Byla 3K-3-589/2009
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. Ž., J. Š., A. Š., L. G., A. M., R. M., J. B. Ž., V. S., V. S., A. K., P. K., V. P., A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių S. B. ir J. K. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybei, J. Ž., A. Ž., J. Š., A. Š., L. G., A. M., J. B. Ž., V. S., A. K., V. P., A. P., R. G., V. S., R. M., P. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje P. M., A. M., G. M., B. B., K. M., E. C. ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarei G. P., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. B. dėl administracinių aktų ir sutarčių panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4I. Ginčo esmė
5Byloje kilusi materialinių teisės normų, reglamentavusių žemės sklypų suteikimą asmeniniam ūkiui, taikymo ir aiškinimo problema.
6Ieškovės prašė teismo:
71) panaikinti Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimo „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo Vėžaičių apylinkės teritorijoje“ 4 punktą, kuriuo patvirtintas Vėžaičių valstybinio eksperimentinio ūkio žemės paskyrimas asmeniniam ūkiui pagal pateiktą sąrašą ta apimtimi, kiek A. Ž. (sąrašo eilės Nr. 25), J. Š. (sąrašo eilės Nr. 93), A. G. (sąrašo eilės Nr. 130), A. M. (sąrašo eilės Nr. 30), B. Ž. (sąrašo eilės Nr. 43), V. S. (sąrašo eilės Nr. 89), P. K. (sąrašo eilės Nr. 88), V. P. (sąrašo eilės Nr. 85) paskirtos žemės dalis įsiterpia į buvusio savininko P. M. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtą žemę tuomečiame Kretingos apskrityje, Nausodžio kaime, dabar ( - );
82) panaikinti Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. Vėžaičių apylinkės gyventojams“ dalį, kuria nuspręsta J. Ž., J. Š., A. G., A. M., B. J. Ž., V. S., A. K., V. P. suteikti asmeniniam ūkiui žemę ta apimtimi, kiek ji įsiterpia į buvusio savininko P. M. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę tuomečiame Kretingos apskrityje, Nausodžio kaime, dabar( - ): J. Ž. 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 47); J. Š. 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 59); A. G. 0,10 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 62); A. M. 0,045 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 105); B. J. Ž. 0,050 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 121); V. S. 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 129); A. K. 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 143); V. P. 0,06 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 150);
93) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1583 „Dėl Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patvirtinimo jų naudotojams: J. Ž. 0,05 ha ploto (sklypo Nr. 38); J. Š. 0,05 ha ploto (sklypo Nr. 50); A. G. 0,10 ha ploto (sklypo Nr. 53); A. M. 0,045 ha ploto (sklypo Nr. 93); J. B. Ž. 0,05 ha ploto (sklypo Nr. 109); V. S. 0,05 ha ploto (sklypo Nr. 117); A. K. 0,05 ha ploto (sklypo Nr. 131); V. P. 0,06 ha ploto (sklypo Nr. 135);
104) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 13.6-580 „Dėl asmeninio ūkio žemės Klaipėdos rajone įregistravimo ir pardavimo“ dalį dėl įpareigojimo įregistruoti 0,05 ha asmeninio ūkio žemę, projekte sklypo Nr. 109-2 (įsakymo 1 punktas, įsakymo priedo Nr. 1 pozicija Nr. 20) ir šio žemės sklypo pardavimo J. B. Ž. (įsakymo 2 punktas, įsakymo priedo Nr. 2 pozicija Nr. 7);
115) panaikinti J. B. Ž. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,05 ha žemės sklypo pardavimo;
126) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 13.6-1658 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Klaipėdos rajone“ dalį dėl įpareigojimo įregistruoti asmeninio ūkio 0,045 ha, 0,05 ha, 0,06 ha žemės sklypus, projekte sklypų Nr. 93-2, Nr. 131-2, Nr. 135-1 (įsakymo 1 punktas, įsakymo priedo Nr. 1 pozicijos Nr. 8, 24, 29), ir dėl šių žemės sklypų pardavimo A. M., A. K., A. P. (įsakymo 2 punktas, įsakymo priedo Nr. 2 pozicijos Nr. 3, 11, 13);
137) panaikinti A. P. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,06 ha žemės sklypo pardavimo;
148) panaikinti A. K. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,05 ha žemės sklypo pardavimo;
159) panaikinti A. M. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,045 ha žemės sklypo pardavimo;
1610) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 13.6-2560 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Klaipėdos rajone“ dalį dėl įpareigojimo įregistruoti 0,05 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projekte sklypo Nr. 117-1 (įsakymo 1 punktas, įsakymo priedo Nr. 1 pozicija Nr. 30) ir šio žemės sklypo pardavimo V. S. (įsakymo 2 punktas, įsakymo priedo Nr. 2 pozicija Nr. 19);
1711) panaikinti V. S. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,05 ha žemės sklypo pardavimo;
1812) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-86 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Klaipėdos rajone“ dalį dėl įpareigojimo įregistruoti 0,05 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projekte sklypo Nr. 38-1 (įsakymo 1 punktas, įsakymo priedo Nr. 1 pozicija Nr. 29) ir šio sklypo pardavimo J. Ž. (įsakymo 2 punktas, įsakymo priedo Nr. 2 pozicija Nr. 20);
1913) panaikinti J. Ž. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,05 ha žemės sklypo pardavimo;
2014) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 13.6-1647 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Klaipėdos rajone“ dalį dėl įpareigojimo įregistruoti 0,05 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projekte sklypo Nr. 50-2 (įsakymo 1 punktas, įsakymo priedo Nr. l pozicija Nr. 14) ir šio sklypo pardavimo A. Š. (įsakymo 2 punktas, įsakymo priedo Nr. 2 pozicija Nr. 7);
2115) panaikinti A. Š. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,05 ha žemės sklypo pardavimo;
2216) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 13.6-3880 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. G. į 0,10 ha, jam suteiktą asmeninio ūkio žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn (įsakymo priedo 3 punktas);
2317) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 55/12381 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. G.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant A. G. neatlygintinai nuosavybėn suteiktą 0,10 ha asmeninio ūkio žemę buvusioje P. M. žemėje( - );
2418) panaikinti 2007 m. rugpjūčio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto R. G. ir L. G., dalį dėl 0,10 ha bendro ploto žemės sklypo ( - )paveldėjimo;
2519) panaikinti R. G. ir L. G. 2007 m. rugpjūčio 30 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 1 dalies c punktą, pagal kurį R. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,10 ha bendro ploto žemės sklypas; panaikinti sutarties 3 dalį dėl šio žemės sklypo neatlygintinio perleidimo valdyti asmeninės nuosavybės teise L. G.;
2620) taikyti restituciją - 0,455 ha žemę, kuri iki nacionalizacijos priklausė P. M., grąžinti valstybės nuosavybėn;
2721) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į 0,455 ha žemę P. M. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtoje vietoje, dabar esančioje( - ).
281991 m. gruodžio 20 d. ieškovės ir tretieji asmenys padavė prašymą atkurti natūra nuosavybės teises į buvusio savininko P. M. nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą tuomečiame Kretingos apskrities Nausodžio kaime 8,20 ha žemės sklypą. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimu ši 0,455 ha žemė suteikta atsakovams kaip asmeninio ūkio žemė, todėl priskirta valstybės išperkamai žemei. Ieškovių nuomone, atsisakymas atkurti joms nuosavybės teises į šią žemę natūra yra nepagrįstas, nes asmeninio ūkio žemė P. M. priklausiusioje žemėje suteikta prieš tai iki galo neišsprendus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo natūra ieškovėms klausimo.
29II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
30Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu paliko nenagrinėtu J. K. ir S. B. reikalavimą įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę 0,455 ha P. M. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtoje vietoje, dabar –( - ), kitą dalį ieškinio tenkino ir taikė restituciją – 0,455 ha žemę, kuri iki nacionalizacijos priklausė P. M., esančią( - ), grąžino valstybės nuosavybėn, o iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priteisė J. B. Ž. – 176 Lt, A. P. – 3 Lt, A. K. - 3 Lt, V. S. - 3,01 Lt, A. M. - 2,70 Lt, J. Ž. - 2,25 Lt, A. Š. - 2,25 Lt.
31Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono Vėžaičių aplinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimo 4 punktu nuspręsta patvirtinti Vėžaičių valstybinio eksperimentinio ūkio žemės išskyrimą asmeniniam ūkiui pagal pateiktą sąrašą, kuriuo išskirta atsakovams A. Ž., A. M., B. Ž., V. P., P. K., V. S., J. Š., A. G. iki 2,50 ha. 1991 m. gruodžio 20 d. K. M. kreipėsi į Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės agrarinę tarnybą dėl tėvui P. M. priklausiusios 8,20 ha žemės grąžinimo, kuriame kaip pretendentės į žemę savo valią gauti po 1,02 ha žemės natūra išreiškė ieškovės. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 9 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. M. iki kolektyvizacijos valdė asmeninės nuosavybės teise Kretingos apskrities Nausodžio kaime 8,20 ha žemės sklypą. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimu nuspręsta apylinkės gyventojams ir darbuotojams nuo 1994 m. suteikti asmeniniam ūkiui žemės. Atsakovams J. Š., A. G., A. M., B. J. Ž., V. S. ir V. P. suteikta po 2 ha asmeninio ūkio žemės. Remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1583 „Dėl Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, žemės sklypų planais, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais atsakovams A. Š., J. Ž., A. M., A. G., V. S., A. K., A. P., J. B. Ž. Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo suprojektuoti ir paženklinti ginčo sklypai( - ), kaip asmeninio ūkio žemė. 2003-2005 m. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais buvo nuspręsta parduoti asmeninio ūkio žemės sklypus atsakovams, ir 2003-2006 m. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovams buvo perleisti šie sklypai privačion nuosavybėn. Remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 13.6-3880 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 55/12381 A. G. atkurta nuosavybės teisė į 2 ha žemę( - ). A. G. mirė 2006 m. rugsėjo 17 d., atsakovai R. G. ir L. G. paveldėjo po A. G. mirties atsiradusį palikimą, į kurio sudėtį įėjo 0,10 ha žemės sklypas( - ); šių atsakovų 2007 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos paveldėto turto pasidalijimo sutarties pagrindu nurodytas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui R. G. (ir perduota L. G.). Taip pat teismas nustatė, kad buvusio savininko P. M. turėtoje 8,20 ha žemės valdoje, į kurią atkurti nuosavybės teises natūra ieškovės pateikė prašymą nustatytu terminu – 1991 m. gruodžio 20 d., asmeninio ūkio žemė suprojektuota ir paženklinta atsakovams: J. Ž. - 0,05 ha žemės; J. Š. - 0,05 ha žemės; A. G. - 0,10 ha žemės; A. M. – 0,045 ha žemės; B. J. Ž. - 0,05 ha žemės; V. S. – 0,05 ha žemės; A. K. – 0,05 ha žemės; V. P. – 0,06 ha žemės.
32Teismas konstatavo, kad nenustatyta pagrindo pripažinti, jog ieškovės 1991 m. nebuvo pretendentės ir ginčo žemė buvo laisva valstybinio fondo žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. K. v. N. A., bylos Nr. 3K-3-465/2005). Asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-363/1999; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-459/2005; 2006 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-161/2006; kt.). Atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant asmeninio ūkio žemės suteikimo metu galiojusius teisės aktus, reglamentavusius asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarką, nebuvo nustatytos įmonės sudarytos komisijos ginčo sklypų ribos, nustatyta tvarka tvarkoma asmeninio ūkio žemės apskaita, parengti žemės sklypo asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai, žemės sklypo planai ir žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad asmeninio ūkio žemė atsakovams suteikta pažeidžiant Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintą Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką (5 punktas) ir Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintą Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką (8, 14, 21 punktai). Ginčijami administraciniai aktai, kuriais atsakovams suteikta asmeninio ūkio žemė, nekonkretaus pobūdžio, tai sudaro pagrindą spręsti, kad šiais administraciniais aktais atsakovams buvo suteikta tik teisė turėti asmeninio ūkio žemę, todėl tik tinkamai pamatuota ir išskirta žemė iki ieškovių prašymo pateikimo datos galėjo būti laikoma teisėtai skirta kaip asmeninio ūkio ir priskirta valstybės išperkamai žemei. Teismas pripažino, kad atsakovams neatsirado žemėnaudos teisės į asmeninio ūkio žemę, nes Žemės kodekso 19 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme, draudžiama. Teismas pripažino, kad yra pagrindas panaikinti Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. sprendimų, kurie negalėjo būti pagrindu civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti, dalis, todėl pripažįstama, kad yra neteisėti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai dėl ginčo asmeninio ūkio žemės sklypų suprojektavimo ir perleidimo atsakovams, dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui A. G., taip pat 2008 m. liepos 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalys. Teismas pripažino, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Dėl to yra pagrindas žemės sklypo įgijėją traktuoti nesąžiningu, įgijusiu teises ir pareigas neteisėtai. Atsakovai laikytini nesąžiningais įgijėjais ir CK 4.96 straipsnis netaikytinas.
33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą. Teismas nurodė, kad ginčijamais sprendimais buvo suteikta tik abstrakti teisė į asmeninio ūkio žemę, o ne konkretūs sklypai. Pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. I-411 ir Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 5 punktą žemės sklypų ribas vietoje turėjo nustatyti įmonės sudaryta komisija, turėjo būti pildomos rajono ir įmonės kadastro knygos. Atsakovams nebuvo tinkamai pamatuota ir išskirta žemė iki ieškovių prašymo pateikimo datos, todėl negali būti laikoma teisėtai skirta kaip asmeninio ūkio; atsakovų teisės negali būti ginamos prieš pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teises (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 3 punktas (1993 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija) ir 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 8 punktas). Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimas atsakovams, neišsprendus ieškovių nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, prieštaravo Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 14 punktui, nes žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai turėjo būti organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovų teisės į asmeninio ūkio žemę. Ginčo esmė yra ta, ar valstybės įgaliota institucija pagrįstai neatkūrė ieškovėms nuosavybės teisių natūra į jau vieną kartą neteisėtai nusavintą žemę, nurodydama, kad ši žemė jau buvo pradėta formuoti kaip asmeninio ūkio žemė atsakovams. Šiuo atveju ginčo žemė yra grąžinama ne ieškovų, o valstybės nuosavybėn, ir jos įgaliota institucija privalo priimti sprendimą, nustačiusi nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Nekilnojamojo turto nacionalizacija yra pripažinta neteisėta ir prilyginama nusikaltimui, o CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais galima išreikalauti turtą ir iš sąžiningo įgijėjo. Valstybė, įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kaip faktinis jo valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol nebus galutinai išspręstas šio turto grąžinimo klausimas. Šiuo atveju taikytinas restitucijos būdas-neteisėtai nusavinto turto vindikacija, nes valstybei grąžinus ginčo žemę, jos įgaliotos institucijos privalės spręsti ir atsakovų asmeninės žemės suteikimo klausimą ateityje, išsprendus ieškovių nuosavybės teisės atkūrimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. Palangos miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-961/2003). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atsakovams asmeninio ūkio žemės skyrimas naikinamas tik ta apimtimi, kiek išskirtos žemės dalis įsiterpia į buvusio savininko P. M. iki nacionalizacijos valdytą nuosavybės teise žemės sklypą, nurodyti ir konkretūs grąžintinų valstybei žemės sklypų dydžiai.
34III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir
35atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
36Kasaciniu skundu atsakovai J. Ž., J. Š., A. Š., L. G., A. M., R. M., J. B. Ž., V. S., V. S., A. K., P. K., V. P., A. P. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
371. Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad šioje byloje kilęs ginčas ne dėl atsakovų teisės gauti asmeninio ūkio žemės, o dėl konkrečios šios žemės vietos. Atsakovų nuomone, panaikinus 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos sprendimų dalis, jie prarado teisę į asmeninio ūkio žemės dalį, kuri jiems buvo suteikta šiais aktais. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos sprendimais buvo tik suteikia teisė atsakovams gauti konkretų asmeninio ūkio žemės plotą, o konkreti šios žemės vieta buvo nustatoma remiantis atskirų tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka arba žemės reformos metu parengtų žemėtvarkos projektų pagrindu. Konstatavus, kad nėra šalių ginčo dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo, negalėjo būti iš dalies naikinamos 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos sprendimų dalys dėl asmeninio ūkio naudojimo žemės suteikimo, tačiau galėjo būti pasisakoma dėl ieškinyje ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių, kitų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimų, 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1583, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Atsakovų nuomone, bylose gali būti atskirai ginčijamas konkrečios asmeninio ūkio žemės vietos suteikimo teisėtumas, nepriklausomai nuo to, ar yra ginčijamas tam tikras sprendimas, kuris suteikė teisę konkretiems asmenims į tam tikrą asmeninio ūkio žemės sklypo plotą.
38Atsakovai nurodo, kad Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimas buvo priimtas dar iki to momento, kol ieškovės padavė prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, t. y. atsakovams asmeninio ūkio žemė buvo skirta naudotis dar anksčiau, nei įsigaliojo teisės aktai, kurių pagrindu ieškovės turėjo teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi teismai taikė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris įsigaliojo nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu negaliojo. Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Toks, kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 3 punktą (1995 m. gegužės 30 d. įstatymo redakcija) žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, buvo valstybės išperkama ir į ją natūra nuosavybės teisė negalėjo būti atkurta. Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ nenumatyta, kad iki apylinkės tarybai priimant sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo turi būti parengti naudojamos asmeninio ūkio žemės planai, žemėtvarkiniai projektai ir pan. Nurodyto nutarimo 5 punkte nustatyta, kad naudojamų žemės sklypų ribos yra nustatomos tik tada, kai apylinkės taryba priima sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo konkretiems asmenims. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo metu asmeninio ūkio žemės suteikimo tvarka buvo reglamentuojama Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816, kuriuo patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 16 punkte nustatyta, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatyta tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui, o nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal Lietuvos administracinių teismų praktiką tais atvejais, kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo pamatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui pamatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises (pvz., administracinė byla Nr. A3-l54-2003). Taigi asmeninio ūkio naudojimo žemės matavimas gali būti vykdomas po to, kai yra priimtas konkretus apylinkės tarybos sprendimas.
391991 m. vasario 28 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos sprendimo priėmimo metu Žemės reformos įstatymo 4 straipsnis negaliojo (įsigaliojo nuo 1991 m. rugsėjo 1 d.). 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu Nr. 1-1112 (įsigaliojo nuo 1995 m. gruodžio 20 d. ir galiojo iki 1997 m. liepos 23 d.) pakeistoje Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip nusprendė asmenų, naudojančių šią žemę toje vietoje, susirinkimas. Tikslinant asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą pirmumo teisė rinktis sklypo vietą buvo numatyta toje vietovėje gyvenantiems asmenims, kurių žemę išperka valstybė, remdamasi įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 1997 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-370 (įsigaliojo 1997 m. liepos 23 d. ir galiojo iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.) pakeisto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir siekiant sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis (kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Taigi, rengiant žemėtvarkos projektus, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos galėjo būti formuojamos ir keičiamos neatsižvelgus į asmenų, pretenduojančių į nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą natūra, interesus. Nustačius, kad asmeninio ūkio žemės sklypai buvo pamatuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali būti naikinamas konkretus įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas asmeninio ūkio žemės suformavimas, neatimant iš suinteresuotų asmenų konkrečios teisės į tam tikrą jiems skirtą asmeninio ūkio žemės sklypo dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1583, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, neatitikties teisės aktų reikalavimams.
402. Dėl sąžiningo įgijėjo instituto taikymo. Teismai nepagrįstai nustatė, kad atsakovai neteisėtu būdu įgijo teisę į dalį asmeninio ūkio žemės, yra nesąžiningi įgijėjai, nes pagal galiojančius teisės aktus visą asmeninio ūkio žemės suteikimo procedūrą tvarkė ir dokumentus rengė įgaliotos valstybės institucijos specialistai. Tai patvirtina ir ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra valstybės įgaliota spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.
41Klaipėdos rajono savivaldybė pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinka su kasacinio skundo argumentais.
42Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniame dokumente nurodoma, kad byloje nebuvo ginčijama atsakovų teisė turėti asmeninio ūkio žemę. Bylą nagrinėję teismai panaikino tik Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. sprendimų dalis, susijusias su asmeninio ūkio žemės paskyrimu konkrečioje vietoje, kiek ji įsiterpia į buvusio savininko P. M. iki nacionalizacijos 1940 m. turėtą žemę( - ). Atsakovai turi teisę į asmeninio ūkio žemę, tačiau ši dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų nebuvo tinkamai įgyvendinta. Teismų sprendimai neužkerta kelio atsakovams įgyvendinti savo teises į asmeninio ūkio žemę ateityje, išsprendus ieškovių nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, kai ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai. Tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikosi ir Lietuvos administraciniai teismai – pabrėžiama, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas laikomas teisėtu, jei tokie sklypai buvo pamatuoti iki 1994 m. sausio 1 d. arba po to, bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi būtina įvertinti ne tik apylinkės tarybų sprendimų, kuriais asmenims suteikta teisė į asmeninio ūkio žemę, teisėtumą, bet ir tokios žemės sklypų suformavimo ir paskyrimo naudotis konkrečioje vietoje teisėtumą. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad iki ieškovių prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo atsakovams ginčo žemėje asmeninio ūkio žemė nebuvo pamatuota ir paženklinta iki pat 2003-2005 m., kai sklypai buvo perleisti atsakovų privačion nuosavybėn. Dėl to teismai padarė pagrįstą išvadą, kad asmeninio ūkio žemė konkrečioje ginčo vietoje –( - )buvo suteikta neteisėtai, pažeidžiant Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ bei kitus teisės aktus, reglamentavusius asmeninio ūkio žemės pamatavimą, paženklinimą vietoje, jos apskaitą, Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“.
43Teisėjų kolegija
konstatuoja:
44IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
45Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Taip pat kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais.
46Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo teisėtumo
47Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Poilsio ir reabilitacijos centras ,,Pušynas“, bylos Nr. 3K-7-655/2004; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. ir J. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-55/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-390/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tiek nuosavybės teisės atkūrimas, tiek ir žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui yra sudėtinės žemės reformos dalys. 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ buvo patvirtinta valstybės nuostata atkurti nuosavybės teisę buvusiems savininkams. Dėl to žemės skyrimas po 1991 m. birželio 18 d. įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo turėjo atitikti šio įstatymo nuostatas ir užtikrinti jo įgyvendinimą. 1991 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Žemės reformos įstatymui asmeniniam ūkiui žemė galėjo būti suteikiama iš žemės ploto rezervo asmeniniam ūkiui, suformuotam žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvoje valstybinio fondo žemėje. Be to, tiek teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tiek ir Žemės reformos įstatymas pirmenybę suteikė nuosavybės teisių atkūrimui natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, civilinėje byloje pagal J. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-396/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. K. v. N. A., bylos Nr. 3K-3-465/2005; kt.).
48Žemės asmeniniam ūkiui suteikimas buvo įtvirtintas Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 1-411 ,,Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, galiojusiu ginčijamo Klaipėdos rajono Vėžaičių aplinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimo priėmimo metu. Šio nutarimo 1 punkte buvo nustatyta, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai, kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims – iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šiam teisės aktui įgyvendinti buvo priimtas Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 ,,Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“. Pagal šiuo nutarimu patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos 2-4 punktų nuostatas žemės sklypas asmeniniam ūkiui steigti buvo skiriamas pagal asmens prašymą žemės ūkio įmonės, kurios teritorijoje pageidauja gauti žemės, administracijai, kuri, išnagrinėjusi tokį prašymą, pateikdavo apylinkės tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo; apylinkės taryba, išnagrinėjusi pasiūlymus, priimdavo sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo asmeniniam ūkiui. Pagal šios tvarkos 5 punktą suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje turėjo nustatyti įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaita buvo tvarkoma įmonės, kurios teritorijoje žemė suteikta. Rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnybai kasmet iki lapkričio 1 d. įmonės turėjo pateikti duomenis apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę; šie duomenys turėjo būti įrašomi rajono žemės kadastro knygoje. Vyriausybės 1993 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 816 (nutarimas galiojo ginčijamo Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo metu; šio nutarimo 3.2 punktu buvo panaikintas iki tol galiojęs Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 ,,Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“) patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms valdoms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypai šio nutarimo 1 punkte nurodytiems asmenims suteikiami apylinkės tarybos sprendimu, o 16 punkte – kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui matuojami žemėje, kuri pagal nustatyta tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui ir kad nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Be to, šios tvarkos 14 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka.
49Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono Vėžaičių aplinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimo pagrindu suteikiant kasatoriams teisę į asmeninio ūkio žemės sklypus nebuvo nustatytos įmonės sudarytos komisijos ginčo sklypų ribos, nustatyta tvarka tvarkoma asmeninio ūkio žemės apskaita (Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 5 punktas). 1994 m. sausio 20 d. priimant Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos sprendimą nebuvo parengti žemės sklypo asmeniniam ūkiui paženklinimo aktai, žemės sklypų planai ir žemės naudmenų eksplikacijos, suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui planai, t. y. pažeidžiant Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 8, 14, 21 punktus. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad asmeninio ūkio žemė kasatoriams suteikta pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, o tai lemia išvadą, kad kasatorių interesai prioritetiškai negali būti ginami prieš ieškoves, kurios į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra.
50Kasatorių nuomone, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad jiems žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta dar iki ieškovių kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau kolegija šio argumento nepripažįsta reikšmingu nagrinėjamos bylos atveju. Byloje nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 20 d. K. M. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės agrarinę tarnybą dėl tėvui P. M. priklausiusios 8,20 ha žemės grąžinimo( - ), kuriame kaip pretendentės į žemę savo valią gauti po 1,02 ha žemės natūra išreiškė ieškovės. Taigi jau 1991 m. gruodžio 20 d. tapo žinoma, kad yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į šią žemę natūra ir nuo šios datos ši nebuvo laisva valstybinio žemės fondo žemė, kol nebuvo išspręstas ieškovių, kaip pretendenčių atkurti nuosavybės teises, prašymas ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. V. B., Nr. 3K-3-837/2003; 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. J. J., Nr. 3K-3-206/2004; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. K. v. N. A., bylos Nr. 3K-3-465/2005; kt.). Tokia žemė galėjo būti suteikiama asmeniniam ūkiui, bet tik naudotis, siekiant, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų tinkamai naudojama pagal ūkinę paskirtį. Iš tiesų, A. Ž., A. M., B. Ž., V. P., P. K., V. S., J. Š., A. G. asmeninio ūkio sklypai iki 2,50 ha buvo skirti Klaipėdos rajono Vėžaičių aplinkės tarybos sprendimu 1991 m. vasario 28 d., t. y. dar iki ieškovės išreiškė savo valią atkurti nuosavybės teises natūra į P. M. priklausiusią žemę, tačiau neskiriant konkrečios vietos, kuri nebuvo nurodyta ir Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendime. Taigi konkretūs ginčo žemės sklypai nurodytais sprendimais nebuvo paskirti. Ginčo sklypai kaip asmeninio ūkio žemė buvo suformuoti tik Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1583, ir vėliau parduoti ginčijamomis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Pažymėtina, kad 1994 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. I-535 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais, kurie, įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios“ 2 dalimi buvo nutrauktas žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 1-411 ,,Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“. Konstitucinis Teismas 1995 m. kovo 8 d. nutarime, spręsdamas dėl 1993 m. liepos 15 d. redakcijos įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto konstitucingumo, pažymėjo, kad asmeninio ūkio faktinės žemėnaudos formavimas yra pasibaigęs; asmeniniam ūkiui suteiktos žemės išpirkimas turi priklausyti tik nuo vykdant žemės reformą susiformavusios žemėnaudos ir tos situacijos, kuri susidarė pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 1-411 suteikus žemės sklypus gyventojų asmeniniam ūkiui; šią žemę išpirkti iš buvusių savininkų galima tik tada, jeigu yra teisėti dabartinių šių sklypų naudotojai.
51Minėta, kad 1991 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Žemės reformos įstatymui asmeniniam ūkiui žemė galėjo būti suteikiama iš žemės ploto rezervo asmeniniam ūkiui, suformuotam žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvoje valstybinio fondo žemėje. Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas 2000 m. birželio 30 d., suformuojant kasatorių asmeninio ūkio žemės sklypus žemėje, kurią pretendavo susigrąžinti ieškovės ir, minėta, kad ši žemė negalėjo būti laikoma laisva valstybinio žemės fondo žeme, nes savo valią atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ieškovės išreiškė dar 1991 m. gruodžio 20 d. Dėl to Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1583, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ginčijamais Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais, kuriais buvo nuspręsta įregistruoti ir parduoti ginčo žemę, ir ginčijamomis valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pažeistos ieškovių, kaip pretendenčių atkurti nuosavybės teises natūra į šią žemę, teisės, todėl teismai pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus panaikinti nurodytus administracinius aktus (jų dalis) ir pirkimo-pardavimo sutartis. Turint omenyje pirmiau nurodytus nutarties argumentus, tokia išvada dera ir su kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A3-154-03, išdėstytu teisės aiškinimu ir taikymu. Tačiau kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas panaikinti Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. sprendimų dalis. Šiais administraciniais aktais kasatoriams buvo sukurtos teisės tapti asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo subjektais ir atitinkamai šiuo faktu sukuriamų teisių ir pareigų turėtojais, bet šios teisės nebuvo konkretizuotos objekte, t. y. nebuvo atsakovams suteikta žemė konkrečioje vietoje. Byloje nėra ginčo dėl kasatorių teisės į asmeninio ūkio žemę apskritai, ieškovių teisių pažeidimą lemia ne Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. sprendimų atitinkamu turiniu priėmimo faktas, bet netinkamas šių sprendimų įgyvendinimas vėlesniais administraciniais aktais. Dėl to kolegija sprendžia, kad teismai nepagrįstai pripažino negaliojančiomis nurodytų administracinių aktų, kuriais nebuvo suteikti kasatoriams žemės sklypai ginčo žemėje, dalis ir yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis ir ieškinio reikalavimus panaikinti Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimo „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo Vėžaičių apylinkės teritorijoje“ ir Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimo „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. Vėžaičių apylinkės gyventojams“ dalis atmesti.
52Dėl sąžiningo įgijėjo apsaugos
53Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog kasatoriai neteisėtu būdu įgijo teisę į dalį asmeninio ūkio žemės, jog yra nesąžiningi įgijėjai. Tačiau kolegija nurodo, kad sąžiningo įgijėjo instituto taikymo klausimas ginčo išsprendimui yra teisiškai nereikšmingas.
54Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamos valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, prašoma taikyti restitucija. Šių sandorių pasekmėms taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Taigi restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi, t. y. atkuriant padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).
55CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalykas, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką trečiaisiais laikomi asmenys, kurie nėra prievolės, siejančios kreditorių ir skolininką, šalys, o susiję tik su viena iš prievolės šalių. Tik iš tokio sąžiningo įgijėjo, bet ne iš pripažinto negaliojančiu sandorio šalies, negalima išreikalauti restitucijos objektu esančio daikto, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-329/2007). Kasatoriai J. Ž., A. Š., A. M., J. B. Ž., V. S., A. K., A. P. yra panaikintų sandorių šalys, bet ne tretieji asmenys, todėl jiems CK 1.80 straipsnio 4 dalis netaikoma, taip pat šios dalies pagrindu netaikomos ir CK 4.96 straipsnio nuostatos. Dėl to kolegija nurodo, kad teismai, panaikindami ginčijamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, nepagrįstai šioje byloje akcentavo nurodytų kasatorių nesąžiningumą. Kasatorės L. G. interesai taip pat negali būti ginami remiantis sąžiningo įgijėjo instituto pagrindu. R. G. ginčo žemės sklypą paveldėjo po savo tėvo A. G. mirties ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi neatlygintinai perleido L. G.. Pagal CK 4.96 straipsnio 3 dalį, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
56Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė CK 1.80, 4.96 straipsnių nuostatas šioje byloje, tačiau tai neteikia pagrindo visiškai naikinti iš esmės teisėtų teismų procesinių sprendimų, išskyrus tas dalis, kuriomis, minėta, nepagrįstai panaikintos Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. sprendimų dalys (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
57Dėl bylinėjimosi išlaidų
58Kolegija, naikindama bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, remdamasi CPK 93 straipsnio 2 dalimi perskirsto bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais, CPK 98 straipsniu sprendžia priteisti ieškovei J. K. iš kasatorių po 35 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
59Iš kasatorių priteistina valstybei po 23,19 Lt, o iš ieškovių – po 75,38 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 2 dalys).
60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
61Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuria panaikintos:
621) Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimo „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo Vėžaičių apylinkės teritorijoje“ 4 punkto dalis, kuria patvirtintas Vėžaičių valstybinio eksperimentinio ūkio žemės išskyrimas pagal pateiktą sąrašą A. Ž. (sąrašo eilės Nr. 25), A. M. (sąrašo eilės Nr. 30), B. Ž. (sąrašo eilės Nr. 43), V. P. (sąrašo eilės Nr. 85), P. K. (sąrašo eilės Nr. 88), V. S. (sąrašo eilės Nr. 89), J. Š. (sąrašo eilės Nr. 93), A. G. (sąrašo eilės Nr. 130) ta apimtimi, kiek išskirtos žemės dalis įsiterpia į buvusio savininko P. M. iki nacionalizacijos 1940 metais turėtą žemę pagal tuo metu esantį teritorinį administracinį suskirstymą Kretingos apskrityje, Nausodžio kaime – pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Klaipėdos rajone, ( - );
632) Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. Vėžaičių apylinkės gyventojams“ dalis, kuria nuspręsta J. Ž., J. Š., A. G., A. M., B. J. Ž., V. S., A. K., V. P. suteikti asmeniniam ūkiui žemę ta apimtimi, kiek ji įsiterpia į buvusio savininko P. M. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę pagal tuo metu esantį teritorinį administracinį suskirstymą Kretingos apskrityje, Nausodžio kaime – pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą( - ): J. Ž. - dėl 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 47); J. Š. - dėl 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 59); A. G. - dėl 0,10 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 62); A. M. - dėl 0,045 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 105); B. J. Ž. - dėl 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 121); V. S. - dėl 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 129); A. K. - dėl 0,05 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 143); V. P. - dėl 0,06 ha žemės (sprendimo priedo eilės Nr. 150).
64Priimti naują sprendimą – šią dalį ieškinio atmesti.
65Priteistą iš atsakovų J. B. Ž., A. P., A. K., V. S., A. M., J. Ž., A. Š., R. G. po 96 Lt ieškovėms S. B. ir J. K., iš viso 768 Lt, kiekvienai po 384 Lt žyminio mokesčio, sumažinti iki 512 (penkių šimtų dvylikos) Lt, ir priteisti ieškovėms S. B. ir J. K. iš atsakovų J. B. Ž., A. P., A. K., V. S., A. M., J. Ž., A. Š., R. G. po 64 (šešiasdešimt keturis) Lt, kiekvienai po 256 (du šimtus penkiasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.
66Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
67Priteisti ieškovei J. K. iš kasatorių J. Ž., J. Š., A. Š., L. G., A. M., R. M., J. B. Ž., V. S., V. S., A. K., P. K., V. P., A. P. po 35 (trisdešimt penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
68Priteisti valstybei iš kasatorių J. Ž., J. Š., A. Š., L. G., A. M., R. M., J. B. Ž., V. S., V. S., A. K., P. K., V. P., A. P. po 23,19 Lt (dvidešimt tris Lt 19 ct), o iš ieškovių S. B. ir J. K. – po 75,38 Lt (septyniasdešimt penkis Lt 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
69Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.