Byla e2-3331-798/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovui J. J., ieškovo atstovei advokatei R. J., atsakovo atstovui advokatui P. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

3Ieškovas J. J. ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti 750 000 Lt skolos, 187 500 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 5 d. atsakovas S. B. iš ieškovo J. J. pasiskolino 500 000 Lt sumą. Paskolos grąžinimo terminas numatytas iki 2007 m. kovo 1 d., tačiau paskolos lape nustatytu terminu atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, t. y. iki ieškinio pateikimo dienos neįvykdė paskolos lape numatyto įsipareigojimo iki 2007 m. kovo 1 d. grąžinti 500 000 Lt sumą. 2007 m. birželio 11 d. atsakovas iš ieškovo papildomai pasiskolino 250 000 Lt sumą. Tačiau atsakovas pagal išduotą 2007 m. birželio 11 d. paprastąjį vekselį nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, t. y. iki ieškinio pateikimo dienos neįvykdė vekselyje numatyto įsipareigojimo ieškovo atžvilgiu iki 2007 m. liepos 2 d. grąžinti 250 000 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti skolą, kompensuojamąsias ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas S. B. su ieškinio argumentais nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2005 m. spalio 14 d. I. B., B. A. ir AB „Alvilė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį. Atsakovas S. B. prisiėmė I. B. įsipareigojimus. Pagal šią sutartį (2-ojo sutarties straipsnio 4 punktas) I. B. įsipareigojo spręsti klausimus, susijusius su žemės ūkio paskirties žemės išpirkimo klausimus, tačiau tik po to kai B. A. pateiks AB „Alvilė“ inžinierinių tinklų teisinę registraciją kadastro įmonėje. Iki 2007 m. sausio 24 d. B. A. teisinės registracijos neatliko, o kiti du jungtinės veiklos dalyviai sutartį nutraukė nurodydami, kad nebuvo įvykdytas minimos sutarties 2.1.1 punktas. 2007 m. gegužės 22 d. I. B., ieškovas J. J. ir E. K. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl AB „Alvilė“ akcijų pirkimo–pardavimo. Pagal šią sutartį pirkėjai per 5 darbo dienas įsipareigojo ieškovui J. J. sumokėti 500 000 Lt, o likusią akcijų kainos dalį, sudarančią 12 000 000 Lt kitais terminais. Šioje sutartyje veikiančios I. B. įsipareigojimus prisiėmė atsakovas. Taigi 500 000 Lt paskolos lapas 2007 m. vasario 5 d. buvo pasirašytas kaip garantas, jog atsakovas ketina įsigyti AB „Alvilė“ akcijas, tačiau pagal šį paskolos lapą ieškovas J. J. jokių lėšų neperdavė. Šią aplinkybę patvirtina akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei tai, kad nėra nurodytas ir aptartas pinigų perdavimo faktas, o tai yra vienas esminių ir pagrindinių reikalavimų rašytinei paskolos sutarties formai. Be to, nagrinėjant bylą baudžiamajame procese paskolos lapo egzempliorių su atsakovu parašu buvo perduotas atsakovo, o tai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas pinigų neperdavė. Analogiška situacija susiklostė ir su paprastuoju vekseliu. Jo pasirašymo metu jokios lėšos nebuvo gautos, šis dokumentas buvo pateiktas pagal atsakovo prisiimtus 2005 m. gegužės 22 d. i. Bajarūnienės įsipareigojimus dėl AB „Alvilė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas faktiškai savo įsipareigojimus pagal pasirašytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė, nes sutarties šalims akcijų neperdavė, o akcijas pardavė bendrovei „Hermis Capital“. Paprastajame vekselyje taip pat neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Be to, ieškovas nenurodė bei dokumentais nepagrindė, iš kur jis, kaip fizinis asmuo, galėjo turėti tokią didelę sumą paskolinti atsakovui, kad leidžia manyti, kad jis tokios sumos neturėjo, todėl atsakovui paskolinti negalėjo.

5Dublike ieškovas J. J. iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei papildomai nurodė, kad 2007 m. vasario 5 d. paskolos lapas ir 2007 m. gegužės 22 d. sutartis dėl AB „Alvilė“ akcijų pardavimo tarpusavyje nesusijusios, todėl atsakovas bando klaidinti teismą tinkamai nepagrįsdamas dėstomų aplinkybių bei minėtų sutarčių sąsajumo. Ieškovas pažymėjo, kad šalys sudarė paskolos lapą dviem egzemplioriais, kurie abiejų šalių ir buvo pateikti teismui, kas taip pat paneigia atsakovo argumentą dėl to, kad jis ieškovui neskolingas. 2007 m. vasario 5 d. paskolos lape aiškiai nurodyta, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 500 000 Lt sumą, kurią jis turi grąžinti iki 2007 m. kovo 1 d. Šis teksto turinys patvirtina, kad pinigai buvo perduoti. Atsakovas neįrodė ir nepaneigė, kad pinigų pagal šią sutartį negavo. Dėl vekselio ieškovas taip pat teigė, kad nėra jokių sąsajų su AB „Alvilė“ akcijų pardavimu, o atsakovas, teigdamas priešingai, nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas teigia, kad atsakovo skola kilo iš vienašalio abstraktaus sandorio – paprastojo vekselio, todėl atsakovas neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Jo teigimu, atsakovo prievolė sumokėti 250 000 Lt vekselyje nurodytą sumą kilo ne iš paskolos teisinių santykių, o iš vienašalio sandorio. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas negalėjo perduoti 750 000 Lt sumos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui yra gerai žinomos buvusios ieškovo finansinės galimybės, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-271/2011 yra ieškovo duomenys apie turėtas pinigines lėšas ir iš kur jos gautos: apie tai, kad ieškovas ir jo sutuoktinė pardavė žemės sklypus, be to, kad ieškovas buvo pasiskolinęs pinigų.

6Triplike atsakovas S. B. iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jis perdavė pinigus pagal 2007 m. vasario 5 d. paskolos sutartį, nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių paskolos dalyko perėjimą atsakovui. Tai, kad jokios piniginės lėšos pagal nurodytą dokumentą nebuvo perduotos atsakovas teigė ir viso baudžiamojo proceso metu. Dėl vekselio atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė 2007 m. birželio 11 d. vekselio apmokėjimui atsakovui nustatyta tvarka ir praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Taigi jis nesilaikė vekselio, kaip vertybinio popieriaus, realizavimo tvarkos ir terminų, dėl šios priežasties jo vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą. Dėl to vekselis traktuotinas kaip paprastas raštelis. Įrodymų, kad tarp šalių būtų susiklostę paskoliniai santykiai nėra, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs būtent 250 000 Lt pinigų sumą iš ieškovo, todėl atsakovas neturi pareigos šios sumos grąžinti ieškovui. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentai dėl piniginių lėšų turėjimo abejotini ir nenuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad lėšas pasiskolino iš banko, vėliau, kad pinigus laikė banko saugykloje, dublike – kad iš žemės sklypų ir skolintų pinigų.

7Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

8Ieškinys tenkintinas.

9Iš baudžiamosios bylos Nr. I-36/271/2011 duomenų nustatyta, kad 2007 m. vasario 5 d. surašė paskolos lapą, kuriame nurodyta, kad atsakovas S. B. iš ieškovo J. J. pasiskolino 500 000 Lt sumą. Paskolos grąžinimo terminas numatytas iki 2007 m. kovo 1 d.

102007 m. birželio 11 d. S. B. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad atsakovas S. B. privalo iki 2007 m. liepos 2 d. ieškovui J. J. sumokėti 250 000 Lt sumą (baudžiamosios bylos t. 1; b.l. 206).

11Dėl paskolos lapo

12Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos duomenų matyti (kurioje yra sutarties originalas), kad šalys 2007 m. vasario 5 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas iš ieškovo pasiskolino 500 000 Lt sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. kovo 1 d. Atsakovas nurodo, kad jis šios sumos negavo, kad šis paskolos lapas buvo pasirašytas kaip garantas, jog atsakovas ketina įsigyti AB „Alvilė“ akcijas. Kadangi pagal šį paskolos lapą ieškovas jam jokių pinigų neperdavė, tai jis, anot atsakovo, neturi pareigos šios sumos grąžinti.

13CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-215/2014).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl pinigų perdavimo fakto; kasacinio teismo nurodyta, kad kai sutartyje aiškiai patvirtinamas pinigų perdavimas, kilus ginčui, įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka skolininkui; tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tam, jog paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

15Atsakovas nurodo, kad 2007 m. vasario 7 d. paskolos lapas neįrodo, jog pinigai atsakovui buvo perduoti paskolos raštelio surašymo metu. Kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, sutartis aiškintina, vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis taisyklėmis – 2007 m. vasario 5 d. paskolos lapo nuostatos aiškintinos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės šio paskolos dokumento teksto reikšmės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią ir ketinimus. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis pasirašė paskolos lapą. Paskolos lapo turinio – „Aš S. B. a. k. ( - ) pasiskolinau 500.000 LT. (penki tūkstančiai) litų iš J. J. a.k. ( - ) Grąžinimo terminas iki 2007.03.01“ – aiškinimas, tiek pagal lingvistinę žodžių „pasiskolinau iš J. J.“ bei „grąžinimo terminas“ prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme ar vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia objektyviai teigti, kad pinigų sumos perdavimo faktas įvyko paskolos lapo surašymo metu. Pačioje paskolos sutartyje yra atsakovo S. B. parašas, patvirtinantis, kad jis perskaitė sutartį ir su ja sutinka.

16Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis pasirašė paskolos sutartį kaip garantą dėl AB „Alvilė“ akcijų pirkimo, o pinigai jam nebuvo perduoti. Šalių raštu sudarytas skolos dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos perdavimą atsakovui. Kadangi šalys paskolos lape aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: atsakovas nurodė, kad yra skolingas ieškovui J. J., nurodė pinigų sumą – 500 000 Lt bei terminą paskolos grąžinimui – iki 2007 m. kovo 1 d., todėl šalių pasirašytas paskolos lapas laikytinas paskolos sutartimi (CK 6.870 str.). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad atsakovas su ieškovu bendravo, rengėsi vystyti verslą, pirkti UAB „Energo development“, AB „Alvilės“ akcijas, vykdyti veiksmus pagal jungtinę veiklos sutartį dėl 67 ha žemės sklypo vystymo, statybų. Dėl to ieškovas paskolino atsakovui pinigus. Atsakovo S. B. aiškinimus, kad jokių pinigų realiai iš J. J. nėra gavęs, kad tai buvo garantas dėl AB „Alvilė“ akcijų pirkimo paneigia ne tik ieškovo parodymai, esantys baudžiamojoje byloje, bet ir pateiktas rašytinis įrodymas (paskolos lapas), bet ir baudžiamojoje byloje liudytojų S. M., E. K., A. P. R. nuoseklūs parodymai. Be to, sutiktina su ieškovo nurodomu argumentu, kad atsakovas, teigdamas, kad paskolos lapas yra garantas, jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų nėra ir baudžiamojoje byloje, o AB „Alvilė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nepagrindžia atsakovo nurodomo teiginio, kad jis pasirašė paskolos lapą negavęs iš ieškovo paskolos lape nurodytos sumos.

17Teismas pažymi, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – pasirašydamas paskolos lapą, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai nuo tokio veiksmo susilaikyti (CK 1.5 str.).

18Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors baudžiamojoje byloje atsakovas S. B. nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu buvo išteisintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažymėjo, o kasacinis teismas su apeliacinės instancijos teismo argumentais sutiko, kad paskolos raštelis civiline teisine prasme galėtų būti vertinami kaip dokumentai patvirtinantys pinigų perdavimo faktą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nuosprendis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutartis).

19Atsakovas paskolos lapą patvirtino savo parašu, todėl kaip turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, būdamas verslininkas, pasirašydamas paskolos raštelį savo vardu, puikiai suprato jo turinį ir prieš pasirašydamas turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes. Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų negavęs pinigų, o atsakovas tvirtina pasielgęs būtent taip. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai besielgiančio asmens teisės neginamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo paaiškinimai, argumentai vertinti kaip siekimas išvengti teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad paskolos lapas buvo surašytas dviem egzemplioriais bei kad skolos dokumentas iki galutinio skolos grąžinimo termino buvo saugomas ir ieškovo (kreditoriaus), patvirtina šalių tikruosius ketinimus. Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad ginčo sutartis sudaryta rašytine forma, užfiksavus paskolos sumos perdavimo faktą, grąžinimo sąlygą, taigi ji atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

20Kadangi paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tinkamai įvykdyti nebuvo, tai iš atsakovo S. B. ieškovo J. J. naudai priteistina 500 000 Lt skola.

21Dėl vekselio

22Iš nagrinėjamos ir baudžiamosios bylos matyti (kurioje yra sutarties originalas), kad 2007 m. birželio 11 d. S. B. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad atsakovas S. B. privalo iki 2007 m. liepos 2 d. ieškovui J. J. sumokėti 250 000 Lt sumą (baudžiamosios bylos t. 1; b.l. 206). Atsakovas nurodo, kad jis neturi pareigos mokėti vekselyje nurodytos sumos, nes ieškovas jo nepateikė vekselio apmokėjimui, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio pateikimo apmokėti terminą.

23Teismas pažymi, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis), vienas iš esminių požymių yra jo abstraktumas, reiškiantis tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.). Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas ir griežti vekselio formalumo reikalavimai lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Taip užtikrinama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, civilinei apyvartai labai reikšminga jo viešo patikimumo savybė.

24Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaip nurodyta kasacinio teismo nutartyse – vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nustatyta tvarka, jis privalo laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

25Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2007 m. birželio 11 d. ieškovas terminą pateikti vekseliui praleido, todėl konstatuotina, kad vekselis prarado viešo patikimumo savybę ir negali būti realizuotas ĮPVĮ įtvirtinta ne ginčo tvarka bei, remiantis jau aptarta kasacinio teismo praktika, tapo paprastu skolos dokumentu.

26Nors 2007 m. birželio 11 d. ieškovo atsakovui išduotas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, tačiau šis faktas savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Pasibaigus ĮPVĮ nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą paprastąjį vekselį, išnyksta vekselio kaip vertybinio popieriaus abstraktumo savybė, tačiau tampa svarbus jo išdavimo pagrindas – juridinis faktas. Tokio vekselio turėtojas pareiškęs reikalavimą teismine tvarka turi įrodyti, kad vekselio davėjas išrašydamas vekselį įsipareigojo pagal jį atsakyti ir pasibaigus vekselio pateikimo apmokėti terminui, t. y. vekselio turėtojo ir vekselio davėjo tiesioginiai santykiai, kurių pagrindu buvo išrašytas vekselis, leidžia teigti, kad vekselio davėjo prievolė nėra pasibaigusi ir yra vykdytina. Teismas pažymi, kad išrašant vekselį sukuriama nauja prievolė, nepriklausanti nuo teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išduotas vekselis (Lietuvos apeliacinio teismo Civlinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-355-943/2015). Todėl vekselis kaip skolos dokumentas per se nepatvirtina, kad jo davėjas visais atvejais privalo sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, kitaip tariant, vekselio turėtojas kreipdamasis į teismą su reikalavimu priteisti skolą iš vekselio davėjo tais atvejais, kai netenkama galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, turi pagrįsti, kad vekselio turėtojo prievolė yra vykdytina (CPK 12, 178 str.).

27Nagrinėjamu atveju atsakovas S. B. teigia, kad vekselį pasirašė pagal prisiimtus įsipareigojimus pagal 2005 m. gegužės 22 d. AB „Alvilė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Iš išdėstyto manytina, kad atsakovas, ieškovo 2007 m. birželio 11 d. išduotą vekselį laiko išvestiniu prievolės pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimu.

28Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad įvertinus universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje laikytina, kad jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Tai rodo, kad vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje, o vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymams, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų (kreditoriaus bei skolininko) teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

29Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

30Atsakovo dėstomi argumentai tiesiogiai nurodo pagrindą, iš kurio kilo ginčijamas vekselis, t. y. AB „Alvilė“ pirkimo–pardavimo sutartis (baudžiamosios bylos t. 1, b.l. 95-97, t. 3, b.l. 23-33). Tačiau nei minėtoje sutartyje, nei vekselyje, nei kituose baudžiamosios ar nagrinėjamos bylos duomenų nėra duomenų apie tai, kad ši pirkimo–pardavimo sutartis būtų užtikrinta vekseliu. Taigi atsakovas nepagrindė savo teiginio (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje nenurodė, kodėl atsakovas išdavė vekselį bei neigia atsakovo argumentą, kad jis buvo išduotas AB „Alvilė“ pirkimo–pardavimo sutarčiai užtikrinti, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų bei jo ir atstovo paaiškinimų teisimo posėdžio matyti, kad pinigus ieškovas davė konkrečiam turtui įsigyti, t. y. UAB „Energo development“ (buvęs bendrovės pavadinimas „XXI amžiaus statyba ir technologijos“) akcijų pirkimui bei teisinių problemų sprendimui (baudžiamosios bylos t. 1, b.l. 160-176, 180, 181, 196; t. 3, b. l. 1-3, 10-12, 13-15, 16-18, 19). Tačiau atsakovas UAB „Energo development“ akcijų neįgijo, iki nurodyto termino pinigų J. J. negrąžino. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos bei baudžiamosios bylos duomenys (minėtų liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje, šalių paaiškinimai bei rašytinis įrodymas - vekselis) duoda pagrindo išvadai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, o pinigai atsakovui perduoti vekselio surašymo metu – 2007 m. birželio 11 d.

31Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo argumentus dėl vekselio surašymo aplinkybių bei tai, kad šalys neginčijo vekselio autentiškumo, į tai, kad iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų (kreditoriaus bei skolininko) teisės turi būti ginamos, į baudžiamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimu, daro išvadą, kad atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 250 000 Lt sumą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

32Dėl kitų atsakovo argumentų

33Atsakovas teigia, kad ieškovas negalėjo jam paskolinti 750 000 Lt sumos, nes nėra duomenų apie ieškovo galimybes turėti tokio dydžio sumą.

34Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas J. J. ir jo sutuoktinė K. J. pardavė žemės sklypus ir atitinkamai gavo 235 000 Lt ir 32 000 Lt sumas, be to pasiskolino piniginių lėšų iš S. M. ir S. T.. Tiek iš šių duomenų, tiek iš kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų (UAB „Nubukas“ paskolos sutarčių, įkeitimo sandorių ir kt.), iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu bei atsakovo paaiškinimų baudžiamojoje byloje matyti, kad ieškovas buvo verslininkas ir disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis, todėl yra pagrindas išvadai, kad turėjo realią galimybę disponuoti 750 000 Lt suma ir ją perduoti atsakovui (CPK 185 straipsnis).

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 750 000 Lt skola (217 215,01 €).

36Dėl palūkanų

37CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

38Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido paskolos lape ir vekselyje nustatytą terminą paskolai grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo 750 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 29 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. tenkintinas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 187 500 Lt (54 303,75 €).

39Pagal CK 6.37, 6.210 straipsnius kreditorius turi teisę prašyti priteisti metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Tenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Teismui patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovo patirtos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje patyrė 10 031 Lt (2905,18 €) dydžio žyminio mokesčio išlaidas bei 679,24 € dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios 3584,42 € dydžio išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais,

Nutarė

44Ieškinį tenkinti.

45Priteisti iš atsakovo S. B. (a. k. ( - )) ieškovo J. J. (a.k. ( - ) naudai 217 215,01 € (du šimtus septyniolika tūkstančių du šimtus penkiolika eurų 1 ct) skolos, 54 303,75 € (penkiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus tris eurus 75 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (271 518,76 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 3584,42 € (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

46Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. Ieškovas J. J. ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti 750 000 Lt skolos,... 4. Atsakovas S. B. su ieškinio argumentais nesutiko, prašė jį atmesti.... 5. Dublike ieškovas J. J. iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus... 6. Triplike atsakovas S. B. iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį... 7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Iš baudžiamosios bylos Nr. I-36/271/2011 duomenų nustatyta, kad 2007 m.... 10. 2007 m. birželio 11 d. S. B. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame... 11. Dėl paskolos lapo... 12. Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos duomenų matyti... 13. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs dėl... 15. Atsakovas nurodo, kad 2007 m. vasario 7 d. paskolos lapas neįrodo, jog pinigai... 16. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis pasirašė paskolos sutartį... 17. Teismas pažymi, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių... 18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors baudžiamojoje byloje atsakovas S.... 19. Atsakovas paskolos lapą patvirtino savo parašu, todėl kaip turintis... 20. Kadangi paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tinkamai įvykdyti... 21. Dėl vekselio... 22. Iš nagrinėjamos ir baudžiamosios bylos matyti (kurioje yra sutarties... 23. Teismas pažymi, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, kuriuo jį... 24. Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaip nurodyta kasacinio... 25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2007 m. birželio 11 d.... 26. Nors 2007 m. birželio 11 d. ieškovo atsakovui išduotas vekselis tapo... 27. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. B. teigia, kad vekselį pasirašė pagal... 28. Kasacinio teismo praktikoje aptariant vekselio teisines savybes pažymėta, kad... 29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos... 30. Atsakovo dėstomi argumentai tiesiogiai nurodo pagrindą, iš kurio kilo... 31. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo argumentus dėl vekselio surašymo... 32. Dėl kitų atsakovo argumentų... 33. Atsakovas teigia, kad ieškovas negalėjo jam paskolinti 750 000 Lt sumos, nes... 34. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas J. J. ir jo sutuoktinė... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo ieškovo naudai priteistina... 36. Dėl palūkanų ... 37. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos... 38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido paskolos lape ir... 39. Pagal CK 6.37, 6.210 straipsnius kreditorius turi teisę prašyti priteisti... 40. Tenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 44. Ieškinį tenkinti.... 45. Priteisti iš atsakovo S. B. (a. k. ( - )) ieškovo J. J. (a.k. ( - ) naudai... 46. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...