Byla 2A-1202-560/2016
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. V., Teisėjų kolegija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Halineta“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. V., Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas UAB „Halineta“ kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 9 412,65 Eur skolos, 558,31 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovas ir pradinis kreditorius M. V. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę į skolininko V. Ž. 32 500,00 Lt pagal 2013-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas pradiniam kreditoriui 2013-05-07 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2013-05-07 buvo sutarta dėl skolos grąžinimo grafiko, pasirašant paprasto neprotestuotino vekselio priedą. Atsakovas 2013-05-31 sumokėjo pradiniam kreditoriui 7 000,00 Lt. Kitų mokėjimų atsakovas neatliko ir liko skolingas pagal vekselį 32 500,00 Lt. Ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl vekselis turi būti prilygintas skolos rašteliui.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-10 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
  4. Atsakovas V. Ž. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą, paskirti ieškovui 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisiant atsakovo naudai 50 procentų šios baudos.
  5. Nurodė, kad skolai pagrįsti ieškovas naudoja suklastotą įrodymą – vekselio kopiją, nes neturi vekselio originalo, kuris buvo grąžintas atsakovui. Cesijos sutartį pasirašė ieškovo direktorius ir fizinis asmuo M. V., todėl teismui pateiktas aiškiai nepagrįstas ieškinys. Atsakovas abejoja dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, nes jam nebuvo pranešta apie šį sandorį ir toks sandoris prieštarauja viešai moralei, sąžiningumo ir teisingumo principams. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnis draudžia atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra.
  6. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovas UAB „Halineta“ nurodė, kad neatitinka tikrovės atsakovo teiginys, jog ieškovas panaudojo suklastotą įrodymą. Ieškovas teikia teismui šio vekselio originalą. Atsakovui esant laisvės atėmimo vietoje jo sutuoktinė 2013-05-31 grąžino dalį skolos – 7 000,00 Lt, tokiais veiksmais pripažindama ir skolos egzistavimo faktą. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo. Pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo siųstas vekselyje nurodytu atsakovo adresu, kuriuo yra deklaruota ir atsakovo gyvenamoji vieta.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-18 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 preliminarų sprendimą; priteisė iš atsakovo V. Ž. ieškovui UAB „Halineta“ 9 412,65 Eur skolos, 558,31 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 970,96 Eur sumą nuo 2015-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Atsakovas neginčija skolos susidarymo fakto, bet teigia, kad neturėjo prievolės grąžinti pinigus, nes kreditorius jam grąžino vekselį, tačiau ieškovo pateiktas vekselio originalas paneigia šį atsakovo argumentą. Dėl to teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai teigia, kad tai iš esmės yra skolos raštelis ir patvirtina skolos faktą. Atsakovas nepateikė teismui vekselio originalo, kurį jis teigia turintis. Atsakovas neginčijo ir aplinkybės, kad jo sutuoktinė grąžino ieškovui 7 000,00 Lt sumą pagal vekselį.
  3. Pradinis kreditorius 2014-03-21 pranešimu informavo atsakovą apie skolos perleidimą naujajam kreditoriui. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad reikalavimo perleidimo sutarties metu jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur ir buvo siunčiamas pranešimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tuo metu trečiajam asmeniui buvo žinoma kita atsakovo gyvenamoji vieta, kad atsakovas buvo informavęs trečiąjį asmenį apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir ji yra kita nei nurodyta vekselyje, todėl atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartį.
  4. Teismas sprendė, kad neturi pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, negaliojanti. Atsakovo argumentas dėl CK 2.134 straipsnio nuostatos nesudaro pagrindo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį niekine ar konstatuoti, kad toks sandoris prieštarauja viešai moralei, sąžiningumo ir teisingumo principams. Kaip matyti, faktiškai ieškovas šiuo sandoriu įgijo reikalavimo teisę į 32 500,00 Lt sumą, įsipareigodamas sumokėti pradiniam kreditoriui 10 000,00 Lt, t. y. daugiau kaip 3 kartus mažesnę sumą nei reikalavimo suma, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad toks sandoris prieštarauja ieškovo interesams. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje aptariama, kad toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo reikalavimu. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas ginčytų minėtų sandorį.
  5. Teismas sprendė, kad ieškinys preliminariu sprendimu patenkintas iš esmės pagrįstai, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 preliminarų sprendimą bei tuo pačiu nėra pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliantas (atsakovas) V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslino bei kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2015-05-18 galutinį sprendimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atmesti ieškovo UAB „Halineta“ ieškinį; priteisti bylinėjimo išlaidas.
  2. Nurodo, jog pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovas. Visose proceso stadijose atsakovas teigė, kad jam nebuvo perduota ieškinyje nurodytą pinigų suma.
  3. Realiai M. V. negalėjo paskolinti vekselyje nurodytos pinigų sumos, kadangi vekselio pasirašymo metu visas jo turtas buvo areštuotas.
  4. Nepagrįstas ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas pripažino skolinimo santykių egzistavimą, nes padengė apie 7 000,00 Lt. Atsakovas negalėjo perduoti pinigų vekselio turėtojui, kadangi buvo sulaikytas dėl įtarimų baudžiamojo byloje.
  5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad reikalavimo perleidimo sandoris, kurio pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti skolos, yra tariamas ir šio sandorio realus tikslas – paslėpti M. V. turtinę teisę bei išvengti jo piniginių prievolių. Ieškovas UAB „Halineta“, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, negalėjo apie tai nežinoti, nes pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, bendrovę atstovavo pats M. V..
  6. Įstatymai draudžia atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Bendrovės vadovas negali painioti savo turto su bendrovės turtu. Be to, ieškovas UAB „Halineta“ senai nevykdo ūkinės veiklos, neturi atitinkamų pajamų ir negalėjo sumokėti M. V. 10 000,00 Lt atlyginimą.
  7. Ieškovas ir trečiasis asmuo piktnaudžiavo subjektine teise, todėl yra pagrindas atsisakyti ginti ieškovo interesus.
  8. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo UAB „Halineta“ ir M. V. veikoje yra nusikalstamų veikų požymių. Sudarant reikalavimo perleidimo sutartį M. V. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės.
  9. Ieškovas UAB „Halineta“ ir trečiasis asmuo M. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti patikslintą apeliacinį skundą pilna apimtimi ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 galutinį sprendimą; skirti apeliantui 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos paskiriant UAB „Halineta“ naudai.
  10. Nurodo, jog apeliantas 2015-04-24 buvo pateikęs byloje priešieškinį, tačiau jį buvo atsisakyta priimti. Apeliantas patikslintame apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios visiškai nėra susijusios su jau išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybėmis. Todėl, jei apeliantas mano, jog buvo pažeistos jo teisės, jis turi visas galimybes jas ginti įstatymų nustatyta tvarka.
  11. Mano, kad apeliantas nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nuolat skundžia bet kokį teismo sprendimą, nutartį ar kitą procesinį dokumentą, tokiu būdu vilkina Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimą bei vengia sumokėti priteistą skolą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Apeliantas pateikė prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo, su kuriuo kartu pateikė naują įrodymą – 2014-05-12 sutikimą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinusi naujo įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinusi su nauju įrodymu, teisėjų kolegija nurodo, jog pagrindų, kuriais remdamasi galėtų priimti apelianto pateiktą naują įrodymą, nenustatė, todėl vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, apelianto pateiktą naują įrodymą – 2014-05-12 sutikimą – atsisako priimti.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-07 atsakovas V. Ž. išdavė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui M. V. 39 500,00 Lt sumą pagal 2013-05-07 paprastojo neprotestuotino vekselio priede numatyta grafiką: 2013-05-31 – 7 000,00 Lt, 2013-07-31 – 7 000,00 Lt, 2013-09-30 – 7 000,00 Lt, 2013-11-31 – 7 000,00 Lt, 2014-01-31 – 7 000,00 Lt, 2014-03-31 – 4 500,00 Lt. Pagal šį grafiką atsakovas 2013-05-31 sumokėjo pradiniam kreditoriui 7 000,00 Lt. Pradinis kreditorius ragino atsakovą grąžinti jam 32 500,00 Lt skolą pagal išduotą vekselį. Ieškovas ir pradinis kreditorius 2014-02-10 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į skolininko V. Ž. 32 500,00 Lt pagal 2013-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

10Dėl 2013-05-07 vekselio

  1. Apeliantas nurodo, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo ir apelianto įsipareigojimo juos grąžinti faktų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis ir susiję apelianto argumentai įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nedaro.
  2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
  3. Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., ar praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, ar nėra visų privalomų paprastojo vekselio rekvizitų ir kokių būtent, koks yra tokio dokumento turinys, kokiomis aplinkybėmis šis dokumentas buvo išrašytas, ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių sandorį, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir pan.). Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  4. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, iš esmės sutinka su apelianto teiginiu, kad vekseliui tapus skolos rašteliu kreditorius turi įrodyti paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktą, tačiau nagrinėjamu atveju taip pat pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos bylos aplinkybės ir argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos argumentus ir/ar duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.
  6. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas neginčijo tarp šalių susiklosčiusių prievolinių paskolos santykių fakto, o įrodinėjo, jog ieškovas pateikė teismui suklastotą vekselio kopiją (prieštaravimuose dėl 2015-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminaraus sprendimo apeliantas nurodė, jog „<...> ieškovas bando įrodyti skolos egzistavimo faktą naudojant suklastotą įrodymą. Teismui pateiktas dokumentas – vekselio kopija. Tvirtinu, kad ieškovas neturi šio dokumento originalo, kadangi trečiasis asmuo M. V. grąžino šį dokumentą vekselio davėjui, t. y. atsakovui V. Ž.. T. y. trečiasis asmuo pripažino, kad nebeegzistuoja įsiskolinimo faktas.“), tuo tarpu argumentų dėl to, kad pinigai apeliantui nebuvo perduoti bei jog ieškovas šios aplinkybės neįrodė, apeliantas pirmosios instancijos teismui neteikė.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis apelianto pateiktais paaiškinimais, pagrįstai sprendė, kad apeliantas neginčija skolos susidarymo fakto. Teisėjų kolegija paaiškina, kad nesant ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, ieškovo įrodinėjimas, jog apeliantui buvo perduoti pinigai, nebuvo aktualus (CPK 187 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliantui nagrinėjamų ir susijusių argumentų nepateikus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis) bei sprendžia, kad šie ir susiję argumentai įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nedaro.

11Dėl 2014-02-10 reikalavimo perdavimo sutarties

  1. Apelianto teigimu, reikalavimo perleidimo sandoris, kurio pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti skolos, yra tariamas, ko nepagrįstai nepripažino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
  2. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą ex officio konstatuoja teismas (CPK 1.78 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2012-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2013-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju akivaizdžių 2014-02-10 reikalavimo perdavimo sutarties negaliojimo pagrindų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs ex officio pripažinti ginčo sandorį niekiniu ir dėl to negaliojančiu, nenustatė. Teisėjų kolegija nurodo, jog 2014-02-10 reikalavimo perdavimo sutartis yra ne niekinė, o nuginčijama. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas ar kiti asmenys šią sutartį būtų nuginčiję, todėl ji yra laikytina teisėta ir galiojančia. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta.
  4. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  5. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

12Dėl piktnaudžiavimo subjektinėmis teisėmis

  1. Ieškovas prašo apeliantui skirti 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos paskiriant UAB „Halineta“ naudai.
  2. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
  3. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas, siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl apelianto apeliacinio skundo pateikimo nepripažįsta piktnaudžiavimu teise. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija ieškovo prašymą atmeta ir sprendžia, kad apeliantui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje.

13Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą apelianto prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju neįžvelgia galimybių, jog paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme būtų atskleista naujų bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas apelianto prašymas netenkinamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

16Apelianto V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai