kv. m.), R-6 (2,88 kv. m.), 1-1 (5,19 kv. m.), 1-2 (11,84 kv. m.), 1-3 (10,94 kv. m.), 1-8(1,90 kv. m.), 1-9 (1,68 kv. m.), 1-10 (9,15 kv. m.), 1-11 (9,80 kv. m.), 1-12 (9,55 kv. m.), elektros energijos apskaitos prietaisą įrengiant jau esamoje elektros energijos apskaitos spintoje ant pastato-gyvenamojo namo rytinės sienos.
    2. Teismas padalino pastatui - gyvenamajam namui, esančiam ( - ), šiuo metu tiekiamos elektros energijos 7 kW galią, ieškovams suteikiant teisę bendrai naudotis 4 KW, o atsakovams suteikiant teisę naudotis 3 KW elektros energijos galios.
    3. Teismas taip pat priteisė atsakovėms iš ieškovų po 840,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio ( - ) ir jame esančių statinių: gyvenamojo namo, garažo, tvarto ir ūkinio pastato, šiltnamio, bei kiemo statinių (tvoros, šulinio) bendraturčiai. Teismas taip pat nustatė, kad bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimu, o gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nustatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-12-14 nutartimi. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas nustatyto gyvenamojo namo plotą nesukelia jiems jokių teisinių padarinių, todėl pripažino šį reikalavimą nepagrįstu. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovų pateiktoje 2014-11-27 kadastrinių matavimų byloje kaip registruotina nurodoma aikštelė lauko terasai, kuri yra pastatyta savavališkai ir kurią ieškovai taikos sutartimi įsipareigojo pašalinti, taip pat kadastrinių matavimų byloje yra žymima segmentinė tvora, kuri yra savavališka statyba. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog reikšdami reikalavimą leisti be atsakovių sutikimo pateikti viešajam registrui patikslintus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, ieškovai siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, todėl šį ieškovų reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Spręsdamas dėl gyvenamojo namo atidalinimo teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės prieštarauja ne dėl paties turto atidalinimo natūra, o dėl rengiamo pastato rekonstrukcijos projekto sprendinių, kuriais ieškovai siekia įteisinti jų atliktas savavališkas statybas, todėl atsakovės pagrįstai su projekto sprendiniais nesutinka. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neturėjo jokio pagrindo su reikalavimu dėl atidalinimo kreiptis į teismą, nes jų teisės nebuvo pažeistos, o klausimas dėl gyvenamojo namo atidalinimo su atsakovėmis galėjo būti išspręstas ne teismo tvarka. Teismas įvertino tai, kad ūkinių pastatų naudojimas tęsiasi daug metų ir tai užtikrino šalių galimybę tinkamai naudotis šiais pastatais. Kadangi ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tarp bendraturčių kilusius ginčus dėl naudojimosi šiuo turtu, teismas šį ieškinio reikalavimą taip pat atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas techninis projektas prieštarauja šalių sudarytai taikos sutarčiai ir juo ieškovai siekia įteisinti savavališkas statybas, todėl teismas ieškovų reikalavimą dėl teisės gauti statybas leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašoma priteisti 372,04 Eur skola už statybos darbus ir 1541,84 Eur už atliktus matavimus atsirado ne dėl atsakovių kaltės ir ne atsakovių interesams patenkinti, todėl atsakovės neprivalo atlyginti šių išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nesikreipė į atsakoves dėl atskirų apskaitos sistemų įvedimo, teisminiais procesais trukdė atsakovėms įrengti atskirą elektros energijos įvadą, kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės dalies sumažėjimą nesiūlė, todėl atmetė jų reikalavimą dėl įpareigojimo įsirengti atskirą elektros energijos apskaitą. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas pažymėjo, jog prioritetas turi būti teikiamas turto atidalijimui, todėl atidalijo šalims priklausančius ūkinius pastatus. Teismas taip pat konstatavo, kad pasikeitus aplinkybėms yra būtina pakeisti iš žemės sklypo naudojimo tvarką pagal 2016-02-11 A. P. individualios įmonės parengtą planą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovai S. L. ir I. L. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl jų gyvenamojo namo dalių atidalijimo. Apeliantų teigimu, atsakovės turėjo galimybę susipažinti su UAB „Kartografiniai projektai“ parengtu atidalijimo techniniu projektu, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl atidalijimo iš gyvenamojo namo būdo. Skunde pažymima, kad ieškovai pašalino visus neteisėtų statybų padarinius, pakeitė projektą bei gavo leidimą rekonstruoti statinį pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą statinio projektą, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
    2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą leisti be atsakovių sutikimo įregistruoti patikslintus kadastrinius duomenis. Apeliantų teigimu, patekimo į rūsį klausimas buvo išspręstas šalių taikos sutartimi, nauji kadastriniai matavimai atlikti be lauko terasos sprendinių, o tvoros teisėtumo klausimas išnyko ją pertvarkius, tačiau teismas šių pasikeitusių aplinkybių neįvertino.
    3. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl teisės be atsakovių sutikimo gauti leidimą segmentinei tvorai įteisinti, nors šio savo ieškinio reikalavimo ieškovai nebepalaikė.
    4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus priteisti iš atsakovių 372,04 Eur išlaidų už atliktus remonto darbus ir 1 541,84 Eur išlaidų už UAB „Kartografiniai projektai“ atliktus matavimus, nors šių reikalavimų bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė.
    5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl atsakovių įpareigojimo įrengti atskirą elektros energijos apskaitą savo poreikiams tenkinti. Apeliantai pažymėjo, jog teismas patenkino iš esmės analogišką atsakovių priešieškinio reikalavimą, nors ieškovų reikalavimas buvo platesnis.
    6. Teismas nepagrįstai nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, tai yra antraeilius daiktus, nors reikalavimą dėl pagrindinio daikto – gyvenamojo namo atidalinimo atmetė. Apeliantai pažymėjo, kad šiuo metu registre esantys šių statinių matavimo duomenys yra netikslūs. Be to, ne visi ūkiniai pastatai naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, todėl ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta klaidingais duomenimis.
    7. Teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti šiuo metu galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes nuo 2012-06-28 teismo sprendimo priėmimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų poreikis keisti šią tvarką.
    8. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka skiriasi nuo priešieškinyje nurodytos naudojimo tvarkos. Apeliantų teigimu, priešieškiniu atsakovės prašė nustatyti, kad ieškovė I. L. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C1 153 kv. m., MN 12 kv. m., MN 7 kv. m., o bendraturčiai bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta A 712 kv. m.
    9. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbus.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės L. L. ir A. L. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nurodė, kad sutinka su reikalavimu atidalinti gyvenamąjį namą, tačiau nesutinka su ieškovų pasiūlytais atidalinimo projekto sprendiniais. Atsakovės pažymėjo, jog ieškovai į bylą nepateikė tinkamai parengto atidalijimo projekto, todėl teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą. Atsakovės nurodė ir tai, kad ieškovai prašė leisti įregistruoti be atsakovių sutikimo 2014-11-27 atliktus kadastrinius matavimus, o ne 2015-07-07 kadastrinius matavimus, todėl šis reikalavimas buvo atmestas pagrįstai. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus dėl gyvenamojo namo ploto nustatymo, segmentinės tvoros įteisinimo bei reikalavimus priteisti skolą už statybos bei matavimo darbus. Atsakovių nuomone, teismas pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl atskiros elektros apskaitos įrengimo, nes atsakovių pareikštas reikalavimas buvo tikslesnis bei nurodė konkretų šių prietaisų įrengimo būdą. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad ieškovai savo ieškinyje prašė nustatyti naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką, kuri iš esmės atitiko atsakovų siūlytą šių pastatų atidalijimo būdą, todėl teismas pagrįstai prioritetą teikė turto atidalijimui. Atsakovių teigimu, teismas pagrįstai pakeitė naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes dėl pasikeitusių aplinkybių ankstesnė naudojimosi tvarka nebegali būti laikoma tinkama. Naudojimosi tvarka turi būti keičiama dėl to, jog pagal šalių taikos sutartį ieškovai turės teisę bendro naudojimo sklypo dalyje įrengti įėjimą į rūsį, taip pat poreikį keisti buvusią naudojimosi tvarką lemia ir ūkinių pastatų atidalijimas bei būtinybė užtikrinti racionalų įvažiavimą į sklypą. Atsakovių nuomone, teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  1. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
  1. Apeliantai skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl gyvenamojo namo dalių atidalijimo. Apeliantų teigimu, atsakovės turėjo galimybę susipažinti su UAB „Kartografiniai projektai“ parengtu atidalijimo techniniu projektu, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl atidalijimo iš gyvenamojo namo būdo. Skunde pažymima, kad ieškovai pašalino visus neteisėtų statybų padarinius, pakeitė projektą bei gavo leidimą rekonstruoti statinį pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą statinio projektą, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ginčo šalys yra žemės sklypo, esančio ( - ), taip pat šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, garažo, tvarto, ūkinio pastato, šiltnamio ir kitų kiemo statinių (tvoros, šulinio) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį žemės sklypo ir visų šiame sklype esančių statinių, tai yra 1/2 dalis viso nekilnojamojo turto, o likusi turto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovėms. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą ( - ) techninį projektą“, suformuojant du atskirus butus. Iš byloje esančių atsakovių paaiškinimų, jų teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog atsakovės iš esmės neprieštarauja, jog gyvenamojo namo dalys būtų atidalintos, tačiau nesutiko su UAB „Kartografiniai projektai“ parengto techninio projekte numatytais projektiniais sprendiniais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės prieštaravo dėl betonuoto įėjimo į rūsį įrengimo, metalinės segmentinės tvoros įrengimo, taip pat betoninės aikštelės lauko terasai įrengimo. Atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl namo atidalijimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovių prieštaravimai yra pagrįsti, o ieškovų teisės nebuvo pažeistos, nes klausimas dėl atidalijimo turėjo ir galėjo būti sprendžiamas ne teismo tvarka. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.
  1. LR CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (LR CK 4.80 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidalijimo teisė yra absoliuti, tai yra asmeniui, norinčiam įgyvendinti LR CK 4.80 str. 1 d. suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Nors atsakovės sutinka atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl konkretaus atidalijimo būdo. Pažymėtina, kad šalims nesutariant dėl atidalijimo būdo, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas bendraturčiui kreiptis su ieškiniu ir reikalauti atidalinti jam priklausančią turto dalį teismo tvarka. Dėl to sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su reikalavimu dėl gyvenamojo namo dalių atidalijimo. Be to, nors skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovių nesutikimas su ieškovų pateikto atidalijimo projekto sprendiniais yra pagrįstas ir dėl to ieškovų reikalavimai pripažinti nepagrįstais, tačiau šios teismo išvados buvo padarytos tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų bei nenustačius visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovai davė ieškovams sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus suformuoti patekimą į rūsio patalpą. Šalys susitarė, kad šiuo tikslu gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje bus suformuota nauja patalpa, pažymėta indeksu R-7. Be to, šia sutartimi ieškovai įsipareigojo pašalinti iš kadastrinių matavimų bylos sprendinius dėl betoninės aikštelės lauko terasai pietinėje pusėje bendrojo naudojimo žemėje, o esama aikštelė bus pašalinta per protingą terminą. Taigi taikos sutartimi iš dalies buvo pašalintos priežastys, lėmusios atsakovių nepritarimą ieškovų siūlomo atidalijimo projekto sprendiniams. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2016-09-19 ieškovų atstovas pateikė teismui 2015-07-07 kadastrinių matavimų bylą, taip pat pakoreguotą UAB „Kartografiniai projektai“ techninį projektą, kuriuose be kita ko nurodoma ir papildoma rūsio patalpa, pažymėta indeksu R7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, prašantis atsidalyti bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010). Pažymėtina, kad nors ieškovai 2016-09-19 prašyme bei teismo posėdžio metu prašė teismo priimant sprendimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo remtis naujais kadastriniais matavimais bei pakoreguotu techniniu projektu, tačiau atitinkamai savo ieškinio reikalavimų nepatikslino, reikalavimų dėl indeksu R7 plane pažymėtos patalpos nepareiškė. Nesant ieškinio reikalavimo dėl turto atidalijimo pagal pakoreguotą techninį projektą, teismas neturi pagrindo vykdyti atidalijimo pagal naujai pakoreguotą projektą. Pažymėtina ir tai, kad tik patikslinus ieškinio reikalavimus atsakovėms būtų sudaryta galimybė atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikti savo atsikirtimus dėl ieškovų siūlomo pakoreguoto atidalijimo projekto ir jame numatytų projektinių sprendinių. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad 2016-01-05 Kretingos rajono savivaldybės administracija ieškovui S. L. išdavė leidimą rekonstruoti ginčo gyvenamąjį namą pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą statinio projektą Nr. KP-14/57. Kolegijos nuomone, esant išduotam leidimui vykdyti rekonstrukciją pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą statinio projektą, gyvenamojo namo dalių atidalijimas taip pat turėtų būti vykdomas pagal tą patį projektą. Dėl to teismas turėtų aiškintis, kurio iš byloje esančio UAB „Kartografiniai projektai“ parengto projekto pagrindu (ankstesnio ar pakoreguoto) ieškovui leidžiama atlikti rekonstrukcijos darbus ir pagal jį vykdyti atidalijimą. Įvertinusi aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad spręsdamas ieškovų reikalavimą dėl atidalijimo iš gyvenamojo namo pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama ir atidalijimo iš gyvenamojo namo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  1. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą leisti be atsakovių sutikimo įregistruoti patikslintus kadastrinius duomenis. Apeliantų teigimu, patekimo į rūsį klausimas buvo išspręstas šalių taikos sutartimi, nauji kadastriniai matavimai atlikti be lauko terasos sprendinių, o tvoros teisėtumo klausimas išnyko ją pertvarkius, tačiau teismas šių pasikeitusių aplinkybių neįvertino. Su šia skundo nuostata taip pat galima iš dalies sutikti. Nustatyta, kad 2015-05-05 patikslintu ieškiniu ieškovai teismo prašė leisti ieškovams be atsakovių sutikimo VĮ Registrų centrui pateikti patikslintus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2014-11-27 sudarytą kadastrinių matavimų bylą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-09-19 ieškovai pateikė teismui 2015-07-07 UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą kadastrinių matavimų bylą ir prašė teismo vadovautis naujais kadastriniais matavimais sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog atmesdamas ieškovų ieškinį teismas vertino 2014-11-27 parengtus kadastrinius matavimus ir konstatavo, kad jais yra siekiama įteisinti savavališkos statybos padarinius. Taigi akivaizdu, jog šis ieškinio reikalavimas buvo išnagrinėtas tinkamai neįvertinus bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių faktinių aplinkybių, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų ir neįvertinus pasikeitusių duomenų 2015-07-07 kadastrinių matavimų byloje. Dėl to kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, jog iš naujo nagrinėjant šį ieškinio reikalavimą teismas turėtų pasiūlyti ieškovams patikslinti ieškinį, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kurios redakcijos kadastrinių matavimų bylą prašoma leisti įregistruoti be atsakovių sutikimo bei atitinkamai turėtų būti patikslinti ieškinio reikalavimai.
  1. Apeliantai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl teisės be atsakovų sutikimo gauti leidimą segmentinei tvorai įteisinti, nors šio savo ieškinio reikalavimo ieškovai nebepalaikė. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Nustatyta, kad 2015-05-05 patikslintu ieškiniu ieškovai be kita ko teismo prašė leisti ieškovui S. L. gauti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą rekonstravimo techninį projektą be atsakovių sutikimo. LR CPK 140 str. 1 d. nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Nagrinėjamu atveju ieškovai nei teismo posėdžio metu, nei atskiru rašytiniu pareiškimu nepareiškė atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo nustatyti teisę be atsakovių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą segmentinei tvorai įteisinti. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo ir atmetė šį ieškinio reikalavimą.
  1. Apeliantai skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus priteisti iš atsakovių 372,04 Eur išlaidų už atliktus remonto darbus ir 1 541,84 Eur išlaidų už UAB „Kartografiniai projektai“ atliktus matavimus, nors šių reikalavimų bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad

    72016-08-29 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovių išlaidas už statybos darbus ir projekto paruošimą. Pažymėtina, kad šis ieškovų atstovo pareikštas atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui. Be to, ieškovai buvo atstovaujami advokato, todėl laikytina, jog reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės jiems buvo žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl išlaidų už remonto darbus ir atliktus matavimus priteisimo, naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Ieškovams lygiomis dalimis grąžintina 75 proc. už šiuos reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio sumos, tai yra po 16 Eur (LR CPK 87 str. 2 d.).

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl atsakovių įpareigojimo įrengti atskirą elektros energijos apskaitą savo poreikiams tenkinti. Apeliantai pažymėjo, jog teismas patenkino iš esmės analogišką atsakovių priešieškinio reikalavimą, nors ieškovų reikalavimas buvo platesnis. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovai teismo prašė įpareigoti atsakoves per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti atskirą elektros apskaitą savo gyvenamųjų patalpų poreikiams tenkinti. Byloje pateiktu priešieškiniu atsakovės teismo prašė leisti joms kartu ar atskirai be ieškovų sutikimo savo lėšomis ir darbu įsirengti atskirą elektros energijos apskaitą savo naudojamoms gyvenamojo namo patalpoms, ją įrengiant ant gyvenamojo namo esamoje elektros energijos apskaitos spintoje. Taigi byloje ginčo šalys pareiškė iš esmės analogiškus reikalavimus, kuriais yra siekiama išspręsti klausimą dėl atskiros elektros apskaitos įrengimo atsakovams. Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovės pareiškė ne tik reikalavimą suteikti teisę įsirengti atskirą elektros apskaitą, bet ir nurodė konkretų šios teisės realizavimo būdą, tai yra prašė leisti šį apskaitos prietaisą įrengti ant gyvenamojo namo esamoje elektros energijos apskaitos spintoje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal esamas aplinkybes atsakovių priešieškinyje pasiūlytas būdas yra racionalus ir nepažeidžia nei vienos iš ginčo šalies interesų. Be to, teismo sprendimu išsprendus klausimą dėl konkretaus elektros apskaitos prietaiso įrengimo būdo bus galima išvengti naujų su tuo susijusių bendraturčių ginčų kilimo. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama sprendimo dalis dėl elektros apskaitos prietaiso įrengimo yra teisėta ir pagrįsta.
  1. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, tai yra antraeilius daiktus, nors reikalavimą dėl pagrindinio daikto – gyvenamojo namo atidalinimo atmetė. Apeliantai pažymėjo, kad šiuo metu registre esantys šių statinių matavimo duomenys yra netikslūs. Be to, ne visi ūkiniai pastatai naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, todėl ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta klaidingais duomenimis. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas - garažas, pastatas - tvartas, pastatas - ūkinis pastatas, šiltnamis ir kiti kiemo statiniai (tvora, šulinys), esantys ( - ). Ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir paskirti ieškovams naudotis pastatu - tvartu, o atsakovei paskirti naudotis visu ūkiniu pastatu ir garažu. Atsakovės priešieškiniu teismo prašė atidalinti natūra atsakovei ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus, tai yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise atidalinti pastatą - tvartą, ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalinti pastatą - garažą ir pastatą - ūkinį pastatą. Iš ieškinio ir priešieškinio reikalavimų matyti, jog tiek ieškovai, tiek atsakovės prašė pastatą – tvartą priskirti vieniems bendraturčiams, o pastatą - garažą ir pastatą - ūkinį pastatą priskirti kitiems bendraturčiams. Taigi akivaizdu, jog šie nekilnojamieji daiktai gali būti valdomi ir naudojami atskirai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (LR CK 4.80 str. 1 d.), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Taigi spręsdamas šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors apeliantai nurodė, kad registre esantys šių statinių matavimo duomenys yra netikslūs, tačiau skundžiamu sprendimu buvo atidalinti atskiri viešame registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, teismo sprendime yra nurodyti šių pastatų unikalūs numeriai, todėl darytina išvada, jog šie nekilnojamieji daiktai buvo atidalinti tinkamai. Kolegijos nuomone, kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atidalindamas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatą – tvartą, pastatą - garažą ir pastatą - ūkinį pastatą teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepažeidė ginčo santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų.
  1. Apeliantai nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti šiuo metu galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes nuo 2012-06-28 teismo sprendimo priėmimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų poreikis keisti šią tvarką. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. LR CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo turto dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.81 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti siekiama visiems bendraturčiams priimtino ir optimalaus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos varianto.
  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ). Iš bylos duomenų matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, tačiau byloje pateiktu priešieškiniu atsakovai prašė šią tvarką pakeisti. Skundžiamu sprendimu teismas priešieškinio reikalavimus patenkino ir pakeitė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal A. P. parengtą planą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal teismo patvirtintą planą vakarinėje žemės sklypo dalyje esantis įvažiavimas yra platinamas nuo 1,60 m iki 2,19 m. Iš byloje esančių nuotraukų, taip pat ieškovų paaiškinimų matyti, jog šioje sklypo dalyje yra įrengta ieškovams priklausanti metalinė tvora, greta šios tvoros ieškovams priskirtoje sklypo dalyje yra pasodinti želdiniai. Pagal teismo patvirtintą naudojimosi sklypu tvarką ši tvora turėtų būti perkeliama, o sklype esantys želdiniai pašalinami. Be to, analogiška situacija yra ir su 3,50 m pločio bendro naudojimo įvažiavimu, kuris pagal teismo patvirtintą tvarką ties posūkiu yra praplatinamas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ties posūkiu taip pat yra įrengta ieškovams priklausanti tvora, pasodinti želdiniai. Akivaizdu, jog šios aplinkybės gali sukelti naujus bendraturčių ginčus, susijusius su tvoros perkėlimu, želdinių pašalinimu, taip pat su tuo susijusių išlaidų atlyginimo, tačiau spręsdamas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, šalims nesutariant dėl naudojimosi įvažiavimais tvarkos, turėtų būti svarstoma, ar šalims yra reikalingi du bendro naudojimo įvažiavimai, ar kilę ginčai nebūtų išspręsti šalims priskyrus po atskirą įvažiavimą. Kadangi priimdamas skundžiamą sprendimą teismas šių aplinkybių išsamiai nenagrinėjo ir nevertino, kolegija sprendžia, jog teismo patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka neužtikrina racionalaus sklypo naudojimo ir gali sukelti naujus bendraturčių ginčus. Dėl to ši teismo sprendimo dalis naikinama ir klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo perduodamas spręsti iš naujo.
  1. Apeliantai skunde teigė, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka skiriasi nuo atsakovių priešieškinyje nurodytos naudojimo tvarkos. Apeliantai pažymėjo, jog priešieškiniu atsakovai prašė nustatyti, kad ieškovė I. L. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C1 153 kv. m., MN 12 kv. m., MN 7 kv. m., o bendraturčiai bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta A 712 kv. m. Ši skundo nuostata pagrįsta tik iš dalies. Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ieškovė I. L. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C1 153 kv. m. ir MN 6 kv. m., MN 7 kv. m., o bendraturčiai bendrai naudosis žemė sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, 784 kv. m. Atsakovų pateiktame A. P. parengtame plane numatyta, kad ieškovė I. L. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C1 MN 12 kv. m., MN 7 kv. m., o visi bendraturčiai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A 712 kv. m. Bylos duomenys patvirtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-12-01 nutartimi ištaisė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir patikslino teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje esančius duomenis taip, kaip ir buvo nurodyta atsakovų priešieškinyje. Taigi apeliaciniame skunde nurodytas rašymo apsirikimas buvo ištaisytas. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad panaikinus skundžiamo sprendimo dalį dėl naudojimo sklypu tvarkos pakeitimo, apelianto nurodytos aplinkybės dėl klaidų sprendimo rezoliucinėje dalyje šiuo atveju neturi esminės reikšmės.
  1. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teismas nevertino byloje pateiktos patikslintos 2015-07-07 kadastrinių matavimų bylos, taip pat pakoreguoto UAB „Kartografiniai projektai“ techninio projekto, kuriuose buvo nurodyta indeksu R7 pažymėta rūsio patalpa, dėl kurios atidalijimo nebuvo suformuluotas ieškinio reikalavimas. Pažymėtina, kad ieškovams turi būti sudaryta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus ir prašyti teismo atidalijimą vykdyti pagal patikslintą techninį projektą bei naujausius kadastrinius matavimus, atitinkamai patikslinant ir kitus su tuo susijusius reikalavimus dėl kadastrinių duomenų įregistravimo viešajame registre be atsakovių sutikimo. Be to, teismas turėtų nustatyti, kurio UAB „Kartografiniai projektai“ parengto techninio projekto pagrindu ieškovui suteikta teisė vykdyti statinio rekonstrukciją ir įvertinti šias aplinkybes spręsdamas dėl turto atidalijimo. Spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo teismas turėtų išspręsti ieškovams priklausančios tvoros ir želdinių pašalinimo, taip pat su tuo susijusių išlaidų atlyginimo klausimą, jeigu tokie reikalavimai būtų pareikšti. Be to, teismas privalo nustatyti tokią naudojimosi sklypu tvarką, kuri užtikrintų racionalų ir mažiausiai konfliktų sukeliantį įvažiavimą į sklypą. Tik nustačius šias aplinkybes ir patikslinus ieškinio reikalavimus gali būti tinkamai išnagrinėti reikalavimai dėl gyvenamojo namo atidalijimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
  1. Atsižvelgdama į tai, kad teismas iš dalies netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į būtinybę tikslinti ieškinio reikalavimus, kolegija sprendžia, jog bylos dalis dėl atidalijimo iš gyvenamojo namo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl išlaidų už remonto darbus ir atliktus matavimus priteisimo, naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
  1. Panaikinus teismo sprendimo dalį ir bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 5 d.).

8Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

9Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų patikslintas ieškinys dėl gyvenamojo namo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei reikalavimas leisti be atsakovių sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovių patikslintas priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarkos pakeitimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria atsakovėms L. L. ir A. L. priteista iš ieškovų S. L. ir I. L. 840,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys dėl 372,04 Eur išlaidų už atliktus remonto darbus ir 1 541,84 Eur išlaidų už atliktus matavimus priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

13Kitą Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

14Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui S. L. 16 Eur žyminio mokesčio.

15Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei I. L. 16 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai