Byla 2A-697/2014
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. Z. (S. Z.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovams M. Z. ir V. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. Z. (S. Z.).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 449 510 Lt skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 10 d. vekseliu atsakovas jam buvo įsipareigojęs iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. be jokių sąlygų ir išlygų sumokėti 130 000 EUR. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, ieškovas nepasinaudojo savo teise ir protesto notarine tvarka neįformino, nes sutartu laiku atsakovas pinigų neturėjo ir prašė ieškovo palaukti. Nors ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl prievolės įvykdymo, atsakovas prievolės nevykdo ir vengia bendrauti. Ieškovo teigimu, jo pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad iš ieškovo gauti pinigai galėjo būti panaudoti atsakovų nekilnojamajam turtui įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovams reiškia solidarų reikalavimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė valstybei iš ieškovo 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas pažymėjo, kad reikalavimus grindžiant aplinkybėmis, kad 2008 m. gegužės 10 d. paprastuoju vekseliu buvo įforminti paskoliniai santykiai, ieškovas privalėjo įrodyti esmines paskolos sutarties sąlygas, t. y. kad ieškovas perdavė atsakovui paskolos dalyką – 130 000 EUR – ir kad atsakovas įsipareigojo tokią sumą grąžinti ieškovui. Tik esant tokioms sąlygoms, būtų pagrindas pripažinti paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pinigų perdavimą atsakovui įrodinėja 2008 m. gegužės 10 d. paprastuoju vekseliu, todėl sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog šiuo vekseliu yra patvirtinamas 130 000 EUR perdavimas atsakovui. Vekselyje nėra įrašo apie atitinkamos pinigų sumos perdavimą – priėmimą. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie 130 000 EUR paskolinimą atsakovui paneigia kiti byloje esantys įrodymais – atsakovo ir trečiojo asmens S. Z. paaiškinimai, kad ieškovas 130 000 EUR, tarpininkaujant atsakovui, paskolino S. Z., kuris pripažįsta pinigų jam perdavimo faktą visa apimtimi. Teismas siūlė ieškovui pakeisti pradinį atsakovą trečiuoju asmeniu S. Z., tačiau ieškovas raštu tokios savo teisės atsisakė. Teismas sprendė, kad atsakovo antstoliui G. Badikoniui adresuotas 2012 m. birželio 5 d. prašymas, kuriuo atsakovas prašo iš S. Z. išieškotų lėšų dalį – 130 000 EUR – skirti L. I., nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas pripažįsta skolos ieškovui faktą ir dydį, priešingai – juo patvirtinama atsakovo ir trečiojo asmens nurodyta pinigų skolinimo schema, kurioje atsakovas užėmė tarpininko vaidmenį, ieškovui pinigus skolinant tretiesiems asmenims. Teismas atsižvelgė į 2011 m. rugsėjo 15 d. raštą, kuriuo atsakovas prašė ieškovo sutikimo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir kitus įrodymus, kad atitinkamu būdu lėšas tretiesiems asmenims skolinę asmenys perėmė išieškotojų teises iš M. Z.. Teismas įvertino tai, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, verslininko patirtį ir patirties, skolinant pinigus, todėl sprendė, kad ieškovo argumentai, jog jis nežinojo, kokiu būdu turi būti įforminama suteikiama paskola ir kokios yra nesikreipimo dėl vykdomojo įrašo teisinės pasekmės, neturi objektyvaus pagrindo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų skolą ir palūkanas teismas pripažino nepagrįstu, todėl netenkintino (CPK 178 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; skirti atsakovams baudą už melagingų parodymų davimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Paprastasis vekselis įformintas pagal visus įstatymo reikalavimus, jame nurodyta suma, data, vieta, laikotarpis, kuriam skolinama suma, įsipareigojimas sumokėti besąlygiškai, M. Z. parašas. Teismo argumentas, kad nebuvo pateikti įrodymai apie pinigų perdavimą, nepagrįstas, kadangi vekselio įstatymas nenumato papildomo įrodymo apie pinigų perdavimą.

112. Nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, jog vekselį pasirašė, bet pinigų negavo. Vekselį atsakovas pasirašė be prievartos ar ekonominio spaudimo. Nėra pareiškęs priešieškinio, kuriuo ginčytų vekselio pasirašymo faktą.

123. 2011 m. rugsėjo 15 d. rašto, kurį vertino teismas, spręsdamas dėl pinigų skolinimo schemos, niekada nebuvo gavęs.

134. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstoliui adresuotame prašyme išieškojimo pagrindas – 2007 m. vasario 2 d. vekselis, o ieškovo ieškinys grindžiamas 2008 m. gegužės 10 d. vekseliu. Nepagrįsta teismo išvada, kad šis raštas patvirtina pinigų skolinimo schemą, kurioje atsakovas, skolindamas tretiesiems asmenims ieškovo pinigus, buvo tik tarpininkas.

145. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad 130 000 EUR ieškovas tiesiogiai paskolino trečiajam asmeniui S. Z., nepateikė įrodymų, kad 210 000 EUR atsakovas perdavė trečiajam asmeniui.

156. Atsakovas paskolino S. Z. 210 000 EUR pagal 2007 m. vasario 2 d. vekselį, o teismo posėdžio metu teigė, kad 210 000 EUR skola iš S. Z. išieškoma pagal 2008 m. gegužės 10 d. vekselį. Tai reiškia, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu melagingai tvirtino apie 210 000 EUR paskolintą pinigų sumą pagal 2008 m. gegužės 10 d. vekselį.

167. Kitiems asmenims ieškovo suteiktos paskolos yra įformintos raštu ir patvirtintos notaro, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas paskolino pinigus S. Z. per tarpininką, norėdamas būti anoniminiu kreditoriumi.

178. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie išieškotojo pakeitimą tik patvirtina paskolos suteikimo atsakovui faktą. S. Z. įsiskolino atsakovui pagal 2007 m. vasario 2 d. vekselį, o atsakovas skolingas ieškovui pagal 2008 m. gegužės 10 d. vekselį. Skirtingos ir paskolintų pinigų sumos.

18Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas neįrodė, kad pinigus perdavė, todėl teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

21Byloje nustatyta, kad atsakovas 2008 m. gegužės 10 d. išdavė ieškovui paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. be sąlygų sumokėti ieškovui 130 000 EUR. Vekselio davėjas atleido vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo (1 t., 6 b. l.). Vekselyje nurodytos pinigų sumos atsakovas negrąžino. Ieškovas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ieškovas teigė, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą jis paskolino atsakovui. Atsakovas įrodinėjo, kad šią sumą ieškovas skolino ne jam, o trečiajam asmeniui S. Z., o atsakovas buvo tik tarpininkas, kadangi ieškovas norėjo anonimiškumo. S. Z. 2007 m. vasario 2 d. išdavė atsakovui vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 2 d. besąlygiškai sumokėti atsakovui 210 000 EUR (2 t., 49 b. l.)

22Dėl naujų įrodymų priėmimo

23Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie jo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, sudarytus sandorius, santaupas bankuose, suaugusių šeimos narių pajamas arba sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Ieškovas kartu su teismo prašomais dokumentais pateikė 2007 m. vasario 2 d. trečiojo asmens S. Z. atsakovui išduotą 210 000 EUR vekselį (2 t., 49 b. l.). Nors CPK 314 straipsnyje įtvirtintas apribojimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau toks apribojimas nėra absoliutus ir negali paneigti teismo pareigos ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apelianto pateiktas paprastasis vekselis yra susijęs su atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, kad atsakovo 2008 m. gegužės 10 d. išduotame vekselyje nurodyta pinigų suma buvo paskolinta trečiajam asmeniui, pastarajam išrašant 210 000 EUR vekselį. Ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs netiesioginius įrodymus apie šio vekselio išrašymo datą. Atsakovas, nors vadovavosi šiuo vekseliu, jo teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegijos manymu, yra pagrindas priimti apelianto pateiktą 2007 m. vasario 2 d. paprastąjį vekselį. Šio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme teismo proceso neužvilkins.

24Dėl vekselio, praradusio vertybinio popieriaus statusą, įrodomosios reikšmės

25Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neprotestuotino vekselio pobūdį ir jo įrodomąją reikšmę, ieškovui laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo – byloje esantis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip skolos dokumentas. Toks vekselio vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Pagal kasacinį teismą aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad nors vekselyje įtvirtina prievolė yra abstraktaus pobūdžio, tačiau suprantama, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovui įrodinėjant, kad vekselyje nurodyta pinigų suma, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui, buvo atsakovui paskolinta, teismas ginčo išsprendimui taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose.

26Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

27Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – pinigų perdavimo fakto – todėl ieškinį atmetė. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Teigia, kad vekselyje yra aiškiai užfiksuotas atsakovo įsipareigojimas sumokėti konkrečią pinigų sumą, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti apie paskolinių santykių tarp šalių buvimą.

28CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. Nagrinėjamo ginčo atveju paskolos sutartis tarpo šalių nebuvo sudaryta. Atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 130 000 EUR įforminta vekseliu. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

29Minėta, kad paskola yra realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka paskolos raštelio (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Tokiam paskoliniam santykiui įforminti arba piniginei skolai apmokėti neretai išduodamas vekselis. Žinoma, vekselis netampa paskolos sutartimi, tačiau šiuo dokumentu ieškovas turi teisę įrodinėti paskolinių teisnių santykių tarp šalių buvimą.

30Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad teismas netinkamai įvertino vekselio įrodomąją reikšmę šioje byloje ir nepagrįstai sprendė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė.

31Vekselyje yra atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieškovui 130 000 EUR. Šiuo dokumentu patvirtinta abstrakti atsakovo prievolė ieškovui ir ji nėra nuginčyta, todėl darytina vienareikšmiška išvada apie tokios prievolės egzistavimą. Aplinkybė, kad vekselyje nenurodytas pinigų perdavimo-priėmimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistuojančių prievolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vekselio išdavimo metu, jis atitiko ĮPVĮ turiniui keliamus reikalavimus. Teismas turėjo įvertinti, kad vekselis yra abstraktaus pobūdžio dokumentas, kuriuo sukuriama vekselio davėjo prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselio gavėjui, jame nėra nurodoma prievolė, kurios pagrindu atsirado vekselio davėjo įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą. ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą. Šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t. y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai, būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Taigi spręsdamas dėl paskolinių teisinių santykių egzistavimo tuo atveju, kai šalis įrodinėja jų buvimą remdamasi laiku nepateiktu apmokėti vekseliu, teismas turi įvertinti tokio dokumento specifiką ir dėl paskolos suteikimo spręsti atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktų ir aplinkybių visumą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi vekselyje nesant aptartam pinigų perdavimo faktui, paskolos teisinius santykius įforminus vekseliu, ir vekselio gavėjui praleidus ĮPVĮ nustatytus terminus, nebetektų teisės reikalauti grąžinti paskolintą pinigų sumą. Be to, CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms.

32Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo nurodoma, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

33Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys gali būti nustatyti šalių paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.). Ieškovas teigė, kad 130 000 EUR atsakovui paskolino. Tai, kad atsakovas turi 130 000 EUR prievolę ieškovui yra neginčijamai užfiksuota 2008 m. gegužės 10 d. vekselyje, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovo įsipareigojimas tokią sumą ieškovui grąžinti šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iš esmės neneigia pinigų perdavimo fakto, tik nurodo, kad pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui. Atsakovas įrodinėjo, kad paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Teigė, kad pinigai buvo paskolinti trečiajam asmeniui, o atsakovas šiame santykyje dalyvavo kaip tarpininkas. Tokia atsakovo pozicija nepagrįsta, o teismo išvados, kad pinigus skolinant trečiajam asmeniui atsakovas užėmė tarpininko vaidmenį, nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

34Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog ieškovas pinigus paskolino trečiajam asmeniui, patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai bei tai, kad trečiasis asmuo pinigų jam perdavimo faktą pripažino visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią teismo išvadą paneigia byloje esantis vekselis, kuriame aiškiai užfiksuota atsakovo prievolė ieškovui. Trečiojo asmens prievolės pripažinimas visa apimtimi nesukuria ieškovo ir trečiojo asmens prievolinių teisinių santykių.

35Teismas konstatavo, kad byloje esantis atsakovo 2012 m. birželio 5 d. prašymas, adresuotas antstoliui G. Badikoniui, patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens nurodytą pinigų skolinimo schemą, kurioje atsakovas užėmė tarpininko vaidmenį, ieškovui pinigus skolinant tretiesiems asmenims (1 t., 77 b. l.). Šiuo prašymu atsakovas antstolio prašė iš priimto vykdyti vykdomojo įrašo dėl 210 000 EUR skolos išieškojimo iš S. Z. dalį išieškotų lėšų – 130 000 EUR – skirti ieškovui, nurodytą pinigų sumą pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, neįrodo, kad atsakovas buvo tarpininkas (1 t., 77 b. l.). Šis, jau bylos teisminio nagrinėjimo metu, atsakovo surašytas raštas nepatvirtina jokios pinigų skolinimo schemos. Tai, kad prašyme atsakovas ieškovą vadina išieškotoju, jokiu būdu neįrodo, kad pinigus ieškovas paskolino trečiajam asmeniui. Priešingai, tokį atsakovo raštą galima vertinti kaip savo prievolės ieškovui pripažinimą. Atsakovo 2011 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymas, kuriame atsakovas siūlo ieškovui perleisti 130 000 EUR reikalavimo teisę į S. Z. skolą, taip pat nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis spręsti, kad ieškovas pinigus paskolino S. Z.. Byloje nėra įrodymų, kad pasiūlymas išsiųstas tuomet, kai jis buvo surašytas. Todėl teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl tokio dokumento patikimumo. Neatmetama galimybė, kad šį ir vėlesnius dokumentus atsakovas surašė siekdamas pagrįsti byloje įrodinėjamai versijai dėl pinigų paskolinimo trečiajam asmeniui.

36Aplinkybę, kad 130 000 EUR buvo paskolinti trečiajam asmeniui, atsakovas įrodinėjo faktu, kad trečiasis asmuo S. Z. išrašė atsakovui 210 000 EUR vekselį, o šią sumą sudarė 130 000 EUR paskolinti ieškovo ir 80 000 EUR paskolinti atsakovo. Atsakovas pateikė 2011 m. rugsėjo 1 d. vykdomąjį įrašą, kuriuo iš trečiojo asmens S. Z. atsakovui išieškoma 210 000 EUR (1 t., 75 b. l.). Atsakovas teigė, kad šis vykdomasis įrašas yra 2008 m. gegužės vekselio pagrindu, o suma paskolinta bendrai ieškovo ir atsakovo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo teigė, kad 210 000 EUR vekselį išrašė 2008 m. gegužės 10 d. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šiuos atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus. Antstolio raštas patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. vykdomojo įrašo pagrindas yra 2007 m. vasario 2 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (1 t., 75, 93 b. l. ). Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė vekselio kopiją, kuriuo S. Z. įsipareigojo atsakovui sumokėti 210 000 EUR. Šis vekselis išduotas 2007 m. vasario 2 d. Kito vekselio, surašyto 2008 metais, trečiasis asmuo nepateikė. Taigi atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, kad 130 000 EUR vekselį atsakovas išrašė pagal skolinimosi schemą, paneigia 2007 m. vasario 2 d. trečiojo asmens išduotas vekselis (2 t., 49 b. l.), kuris išrašytas gerokai prieš 130 000 EUR vekselio išdavimą.

37Neįrodyta atsakovo versija, kad vekselį jis pasirašė kaip tarpininkas. Tai, kad atsakovas suprato vekselio išrašymo teisines pasekmes, įrodo byloje esantis vykdomasis įrašas ir antstolio raštas dėl išieškojimų, kurie patvirtina, kad atsakovas ne kartą yra buvęs vekselio gavėju. Byloje esanti antstolio pažyma patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas kitiems asmenims skolindavo pinigus, paskolos santykius įformindami vekseliais (1 t., 7, 656 b. l.). Todėl pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, kad šiame teisiniame santykyje jis buvo tik tarpininkas, nėra jokių objektyvių įrodymų. Tai, kad atsakovas atlikdavo tarpininko pareigas ir surasdavo tam tikriems asmenims kreditorių, nereiškia, kad ir šio ginčo atveju jis buvo tarpininkas. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Vekselis liudija priešingai, kadangi joks apdairus ir protingas asmuo, suprasdamas vekselio teisinę reikšmę, nesant jokio teisinio pagrindo, neišduotų vekselio.

38Raštas, kuriame L. I. sutiko atsakovui grąžinti vekselį, kadangi A. P. pripažino, jog yra tikrasis skolininkas (1 t., 161 b. l.), šiai bylai neturi jokios teisinės reikšmės ir neįrodo, kad atsakovo ieškovui išduotame vekselyje jis nebuvo tikrasis skolininkas. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartys, kuriomis atsakovas, kaip pradinis išieškotojas, buvo pakeistas A. K., taip pat nepatvirtina atsakovo paaiškinimų dėl 130 000 EUR paskolinimo trečiajam asmeniui ar susiklosčiusios skolinimo praktikos, kai vykdymo procese pakeičiamas išieškotojas, kadangi minėtose nutartyje atsakovas nebuvo pakeičiamas naujuoju išieškotoju – ieškovu.

39Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė kitų vekselio pasirašymo aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepaneigė paskolos teisinių santykių tarp atsakovo ir ieškovo buvimo. Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymas, nepagrįstai sprendė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

40Byloje konstatuota, kad ieškovas paskolino atsakovui 130 000 EUR. Ieškovas ieškiniu prašo priteisi paskolos sumą ne eurais, o litais. Prašo iš atsakovo priteisti atitinkamai 449 510 Lt. CK 6.36 straipsnio 3 dalis suteikia kreditoriui teisę tais atvejais, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, jo pasirinkimu reikalauti priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Taigi kreditorius turi pasirinkimo teisę – jis gali reikalauti priteisti jam skolą užsienio valiuta, kuria išreikšta prievolė, arba šios ekvivalentą Lietuvos nacionaline valiuta. Tokiu atveju taikomas oficialus užsienio valiutos ir Lietuvos nacionalinės valiutos kursas, galiojantis mokėjimo dieną. Lietuvos lito ir Euro santykis yra nekintamas ir nustatytas 3,4528 (www.lb.lt), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina ne 449 510 Lt, o 448 864 Lt skola.

41Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

42Paskolos sumą ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovo ir jo sutuoktinės. Šį reikalavimą grindžia CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro esant kito sutuoktinio sutikimui. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Toks teisinis reguliavimas ex ante yra žinomas ir kreditoriui, todėl iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Ieškovas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi atsakovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių paskolą pripažinti šeimos interesais sudaryta bendra sutuoktinių prievole, todėl ieškovo reikalavimas paskolos sumą priteisti solidariai iš atsakovo ir jo sutuoktinės, atmestinas.

43Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų teismų praktikoje vadinamas procesinėmis palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo ieškinį patenkinus, yra pagrindas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistus 448 864 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2012 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45Dėl baudos už melagingų parodymų davimą

46Ieškovas prašo atsakovui ir trečiajam asmeniui skirti baudą už melagingų parodymų byloje davimą. Pagal 186 straipsnio 6 dalį prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų baudą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai vaizduoti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Atsakovo teiktus paaiškinimus teisėjų kolegija vertina kaip jo gynybos nuo ieškinio poziciją, todėl nemato pagrindo konstatuoti byloje duotos priesaikos sulaužymą.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad netenkina ieškinio dalis dėl solidariosios atsakovų atsakomybės ir nežymiai sumažinti ieškovo reikalaujama priteisti suma dėl netikslaus paskaičiavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra pagrindas mažinti ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

50Ieškovas už ieškinį sumokėjo 5 656 Lt žyminį mokestį, o nuo 2 828 Lt žyminio mokesčio buvo atleistas (1 t., 4, 34-35, 39 b. l.). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (2 t., 9 b. l.), o nuo kitos žyminio mokesčio dalies – 7 995,10 Lt – buvo atleistas (2 t., 50-51 b. l.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas 6 156 Lt žyminis mokestis.

51Valstybei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas – 10 823,10 Lt. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistini 65,44 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš viso – 10 888,54 Lt.

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

54Priteisti ieškovui L. I., a. k. ( - ) iš atsakovo M. Z., a. k. ( - ) 448 864 (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 448 864 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 156 (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų.

55Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

56Priteisti valstybei iš atsakovo M. Z., a. k. ( - ) 10 888,54 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus, 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė... 7. Teismas pažymėjo, kad reikalavimus grindžiant aplinkybėmis, kad 2008 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio... 10. 1. Paprastasis vekselis įformintas pagal visus įstatymo reikalavimus, jame... 11. 2. Nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, jog vekselį pasirašė, bet pinigų... 12. 3. 2011 m. rugsėjo 15 d. rašto, kurį vertino teismas, spręsdamas dėl... 13. 4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstoliui adresuotame prašyme... 14. 5. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad 130 000 EUR ieškovas tiesiogiai... 15. 6. Atsakovas paskolino S. Z. 210 000 EUR pagal 2007 m. vasario 2 d. vekselį, o... 16. 7. Kitiems asmenims ieškovo suteiktos paskolos yra įformintos raštu ir... 17. 8. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie išieškotojo pakeitimą tik patvirtina... 18. Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2008 m. gegužės 10 d. išdavė ieškovui... 22. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 23. Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo atleisti jį nuo dalies žyminio... 24. Dėl vekselio, praradusio vertybinio popieriaus statusą, įrodomosios... 25. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neprotestuotino vekselio... 26. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 27. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos iš esminių paskolos... 28. CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos... 29. Minėta, kad paskola yra realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka paskolos... 30. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad teismas netinkamai... 31. Vekselyje yra atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieškovui 130 000 EUR. Šiuo... 32. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodinėjimo esant... 33. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 34. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog ieškovas pinigus paskolino trečiajam... 35. Teismas konstatavo, kad byloje esantis atsakovo 2012 m. birželio 5 d.... 36. Aplinkybę, kad 130 000 EUR buvo paskolinti trečiajam asmeniui, atsakovas... 37. Neįrodyta atsakovo versija, kad vekselį jis pasirašė kaip tarpininkas. Tai,... 38. Raštas, kuriame L. I. sutiko atsakovui grąžinti vekselį, kadangi A. P.... 39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė kitų vekselio pasirašymo... 40. Byloje konstatuota, kad ieškovas paskolino atsakovui 130 000 EUR. Ieškovas... 41. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės... 42. Paskolos sumą ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovo ir jo... 43. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 44. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų teismų praktikoje... 45. Dėl baudos už melagingų parodymų davimą... 46. Ieškovas prašo atsakovui ir trečiajam asmeniui skirti baudą už melagingų... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 49. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad... 50. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 5 656 Lt žyminį mokestį, o nuo 2 828 Lt... 51. Valstybei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis nuo kurios... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir... 54. Priteisti ieškovui L. I., a. k. ( - ) iš atsakovo M. Z., a. k. ( - ) 448 864... 55. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 56. Priteisti valstybei iš atsakovo M. Z., a. k. ( - ) 10 888,54 Lt (dešimt...