Byla 2A-108-513/2012
Dėl be pagrindo gautų pinigų priteisimo
1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. N. ir D. N. ieškinį atsakovei D. V., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl be pagrindo gautų pinigų priteisimo,
Nustatė
2ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 18 000 Lt, kuriuos ji gavo iš ieškovų už įsipareigojimą parduoti 51/100 dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio adresu ( - ), tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų ketinimą pirkti butą patvirtina sumokėtas 18 000 Lt avansas, o atsakovė sutiko pareikalavus sudaryti sandorį notarine tvarka. Kadangi pagrindinė sutartis dėl buto pirkimo – pardavimo nebuvo sudaryta, todėl ieškovai prašo atsakovę grąžinti sumokėtą 18 000 Lt avansą.
3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-05-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovams A. N. ir D. N. iš atsakovės D. V. 18 000 Lt skolą bei 540 Lt žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad 2006-06-28 tarp ieškovo A. N. ir atsakovės D. V. buvo sudaryta sutartis, kuri nors ir neįvardinta kaip preliminari, tačiau iš esmės atitinka preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties požymius. Iš šalių sudarytos sutarties nustatyta, kad atsakovė patvirtino, kad gavo 18000 Lt sumą už jai priklausančio 51/100 buto dalį, esančio ( - ) ir įsipareigojo ieškovui pareikalavus sudaryti notarinę jai nuosavybės teise priklausančio buto dalies pardavimo sutartį. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai sudarydami 2006-06-28 sutartį, tai yra kad jie siekė apgauti atsakovę. Atsižvelgęs į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o ieškovai sumokėjo 18 000 Lt ir dėl to byloje ginčo tarp šalių nebuvo, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškovams iš atsakovės priteisti 18000 Lt.
4Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei įrodymai. Teismo argumentas dėl nepagrįsto jo praturtėjimo yra nepagrįstas, kadangi pinigų pagal sandorį negavo, todėl ieškovams nieko neprivalo grąžinti. Ieškovai žinojo, kad tokio sandorio, kokį sudarė su ja, sudarinėti nebuvo galima.
5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo gauti. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo, gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko.
6Apeliacinis skundas netenkintinas.
7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8Atsakovė D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos apylinkės teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovų A. N. ir D. N. ieškinys dėl 18 000 Lt avanso priteisimo.
9Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 18 000 Lt avanso grąžinimo. Ši suma buvo sumokėta 2006-06-28 preliminarios sutarties sudarymo metu, kuri atitinka CK 6.165 straipsnio nuostatas. Šia sutartimi atsakovė patvirtino, kad gavo 18 000 Lt už jai priklausančios 51/100 buto dalies, esančios( - ), pardavimą. Atsakovė įsipareigojo ieškovui pareikalavus sudaryti notarinę jai nuosavybės teise priklausančio buto dalies pardavimo sutartį.
10Nepagrįstas atsakovės D. V. apeliacinio skundo argumentas, kad ji negavo pinigų pagal tarp šalių sudarytą 2006-06-28 sutartį. Preliminarioje sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovė gavo 18 000 Lt už jai priklausančią 51/100 buto dalį, esantį ( - ). Kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).
11Pažymėtina, kad 2006-06-28 sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Atsakovė D. V. savo parašu patvirtino, kad pinigus gavo, todėl neįtikėtina, kad ji galėjo pasirašyti sutartį nesupratusi sutarties turinio ar negavusi pinigų, o kaip jį faktiškai nusprendė ją panaudoti, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovai elgėsi nesąžiningai sudarydami 2006-06-28 sutartį, tai yra kad jie siekė apgauti atsakovę. Konstatuotina, kad preliminarios sutarties pasirašymo metu atsakovė gavo pinigus iš ieškovų. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje.
12Teismų praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009).
13Kadangi atsakovė reikalaujamą priteisti sumą gavo iš ieškovų kaip avansą sudarant preliminariąją sutartį dėl buto pardavimo, o pagrindinė sandorio sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 18 000 Lt sumą ieškovams iš atsakovės priteisė pagrįstai (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
14Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Nutarė
16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą palikti nepakeistą.