Byla 2A-1265/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-68-372/2014 pagal ieškovų V. B. , V. B. , V. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarei J. Š. , trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė BUAB „Videlena“, dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir kreditorinio reikalavimo pripažinimo įvykdytu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai V. B. , V. B. , V. S. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2008-10-07 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 332 606,34 Lt skolos, kilusios iš neapmokėto 2008-08-29 neprotestuotino paprastojo vekselio, išieškojimo vekselio turėtojo išieškotojo atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai, ir pripažinti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinius reikalavimus pagal debitorinę skolą ir šį vekselį visiškai įvykdytais, o taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė, kad UAB ,,Videlena“ su UAB ,,Hansa lizingas“ (toliau UAB „Swedbank lizingas“) 2002-05-02 sudarė faktoringo sutartį tam, kad UAB ,,Videlena“ atsiskaitytų su Prancūzijos firma Francodim už pateiktą produkciją. Pagal sutartį UAB ,,Videlena“ visiškai neatsiskaitė, todėl atsakovo reikalavimu UAB ,,Videlena“ šiam kreditoriui 2008-08-29 išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008-09-05 sumokėti 473 098,67 Lt, o ieškovai, kaip bendrovės akcininkai, už šią įmonę laidavo. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. pagal aukščiau minėtą vekselį 2008-10-07 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 332 606,34 Lt skolos su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuotinomis iki prievolės įvykdymo, išieškojimo iš skolininko UAB „Videlena“ bei laiduotojų V. B. , V. B. ir V. S. vekselio turėtojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą.

6Ieškovų teigimu, šis 2008-10-07 vykdomasis įrašas yra nepagrįstas ir neteisėtas, išduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nes vekselio mokėjimo terminas buvo 2008-09-05. Taip pat teigė, jog įrašo išdavimo metu trečiasis asmuo UAB „Videlena“ atsakovui buvo skolingas tik 213 938,57 Lt. Teikiant prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nebuvo įvykdyti įstatymų nustatyti reikalavimai, tai yra notaras nepareikalavo įrodymų apie tai, kokia vekselio dalis yra apmokėta, kokia reali skola buvo įrašo išdavimo dieną.

7Tvirtino, kad apie faktinį skolos dydį jie sužinojo tik 2009 metų rugsėjo mėnesį, gavę Lietuvos banko 2009-09-07 raštą ir priedą. Nurodė, kad BUAB ,,Videlena“ administratorius 2009-05-06 turto priėmimo-perdavimo aktais visus įrengimus, įsigytus už pasiskolintus pinigus pagal 3 lizingo sutartis, perdavė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, nors šios sutartys buvo visiškai įvykdytos. Todėl atsakovas 2009-05-18 patikslino savo kreditorinį reikalavimą, jį sumažino ir nurodė, kad nepadengta debitorinė skola yra 9 043,35 Lt, o skola pagal minėtą vekselį – 176 756,29 Lt, iš viso – 185 799,64 Lt. Ieškovai tvirtino, kad tokiu būdu sumažintas BUAB „Videlena“ turtas, skirtas visų kreditorių reikalavimams patenkinti.

8Teigė, kad skolininkas BUAB „Videlena“ yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Swedbank lizingas“, šio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje patvirtintas nepagrįstai, todėl vykdomasis įrašas laiduotojų atžvilgiu išduotas be pagrindo. Remdamiesi šiais argumentais, ieškovai prašė teismo pripažinti jų prievolę pagal vekselį įvykdyta.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovų V. B. , V. B. ir V. S. ieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2008-10-07 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 332 606,34 Lt skolos, kilusios iš neapmokėto 2008-08-29 neprotestuotino paprastojo vekselio, išieškojimo iš vekselio davėjo UAB „Videlena“ ir laiduotojų išieškotojo atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinius reikalavimus pagal debitorinę skolą ir įsiskolinimą pagal šį vekselį visiškai įvykdytais. Priteisė iš atsakovų UAB „Swedbank lizingas“ ir notarės J. Š. bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas, spręsdamas dėl ieškininio reikalavimo panaikinti notarės išduotą vykdomąjį įrašą, nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog vekselio turėtojas UAB ,,Swedbank lizingas” pateikė vekselį jo davėjai BUAB ,,Videlena” apmokėti kaip to reikalauja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnis. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodė, kad vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, ginčydamas vekselio turėtojo reikalavimo teises, gali gintis ta aplinkybe, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ar pateiktas apmokėti praleidus įstatyme nustatytus terminus (ĮPVĮ 40 str., 48 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad vekselio turėtojo prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo nėra jokių duomenų apie tai, kad per nustatytą terminą buvo kreiptasi į vekselio davėją BUAB ,,Videlena”, pareikalaujant apmokėti vekselį, notarei taip pat nebuvo pateikta jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų. Nustatė, jog vekselio turėtojas atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas” 2008 m. rugsėjo 8 d. įteikė pranešimus vekselio davėjui UAB „Videlena“ ir laiduotojams V. B. , V. B. ir V. S. per Lietuvos paštą ir taip informavo juos apie vekselio neapmokėjimą. Sprendė, kad tokiu būdu ĮPVĮ 47 straipsnio reikalavimai informuoti vekselio davėją bei jo laiduotojus apie vekselio neapmokėjimą buvo įvykdyti tinkamai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovai pagrįstai ginčija vykdomąjį įrašą būtent tuo pagrindu, jog jis buvo išduotas praleidus ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytus terminus, todėl vykdomąjį įrašą panaikino.

12Teismas, konstatavęs, jog atsakovas prarado teisę reikšti reikalavimus ieškovams kaip vekselio laiduotojams, atmetė ieškininį reikalavimą dėl prievolės pagal 2008-08-29 vekselį pripažinimo įvykdyta. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB ,,Videlena” nėra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, atsakovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, todėl jo teisėtumas šioje byloje negali būti ginčijamas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti paminėtą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą, priimti naują ir ieškinį atmesti, pritiesti bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigia, kad:

151. Teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir pažeidė CPK 12, 265 straipsnių reikalavimus, nes ieškovai neįrodinėjo fakto, kad vekselis jame nurodytu terminu nebuvo pateiktas apmokėti.

162. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti. Kaip matyti iš pateikto vekselio antro lapo, jame yra BUAB ,,Videlena” direktorės ranka atliktas įrašas ,,apmokėjimui gavau“.

173. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, kad ieškovas privalo įrodyti faktą, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, todėl neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad vekselio buvimas pas jo turėtoją preziumuoja ir jo pateikimą apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).

184. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nenurodė motyvų, kuriais remiantis sprendė, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti.

19Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. pareiškė prisidėjimą prie apeliacinio skundo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui, nes vekselyje yra BUAB ,,Videlena” direktorės ranka atliktas įrašas ,,apmokėjimui gavau“, be to, pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jei vekselis yra pas jo turėtoją, preziuomuojama, kad jis buvo pateiktas apmokėjimui.

20Ieškovai V. B. , V. B. , V. S. pateikė teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai atsiliepimuose nurodo iš esmės tuos pačius argumentus. Teigiama, kad:

211. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas peržengė bylos ribas. Ieškovai ieškinyje buvo nurodę argumentus, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti įstatyme nustatytu terminu.

222. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, nes nedalyvavo teismo posėdžiuose, neišsamiai susipažino su bylos medžiaga, nesutiko derėtis ir bylą užbaigti taikiai, nepagrįstai kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl tariamai ieškovų padarytos žalos, nors skolininkas BUAB ,,Videlena” yra visiškai su juo atsiskaitęs. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo dokumentai, paties atsakovo raštas.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apelianto atsakovo UAB ,,Swedbank lizingas“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

25Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovų V. B. , V. B. ir V. S. ieškinį ir panaikino notarės 2008-10-07 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 332 606,34 Lt skolos, kilusios iš neapmokėto 2008-08-29 neprotestuotino paprastojo vekselio, išieškojimo iš vekselio davėjo BUAB „Videlena“ ir laiduotojų V. B. , V. B. ir V. S. išieškotojo atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai.

26Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti įstatymo nustatyta tvarka, teigia, kad teismas peržengė bylos ribas, neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo taisykles, paskirstė įrodinėjimo naštą ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

27Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantas, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės atitinka tiek civilinio proceso normų, tiek materialiosios teisės normų reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

28Atmesdama apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo padarytų civilio proceso normų pažeidimų, kolegija pirmiausiai pažymi, kad šiuo pagrindu teismo sprendimas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka vien konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingą bylos išnagrinėjimą.

29Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs principus, kuriais remiantis vertinama, ar teismo sprendimas (pirmosios ar apeliacinės instancijos) yra tinkamai motyvuotas, tai yra, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Tačiau pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.). Taigi tiek įstatymas, tiek teismų praktikos nurodymai imperatyviai reikalauja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime būtų išsamiai atskleista išnagrinėtos bylos esmė.

30Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, jame nurodytos visos esminės ginčo aplinkybės, taip pat pateiktas jų vertinimas. Todėl nustačius, kad teismas yra atskleidęs bylos esmę ir teisingai išsprendęs ginčą, netgi sutinkant su atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinio skundo argumentais, jog sprendimas nėra pakankamai motyvuotas – ši aplinkybė pati savaime tiek pagal CPK 328 straipsnį, tiek pagal 329 straipsnio 1 dalį negali būti pagrindu naikinti tokį iš esmės teisėtą bei pagrįstą procesinį dokumentą, kaip to reikalaujama skunde (CPK 261 str. 1 d.).

31Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl vekselio teisinių santykių, kilusių tarp vekselio turėtojo ir vekselio davėjo laiduotojų. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Pagal ĮPVĮ 32 straipsnio 2 dalį laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo, o tai suponuoja trečiųjų asmenų – laiduotojų ir įsipareigojusių pagal vekselį asmenų – laiduotojų teisinio statuso ypatumus, tai yra laiduotojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra tretieji asmenys, ar įsipareigoję pagal vekselį, pripažįstama teisė reikšti tokius prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 str. 1 d.), t. y. laiduotojo atsakomybė pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalį yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, negalimas. Pažymėtina ir tai, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas turi esminių skirtumų nuo bendrųjų tokių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų – pagrindinei prievolei pasibaigus ar ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 str. 2 d.); pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Tokie laiduotojo teisinės padėties ypatumai suponuoja laiduotojo, kaip ir vekselį išrašiusio asmens, teisę ginčyti vekselį remiantis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl vekselio davėjo valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007 ir kt.).

32Taigi apeliantas, remdamasi teismų praktika, teisingai nurodo, kad vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti nurodytą sumą. Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, nutartyse yra ne kartą nurodyta, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus ĮVPĮ nustatyta tvarka, jis privalo laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus, nes tik tokiu atveju vekselio turėtojas gali patenkinti savo reikalavimus ne ginčo tvarka. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 str. 1 p.). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p.). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams. Taigi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010 ir kt.).

33Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytą reikalavimą ir pateikė vekselį apmokėti vekselio davėjui BUAB „Videlena“. Šiai teismo išvadai paneigti apeliantas pateikė vekselio lapo antrosios pusės kopiją, kurioje yra BUAB „Videlena“ direktorės ranka atliktas įrašas ,,apmokėjimui gavau“. Tačiau visų pirma, kaip teisingai nurodė ieškovai, šis dokumentas jau buvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme (1 t., 55 b. l.). Antra, byloje ginčas yra nagrinėjamas tarp vekselio turėtojo atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ir vekselio davėjo BUAB „Videlena“ laiduotojų akcininkų V. B. , V. B. ir V. S. , kurie vekselyje pasirašė, jog laiduoja už BUAB „Videlena“. Tačiau, nors sprendime konkrečiai ir nenurodyta, kad byloje nėra duomenų apie vekselio pateikimą apmokėti būtent laiduotojams, kurie, kaip minėta, atsako solidariai, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog vekselio turėtojas nesilaikė ĮVPĮ 40 straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 329 str. 1 d., 328 str., 185 str.).

34Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas vekselio turėtojas – juridinis asmuo, kuris užsiima finansinių paslaugų teikimo veikla, todėl jam taikytini didesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi turi būti / yra žinomos ir suprantamos tiek teisinių santykių dalyvių teisės, pareigos, jų įgyvendinimo tvarka, tiek iš jų kylančių pasekmių rizika. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog jis laikėsi nustatytos pareigos vekselį pateikti apmokėti jo davėjui ir laiduotojams, nes kaip minėta, siekiant patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka, būtina tiksliai laikytis ĮVPĮ ir kitų teisės aktų nustatytų procedūrų.

35Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados pagrįstumo taip pat nepaneigia ir tas apelianto nurodomas argumentas, kad nesilaikyta teismų praktikos išaiškinimų ir netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, nes, anot jo, būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti įstatymo nustatyta tvarka.

36Visų pirma teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apelianto nurodytų argumentų, pažymi, kad jis teisingai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus dėl ĮVPĮ straipsnių aiškinimo bei taikymo. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai yra formuojama nuostata, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, suabsoliutinti, kad esminę reikšmę turi tai, ar sutampa bylų ratio decidendi, kad būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009 ir kt.). Tuo tarpu apelianto nurodomos kasacinio teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje ir paiminėtų šioje nutartyje (CPK 4 str.).

37Antra, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas tinkamai laikėsi ĮVPĮ 47 straipsnio reikalavimų pranešti vekselio davėjui, laiduotojams apie vekselio neapmokėjimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2008 m. rugsėjo 8 d. pranešimus ir Lietuvos pašto įteikimo pažymas. Taigi, akivaizdu, apeliantui, kuriam kaip juridiniam asmeniui taikytini didesni reikalavimai, buvo žinomi ir suprantami ĮVPĮ 47 straipsnio nurodymai. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neteigia, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti laiduotojams ieškovams. Pažymėtina, kad apeliantas teisingai nurodo, kad jis, kreipdamasis dėl vykdomojo įrašo išdavimo neprivalo pateikti įrodymų apie vekselio pateikimą apmokėti. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jo prašyme notarei išduoti vykdomąjį įrašą taip pat nėra nurodyta jokių duomenų, jog jis laikėsi jam įstatyme nustatytos pareigos sąžiningai pareikšti apie vekselio pateikimą apmokėti ne tik vekselio davėjui, bet ir laiduotojams (ĮVPĮ 40 str., CPK 185 str.). Vien apelianto nurodomas faktas, kad vekselio buvimas pas jį kaip vekselio turėtoją preziumuoja ir jo pateikimą apmokėti, esant pirmiau paminėtai faktinei situacijai, kai jis buvo pateiktas apmokėti tik BUAB „Videlena“, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo teigti priešingai (CPK 185 str.).

38Kartu atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Ieškovai atsiliepdami į skundą teisingai nurodė, kad vienas iš ieškinių reikalavimų buvo grindžiamas būtent tuo, kad vekselio turėtojas nesilaikė ĮPVĮ nustatytų terminų ir laiku vekselio nepateikė apmokėti (CPK 12 str., 13 str., 135 str.).

39Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios teismo sprendimas vekselio turėtojui neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl jo reikalavimų patenkinimo ginčo teisenos tvarka.

40Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovų V. B. , V. B. ir V. S. ieškinį, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliantas atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ teismo išvadų pagrįstumo nepaneigė. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai V. B. , V. B. , V. S. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė... 5. Ieškovai nurodė, kad UAB ,,Videlena“ su UAB ,,Hansa lizingas“ (toliau UAB... 6. Ieškovų teigimu, šis 2008-10-07 vykdomasis įrašas yra nepagrįstas ir... 7. Tvirtino, kad apie faktinį skolos dydį jie sužinojo tik 2009 metų rugsėjo... 8. Teigė, kad skolininkas BUAB „Videlena“ yra visiškai atsiskaitęs su UAB... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovų V. B. , V. B.... 11. Teismas, spręsdamas dėl ieškininio reikalavimo panaikinti notarės išduotą... 12. Teismas, konstatavęs, jog atsakovas prarado teisę reikšti reikalavimus... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 15. 1. Teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas ir pažeidė CPK 12, 265... 16. 2. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nevisapusiškai ištyrė bylos... 17. 3. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, kad ieškovas... 18. 4. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nenurodė... 19. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. pareiškė prisidėjimą... 20. Ieškovai V. B. , V. B. , V. S. pateikė teismui atsiliepimus į apeliacinį... 21. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas peržengė bylos ribas.... 22. 2. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, nes nedalyvavo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovų V.... 26. Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovas UAB „Swedbank lizingas“,... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei... 28. Atmesdama apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo... 29. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs principus,... 30. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, jame nurodytos visos... 31. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas... 32. Taigi apeliantas, remdamasi teismų praktika, teisingai nurodo, kad vekselio... 33. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad... 34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas vekselio... 35. Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados pagrįstumo taip pat... 36. Visų pirma teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apelianto nurodytų... 37. Antra, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas... 38. Kartu atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios... 39. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios... 40. Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....