Byla 2A-1087-560/2012

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. T. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo R. T. priteisti išlaikymą vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt kiekvienam vaikui į mėnesį nuo 2010-04-15 iki kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad santuokoje šalims gimė 2 vaikai. Faktiškai nuo jauniausio sūnaus gimimo visa vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei. Atsakovas įstatyminės pareigos išlaikyti vaikus nevykdo. Nuo 2010-04-15 pas ieškovę atsikraustė gyventi jos motina, kuri padėjo rūpintis vaikais. Ieškovė dirba ir viena rūpinasi visais vaikų materialinių poreikių tenkinimo klausimais ir rūpesčiais. Ieškovė nurodė, kad be maisto ir komunalinių mokesčių dalies bei transporto išlaidų dviejų vaikų išlaikymui vaikų poreikiams išleidžia apie 800-1000 Lt kiekvienam vaikui.

5Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad įstatyme nustatytas pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdo pilnai. Teigė, kad galėtų mokėti išlaikymą vaikams po 300 Lt per mėnesį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-22 sprendimu ieškinį iš dalies patenkino bei priteisė iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. T. ir M. T. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-03-15) iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo R. T. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams P. T. ir M. T. 2 000 Lt už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2011-03-15. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo to laiko, kuomet pradėjo gyventi atskirai, materialiai neišlaiko savo vaikų, todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, tėvų gaunamas pajamas, teismas laikė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygybės išlaikant nepilnamečius vaikus principo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat teismas, remdamasis bylos įrodymais, liudytojos parodymais, nustatė, kad iki 2010 m. gruodžio mėnesio šalys gyveno kartu, atsakovas padėjo rūpintis nepilnamečiais vaikais, prižiūrėjo vaikus, apmokėdavo sąskaitas, todėl teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-04-15, bet priteisė išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo to momento, kai atsakovas pradėjo gyventi skyrium nuo šeimos, t.y. nuo 2011-01-01, iki ieškinio pateikimo teismui – 2011-03-15, t.y. už 2,5 mėnesio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas R. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-22 sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą, sumažinant priteisto išlaikymo dydį. Pasak apelianto išlaikymas priteisiamas iš tėvų, kurie nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad jis nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pažymėjo, kad pats teismas nustatė, jog iki 2010 m. gruodžio mėnesio atsakovas rūpinosi šeima, prižiūrėjo vaikus, apmokėdavo sąskaitas. Apelianto teigimu, net ir tuo metu, kai jis pradėjo gyventi skyrium, jis nenustojo rūpintis šeima ir vaikais, materialiai prisideda prie šeimos išlaidų. Taip pat bendravo su sūnumi – parveždavo iš mokyklos, žiūrėdavo kartu filmus, žaisdavo įvairius žaidimus. Atsakovo įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į LAT formuojamą teismų praktiką dėl išlaikymo priteisimo ir neteisingai įvertino įrodymus. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pasak apelianto, teismas pažeidė proporcingumo principą, neatsižvelgė į ieškovės teiginius, kad jos realios pajamos per mėnesį yra 6 000 Lt, t.y. 5 kartus didesnės nei atsakovo, taip pat neįvertino duomenis apie ieškovės turimą turtą, neatsižvelgė į atsakovo realią galimybę teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

10Ieškovė R. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nepilnamečiui vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią algą. Pasak ieškovės, išlaikymo dydis turėjo būti priteistas didesnis, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, bylos nagrinėjimo metu nuolat bandė išsisukti ir nuslėpti savo realų pajamų dydį. Pažymėjo, jog atsakovas gali skirti po 200-300 Lt per mėnesį savo mobilaus ryšio telefono sąskaitų mokėjimui, net 3 000 Lt nevykdančios veiklos juridinio asmens reklamai, savo sesers buto komunalinių mokesčių apmokėjimui, neaiškios paskirties statybinių medžiagų pirkimui. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovas, pradėjęs gyventi skyriumi ir dabar, moka mokesčius bei nenustojo rūpintis šeima piniginėmis lėšomis, yra neteisingas.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atsakovo R. T. apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).

14Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančios tėvo, šio išlaikymo dydžio nustatymą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, gyvendamas skyrium neteikė jiems tinkamo dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, taip pat ir į ieškovės patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui, į ginčo šalių turtinę padėtį, ir, nustatydamas priteistino vaikų išlaikymo dydį, nepažeidė proporcingumo principo. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

15Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 1998-12-24 ieškovė R. T. ir atsakovas R. T. sudarė santuoką, kurios metu šalims gimė du vaikai – P. T. ir M. T.. Atsakovas kartu su šeima negyvena nuo 2011 m. pradžios. Ieškovė teigė, kad atsakovas materialiai neprisideda prie vaikų išlaikymo, prašė priteisti po 500 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui, o atsakovas su tuo nesutiko, teigė, kad tinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigas, išlaiko vaikus, nurodė, kad gali mokėti kas mėnesį po 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino ieškinį ir iš atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui bei 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

16Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str., 3.165 str., 3.192 str.). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.). Teismų formuojamoje praktikoje analogiškose bylose laikomasi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas (vaikai) turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, nustatant nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

17Nors apeliantas teigia, kad teismas šioje byloje negalėjo priteisti išlaikymo, nes nebuvo nustatyta, kad jis nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau įvertinusi bylos įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas netinkamai vykdė ir vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, neteikia pakankamo dydžio, nuolatinio vaikų išlaikymo. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei skųsdamas teismo sprendimą apeliacine tvarka nepaneigė ieškovės pagrįstų paaiškinimų, kad atsakovas, pradėjęs gyventi skyriumi, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vaikų išlaikymas turi būti teikiamas nuolat, nepertraukiamai, užtikrinantis kasdienių, nors ir minimalių, poreikių patenkinimą. Atsakovo nurodymas kai kurių sąskaitų apmokėjimas, nenuolatinis piniginių lėšų pervedimas į ieškovės banko sąskaitą ar tai, kad jis kartais paima sūnų iš darželio, su juo praleidžia dalį laisvo laiko, nelaikytina tinkamu, nuolatiniu, nepertraukiamu vaikų išlaikymo teikimu. Tai, kad atsakovas, gyvendamas kartu su šeima iki 2010 m. pabaigos rūpinosi šeimos finansiniais reikalais, prižiūrėjo vaikus, apmokėjo sąskaitas (ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), nepaneigia teismo išvados, jog pradėjęs gyventi skyrium, atsakovas nebeteikia tinkamo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.

18Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė paskaičiavimus dėl patiriamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti bei tą patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos, ieškovės teigimu, ji vaikų išlaikymui kas mėnesį išleidžia virš 2 300 Lt (pvz. 2001 m. sausio mėnesį – 2 300 Lt; kovo mėnesį – 2 472 Lt; birželio mėnesį – 2 276 Lt; liepos mėnesį – 3 353,59 Lt) (b.l. 120-148). Šių ieškovės paskaičiavimų atsakovas nepaneigė. Antra vertus, iš šių duomenų seka, kad kas mėnesį ieškovė vien vaikų išlaikymui skiria daugiau išlaidų, nei oficialiai gauna pajamų (Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis ieškovės darbo užmokestis 2011 m. sausio – liepos mėnesiais vidutiniškai per mėnesį sudarė 1 790 Lt), kas iš esmės patvirtina tiek apelianto pastebėjimą, tiek ir pačios ieškovės pirmosios instancijos teisme išsakytus teiginius, kad jos realios pajamos yra didesnės, nei nurodyta byloje esančiuose dokumentuose. Tačiau teisėjų kolegija, kartu atsižvelgdama ir į ieškovės pastebėjimus, jog atsakovo patiriamos išlaidos taip pat neatitinka jo oficialiai gaunamas pajamas (atsakovas gali skirti po 200-300 Lt per mėnesį savo mobilaus ryšio telefonų sąskaitų apmokėjimui, ženklią pinigų sumą nevykdančio veiklos juridinio asmens reklamai, savo sesers buto komunalinių mokesčių apmokėjimui, statybinių medžiagų pirkimui ir pan.), ką patvirtina bylos įrodymai, bei kad atsakovas gauna papildomų pajamų iš neoficialių darbų, laiko, kad atsakovas nebuvo nuoširdus duodamas paaiškinimus dėl realiai gaunamų pajamų dydžio. Tai, kad atsakovas galimai turi ir kitų oficialiai nefiksuojamų pajamų, netiesiogiai rodo ir tas faktas, jog atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove ir vaikais, tuo metu oficialiai nedirbdamas, turėjo pajamų sąskaitoms apmokėti, ką patvirtino apklausta liudytoja I. G.. Pažymėtina, kad vertinant tėvų turtinę padėtį, pirmiausia turi būti atsižvelgta į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tokia padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

19Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus ir atsakovo nepaneigtus duomenis apie išlaidas vaikų išlaikymui, šalių turtinę padėtį (tai, kad abu tėvai dirba, turi nuolatines pajamas, turi turto), pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad tai yra tik orientacinis kriterijus, tačiau, įvertinus byloje esančius įrodymus apie vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo konstatuoti, kad turėjo būti priteistas mažesnio dydžio išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad jis gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turintis profesiją asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad jis galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo augantiems vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didės. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, teismų formuojamos praktikos, proporcingumo principo. Toks teismo sprendimas atitinka vaikų teisėtus interesus, atitinka vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (LR CK 3.192 str. 2 d.), užtikrina šiuo metu būtinas vaikams vystytis sąlygas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. T. prašo, atmetus apeliacinį skundą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl toks ieškovės prašymas netenkintinas.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

Nutarė

22Atsakovo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.