Byla 2A-163/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1541-253/2012 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. G. 60 000 Lt skolos pagal 2008-10-03 vekselį, 61 000 EUR skolos pagal 2008-10-08 vekselį, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2008-10-03 atsakovui paskolino 60 000 Lt, o 2008-10-08 – 61 000 EUR. Paskolos suteikimą įformino vekseliais, kuriuose numatė, kad pinigai turi būti grąžinti pagal pareikalavimą. Teigė, jog pinigai buvo skolinami atsakovo gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), statybos darbų užbaigimui ir namo vidaus apdailos įrengimui.

6Pažymėjo, kad santuoka tarp šalių įregistruota 2008-10-22, o atsakovui buvo paskolintos ikisantuokinės lėšos. Minėtas namas buvo pastatytas taip pat iki šalių santuokos sudarymo, todėl ieškovė negali pretenduoti į jo dalį. Šalių santuoka nutraukta 2012-03-29, o turtas, kurio įrengimui buvo skolinami pinigai, liko atsakovui.

7Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad nurodytas sumas jam perdavė, o imperatyvios įstatymo normos numato pareigą ieškovui įrodyti pinigų perdavimą, paskolinius santykius.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovės G. G. ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo D. G. jos naudai 60 000 Lt ir 61 000 EUR skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 2011-02-21 ir 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 6 178,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas minėtus vekselius laikė skolos rašteliais, kuriais, kaip rašytiniais įrodymais, įtvirtinta skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Remdamasis tuo, kas paminėta, atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė privalo įrodyti pinigų perdavimo faktą, kadangi jį patvirtina pats vekselių išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 60 000 Lt ir 61 000 EUR sumas ieškovei. Kartu pažymėjo, kad būtent atsakovas, kaip vekselio davėjas turi pareigą patikimais duomenimis įrodyti pagrindo vekseliui išduoti nebuvimą ar jo negaliojimo pagrindą (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovas neginčijo vekselio, jo išrašymo sąlygų bei pagrindų nei iš karto jį išdavęs, nei ieškovei kreipusis į teismą, todėl padarė išvadą, kad pripažino besąlyginį savo įsipareigojimą sumokėti nurodytą vekselyje sumą.

11Teismas sprendė, kad liudytojos – atsakovo motinos J. J. paaiškinimai, jog tuo metu, kai buvo išrašyti vekseliai, G. G. pinigų neturėjo, nes vekselių išrašymo metu 20 000 Lt šildymo katilo pirkimui skolino liudytoja, nepaneigia aplinkybės, jog G. G., skolindama pinigines sumas, kurių turėjimą pagrindžia vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija, ir paskolinius santykius įformindama vekseliais, juose nurodytas pinigų sumas perdavė atsakovui.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas D. G., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

141. Teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi neetapavo šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančio atsakovo į 2010-10-17 vykusį teismo posėdį. Jo metu nesilaikyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje išdėstyto nurodymo nagrinėti būtent šalių taikos sutarties tvirtinimą iš naujo, o byla išnagrinėta iš esmės, neatskleidus jos esmės – vekseliai buvo pasirašyti tarp dvejus metus kartu gyvenusių partnerių, be notaro patvirtinimo, nedalyvaujant liudytojams, likus iki santuokos sudarymo dviem savaitėms, ieškovei esant septynis mėnesius nėščiai.

152. Nedalyvaudamas teismo posėdyje, atsakovas negalėjo paaiškinti tikrųjų vekselių pasirašymo aplinkybių, jog siekdamos suteikti ieškovei ir savo dukrai materialines garantijas tuo atveju, jeigu bendras šeimyninis gyvenimas nesusiklostytų, šalys teisininkų patarimu 2009 m. pavasarį atgaline data pasirašė fiktyvius vekselius, pagal kuriuos ieškovė jokių pinigų atsakovui neperdavė.

163. Teismas netyrė atsakovo pateiktų argumentų, kad vekselių pasirašymo metu ieškovė neturėjo didelės pinigų sumos, nes 2005-11-30 pirko butą už paskolą.

17Ieškovė G. G. su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

181. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturėjo galimybės spręsti klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo iš naujo, nes šalys tokios sutarties nesudarė.

192. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neužtikrino apelianto dalyvavimo teismo posėdyje, nes atsakovas bylą vedė per atstovą. Teismas teiravosi atstovo pozicijos dėl pageidavimo į teismo posėdį etapuoti atsakovą, tačiau buvo nurodyta, kad tai nėra reikalinga.

203. Teismas pagrįstai įvertino faktą, kad ieškovė turėjo piniginių lėšų pasirašant vekselius. Tai patvirtina 2003-12-31 vienkartinės turto deklaracija, kurios naują kopiją, kuri įrodo, jog ji Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gauta ne bylos nagrinėjimo metu, kaip teigia atsakovas, o 2005-04-26, ieškovė prašo priimti apeliacinės instancijos teisme. Šis įrodymas taip pat paneigia apelianto teiginius, jog ieškovė 2005-11-30 iš skolintų lėšų pirko butą, jį įkeitė hipoteka, todėl negalėjo turėti nurodomų lėšų.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.).

23Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo vekselių pagrindu susiklosčiusius šalių teisinius santykius, laikėsi įrodymų vertinimą nustatančių civilinio proceso taisyklių šiuose santykiuose ir tuo pagrindu patenkino ieškovės G. G. ieškinį.

24Byloje nėra ginčo dėl to, kad, kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, o tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Taigi jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.).

25Nagrinėjamu atveju ieškovė G. G. minimų santykių egzistavimą būtent ir įrodinėjo atsakovo D. G. 2008-10-03 ir 2008-10-08 išduotais vekseliais, kuriais atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 60 000 Lt ir 61 000 EUR pagal pareikalavimą (t. 1, b. l. 6–7), tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neišsamiai vertino byloje pateiktus įrodymus, kurie, atsakovo tvirtinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog vekseliuose nurodytos sumos jam realiai buvo perduotos.

26Teisėjų kolegija, prieš nagrinėdama šalių argumentus dėl pinigų perdavimo pagal vekselius, visų pirma pažymi, kad nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo klausimais yra pažymėta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.). Be to, įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, todėl civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

27Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių santuokos liudijimas patvirtina, jog ieškovė su atsakovu santuoką sudarė netrukus po minimų vekselių pasirašymo – 2008-10-22 (t. 1, b. l. 11). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2007 m. atsakovui D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė nebaigtas statyti – 85 proc. baigtumo gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 698 573 Lt bei žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 121 412 Lt, esantys ( - ) (t. 1, b. l. 8-10). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu nutraukė G. G. ir D. G. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (t. 1, b. l. 129-132). Teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys, be kita ko, susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė ir šia sutartimi nedalijami, taip pat pareiškė, kad jungtinės nuosavybės teise kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo ir nedalina (Sutarties 1.1.-1.2. p.).

28Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šalys nagrinėjamoje byloje buvo sudariusios taikos sutartį, kuri taip ir liko nepatvirtinta, ir kurioje atsakovas D. G. buvo tiesiogiai pripažinęs faktą, jog ieškovė G. G. iš esmės prisidėjo prie ginčo namo pagerinimo, įsipareigodamas sumokėti jai pusę sumos, gautos už šio namo ir žemės sklypo pardavimą, atsiskaičius su kitais kreditoriais – AB SEB banku ir A. Š. (t. 1., b. l. 81-83, 86-87). Teisėjų kolegija turi omenyje kasacinio teismo išaiškinimus, jog net ir tuo atveju, kai taikos sutartys yra patvirtinamos, tokie susitarimai neturi faktų konstatuojamosios, o todėl ir prejudicinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010), tačiau mano, kad pirmiau nurodyta aplinkybė paminėtina tik dėl to, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui iš esmės ne kartą yra pripažinęs, jog minimi pinigai buvo panaudoti ginčo namui pagerinti. Tokią išvadą patvirtina 2012 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio protokole užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, kad nėra ginčo dėl to, jog abi šalys kartu įrenginėjo minimą namą, o pinigai, apie kuriuos kalbama nagrinėjamoje byloje, buvo panaudoti šio namo gerinimui (t. 1, b. l. 85), o taip pat iš dalies ir jo apeliacinio skundo motyvai, jog vekseliai pasirašyti siekiant suteikti ieškovei materialines garantijas (CPK 185 str.).

29Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovės vienkartinė gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracija patvirtina, jog ji turėjo 307 200 Lt piniginių lėšų (t. 1, b. l. 136-137). Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto minimo dokumento, kurį teisėjų kolegija priima ir vertina, deklaracija Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gauta 2005-04-26 (t. 2, b. l. 65) (CPK 314 str.). Taip pat ieškovė, teigdama, jog gavo 400 000 Lt už įmonės akcijų pardavimą, buvo pateikusi metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m. (t. 1, b. l. 39-44). Minimas deklaracijas šios valstybės institucijos yra priėmusios, tuo tarpu duomenų, kad jose nurodyti faktai būtų paneigti, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateikti (CPK 177 str. 2 d.,178 str.,).

30Taigi, turėdama omenyje aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo, įvertinusi nustatytų aplinkybių kontekstą ir įrodymų visumą (atsakovas teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad pinigai buvo skirti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimui dar iki santuokos sudarymo, po santuokos nutraukimo pretenzijų į šį turtą ieškovė nereiškė, jos turto ir pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina teiginius apie finansines galimybes skolinti vekseliuose nurodytas sumas ir kt.), atsižvelgdama į tai, kad aplinkybes, jog pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti būtent atsakovas (CK 6.875 str. 1 d.), – teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovė G. G. šioje byloje įrodė esminių paskolos sutarties, įformintos vekseliu, sąlygų egzistavimo faktą, tuo tarpu atsakovas D. G., remdamasis pinigų neperdavimo jam aplinkybe, šios jam tenkančios pareigos neįvykdė ir minėtos aplinkybės neįrodė (CPK 176 str., 177 str., 185 str.). Pažymėtina, kad naujausioje savo praktikoje spręsdamas paskolinių teisinių santykių ginčus tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

31Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visumai, kolegija sprendžia, jog minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė 2005-11-30 įsigijo butą, o šiam tikslui buvo pasiskolinusi pinigų (CPK 178 str., 185 str.).

32Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, teismo išvadą dėl pinigų perdavimo realumo netiesiogiai pripažįsta ir pats apeliantas, savo skunde teigdamas, jog vekselius pasirašė, siekdamas suteikti ieškovei G. G. ir dukteriai G. G. materialines garantijas tuo atveju, jei bendras šeimyninis gyvenimas nesusiklostytų. Kolegijos vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra tikėtina, jog apdairus ir protingas asmuo iki santuokos sudarymo likus kelioms savaitėms, vekselių būsimai savo sutuoktinei be jokio teisinio pagrindo neišduotų. Juolab, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog nei po vekselių pasirašymo, nei vėliau apeliantas minėtų vekselių teisėtumo CK pirmosios knygos IV skyriuje nustatyta tvarka neginčijo (CPK 185 str.).

33Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neetapuodamas atsakovo iš laisvės atėmimo įstaigos į teismo posėdį tam, kad šis galėtų paaiškinti svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, atmesdama minėtus argumentus, pažymi, kad kaip teisingai nurodo ieškovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovo interesams teismo posėdyje atstovavo atstovas pagal pavedimą (CPK 56 str. 1 d. 6 p.). Todėl atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu jame, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas, gi šioje byloje toks reikalingumas nebuvo pripažintas (CPK 51 str. 2 d.). Kartu pažymėtina, kad ginčą teismas išsprendė remdamasis rašytiniais įrodymais, atsakovas apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kurias norėjo išdėstyti žodžiu teisme ir kurios nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė atsakovo interesus, nekviesdamas jo į posėdį. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė, teismas negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje nurodytais motyvais ir klausimą dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėti iš naujo, kadangi šalys tokios sutarties laisva valia sudaryti nebesiekė.

34Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kolegija atmeta atsakovo prašymą nagrinėti bylą pagal jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi šalys procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus, pagrindžiančius visus išdėstytus motyvus, taigi kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas (CPK 322 str.).

35Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas ieškovės G. G. bei atsakovo D. G. ginčą, atskleidė šios bylos esmę, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, iš esmės teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, patenkindamas ieškovės reikalavimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Todėl, vadovaudamasi pirmiau paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu, kitų ieškovo apeliacinio skundo bei atsakovų atsiliepimo į šį skundą argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

36Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi apeliantui D. G. iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje buvo atidėtas sumokėjimas 6 421 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už paduotą apeliacinį skundą. Atmetus apeliacinį skundą, nurodyta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apelianto (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti valstybei iš atsakovo D. G. (asmens kodas ( - ) 6 421 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną litą) žyminio mokesčio.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Nurodė, kad 2008-10-03 atsakovui paskolino 60 000 Lt, o 2008-10-08 – 61 000... 6. Pažymėjo, kad santuoka tarp šalių įregistruota 2008-10-22, o atsakovui... 7. Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė nepateikė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovės G. G.... 10. Teismas minėtus vekselius laikė skolos rašteliais, kuriais, kaip... 11. Teismas sprendė, kad liudytojos – atsakovo motinos J. J. paaiškinimai, jog... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovas D. G., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu... 14. 1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi neetapavo šiuo metu... 15. 2. Nedalyvaudamas teismo posėdyje, atsakovas negalėjo paaiškinti tikrųjų... 16. 3. Teismas netyrė atsakovo pateiktų argumentų, kad vekselių pasirašymo... 17. Ieškovė G. G. su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 18. 1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturėjo galimybės spręsti... 19. 2. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neužtikrino apelianto dalyvavimo... 20. 3. Teismas pagrįstai įvertino faktą, kad ieškovė turėjo piniginių... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos... 24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. G. minimų santykių egzistavimą būtent ir... 26. Teisėjų kolegija, prieš nagrinėdama šalių argumentus dėl pinigų... 27. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių... 28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šalys... 29. Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad... 30. Taigi, turėdama omenyje aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus... 31. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visumai, kolegija sprendžia, jog... 32. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, teismo išvadą dėl... 33. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, jog pirmosios... 34. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kolegija atmeta atsakovo prašymą... 35. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi apeliantui D. G.... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti valstybei iš atsakovo D. G. (asmens kodas ( - ) 6 421 Lt (šešis...