Byla 2A-139-460/2014
Dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. P. priešieškinį ieškovui I. K. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo S. P. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3560-613/2013 pagal ieškovo I. K. (I. K.) ieškinį atsakovui S. P. (S. P.) dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. P. priešieškinį ieškovui I. K. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo S. P. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas 2012-12-03 kreipėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu, 2013-02-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo S. P. 19 700 Lt skolos, 3 562,61 Lt palūkanų už laikotarpį iki 2012-11-28, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolos faktą patvirtina atsakovo pasirašyti vekseliai: 2008-12-11 vekselis, pagal kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 4 000 Lt pagal pareikalavimą, bet ne vėliau kaip iki 2009-02-11, bei 2009-01-08 vekselis, pagal kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 16 630 Lt pagal pareikalavimą, bet ne vėliau kaip iki 2009-04-30. Atsakovas 2009-01-08 sumokėjo ieškovui 930 Lt, apie tai pažymėta 2009-01-08 išduotame vekselyje. Atsakovas vekselius turėjo apmokėti ne vėliau kaip iki 2009-02-11 ir 2009-04-30, tačiau to nepadarė, į ieškovo prašymus nereagavo. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas ieškovui 19 700 Lt (b. l. 21–23).

4Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-21 buvo gautas atsakovo S. P. priešieškinis, juo atsakovas prašė pripažinti negaliojančiais 2008-12-11 ir 2009-01-08 vekselius, kaip surašytus suklaidinimo įtakoje bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-11 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo vekselio turėtojui pateikus vekselį sumokėti 4 000 Lt sumą ir 2009-01-08 vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 16 630 Lt sumą. Pasirašius 2009-01-08 vekselį, turėjo būti panaikintas 2008-12-11 vekselis, kurio suma sudarė 4 000 Lt, nes vekselio turėtojas reikalavo, kad suma būtų įrašyta į vieną vekselį. Tačiau ir šis, finansines pasekmes sukeliantis dokumentas turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi jis buvo surašytas suklydimo įtakoje. Nurodė, kad jis nėra skolingas I. K. jokios piniginės sumos, kurios grąžinimui derėtų išrašyti vekselį. Reikalavimu apmokėti tokiomis aplinkybėmis surašytą vekselį yra pažeidžiamas teisės principas, jog neteisėti veiksmai nesukuria teisėtų pasekmių (b. l. 42–43).

5Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-04-17 buvo gautas ieškovo atsiliepimas į priešieškinį dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašoma tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta ir neginčija vekselių išrašymo fakto, t. y. pripažino, kad pasirašė 2008-12-11 paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui sumokėti 4 000 Lt, o 2009-01-08 pasirašė kitą paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 16 630 Lt. Atsakovas, būdamas atidus ir protingas, privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog privalės ieškovui sumokėti minėtas sumas. Atsakovas ginčija vekselį bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydamas, kad pasirašydamas vekselį suklydo, nes nežinojo vekselio pasirašymo teisinių pasekmių. Suklydimas dėl sudaromo sandorių motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Mano, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, siekdamas užvilkinti skolos grąžinimą (b. l. 50–53).

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-12 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; nusprendė priteisti ieškovui I. K. iš atsakovo S. P. 19 700 Lt skolos, 3 562,61 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-12-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 174,45 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovo S. P. 523,55 Lt žyminio mokesčio; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2013-02-19 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, jog byloje nenustatė suklydimo fakto bei byloje nepateikta suklydimo faktą patvirtinančių įrodymų, padarė išvadą, kad ginčo vekselių išdavimas atsakovo nurodomų aplinkybių kontekste yra logiškai nepateisinamas ir sąlygojantis pareigos atsakyti už šių veiksmų teisinius padarinius. Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas pripažinti paprastuosius vekselius negaliojančiais dėl suklydimo galbūt piktnaudžiauja suklydimo motyvais, nes suklydimas dėl sudaromų sandorių motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais, todėl priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad iš pateiktų byloje vekselių turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui suėjus terminui 4 000 Lt ir 16 630 Lt sumas, iš kurių atsakovas sumokėjo tik dalį – 930 Lt, todėl atsakovas ieškovui liko skolingas 19 700 Lt. Atsižvelgė į išdėstytas aplinkybes ir ieškinį tenkintino, iš atsakovo priteisė ieškovui 19 700 Lt skolą ir palūkanas.

7Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas jokių piniginių lėšų iš ieškovo nesiskolino, o patys vekseliai nelaikytini paskolos rašteliais, kadangi pinigų perdavimo faktas šiuose dokumentuose nefiksuojamas. Tikina, kad ieškovas neįrodė, kad jis turi reikalauti piniginių lėšų iš atsakovo. Teigia, kad pagal vekselius ieškovui įsipareigojo asmeniškai atsakovas, yra atsakovo suklydimas, kadangi ieškovo individuali įmonė paslaugas suteikė ne atsakovui asmeniškai, o atsakovo vadovaujamai UAB „Esmarin“.

8Ieškovas pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimą palikti nepakeistą, Nurodo, jog 2009-01-08 išrašytas vekselis buvo tą pačią dieną, kai Klaipėdos apygardos teismas 2009-01-08 nutartimi UAB „Esmarin“ iškėlė bankroto bylą, tai reiškia, kad ieškovą jokie santykiai su atsakovo vadovaujama įmone nesiejo. Pažymėjo, kad apeliantas ketverius metus ieškovui jokių pretenzijų dėl suklydimo nereiškė, nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad jis suklydo iš esmės.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11Byloje pateiktas 2008-12-11 paprastasis vekselis, pagal jį mokėtojas S. P. privalo sumokėti I. K. 4 000 Lt sumą pagal pareikalavimą (ne vėliau kaip iki 2009-02-11) (b. l. 5, 10, 47) bei 2009-01-08 paprastasis vekselis, pagal jį mokėtojas S. P. privalo sumokėti I. K. 16 630 Lt sumą pagal pareikalavimą (ne vėliau kaip iki 2009-04-30), vekselyje pažymėta, kad S. P. 2009-01-08 sumokėjo 930 Lt I. K. (b. l. 4, 9, 46). Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme nustatyta, kad 2008-01-02, 2008-02-01 susitarimais dėl 2007-11-03 sutarties 4 straipsnio pakeitimo UAB „Esmarin“ direktorius S. P. ir individualios I. K. įmonės savininkas I. K. susitarė dėl konsultanto atliekamų darbų kainos, jų apskaičiavimo formos, mokėjimo tvarkos ir terminų, kurie pagal susitarimo 2 punktą įsigalioja nuo pasirašymo momento ir tampa 2007-11-03 teisinių paslaugų sutarties neatskiriama dalimi bei galios iki jos pasibaigimo (b. l. 63–64). Iš byloje pateiktų atliktų darbų ataskaitų matyti, kad ieškovas teikė teisines konsultacijas, teisinių bei buhalterinių dokumentų rengimo, atstovavimo paslaugas, atlyginimo apskaičiavimo tvarką nustatant pagal 2007-10-01 paslaugų teikimo sutartį, išrašant sąskaitas faktūras 2008-01-08 Nr. KP-08 Nr. 002, 2008-01-31 KP-08 Nr. 003, 2008-10-17 KP-08 Nr. 020 (b. l. 65–67). Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-461-360/2009 UAB „Esmarin“ iškelta bankroto byla (b. l. 68–69).

12Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas S. P. laikosi pozicijos, kad vienašaliai sandoriai, t. y. 2008-12-11 ir 2009-01-08 paprastieji vekseliai yra išrašyti suklydus, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais, o ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas, praleidęs vekselių pateikimo apmokėti terminus, kreipėsi į teismą, įrodinėdamas, jog vekseliai yra atsakovo skolą patvirtinantys įrodymai, tačiau, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovas jokių piniginių lėšų iš ieškovo nesiskolino, o patys vekseliai nelaikytini paskolos rašteliais, kadangi pinigų perdavimo faktas šiuose dokumentuose nefiksuojamas. Taip pat skundė nurodyta, kad paskolos rašteliu laikomas ne bet koks, o paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui patvirtinantis dokumentas.

13Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja tai, jog praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-314/2010). Šiuo aspektu svarbu tai, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia apelianto skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

14Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime nurodė, kad ieškovas – vekselių turėtojas, praleido nustatytus vekselių pateikimo apmokėjimui terminus, taigi, tokiu atveju vekseliai tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Kaip nurodyta ieškinyje ir teismo posėdžio metu, ieškovas atsakovui suteikė paslaugas už kurias atsakovas liko skolingas ir todėl išrašė 2008-12-11, 2009-01-08 vekselius, kurie buvo išduoti kaip užtikrinimo funkcija už atliktus darbus. Atsakovas neginčija vekseliuose nurodytos sumos dydžio, paties vekselių surašymo fakto, todėl byloje įrodyta ir nekyla abejonių, kad 2009-01-08 vekseliu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 16 630 Lt sumą, iš kurių 930 Lt dalis sumokėta, o 2008-12-11 vekseliu– 4 000 Lt. Tai, kad atsakovas iš vekselyje nurodytos 16 630 Lt sumos sumokėjo 930 Lt, neabejotinai patvirtina, kad jis pripažino skolinių santykių tarp jo ir ieškovo egzistavimą bei prievolę sumokėti ieškovui vekseliuose nurodytą sumą.

15Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo reikalaujama pinigų suma yra ta skola, kuri susidarė už ieškovo individualios įmonės suteiktas teisines paslaugas įmonei UAB „Esmarin“, todėl šis skolinis įsipareigojimas yra ne atsakovo, o jo vadovaujamos bendrovės įsipareigojimas, tačiau, iš bandomų nuginčyti vekselių matyti, kad aiškiai ir nedviprasmiškai apeliantas, kaip fizinis asmuo, išreiškė pareigą ieškovui sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Be to, apelianto argumentus, kad

162008-12-11 ir 2009-01-08 vekseliai buvo išrašyti už UAB „Esmarin“ suteiktas paslaugas paneigia aplinkybė, kad 2009-01-08, vekselio išrašymo dieną, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-461-360/2009 UAB „Esmarin“ iškelta bankroto byla. Todėl UAB „Esmarin“ ir ieškovo individualios įmonės jokie santykiai sieti nebegalėjo.

17Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovo reikalaujama pinigų suma yra ta skola, kuri susidarė už I. K. indvidualios įmonės suteiktas teisines paslaugas UAB „Esmarin“, todėl tai, kad pagal vekselius ieškovui įsipareigojo sumokėti asmeniškai S. P., ir yra atsakovo suklydimas ir vekseliai turėtų būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių suklydimo faktą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Be to, vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į kiekvienos bylos ypatumus. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2005). Šios bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovas tik praėjus beveik ketveriems metams po vekselių išdavimo, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas priteisti ginčo sumą, pradėjo nesutikti su vekselio davėjo mokestiniais įsipareigojimais, nors iki tol jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl šių vekselių ieškovui nereiškė.

18Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Be to, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Dėl to aplinkybė, kad vekselį išdavęs asmuo, jo aiškinimu, klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Pažymėtina tai, kad atsakovas prašė pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu, todėl ginčydamas vekselį vienu iš bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų turėjo pareigą įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t. y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas šioje byloje teigdamas, kad jis suklydo, reikšdamas savo valią ar dėl sandorio turinio, tokių aplinkybių nenurodė ir jų neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodė iš esmės tik tai, kad jis suklydo dėl sandorio motyvų, t. y. pasirašydamas vekselį nesuprato šio sandorio teisinių pasekmių, manė, kad vekselį pasirašo kaip bendrovės vadovas ir jos vardu. Byloje nenustačius suklydimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, neleisdamas jam piktnaudžiauti suklydimo motyvais, nes suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo elgesį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis vekselius ginčijo ne iš karto, o tik ieškovui, kreipusis į teismą ir pareikalavus priteisti vekselių sumą iš atsakovo bei pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jį pasirašydamas atsakovas suklydo.

19Esant šioms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms ir faktams, akivaizdu, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas vertindamas įrodymus ir darydamas išvadą, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimo dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu, todėl atmesdamas atsakovo priešieškinį bei tenkindamas ieškovo ieškinį, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo nepažeidė materialiosios teisės normų, susijusių su vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisiniu reglamentavimu, išvadą dėl ginčo vekselio nepripažinimo negaliojančiu padarė nustatęs ir ištyręs šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingus bylos faktus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių.

20Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas 2012-12-03 kreipėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismą su... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-21 buvo gautas atsakovo S. P.... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-04-17 buvo gautas ieškovo... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-12 sprendimu ieškinį tenkino,... 7. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 11. Byloje pateiktas 2008-12-11 paprastasis vekselis, pagal jį mokėtojas S. P.... 12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas S. P. laikosi pozicijos, kad... 13. Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja tai, jog praleidus įstatymo... 14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendime nurodė, kad... 15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo reikalaujama pinigų suma yra... 16. 2008-12-11 ir 2009-01-08 vekseliai buvo išrašyti už UAB „Esmarin“... 17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovo reikalaujama pinigų suma yra ta... 18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai... 19. Esant šioms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms ir faktams,... 20. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 21. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti...