Byla e2A-1859-480/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K., atstovaujamo advokato Andriaus Budvyčio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-981-192/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMP recycling“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė „EMP recycling“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 13 000,00 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 % nuostolių sumos metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ieškovės naudai pasirašė ir perdavė 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, bendra atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų suma ieškovei yra 13 000,00 Eur. Ieškovė papildomai nurodė, kad 2014 - 2015 metais ieškovė ir įmonė Tradelux Ltd., ( - ) vykdė prekybines operacijas pagal 2014-05-30 katalizatorių atliekų tiekimo sutartį. Tradelux Ltd. vardu, kaip įmonės direktorius, veikė atsakovas A. K.. Atsakovas taip pat yra Tradelux Ltd. savininkas ar vienas savininkų. Tradelux Ltd. ieškovei tiekė naudotus automobilių katalizatorius ir šiek tiek elektroninių plokščių. Viso Tradelux Ltd. patiektų prekių vertė per 2014 - 2015 metų laikotarpį sudarė 291144,46 Eur. Ieškovė per minėtą laikotarpį Tradelux Ltd. sumokėjo iš viso 304 144,46 Eur. Sumokėtų pinigų sumos ir patiektų prekių sumos skirtumas yra 13 000,00 Eur, už šią sumą Tradelux Ltd. žadėjo patiekti prekių, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Siekdamas užtikrinti ieškovės Tradelux Ltd. suteiktą komercinį kreditą atsakovas pasirašė vekselius ieškovės naudai. Visų trijų vekselių mokėjimo terminai yra pasibaigę.
  2. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ir Tradelux Ltd. susitarė, kaip bus padengtas komercinis kreditas ir atitinkamai veikė, t. y. ieškovas ir Tradelux Ltd. pasirašė tarpininkavimo sutartį Nr. 15-E09-00085, pagal kurią Tradelux Ltd. įsipareigojo skatinti Kenijos Respublikos ūkio subjektus tiekti užsakovui tauriųjų metalų laužą, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo mokėti Tradelux Ltd. tarpininko mokestį, kuris bus įskaitomas į komercinį kreditą. Atsakovas vekseliais užtikrino komercinio kredito grąžinimą, vekseliais sukurta prievolė yra išvestinė iš pagrindinės prievolės grąžinti komercinį kreditą. Pasibaigus pagrindinei prievolei grąžinti komercinį kreditą (kadangi tokia prievolė buvo pakeista nauja prievole tarpininkauti už užmokestį ir juo mažinti komercinį kreditą), pasibaigė ir šalutinė. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovės ir Tradelux Ltd. sudarytas susitarimas nėra vykdomas. Praleidus vekselyje nurodytus jo pateikimo apmokėti terminus, vekselis pasibaigia ir/ar pasidaro nerealizuotinas ir kaip prievolės užtikrinimo priemonė. Ieškovės teigimu, atsakovas ieškovės naudai išdavė vekselius tikslu užtikrinti Tradeluz Ltd. komercinį kreditą, kas suponuoja subsidiarią atsakovo atsakomybę ieškovės atžvilgiu, t. y. - atsakovas atsako ieškovei tik tuomet, jei komercinio kredito negrąžina ar jo nepadengia kitu būdu Tradelux Ltd. Taip pat, toks susitarimas suponuoja, kad vekselių išdavimas yra ne abstraktus, o sąlyginis - atsakovo prievolė tampa galiojanti ir vykdytina tik tuo atveju, jei Tradelux Ltd. ieškovei sutartu būdu nepadengia komercinio kredito. Reikalavimo dėl besąlyginio įsipareigojimo pažeidimas yra vienas iš vekselio negaliojimo pagrindų. Byloje esanti 2014-05-30 vekselio kopija nesukuria ieškovei tokio dokumento pagrindu reikalauti mokėti vekselyje nurodytą sumą, o atsakovui ją apmokėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „EMP recycling“ naudai 12389,07 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir Tradelux Ltd., ( - ) 2014-05-30 buvo sudaryta Katalitinių konverterinių atliekų sutartis Nr. 14-E03-00005, pagal kurios sąlygas Tradelux Ltd. ieškovei tiekė Katalitinių konverterinių atliekas, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti. Sutartas didžiausias avansas – 5000 Eur, o pardavėjas (Tradelux Ltd.) įsipareigojo ne vėliau kaip per 9 dienas nuo avanso sumokėjimo išsiųsti medžiagą pirkėjui. Ieškovė Tradelux Ltd sumokėjo 304144,46 Eur. Tradelux Ltd patiekė prekių už 291144,46 Eur. Atsakovas ieškovei išdavė (pasirašė) tris neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui vekselio sumas: 5000 Eur - 2014-08-01, 3000 Eur – 2015-10-30, 5000 Eur – 2015-04-01, bendrai 13 000 Eur sumai.
  3. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, atsakovo išduoti vekseliai laikytini prievolės, grąžinti Tradelux Ltd. komercinį kreditą (13 000 Eur) UAB „EMP recycling“, užtikrinimo priemone, todėl ieškovė iš atsakingo už prievolės įvykdymą asmens – atsakovo gali reikalauti tik tiek, kiek Tradelux Ltd. negrąžino ieškovei. Teismas, įvertinęs 2015-10-15 tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 15-506-00085 sąlygas ir tarp šalių vykusį susirašinėjimą, sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog tarpininkavimo paslaugų sutartimi buvo pakeistos Katalitinių konverterinių atliekų sutarties Nr. 14-E03-00005 sąlygos, todėl UAB „EMP recycling“ turi teisę reikalauti iš Tradelux Ltd. sumokėto avanso grąžinimo. Tačiau, teismo nuomone, minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad šalys pagal 2015-10-15 tarpininkavimo paslaugų sutartį gautina suma (610,93 Eur) sumažino Tradelux Ltd. įsiskolinimą UAB „EMP recycling“, todėl Tradelux Ltd. ieškovei liko skolingas 12 389,07 Eur.
  4. Teismas, įvertinęs, kad atsakovo pasirašyti paprastieji vekseliai (praleidus vekselyje nurodytus jo pateikimo apmokėti terminus pagal ĮPVĮ) neturi paprastojo vekselio galios ir vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka negalimas, darė išvadą, kad tai yra rašytinis įrodymas, apie tai, kad A. K., kaip garantas, prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką – Tradelux Ltd. Teismo nuomone, atsakovo pasirašyti paprastieji vekseliai šiuo atveju atitinka paprastos garantijos sampratą. 2014-05-30 vekselis vertintinas ne kaip vertybinis popierius, kuriam keliami ĮPVĮ nustatyti reikalavimai, bet kaip rašytinis įrodymas, kuriame įtvirtinta skolininko pareiga kreditoriui. 2014-05-30 vekselio kopija yra pasirašyta paties atsakovo, atsakovo atstovė patvirtino, kad atsakovas minėtą vekselį pasirašė ir išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu, byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų vėliau neigęs savo įsipareigojimą pagal šį vekselį. Atsakovo atsikirtimai iš esmės yra susiję su vekselio formos ir turinio trūkumais, tačiau nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad atsakovas laisvo apsisprendimo teise vienašališkai prisiėmė teisinę atsakomybę už Tradelux Ltd. skolos grąžinimą, jeigu skolininkas neįvykdys sutartimi prisiimtos prievolės. Byloje nustatyta, kad Tradelux Ltd. savo prievolės ieškovei laiku neįvykdė. Atsakovas neteikė įrodymų, jog Tradelux Ltd. savo prievolę ketina įvykdyti ar yra pajėgus tą padaryti, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad yra betarpiškai susijęs su šia bendrove, nuolat veikia kaip jos atstovas, todėl laikytina, kad pagrindinis skolininkas pažeidė savo prievolę, todėl konstatuotina atsakovo, kaip garanto, civilinė atsakomybė prieš kreditorių (CK 6.90 straipsnio 2 dalis).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K., atstovaujamas advokato Andriaus Budvyčio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „EMP recycling“ ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai vertino ginčo situaciją, neteisingai taikė teisę, nepagrįstai sprendė, kad pasibaigus vekseliams, liko galioti vekseliais suteiktas prievolės įvykdymo užtikrinimas. Apelianto išrašyti vekseliai turi būti vertinami kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, o ne kitame kontekste. Realizuojant tokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę privalo būti taikomas ĮPVĮ. Pasibaigus vekseliams, pasibaigia ir jais suteiktas užtikrinimas, tačiau apeliantas nekvestionavo pagrindinės prievolės, kurios vykdymas buvo užtikrintas vekseliais, galiojimo.
    2. Teismas, atmesdamas apelianto argumentą, kad įmonės Tradelux Ltd. prievolė grąžinti komercinį kreditą, ar už jį patiekti prekių buvo pakeista kita prievole, t. y. – tarpininkauti ieškovui ieškant tiekėjų ir gautiną užmokestį įskaityti į komercinį kreditą, šios savo išvados nemotyvavo, nepagrindė konkrečiais argumentais ir įrodymais, nepaneigė apelianto nurodytų aplinkybių ir argumentų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarpininkavimo paslaugų sutartis (1.3 p.)), įmonės Tradelux Ltd., o ypač ieškovės veiksmai ir/ar neveikimas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė su įmone Tradelux Ltd. susitarė, kaip bus padengtas komercinis kreditas, t. y. – įmonės Tradelux Ltd. prievolė grąžinti komercinį kreditą novavo į prievolę tarpininkauti už užmokestį tarpininko mokestį įskaitant į komercinį kreditą. Įmonė Tradelux Ltd. tokią savo prievolę vykdė. Ieškovei ir įmonei Tradelux Ltd. susitarus dėl prievolės pakeitimo, apelianto vekseliais suteiktas prievolės įvykdymo užtikrinimas pasibaigė, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
    3. Teismas nepagrįstai apelianto išduotus vekselius kvalifikavo kaip garantiją, kurios pagrindu ieškovo naudai iš apelianto priteisė sprendime nurodytas pinigines sumas. Vekselio ir garantijos institutai yra iš esmės skirtingi. Apeliantas, išduodamas vekselius, su vekselių realizavimu buvo susipažinęs ir su juo sutiko, kitos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo svarstytos. Teismas, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl vekselio kvalifikavimo kaip garantija, remiasi viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau teismų praktiką formuoja ir ją keičia kasacinis teismas. Vekselio kvalifikavimas kaip garantijos akivaizdžiai pažeidžia prievolės įvykdymo užtikrinimo davėjo laisvą valią, teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principą, toks kvalifikavimas yra ydingas, kasacinis teismas dėl tokio kvalifikavimo nėra pasisakęs ar pateikęs išaiškinimų.
    4. Teismo išvados, kad įmonė Tradelux Ltd. ieškovei laiku neįvykdė savo prievolės, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Teismas nenustatė aplinkybių, ar įmonės Tradelux sutartinė prievolė ieškovei grąžinti komercinį kreditą yra vykdytina, įvykdyta ir/ar neįvykdyta ar įvykdyta dalinai, į bylą trečiuoju asmeniu netraukė įmonės Tradelux Ltd. Nesant įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl įmonės Tradelux Ltd. piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu vykdytinumo, įvykdymo/neįvykdymo/dalinio įvykdymo, apelianto atžvilgiu nėra pagrindo taikyti subsidiarios atsakomybės.
    5. Nepagrįsta teismo išvada, kad vekselio kopijos egzistavimas patvirtina, jog apeliantas laisvo apsisprendimo teise vienašališkai prisiėmė teisinę atsakomybę už įmonės Tradelux Ltd. skolos grąžinimą. Apelianto atstovai teisme nuosekliai neigė apelianto prievolę pagal 2014-05-30 vekselį dėl formos trūkumo. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagal 2014-05-30 neautentišką vekselį pagrįstumo, rėmėsi apelianto atstovės paaiškinimais, kurie išimti iš konteksto, o paties apelianto dalyvavimas procese nebuvo pripažintas būtinu ir teismas apelianto apie 2014-05-30 vekselio išdavimo aplinkybes neapklausė. Nesant originalaus vekselio, neaišku, kokiomis priemonėmis teismas nustatė, kad neoriginalų vekselį pasirašė pats apeliantas.
  2. Ieškovė UAB „EMP recycling“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė ĮPVĮ nustatytais terminais nepateikė vekselių atsakovui apmokėti, tačiau pareiškė reikalavimą ir įrodė atsakovo prievolę mokėti pagal vekselius, kaip pagal savarankiškus skolos dokumentus. Apelianto teiginiai, kad pasibaigus vekselyje nustatytam mokėjimo terminui, pasibaigia ir prievolė mokėti, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kuria sprendime vadovavosi teismas.
    2. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl novacijos. Atsakovas nepateikia jokio įrodymo, kuriame novacija būtų aiškiai ir neabejotinai išreikšta, t. y. panaikinama Tradelux Ltd. prievolė grąžinti 13 000,00 Eur komercinį kreditą. Tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 15-E09-00085 1.3 p. nustato Tradelux Ltd. suteikto komercinio kredito užskaitymo Tradelux Ltd. atlyginimu už tarpininkavimą galimybę. Tai patvirtina pradinės prievolės egzistavimą, o jeigu egzistuoja pradinė prievolė, vadinasi novacijos nėra.
    3. Ieškovė sutinka su apeliantu, kad vekselio prilyginimas garantijai nėra teisingas teismo argumentas. Nors teismo argumentas prilyginti vekselį garantijai yra netikslus, tačiau tai nesutrukdė teismui priimti byloje teisingą sprendimą, atitinkantį teisinės praktikos turinį. Teismo sprendimas vien tik dėl motyvacijos netikslumų neturi būti keičiamas ar naikinamas. Apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis c. b. Nr. 3K-3-433-378-2015 suformuota praktika ir vertinti vekselius kaip specifinę prievolės užtikrinimo formą, kuriai netaikomi garantijos ir laidavimo institutų teisė normos.
    4. Atsakovas nenurodo jokio įsakmaus įstatymu nustatyto pagrindo, dėl kurio 2014-05-30 vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė buvo susitarusi su atsakovu, kad šis užtikrins visą Tradelux Ltd. suteikto komercinio kredito sumą. Visų 3 ieškovės naudai atsakovo pasirašytų vekselių sumą sudaro 13 000,00 Eur, t. y. būtent tiek, kiek yra suteikto Tradelux Ltd. komercinio kredito suma. Tai netiesiogiai, bet papildomai patvirtina atsakovo prisiimtą įsipareigojimą ieškovės naudai pagal 2014-05-30 vekselį.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. CPK 320 straipsnio 1 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  2. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „EMP recycling“ ir Tradelux Ltd. 2014 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta Katalitinių konverterinių atliekų sutartis Nr. 14-E03-00005, pagal kurios sąlygas Tradelux Ltd. ieškovei teikė katalitinių konverterių atliekas, o ieškovė įsipareigojo už jas sumokėti. Byloje esančiais duomenimis, ieškovė Tradelux Ltd. 2014 m. sausio 13 d. – 2015 m. kovo 23 d. laikotarpiu 74 (vnt.) tarptautinių mokėjimų pavedimais sumokėjo 304 144,46 Eur, o pagal užpajamavimo orderius (PVM sąskaitas faktūras) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. kovo 16 d. Tradelux Ltd. patiekė prekių už 218 500,00 Eur. Atsakovas A. K. ieškovei UAB „EMP recycling“ išdavė (pasirašė) tris neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui vekselio sumas – 5000 Eur – 2014 m. rugpjūčio 1 d., 3000 Eur – 2015 m. spalio 30 d., 5000 Eur – 2015 m. balandžio 1 d., bendrai 13 000 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus sprendė, kad atsakovo išduoti vekseliai laikytini prievolės grąžinti Tradelux Ltd. komercinį kreditą (13000 Eur) UAB „EMP recycling“ užtikrinimo priemonė, todėl ieškovė iš atsakingo už prievolės įvykdymą asmens (šiuo atveju atsakovo) gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista, t. y. tiek, kiek Tradelux Ltd. negrąžino ieškovei. Įvertinęs 2015 m. spalio 15 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 15-E09-00085 sąlygas bei tarp UAB „EMP recycling“ ir Tradelux Ltd. vykusį susirašinėjimą, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad minėtas susirašinėjimas patvirtina, jog šalys pagal tarpininkavimo sutartį gautina suma (610,93 Eur) sumažino Tradelux Ltd. įsiskolinimą UAB „EMP recycling“ ir priteisė iš atsakovo ieškovei 12 389,07 Eur skolą.
  3. Atsakovas – apeliantas A. K. nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Jis teigia, jog teismas, atmesdamas argumentus, kad įmonės Tradelux Ltd. prievolė grąžinti komercinį kreditą, ar už jį patiekti prekių buvo pakeista kita prievole, t. y. – tarpininkauti ieškovui ieškant tiekėjų ir gautiną užmokestį įskaityti į komercinį kreditą, šios savo išvados nemotyvavo, nepagrindė konkrečiais argumentais ir įrodymais, nepaneigė apelianto nurodytų aplinkybių ir argumentų; kad teismas nenustatė aplinkybių, ar įmonės Tradelux Ltd. sutartinė prievolė ieškovei grąžinti komercinį kreditą yra vykdytina, įvykdyta ir/ar neįvykdyta ar įvykdyta dalinai, į bylą trečiuoju asmeniu netraukė įmonės Tradelux Ltd. Nesant įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl įmonės Tradelux Ltd. piniginės prievolės ieškovės atžvilgiu vykdytinumo, įvykdymo/ neįvykdymo/ dalinio įvykdymo, apelianto atžvilgiu nėra pagrindo taikyti subsidiarios atsakomybės. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
  4. Pagal CPK 266 straipsnio nuostatas, teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.
  5. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
  6. Byloje atsakovas nuo pat pradžių (teikdamas atsiliepimą į ieškinį) nurodė, kad tinkamai išspręsti civilinį ginčą galima tik tuomet, kai yra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovė negali pasinaudoti vekseliais kaip vertybiniais popieriais Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka (tokį ieškinio pagrindą nurodė ieškovė), taigi šie vekseliai vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriais remdamasi ieškovė gali įrodinėti egzistuojant tam tikrą teisinį santykį (sandorį), iš kurio kyla atsakovo pareiga sumokėti konkrečias vekseliuose nurodytas pinigų sumas, tačiau atsakovas pats asmeniškai nėra su ieškove susisaistęs jokiomis tarpusavio teises ir pareigas nustatančiomis sutartimis. Atsikirsdamas į tai, ieškovės atstovas raštu (teisme gautas 2016 m. vasario 11 Nr. DOK-3125) pateikė paaiškinimą dėl vekselio išrašymo aplinkybių, kuriame nurodė, kad 2014 - 2015 m. laikotarpiu ieškovė ir įmonė Tradelux Ltd. vykdė prekybines operacijas, sumokėtų pinigų sumos ir patiektų prekių sumos skirtumas yra 13 000 Eur, o siekdamas užtikrinti Tradelux Ltd. ieškovės suteiktą komercinį kreditą atsakovas pasirašė vekselius ieškovės naudai, kurie pateikti į bylą ir kurių bendra suma yra 13 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas dėl šios skolos sumos pasisakė Tradelux Ltd. atžvilgiu, kai tuo tarpu ji byloje trečiuoju asmeniu neįtraukta. Pagrįstai apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės Tradelux Ltd. prievolė grąžinti komercinį kreditą ieškovei buvo vykdytina, kad ši įmonė neįvykdė savo prievolės ieškovei ir / ar ją įvykdė dalinai ir į bylą trečiuoju asmeniu netraukė įmonės Tradelux Ltd. Ieškovė šių aplinkybių net neįrodinėjo, nurodžiusi, kad vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra savarankiškas pagrindas reikalauti vekseliuose nurodytų sumų, todėl nėra būtina įrodinėti, ar įmonės Tradelux Ltd. sutartinė prievolė ieškovei grąžinti komercinį kreditą yra vykdytina, įvykdyta ir /ar neįvykdyta ar įvykdyta dalinai. Taučiau teismas sprendė, jog įmonė Tradelux Ltd. ieškovei laiku neįvykdė savo prievolės; byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog Tradelux Ltd. ir UAB „EMP recycling“ 2015-10-15 tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. 15-E09-00085 pakeitė Katalitinių konverterinių atliekų sutarties Nr. 14-E03-00005 sąlygas, todėl laikė, kad UAB „EMP recycling“ turi teisę reikalauti iš Tradelux Ltd. sumokėto avanso grąžinimo; o atsakovas, įvykdęs prievolę už Tradelux Ltd., įgys teisę reikalauti, kad Tradelux Ltd. grąžintų jam ieškovei sumokėtas sumas (CK 6.90 str. 3 d.). Taigi sprendžiant įmonės Tradelux Ltd prievolės ieškovei įvykdymo klausimą, būtinas įmonės Tradelux Ltd. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
  8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).
  9. Nagrinėjamu atveju abi šalys vekselius laiko prievolės grąžinti komercinį kreditą užtikrinimo priemone. Nei vienas iš teismui pateiktų vekselių nebuvo realizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad apelianto pasirašyti paprastieji vekseliai praleidus vekselyje jo pateikimo apmokėti terminus pagal ĮPVĮ, neturi paprastojo vekselio galios bei sprendė, kad tai yra rašytinis įrodymas apie tai, kad apeliantas, kaip garantas, prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už skolininką Tradelux Ltd.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, tai reiškia, kad sutarties šalims palikta teisė susitarti dėl nurodytų ir kitų užtikrinimo būdų, tarp jų ir susitarti dėl ne vieno, o kelių prievolės užtikrinimo būdų ir juos taikyti užtikrinant prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012).
  11. Pagrįstas apelianto teiginys, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė reikalavo grąžinti komercinį kreditą, teikė pretenzijas, dėl komercinio kredito priteisimo kreipėsi į teismą, o taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad įmonė atsisakė grąžinti komercinį kreditą ir/ar atmetė ieškovės pretenzijas dėl komercinio kredito grąžinimo, kad įmonės sutartinė prievolė ieškovei grąžinti komercinį kreditą yra vykdytina, įvykdyta ir/ar neįvykdyta ar įvykdyta dalinai. Išvada, jog įmonė Tradelux Ltd. ieškovei laiku neįvykdė savo prievolės nėra argumentuota ir pagrįsta įrodymais.
  12. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad apeliantas laisvo apsisprendimo teise vienašališkai įsipareigojo, t. y. prisiėmė teisinę atsakomybę už avanso grąžinimą, jeigu skolininkas – įmonė Tradelux Ltd. neįvykdys sutartimi prisiimtos prievolės ieškovei, o kadangi
  13. pagrindinis skolininkas Tradelux Ltd. savo prievolės ieškovei laiku neįvykdė, konstatavo atsakovo, kaip garanto, civilinę atsakomybę prieš kreditorių (CK 6.90 str. 2 d.). Tačiau pagal bylos medžiagą, apeliantas laisvo apsisprendimo teise, vienašališkai įsipareigoji užtikrinti įmonės Tradelux Ltd. komercinio kredito grąžinimą ieškovei vekseliais. Tokiu būdu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, nevisapusiškai įvertino būtent šio konkretaus ginčo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo tinkamai nustatyti ir ištirti visus bylos faktus, susijusius ne tik su ieškovės reikalavimų pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, bet ir su atsakovo atsikirtimais, t. y. tuo, kad ginčo šalių nesiejo jokie santykiai, dėl kurių galėjo būti išduoti ginčo vekseliai.
  14. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007). Vėlesnėse nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtojo išaiškinimus dėl vekselio naudojimo prievolių įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; kt.).
  15. Pirmosios instancijos teismas, prilygindamas nerealizuotinus vekselius realizuotinai garantijai, vadovavosi ne Lietuvos Aukščiausiojo teismo šiuo aspektu pateiktais išaiškinimais (šios nutarties 21 p.), o rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1441/2013.
  16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, išvadas padarė nenustatęs ir neištyręs šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų bylos faktų, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, galimai pažeidė materialiosios teisės normas, susijusias su vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisiniu reglamentavimu, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.).
  17. Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į procesą įmonės Tradelux Ltd., be to, atliko tik formalų įrodymų, susijusių su tarp šalių esančio teisinio santykio, vertinimą, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.). Panaikinus sprendimą, naikintinas ir 2016 m. birželio 17 d. papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo klausimas.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą, 2016 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai