Byla e2A-174-796/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo pagal ieškovų S. L. ir I. L. patikslintą ieškinį atsakovėms L. L. ir A. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, statybas leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčių sutikimo, įpareigojimų nustatymo, piniginių lėšų priteisimo ir atsakovų L. L. ir A. L. patikslintą priešieškinį ieškovams S. L. ir I. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo, teismo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčių sutikimo, įpareigojimų nustatymo bei lėšų priteisimo. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog jie ir atsakovės yra 0,1396 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), taip pat šiame sklype esančio gyvenamojo namo, garažo, tvarto, ūkinio pastato, šiltnamio ir kitų kiemo statinių (tvoros, šulinio) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį žemės sklypo ir visų jame esančių statinių, tai yra 1/2 dalis viso nekilnojamojo turto, o likusi turto dalis nuosavybės teise šiuo metu priklauso atsakovėms. 2009 m. gruodžio 14 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta naudojimosi statiniais tvarka, o 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tačiau tarp bendraturčių nuolat kyla nesutarimų dėl bendro turto valdymo ir naudojimo. UAB „K.“ atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad namo plotas yra ne 204,46 kv. m, o 214,18 kv. m, tačiau atsakovės nepagrįstai nesutinka su patikslintais duomenimis. Be to, atsakovės nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą pagal ieškovų pateiktą techninį projektą. Bylos nagrinėjimo metu dalies reikalavimų ieškovai atsisakė, dėl dalies reikalavimų šalys sudarė taikos sutartis. Ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė atidalyti minėto gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis suformuojant 2 atskirus butus, t. y. butas Nr. 1, plane pažymėtas indeksais: 1-7 (3,39 kv. m), 1-6 (25,09 kv. m), 1-5 (13,33 kv. m), 1-4 (16,40 kv. m), R-3 (32,44 kv. m), R-2 (13,21 kv. m), taip pat įėjimas į rūsio patalpas R-7 (4,74 kv. m) – pagal UAB „K.“ parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ( - )“ 2015 m. techninį projektą atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams S. L. ir I. L., iš viso – 108,60 kv. m; o Butas Nr. 2 plane pažymėtas indeksais: R-1 (24,03 kv. m), R-5 (3,63 kv. m), R-6 (2,93 kv. m), R-4 (12,66 kv. m), R-8 (3,60 kv. m), 1-1 (5,00 kv. m), 1-2 (11,60 kv. m), 1-3 (11,42 kv. m), 1-8 (1,72 kv. m), 1-9 (1,52 kv. m), 1-10 (9,18 kv. m), 1-11 (8,90 kv. m), 1-12 (9,39 kv. m) atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovėms L. L. ir A. L., iš viso – 105,58 kv. m. Taip pat prašė priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovės atsiliepimais į ieškinį bei patikslintus ieškinius su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
  3. Atsakovės pateikė priešieškinį bei patikslintus priešieškinius ieškovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir turto atidalijimo. Nurodė, kad būtina pakeisti 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką, nustatant ją pagal A. P. individualios įmonės 2016 m. vasario 11 d. parengtą žemės sklypo planą. Taip pat prašė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančius įregistruotus 1999 m. gruodžio 30 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, t. y. atidalyti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ), atidalijant S. L. ir I. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato dalį, susidedančią iš patalpų, 1999 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais 1-7 (3,92 kv. m), 1-6 (10,22 kv. m), 1-5 (14,66 kv. m), 1-4 (30,14 kv. m), R-3 (30,72 kv. m), R-2 (13,28 kv. m), iš viso 102,94 kv. m; o L. L. ir A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalijant pastato dalį, susidedančią iš patalpų, 1999 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais R-l (22,01 kv. m), R-5 (4,64 kv. m), R-6 (2,88 kv. m), R-4 (12,24 kv. m), 1-1 (5,19 kv. m), 1-2 (11,84 kv. m), 1-3 (10,94 kv. m), 1-8 (1,60 kv. m), 1-9 (1,68 kv. m), 1-10 (9,15 kv. m), 1-11 (9,80 kv. m), 1-12 (9,55 kv. m), iš viso 101,52 kv. m. Taip pat prašė priteisti iš ieškovų solidariai visas atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimais į priešieškinį ir patikslintus priešieškinius ieškovai nesutiko su atsakovių reikalavimais, prašė juos atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė atidalyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du atskirus butus, t. y.: 1) Butas Nr. 1, plane pažymėtas indeksais: 1-7 (3,39 kv. m), 1-6 (25,09 kv. m), 1-5 (13,33 kv. m), 1-4 (16,40 kv. m), R-3 (32,44 kv. m), R-2 (13,21 kv. m), taip pat įėjimas į rūsio patalpas R-7 (4,74 kv. m) – pagal UAB „K.“ parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ( - )“ 2015 m. techninį projektą atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams S. L. ir I. L.. Iš viso – 108,60 kv. m; 2) Butas Nr. 2, plane pažymėtas indeksais: R-1 (24,03 kv. m), R-5 (3,63 kv. m), R-6 (2,93 kv. m), R-4 (12,66 kv. m), R-8 (3,60 kv.m.), 1-1 (5,00 kv. m), 1-2 (11,60 kv. m), 1-3 (11,42 kv. m), 1-8 (1,72 kv. m), 1-9 (1,52 kv. m), 1-10 (9,18 kv. m), 1-11 (8,90 kv. m), 1-12 (9,39 kv. m), atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovėms L. L. ir A. L.. Iš viso – 105,58 kv. m. Taip pat priteisė solidariai iš atsakovių L. L. ir A. L. 4383,28 Eur (383,28 Eur žyminio mokesčio ir 4000 Eur teisinės pagalbos išlaidų) bylinėjimosi išlaidų ieškovų S. L. ir I. L. naudai, mokėjimą išdėstant per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagrindiniai teismo motyvai:
    1. Ieškovai prašė atidalyti gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis, suformuojant du atskirus butus, pagal UAB „K.“ parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ( - )“ 2015 m. techninį projektą. Atsakovės nesutiko, kad atidalijimas būtų vykdomas pagal UAB „K.“ parengtą techninį projektą, prašė atidalyti pastatą – gyvenamąjį namą, remiantis 1999 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų bylos medžiaga. Ginčas yra iškilęs dėl to, pagal kurį projektą gyvenamojo namo atidalijimas turėtų būti įregistruotas.
    2. Nagrinėjamoje byloje teismas reikšmingu laikė tai, kad atsakovės 2017 m. rugsėjo 15 d. Kretingos rajono apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi davė visus sutikimus ieškovams įregistruoti patikslintus gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), kadastrinius matavimus pagal UAB „K.“ sudarytas ir parengtas kadastrinių matavimų bylas. Teismas konstatavo, jog ir gyvenamojo namo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus butus, turėtų būti įregistruotas pagal UAB „K.“ parengtą projektą.
    3. Teismas pažymėjo, jog atsakovių siūlomas atidalijimas pagal senus kadastrinių matavimų duomenis, kuriuose nėra numatyta faktiškai esanti patalpa R-7, negali būti tenkinamas.
    4. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad turtas gali būti padalijamas pagal ieškovų pateiktą projektą, nes atitinka interesų derinimo, proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, geriausiai apgina bendraturčių teises ir nepaneigia nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.
    5. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu įregistruota naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarka buvo nustatyta 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-474/2012, ši tvarka 2013 m. sausio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista.
    6. Nors atsakovės nurodė, kad susiduria su pasunkintu įvažiavimu į vidinį kiemą, kurio plotis yra 3,5 metro, siūlė įvažiavimą „užapvalinti“, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. pagal teismo patvirtintą naudojimosi tvarką tiek ieškovai, tiek atsakovės sėkmingai įvažiuodavo į vidinį kiemą ir ginčo tarp šalių nebuvo. Todėl teismas pripažino, kad atsakovių argumentai dėl įvažiavimo „užapvalinimo” nepagrindžia būtinumo keisti teismo patvirtintą ir nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.
    7. Atsakovės taip pat nurodė, kad pagal faktinę dabartinę padėtį sunkioji technika negalėtų privažiuoti prie drenažinio šulinio, tačiau šiuos atsakovių argumentus paneigia byloje esantys duomenys apie tai, kad šulinys yra skirtas gėlo vandens surinkimui, jis šiuo metu yra visiškai nereikalingas ir nenaudojamas objektas, kadangi tiek ieškovai, tiek atsakovai turi įsirengę centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemą. Be to, vanduo, jei būtų toks poreikis, paprastai išsiurbiamas žarna, o ne kibirais, todėl sunkiajai technikai nereikia privažiuoti prie pat šulinio.
    8. Atsakovės taip pat nurodė, kad pagal faktinę dabartinę padėtį neturi galimybių atsigabenti kietojo kuro namo šildymui, tačiau šiuos atsakovių argumentus paneigia byloje esantys duomenys apie tai, kad jau daugelį metų nebenaudojamas namo šildymas kietu kuru. Ateityje atsiradus būtinybei vėl naudoti kieto kuro šildymą, kuras vieną/du kartus per metus šildymo sezonui gali būti privežtas / atvežtas ir dabartiniu naudojamu įvažiavimu, tam nereikia keisti naudojimosi tvarkos, ardyti ieškovo tvoros.
    9. Atsakovės nurodė, kad naudojimosi sklypu tvarką keisti reikia ir dėl to, kad ieškovai prašė leidimo įteisinti įėjimą į rūsį, o šis įėjimas užima žemės sklypo dalį, numatytą apėjimui apie pastatą. Tačiau nustatyta, kad įėjimą į rūsio patalpas R-3 padarė ne ieškovai, o jų tėvas R. L., t. y. įėjimo į rūsio patalpas įrengimo faktas egzistavo iki priimant 2012 m. teismo sprendimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovės buvo įpareigotos ieškovams duoti sutikimą įrengti įėjimą į rūsio patalpą R-3. Įėjimui į rūsio R-3 patalpą buvo suformuota papildoma patalpa R-7, kurios į bendro naudojimo žemę (žemės juosta apėjimui apie namą) patenkanti dalis uždengta gelžbetonio plokšte, o kita dalis, t. y. laiptai, yra ieškovų žemės dalyje. Šalys patvirtino, kad sudarydamos taikos sutartį analizavo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis atsakovės turės faktinę galimybę apeiti namą. Įėjimas į rūsio patalpas uždengtas betonine plokšte, ja galima vaikščioti. Ieškovai į bylą pateikė 2015 m. birželio 22 d. UAB „U.“ rūsio tambūro perdangos techninės būklės įvertinimo aktą Nr. 15/03-UD, kuriame pateikta išvada, kad rūsio tambūro perdangos gelžbetoninės plokštės stipris ir standumas tenkina normatyvinių dokumentų reikalavimus, todėl jos eksploatacija nekelia pavojaus namo gyventojams.
    10. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš visų atsakovių nurodytų aplinkybių vienintelė, kuri atsirado po 2012 m. birželio 28 d., – tai ūkinių pastatų atidalijimas. Tačiau aplinkybė, kad žemė po atidalytais ūkiniais pastatais yra palikta bendram naudojimui, yra formali, nes akivaizdu, kad ji negali būti šalių realiai naudojama kitaip, kaip tik statiniams stovėti, ir dėl jos naudojimo ginčų kilti negali, t. y. nė viena iš šalių negali realiai pretenduoti į naudojimąsi po kitai šaliai priklausančiu pastatu esančia žeme. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-474/2012 nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
    11. Kadangi ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas, teismas išsprendė ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. O kadangi atsakovių patikslintas priešieškinis atmestas, bylinėjimosi išlaidos atsakovėms neatlygintos.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovės L. L. ir A. L. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovių priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti atsakovėms iš ieškovų visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
    1. Vienintelis tarp šalių kilęs ginčas – dokumentas, kurio pagrindu turėtų būti atliktas atidalijimas. Atsakovės nesutinka, kad gyvenamojo namo atidalijimas būtų vykdomas pagal UAB „K.“ parengtą techninį projektą.
    2. Pažymi, jog teismas nepagrįstai sutapatino 2015 m. UAB „K.“ rengtą techninį projektą, pagal kurį ieškovai prašė atidalyti gyvenamąjį namą, su tos pačios įmonės 2015 m. liepos 7 d. rengta kadastrinių matavimų byla, pagal kurią šalys taikos sutartimi sutarė patikslinti gyvenamojo namo kadastrinius duomenis. Ieškovai ieškinio reikalavimą atidalyti gyvenamąjį namą formulavo aiškiai jį siedami būtent su techniniu projektu, o ne su kadastrinių matavimų byla.
    3. Nors šalys taikos sutartimi sutarė patikslinti gyvenamojo namo kadastrinius duomenis pagal UAB „K.“ 2015 m. liepos 7 d. rengtos kadastrinių matavimų bylos duomenis, tačiau tai nepanaikino oficialių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų gyvenamojo namo 1999 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų duomenų.
    4. Pažymi, jog teismo nurodoma R-7 patalpa yra įėjimas į rūsio patalpas, kuriam įrengti leidimą atsakovės davė šioje byloje patvirtinta taikos sutartimi. Ši patalpa negali būti laikoma dalytina patalpa, nes ji priklauso ieškovams. Todėl gyvenamojo namo atidalijimui visiškai neturi reikšmės, ar minėta patalpa nurodoma kaip dalintina, ar ne.
    5. Pažymi, jog teismo nurodoma R-7 patalpa yra įėjimas į rūsio patalpas, kuriam įrengti leidimą atsakovės davė šioje byloje patvirtinta taikos sutartimi. Ši patalpa negali būti laikoma dalytina patalpa, nes ji priklauso ieškovams. Todėl gyvenamojo namo atidalijimui visiškai neturi reikšmės, ar minėta patalpa nurodoma kaip dalytina, ar ne.
    6. Nesupranta, kodėl teismas jokio ryšio su atidalijimu neturinčiam techniniam projektui suteikė prioritetą prieš oficialius Nekilnojamojo turto registre įregistruotus daikto kadastrinius duomenis.
    7. Pažymi, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardyti patalpų indeksai ir plotai neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo patalpų indeksų ir plotų.
    8. Mano, jog teismas galėjo pasiūlyti ieškovams tikslinti ieškinį ir suformuluoti reikalavimą dėl atidalijimo pagal 2015 m. liepos 7 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, dėl kurių šalys sutarė taikos sutartimi.
    9. Atsakovės prašė pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi faktinis naudojimasis parodė, jog nustatyta naudojimosi tvarka yra nepatogi, netinkama naudoti sklypą pagal paskirtį, be to, pasikeitė faktinė ir teisinė padėtis sklype.
    10. Dėl suformuoto įvažiavimo yra sudėtinga automobiliu įvažiuoti į kiemą, privažiuoti prie pagalbinių pastatų. Dėl šios priežasties į kiemą važiuojančio automobilio dalys faktiškai juda atsakovei A. L. priskirta naudotis žemės sklypo dalimi. Tokia padėtis yra neteisinga ir nesąžininga atsakovės A. L. atžvilgiu, todėl atsakovės prašė šiek tiek nežymiai pasukti įvažiavimą, užapvalinant jo statų kampą.
    11. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal vakarinę sklypo ribą buvo paliktas siauras keliukas iki gyvenamojo namo, kad būtų galimybė su specialia technika privažiuoti prie sklypo vakaruose ties gyvenamuoju pastatu esančio drenažinio šulinio. Nesutinka su teismo išvada, kad šulinys skirtas gėlo vandens surinkimui.
    12. Teismo teiginiai, jog daugelį metų namas kietu kuru nešildomas, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Gyvenamojo namo rūsio patalpoje yra atsakovių patalpoms šildyti skirtas kieto kuro katilas, o kitoje šis kietas kuras laikomas. Dėl neracionalaus privažiavimo kietąjį kurą tenka nešti į patalpas rankomis.
    13. Teismas nepagrįstai teigia, kad įėjimas į rūsį jau buvo tuo metu, kai 2012 m. buvo nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Minėtu 2012 m. teismo sprendimu tik buvo leidžiama ieškovams pagal pateiktą projektinį pasiūlymą įrengti įėjimą į rūsį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įėjimo į rūsį stogas nėra pritaikytas patogiam palipimui ir saugiam praėjimui. Tai yra perdangos blokas, kuris nėra apdirbtas, neįrengta jokių palipimui reikalingų laiptų. Be to, įrengus patekimui į rūsį patalpą R-7, ši patalpa užėmė bendro naudojimo žemę, todėl tai neteisinga ir nesąžininga atsakovių atžvilgiu. Paliekant esamą apėjimą, atsakovės apėjimui turės naudotis siauru praėjimu.
    14. Atidalijus pagalbinius pastatus, atsakovei L. L. atiteko tvartas, ieškovams – garažas ir ūkinis pastatas. Atsakovės prašė žemę po statiniais paskirstyti taip, kad kiekvienam bendraturčiui būtų priskirta naudotis žemė po jam atidalytu statiniu. Nesutinka, kad ši aplinkybė yra nereikšminga ir nesudaranti pagrindo keisti naudojimosi sklypu tvarką, nes skiriasi šalims atidalytų pastatų užstatymo plotai, atsakovė L. L. nepagrįstai įpareigojama turėti daugiau bendro naudojimo žemės nei jai priklauso atidalyto ūkinio pastato. Be to, atidalijus pastatus, tačiau palikus žemę po jais bendram naudojimui, šalys ir toliau verčiamos derinti tarpusavyje sprendimus, susijusius su joms atidalytu turtu, nes bet koks statybos teisės įgyvendinimas dėl šių statinių reikalaus žemės bendranaudotojų sutikimo.
    15. Atsakovės taip pat nesutinka su teismo sprendimu skirstant bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad dalis atsakovių priešieškiniu reikštų reikalavimų buvo patenkinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu, kuris iš dalies yra paliktas nepakeistas ir galioja. Taip pat teismas neatsižvelgė, jog dėl dalies reikalavimų buvo sudarytos taikos sutartys, kai kurių reikalavimų ieškovai atsisakė. Mano, jog dėl proceso kalti yra ieškovai, o ne atsakovės, nes ieškovai reiškė reikalavimus, dėl kurių ginčo iš esmės nekilo, be to, didesnė dalis bylos, kurioje kilo ginčas, buvo išspręsta būtent atsakovių naudai.
  2. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovų ieškovams priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai motyvai:
    1. Pačios atsakovės taikos sutartimi davė sutikimą įregistruoti naujus 2015 m. liepos 7 d. kadastrinius matavimus, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovų patikslintą reikalavimą dėl atidalijimo būtent pagal 2015 m. techninį projektą, kuriame yra pavaizduotos visos ieškovams ir atsakovėms priklausančios patalpos, įskaitant ir patalpą R-7.
    2. Iš visų aplinkybių, kuriomis remdamos atsakovės prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tik vienintelė – ūkinių pastatų atidalijimas – atsirado po Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo. Tačiau aplinkybė, kad žemė po atidalytais ūkiniais pastatais yra palikta bendram naudojimui, nesudaro pagrindo keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes žemė po atidalytais statiniais negali būti šalių naudojama kitaip, kaip tik statiniams stovėti. Be to, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas nereiškia bendrosios dalinės nuosavybės statuso pakeitimo į asmeninę nuosavybę, todėl nepagrįstas apeliančių motyvas, kad po atidalytais ūkiniais pastatais palikus žemę bendram naudojimui jos ir toliau privalės derinti tarpusavyje sprendimus su žemės bendraturčiais.
    3. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas bylą vilkinusioms atsakovėms ir taip padarė nuolaidų sumažindamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir dar ją savo iniciatyva išdėstydamas pusei metų.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl dokumento, kurio pagrindu turėtų būti atidalytas ieškovams ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis ( - ). Taip pat atsakovės nesutinka su teismo sprendimu nekeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarkos. Taip pat keliamas ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

14Dėl pastato – gyvenamojo namo – patalpų atidalijimo

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
  2. Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu gyvenamojo namo, esančio ( - ), atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės atlikti remiantis ieškovų pateiktu UAB „K.“ parengtu „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ( - )“ 2015 m. techniniu projektu. Kaip ir patikslintame priešieškinyje, taip ir apeliaciniame skunde atsakovės reikalauja, kad gyvenamojo namo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atliktas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotus 1999 m. gruodžio 30 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis. Tačiau toks atsakovių reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas.
  3. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors ieškovai teismo prašė gyvenamojo namo atidalijimą atlikti pagal UAB „K.“ 2015 m. techninį projektą, tačiau jie nurodė ne minėtame techniniame projekte esančius patalpų indeksus ir plotus, o Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, sudarytoje pagal 2015 m. liepos 7 d. kadastrinius matavimus, patalpų indeksus ir plotus. Kadangi ieškovai konkrečiai įvardijo, kokių plotų patalpas siekia atsidalyti, o jos visiškai sutampa su Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos 2015 m. liepos 7 d. duomenimis, teisėjų kolegija mano, jog ieškovai suklydo nurodydami akto, kurio pagrindu siekia atidalijimo, pavadinimą, ir nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog ieškovai ieškinio reikalavimą atidalyti gyvenamąjį namą siejo tik su techniniu projektu, o ne su kadastrinių matavimų byla.
  4. Atsakovės 2017 m. rugsėjo 15 d. Kretingos rajono apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi davė visus sutikimus ieškovams įregistruoti patikslintus gyvenamojo namo, esančio ( - ), kadastrinius matavimus pagal 2015 m. liepos 7 d. UAB „K.“ sudarytą ir parengtą kadastrinių matavimų bylą, bendras plotas – 214,18 kv. m.
  5. 2018 m. kovo 13 d. Klaipėdos apygardos teismui ieškovų atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas pateikė Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, jog 2018 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti patikslinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastriniai matavimai pagal 2015 m. liepos 7 d. UAB „K.“ sudarytą ir parengtą kadastrinių matavimų bylą, bendras pastato – gyvenamojo namo – plotas yra 214,18 kv. m. Taigi 1999 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų duomenys, kuriais remdamosi atsakovės siekia gyvenamojo namo atidalijimo, nebegalioja, juos pakeitė 2018 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2015 m. liepos 7 d. kadastrinių matavimų duomenys. Todėl atsakovių reikalavimas gyvenamojo namo atidalijimą atlikti remiantis 1999 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų duomenimis yra teisiškai nepagrįstas.
  6. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu šalys taip pat pateikė specialistų parengtus pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų atidalijimo projektus. Ieškovų pateiktas VĮ Registrų centro specialisčių – vyresniosios registratorės G. D. parengtas ir 2-os registro grupės vedėjos- juriskonsultės 2018 m. balandžio 3 d. patikrintas – Pastato patalpų padalinimo projektas buvo parengtas pagal šiuo metu galiojančius, 2018 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus 2015 m. liepos 7 d. kadastrinius matavimus, atidalytas bendro 214,18 kv. m ploto pastatas – gyvenamasis namas, įskaitant ir patalpą R-7. Tuo tarpu atsakovių pateikta 2018 m. UAB „P.“ gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, ( - ), atidalijmo schema parengta pagal 1999 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų duomenis, kadangi bendras atidalytų patalpų plotas – 204,46 kv. m. Kaip matyti, atsakovių pateikta gyvenamojo namo atidalijimo schema buvo parengta pagal nebegaliojančius kadastro duomenis, todėl remtis ja atidalijant gyvenamąjį namą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors atsakovės teigia nesant ginčo tarp šalių dėl faktiškai naudojamų patalpų ir jų plotų, jos davė sutikimą ieškovams įregistruoti patikslintus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal 2015 m. liepos 7 d. UAB „K.“ sudarytą ir parengtą kadastrinių matavimų bylą, toks jų sutikimas patvirtintas teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. patvirtinta taikos sutartimi, 2015 m. liepos 7 d. kadastrinių matavimų duomenys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2018 m. kovo 12 d., tačiau atsakovės vis tiek šiais kadastrinių matavimų duomenimis nesivadovauja. Toks jų elgesys prieštarauja jų pačių laisva valia duotam sutikimui įregistruoti patikslintus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus.
  7. Be to, kaip matyti iš atsakovių pateiktos 2018 m. parengtos atidalijimo schemos, joje nėra įėjimo į rūsį patalpos R-7. Anot apeliančių, gyvenamojo namo atidalijimui visiškai neturi reikšmės, ar minėta patalpa nurodoma kaip dalytina, ar ne. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog patalpa R-7 nenurodoma galėtų būti tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, o ne sprendžiant klausimą dėl patalpų atidalijimo.
  8. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nors ir nurodė rezoliucinėje dalyje, kad atidalijama pagal UAB „K.“ 2015 m. techninį projektą, tačiau atidalijamos patalpos (įskaitant patalpą R-7), jų plotai ir indeksai buvo nurodyti pagal 2015 m. liepos 7 d. kadastrinių matavimų duomenis, kurie šiuo metu jau yra įregistruoti ir galiojantys. Taigi, ginčijamas sprendimas iš esmės yra teisingas ir pagrįstas, tik suklysta nurodant, kokiu aktu vadovaujamasi atidalijant patalpas. Kadangi ieškovai apeliacinės instancijos teisme pateikė VĮ Registrų centro specialistų parengtą ir 2018 m. balandžio 3 d. pasirašytą pastato patalpų padalijimo projektą, tikslintina skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis dėl akto, kurio pagrindu atidalijamas gyvenamasis namas, esantis ( - ), nurodant, kad atidalijimas vykdomas ne pagal UAB „K.“ parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ( - )“ 2015 m. techninį projektą, o pagal 2018 m. balandžio 3 d. VĮ Registrų centro parengtą Pastato patalpų padalinimo projektą, kadangi bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir šiuos kadastrinius matavimus įregistravus Nekilnojamojo turto registre jie tapo oficialūs ir sprendžiant klausimą dėl atidalijimo turi būti vadovaujamasi jais.
  9. Kadangi bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčas dėl atidalijamų patalpų, dėl galimybės atidalyti patalpas, o kilo ginčas tik dėl to, kokiais kadastriniais matavimais turi būti vadovaujamasi sprendžiant atidalijimo klausimą, šiam klausimui išsisprendus (dėl patikslintų 2015-07-07 kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo, šalys susitarė taikos sutartimi, ir 2018-03-12 jie yra įregistruoti) teismas nesutinka su atsakovių procesiniuose dokumentuose dėstoma nuomone, jog apeliacinės instancijos teismas neturi teisės priimti procesinio sprendimo pagal naujas faktines aplinkybes.
  10. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas dėl pastato – gyvenamojo namo – atidalijimo priėmė iš esmės teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 dalis). Rezoliucinė dalis tikslintina tik dėl akto, kurio pagrindu atidalijamas pastatas, tačiau nekeičiant ir paliekant pirmosios instancijos teismo nurodytus atidalijamų patalpų plotus ir indeksus.

15Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

  1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčių bendrai valdomo žemės sklypo, esančio ( - ), teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Tačiau teismo sprendimu jau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).
  2. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006) ir kiti. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).
  3. 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarka. Atsakovės siekia pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką motyvuodamos tuo, jog sudėtinga su automobiliu įvažiuoti į kiemą, apribotos galimybės specialiai technikai privažiuoti prie sklypo vakaruose ties gyvenamuoju pastatu esančio drenažinio šulinio, atvežti kietąjį kurą, įrengtas įėjimas į rūsį trukdo patogiam apėjimui aplink namą. Be to, buvo atidalyti pagalbiniai statiniai, dėl to, atsakovių nuomone, tikslinga žemę po statiniais paskirstyti taip, kad kiekvienam bendraturčiui būtų priskirta naudotis žemė po jam atidalytu statiniu.
  4. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, išskyrus vieną aplinkybę – pagalbinių pastatų atidalijimą, visos kitos egzistavo ir atsakovėms buvo žinomos iki 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančio ( - ), tvarka. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir šalims turi res judicata galią. Atsakovės, siekdamos pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalėjo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką, tačiau jos naudojimosi tvarką siekia pakeisti dėl joms kylančių nepatogumų, kurių ieškovams nekyla ir jie sugeba žemės sklypu naudotis tokia tvarka, kokia ir nustatyta 2012 m. birželio 28 d. teismo sprendimu. Priimant 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovėms buvo žinoma, kad joms teks naudotis automobiliais, kad gali kilti poreikis specialiai technikai privažiuoti arčiau namo, šios aplinkybės nėra naujos, nėra duomenų, kad kietojo kuro katilas ir drenažinis šulinys, kuriais apeliuoja atsakovės, atsirado jau po 2012 m. birželio 28 d. Nėra duomenų, kad palikto įvažiavimo (t. 3, b. l. 183) nepakaktų specialiam transportui pasiekti (nebūtinai privažiuojant) drenažinį šulinį. Taip pat pažymėtina, jog iš Žemės sklypo plano (t. 5, b. l. 95), parengto A. P. IĮ 2016 m. vasario 11 d., matyti, jog sklypo vakarinėje dalyje yra nustatytas kelio servitutas, dėl to atsakovės galėtų apsvarstyti galimybę juo naudotis, specialia technika siekiant privažiuoti arčiau vakarinės namo dalies. Atsakovėms taip pat buvo žinoma, kad joms nustatytas įpareigojimas duoti sutikimą ieškovams įrengti naują įėjimą į rūsio patalpą. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „U.“ rūsio tambūro perdangos techninės būklės įvertinimo akto (t. 5, b. l. 109–111), pats įėjimas į rūsį ir laiptai nėra įrengti prie pat gyvenamojo namo, tik rūsio tambūro perdangos gelžbetoninė plokštė ribojasi su namu. Tačiau pateikta išvada, jog rūsio tambūro perdangos gelžbetoninės plokštės eksploatavimas nekelia pavojaus namo gyventojams. Dėl to atsakovės gali saugiai naudotis apėjimu aplink namą, keisti dėl to teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovų ir atsakovių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovės davė visus sutikimus ieškovams gauti statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus suformuoti įėjimui į rūsio patalpą, šiuo tikslu suformuojant naują patalpą R-7.
  5. Vienintelė atsakovių nurodoma aplinkybė – pagalbinių namų atidalijimas – atsirado jau po 2012 m. birželio 28 d. teismo sprendimo, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis faktas nesuteikia pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovės nurodo, jog atsakovė L. L. nepagrįstai įpareigojama turėti daugiau bendro naudojimo žemės nei jai priklauso atidalyto ūkinio pastato, be to, palikus žemę bendram naudojimui, šalys ir toliau verčiamos derinti tarpusavyje sprendimus, susijusius su nuosavybės teisės įgyvendinimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu ir būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kaip to prašo atsakovės, atskiri nuosavybės teisės objektai nebūtų suformuoti ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigtų. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turėtų teisę į visą žemės sklypą, jį valdyti ir juo naudotis reikėtų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis).
  6. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių aplinkybių, kurios rodytų objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas materialiosios teisės normas ir, nenustatęs objektyvaus būtinumo keisti teismo sprendimu nustatytos naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos, pagrįstai šį atsakovių reikalavimą atmetė.

16Dėl bylinėjimo išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Patikslintą ieškinį tenkinus, ieškovams buvo priteista iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos, o bylinėjimosi išlaidos atsakovėms neatlygintos, nes patikslintas priešieškinis atmestas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovės nesutinka, nes paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog dalis atsakovių priešieškiniu reikštų reikalavimų buvo patenkinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimu, kuris iš dalies yra paliktas nepakeistas ir galioja, dėl dalies reikalavimų buvo sudarytos taikos sutartys, o kai kurių reikalavimų ieškovai atsisakė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
  2. Nustatyta, jog ginčas teisme tarp šalių prasidėjo 2014 m. lapkričio 11 d., kai ieškovai pateikė ieškinį teismui. Byloje taip pat buvo teikiami ieškovų patikslinti ieškiniai bei atsakovių priešieškinis ir patikslinti priešieškiniai. Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2016 m. spalio 31 d. buvo priimtas teismo sprendimas. Nors minėtas sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi iš dalies buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, dalis teismo sprendimo, kuria buvo tenkinti trys atsakovių reikalavimai (dėl ūkinių pastatų atidalijimo, dėl leidimo atsakovėms įrengti atskirą elektros naudojimo apskaitą bei elektros energijos galios padalijimo) liko nepakeista ir yra galiojanti. Atsižvelgiant į tai, atsakovių reikalavimas priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas.
  3. Nustatyta, jog ieškovai patikslintu ieškiniu, pareikštu iki 2016 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo, bei patikslintu ieškiniu, pareikštu iki skundžiamo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo priėmimo, iš viso reiškė 9 skirtingus reikalavimus, t. y.:
  1. Nustatyti, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 209,39 kv. m (2016 m. spalio 31 d. sprendimu reikalavimas atmestas, ši sprendimo dalis galiojanti, vadinasi, tenkinta 0 proc.);
  2. Leisti be atsakovių sutikimo VĮ Registrų centrui pateikti patikslintus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus (ginčas užbaigtas ieškovų naudai taikos sutartimi, 2017 m. rugsėjo 15 d. patvirtinta teismo, vadinasi, tenkinta 100 proc.);
  3. Atidalyti gyvenamąjį namą pagal ieškovų reikalavimus (reikalavimas tenkintas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, šia nutartimi paliekamas galioti, vadinasi, tenkinta 100 proc.);
  4. Nustatyti pagalbinių pastatų naudojimosi tvarką (2016 m. spalio 31 d. sprendimu reikalavimas atmestas, ši sprendimo dalis galiojanti, vadinasi, tenkinta 0 proc.);
  5. Sumokėjus įmoką už savavališkai pastatytos tvoros įteisinimą, leisti gauti iš savivaldybės administracijos be atsakovių sutikimo statybas leidžiantį dokumentą (2016 m. spalio 31 d. sprendimu reikalavimas atmestas, ši sprendimo dalis galiojanti, vadinasi, tenkinta 0 proc.);
  6. Leisti be atsakovių sutikimo VĮ Registrų centrui pateikti patikslintus žemės sklypo kadastrinius matavimus (ginčas užbaigtas ieškovų naudai taikos sutartimi, 2017 m. rugsėjo 15 d. patvirtinta teismo, vadinasi, tenkinta 100 proc.);
  7. Įpareigoti atsakoves įsirengti atskirą elektros apskaitą (2016 m. spalio 31 d. sprendimu reikalavimas atmestas, ši sprendimo dalis galiojanti, vadinasi, tenkinta 0 proc.);
  8. Priteisti iš atsakovių 372,04 Eur už statybos darbus gyvenamajame name (ieškovai šio reikalavimo atsisakė, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi byla dėl šios dalies nutraukta. Kadangi ieškovai savo valia atsisakė šio reikalavimo, o ne dėl to, kad atsakovės jį būtų įvykdžiusios, vadinasi, tenkinta 0 proc.);
  9. Priteisti iš atsakovių 1541,84 Eur už atliktus matavimus (ieškovai šio reikalavimo atsisakė, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi byla dėl šios dalies nutraukta. Kadangi ieškovai savo valia atsisakė šio reikalavimo, o ne dėl to, kad atsakovės jį būtų įvykdžiusios, vadinasi, tenkinta 0 proc.).
  1. Konstatuotina, kad teismas tenkino 33,33 proc. ieškovų reikalavimų.
  2. Nustatyta, kad atsakovės patikslintu priešieškiniu, pareikštu iki 2016 m. spalio 31 d. sprendimo priėmimo, bei patikslintu priešieškiniu, pareikštu iki skundžiamo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo priėmimo, iš viso reiškė 5 skirtingus reikalavimus, t. y.:
  1. Atidalyti pagalbinius pastatus (2016 m. spalio 31 d. sprendimu reikalavimas tenkintas, ši sprendimo dalis galiojanti, vadinasi tenkinta 100 proc.);
  2. Pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką (reikalavimas atmestas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, šia nutartimi paliekamas galioti, vadinasi tenkinta 0 proc.);
  3. Leisti atsakovėms be ieškovų sutikimo įsirengti atskirą elektros energijos apskaitą (2016 m. spalio 31 d. sprendimu reikalavimas tenkintas, ši sprendimo dalis galiojanti, vadinasi, tenkinta 100 proc.);
  4. Padalyti gyvenamajam namui tiekiamos elektros energijos galią (2016 m. spalio 31 d. sprendimu reikalavimas tenkintas, ši sprendimo dalis galiojanti, vadinasi, tenkinta 100 proc.);
  5. Atidalyti gyvenamąjį namą pagal atsakovių reikalavimus (reikalavimas atmestas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, šia nutartimi paliekamas galioti, vadinasi, tenkinta 0 proc.).
  1. Konstatuotina, kad teismas tenkino 60 proc. atsakovių reikalavimų.
  2. Pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 36,67 proc. ieškovų reikalavimų (33,33 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 40 proc. (atmesta priešieškinio dalis) / 2).
  3. Iš viso patenkinta 63,33 proc. atsakovių reikalavimų (60 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 66,67 proc. (atmesta ieškinio dalis) / 2).
  4. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog ieškovai iki skundžiamo sprendimo priėmimo žyminio mokesčio iš viso sumokėjo 644 Eur (t. y. 172,03 Eur + 87,97 Eur + 384 Eur), o 118,01 Eur žyminio mokesčio jiems buvo grąžinta patvirtinant taikos sutartis bei bylą iš dalies grąžinant Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nagrinėti iš naujo (t. y. 62,55 Eur + 23,46 Eur + 16 + Eur + 16 Eur), vadinasi, jų išlaidos žyminiam mokesčiui – 525,99 Eur. Taip pat nustatyta, jog už advokatų teisinę pagalbą ieškovai sumokėjo iš viso 5600 Eur (t. y. 1600 Eur + 2000 Eur + 1000 Eur + 1000 Eur). Atsižvelgiant į teiktų ieškinių ir patikslintų ieškinių, atsiliepimų, teismo posėdžių skaičių, teikiamus įrodymus, proceso trukmę, taip pat įvertinus aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas protinga ir pagrįsta suma pripažino tik 4000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovai tokio teismo sprendimo neskundžia, su juo sutinka, apeliacinį skundą pateikė tik atsakovės, todėl nesunkinant jų padėties, pripažįstama, kad pagrįstos ieškovų išlaidos advokatų pagalbai yra 4000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovams iš atsakovių priteistina 1659,68 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (4525,99 Eur x 36,67 proc. / 100 proc.). Kadangi buvo du ieškovai ir dvi atsakovės, iš kiekvienos atsakovės kiekvienam ieškovui priteistina po 414,92 Eur.
  5. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovės iki skundžiamo sprendimo priėmimo žyminio mokesčio iš viso sumokėjo 186 Eur (t. y. 31 Eur + 31 Eur + 93 Eur + 31 Eur), o 12,37 Eur žyminio mokesčio joms buvo grąžinta patvirtinant taikos sutartį, vadinasi, jų išlaidos žyminiam mokesčiui – 173,63 Eur. Taip pat nustatyta, jog už advokato teisinę pagalbą atsakovės sumokėjo iš viso 1226,54 Eur, be to, turėjo 300 Eur išlaidas už Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, atsakovėms iš ieškovų priteistina 1076,72 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (1700,178 Eur x 63,33 proc. / 100 proc.). Kadangi buvo dvi atsakovės ir du ieškovai, iš kiekvieno ieškovo kiekvienai atsakovei priteistina po 269,18 Eur.
  6. Atlikus įskaitymus, iš kiekvienos atsakovės kiekvienam ieškovui priteistina po 145,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

17Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

  1. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
  2. Apeliaciniu skundu buvo reiškiami trys reikalavimai, t. y. dėl gyvenamojo namo atidalijimo pagal atsakovių projektą (atmesta), dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo (atmesta), dėl bylinėjimosi išlaidų (tenkinta). Vadinasi, tenkinta 33,33 proc. apeliacinio skundo. Remiantis bylos duomenimis, atsakovės už apeliacinį skundą sumokėjo 93 Eur. Kitų jų išlaidas patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Todėl kiekvienai atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistina po 7,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (93 Eur x 33,33 proc. / 100 proc. / 2 / 2).
  3. Ieškovai advokatui už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 700 Eur. Kadangi jų atsiliepimas tenkinamas 66,67 proc., kiekvienam ieškovui iš kiekvienos atsakovės priteistina po 116,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (700 Eur x 66,67 Eur / 100 proc. / 2 / 2).
  4. Atlikus įskaitymus, iš kiekvienos atsakovės kiekvienam ieškovui priteistina po 108,92 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl gyvenamojo namo atidalijimo patikslinti, o rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir išdėstyti taip:

20„patikslintą ieškinį tenkinti. Patikslintą priešieškinį atmesti.

21Atidalyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du atskirus butus pagal 2018 m. balandžio 3 d. VĮ Registrų centro parengtą Pastato patalpų padalijimo projektą, t. y.:

  1. Butas Nr. 1, plane pažymėtas indeksais: 1-7 (3,39 kv. m), 1-6 (25,09 kv. m), 1-5 (13,33 kv. m), 1-4 (16,40 kv. m), R-3 (32,44 kv. m), R-2 (13,21 kv. m), taip pat įėjimas į rūsio patalpas R-7 (4,74 kv. m) – atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams S. L. ir I. L.. Iš viso – 108,60 kv. m.
  2. Butas Nr. 2, plane pažymėtas indeksais: R-1 (24,03 kv. m), R-5 (3,63 kv. m), R-6 (2,93 kv. m), R-4 (12,66 kv. m), R-8 (3,60 kv. m), 1-1 (5,00 kv. m), 1-2 (11,60 kv. m), 1-3 (11,42 kv. m), 1-8 (1,72 kv. m), 1-9 (1,52 kv. m), 1-10 (9,18 kv. m), 1-11 (8,90 kv. m), 1-12 (9,39 kv. m) – atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovėms L. L. ir A. L.. Iš viso – 105,58 kv. m.

22Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovui S. L. 145,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

23Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovei I. L. 145,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

24Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovui S. L. 145,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

25Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovei I. L. 145,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

26Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovui S. L. 108,92 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

27Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovei I. L. 108,92 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

28Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovui S. L. 108,92 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

29Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovei I. L. 108,92 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

30Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Plungės apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d.... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovės L. L. ir A. L. prašo... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 14. Dėl pastato – gyvenamojo namo – patalpų atidalijimo
            15. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo
              16. Dėl bylinėjimo išlaidų pirmosios instancijos teisme
                17. Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo... 20. „patikslintą ieškinį tenkinti. Patikslintą priešieškinį atmesti.... 21. Atidalyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalis iš... 22. Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovui S. L. 145,74 Eur bylinėjimosi... 23. Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovei I. L. 145,74 Eur bylinėjimosi... 24. Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovui S. L. 145,74 Eur bylinėjimosi... 25. Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovei I. L. 145,74 Eur bylinėjimosi... 26. Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovui S. L. 108,92 Eur bylinėjimosi... 27. Priteisti iš atsakovės L. L. ieškovei I. L. 108,92 Eur bylinėjimosi... 28. Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovui S. L. 108,92 Eur bylinėjimosi... 29. Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovei I. L. 108,92 Eur bylinėjimosi... 30. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....