Byla AS-502-257-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Ž. (S. Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Č. P., K. L., G. R., L. O., J. C., A. C., N. Z., P. V., V. B., V. K., A. J., R. Z., T. S., O. R., J. R., Ž. N., O. P., V. P., R. V., Ž. G., R. M., A. Š., G. Š., A. L. dėl statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. Ž. 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 3 d. statybos leidimą Nr. NS 08-117, išduotą statytojui P. V..

5II.

6Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu.

7Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2011 m. sausio 26 d. inžinierinių tinklų bendrasavininkių kreipimasis į keletą savivaldybės institucijų, prašant sudaryti komisiją ir panaikinti visus su P. V. vykdyta neteisėta inžinierinių tinklų statyba priimtus individualius teisės aktus. Kaip matyti, šį pareiškimą pasirašė ir pareiškėjo sutuoktinė N. Z.. Pagal Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru susitarimu, todėl darytina išvada, jog N. Z., pasirašydama minėtą pareiškimą, veikė bendru sutarimu su savo sutuoktiniu S. Ž. ir atstovavo jį kaip turto – 1/10 dalies lietaus nuotekų tinklų, kuri jiems priklauso bendra jungtine nuosavybe, interesus. Analizuojant Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2011 m. kovo 16 d. atsakymo Nr. (5.1.22)-A5-1322 turinį matyti, kad pakartotinai išnagrinėjus 2011 m. sausio 26 d. pareiškimą, 2011 m. vasario 10 d. buvo suorganizuotas pasitarimas dėl lietaus vandens nuvedimo sistemos projektavimo ir įrengimo. Šiame rašte nurodyta, kad administracija neturi teisės panaikinti visų su minėta (galimai) neteisėta inžinierinių tinklų statyba susijusių individualių teisės aktų. Taip pat nurodė, kad P. V. turi patvirtintą gyvenamojo kvartalo detalųjį planą ir patvirtintą techninį projektą bei statybos leidimą. Su šiuo (t. y. 2011 m. kovo 16 d.) atsakymu buvo pateikta ir 2008 m. liepos 3 d. statytojui P. V. išduoto statybos leidimo Nr. NS 08-117 kopija. Nors šis atsakymas buvo adresuotas Bendrijos „Smiltaitė“ pirmininkui K. L., tačiau pastarasis turėjo pareigą su šiuo raštu supažindinti visus asmenis, kurie jį pasirašė, tai yra inžinierinių tinklų bendrasavininkius. Būtent nuo šio momento ir preziumuojama, kad visiems – tiek Bendrijos nariams, tiek ir inžinierinių tinklų bendrasavininkiams, tame tarpe ir pareiškėjui, kurio interesus bendru sutikimu atstovavo sutuoktinė N. Z., tapo prieinama informacija apie esminius statybos leidimo turinį sudarančius elementus ir jo teisines pasekmes. Todėl pareiškėjas, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, nuo 2011 m. kovo mėnesio turėjo galimybę pats arba per įgaliotus atstovus kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą – per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie ginčijamo akto priėmimą dienos. Tačiau pareiškėjas tik 2012 m. kovo 23 d., tai yra praėjus vieneriems metams, kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų, susijusių su neteisėtu prisijungimu prie lietaus nuotekų tinklų, pateikimo. Teismas tokį kreipimąsi laikė formaliu, siekiant pateisinti praleistą skundo dėl statybos leidimo padavimo terminą. Pažymėjo, kad termino kreiptis į teismą skaičiavimas nuo to momento, kai pareiškėjas, praėjus beveik 3 metams nuo to, kai buvo nustatytos statybos leidimo teisinės pasekmės, tai yra nustatytas faktas dėl P. V. įrengtų nuotekų tinklų prijungimo prie lietaus nuotekų tinklų kreipėsi dėl statybos leidimo ir gavęs jį neva sužinojo apie išduotą statybos leidimą, nepaisant to, kad Bendrijos „Smiltaitė“ nariai, kurių dauguma yra ir inžinierinių tinklų bendrasavininkiai, tame tarpe ir pareiškėjo žmona N. Z., aktyviai neteismine tvarka gynė savo galimai pažeistas teises, prieštarautų vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto reikalavimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

8Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje, nes ten dirba ir turi turto, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje kartu su sutuoktine, todėl teismas padarė išvadą, kad apie statybos leidimą ir jo turinį pareiškėjui vėliausiai tapo žinoma 2011 m. kovo mėnesį, todėl ši data yra momentas, nuo kurio pareiškėjui tapo žinomi ginčijamo akto esminiai elementai, nuo šio momento jam buvo pakankamai informacijos ir laiko apsisprendžiant dėl savo teisių gynybos būdo bei apimties ir šia teise pareiškėjas privalėjo pasinaudoti per įstatymo nustatytą terminą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 20 d. raštas, kuriuo pareiškėjui prašant pateikta ginčijamo akto kopija, dėl jau įvardintų aplinkybių, nėra teisinė prielaida skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo prašomo pateikti akto gavimo dienos. Taigi pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą ir neprašo jo atnaujinti.

9III.

10Pareiškėjas S. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Pareiškėjas paaiškina, kad dirba užsienyje ir didžiąją dalį laiko gyvena užsienyje, jo žmona dirba Rusijos ambasadoje, todėl tikrai nedalyvavo ankstesniuose bendraturčių, K. L. ir kitų asmenų ginčuose, kuriuos mini Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Pareiškėjas taip pat nerašė ir nepasirašė jokių skundų ir byloje tokių duomenų nėra. Tai pat nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad visą informaciją bendraturčiams turėjo pateikti K. L.. K. L. tik 2012 m. vasaros pradžioje informavo pareiškėją apie susidariusią situaciją, tačiau kai kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, ji tik po antro rašto išdavė skundžiamą leidimą ir netgi teismo posėdžio metu iš pradžių laikėsi pozicijos, kad į pareiškėjo nuotekų tinklus niekam nėra leidusi pasijungti. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atsiliepimas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šią informaciją slėpė ir informacija nebuvo akivaizdi. Skundžiama 2013 m. sausio 18 d. nutartimi teismas pasisakė, kad pareiškėją atstovavo sutuoktinė, tačiau dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, turto teisinio likimo pareiškėjas nebuvau ir nėra įgaliojęs sutuoktinę jį atstovauti. Pareiškėjas sutuoktinę sutinka tik kelis kartus per metus, nes dirba užsienyje ir didžiąją dalį turto turi užsienyje, gyvena taip pat užsienyje. Pareiškėjas statybos leidimą apskundė per 1 mėnesį, todėl neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Jei teismas laikėsi pozicijos, kad terminas praleistas, būdamas aktyvus, turėjo pasiūlyti reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo. Nesant įrodymų, jog pareiškėjas dirba ir gyvena užsienyje, teismas privalėjo pasiūlyti juos pateikti. K. L. taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad turi pareiškėjo Rusijoje esančios darbovietės darbo sutartį.

12Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tretieji suinteresuoti asmenys P. V., O. R., J. R., Ž. N., R. Z. ir T. S. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Pareiškėjas ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį, kuria konstatuota, kad jo skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, ir administracinė byla nutraukta.

17Pažymėtina, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

18Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiką.

19Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.

21Tikrinamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo S. Ž. sutuoktinė N. Z. yra gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ narė (t. II, b. l. 27). Matyti, jog gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltaitė“ ir P. V. nesutarimai dėl gali būti neteisėto prisijungimo prie šios bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuotekų linijos prasidėjo 2009 m. ir buvo sprendžiami prašant įvairių valstybės bei savivaldybės institucijų pagalbos. N. Z. kartu su kitais bendraturčiais 2011 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi Klaipėdos rajono savivaldybės merą. Pastarasis, atsakydamas į 2011 m. sausio 24 d. ir 2011 m. kovo 7 d. pareiškimus, 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-1322 pateikė bendrijos pirmininkui K. L. 2008 m. liepos 3 d. statybos leidimo Nr. NS 08-117 kopiją (t. I, b. l. 54, 140). Taip pat pažymėtina, jog S. Ž. 2012 m. kovo 23 d. prašyme, adresuotame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, nurodė ir 2012 m. birželio 24 d. prašyme patikslino, kad jam yra žinomas statybos leidimo prisijungti prie ginčo nuotekų linijos išdavimo faktas (t. I, b. l. 5, 7).

22Šių duomenų pakanka išvadai, kad apie teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pareiškėjui paaiškėjo anksčiau nei 2012 m. kovo 23 d., o ne 2012 m. vasarą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė dalyvavo bendrijos veikloje ir nuo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2011 m. kovo 16 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-1322 įteikimo dienos bendrijos nariai turėjo tiesioginę prieigą prie skundžiamo dokumento, teisėjų kolegija konstatuoja, kad statybos leidimo išreikalavimo iš atsakovo veiksmai nebuvo objektyviai pagrįsti bei sąžiningi. Teisminio proceso metu pareiškėjas nedėjo jokių pastangų įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. kad dirba užsienyje, į Lietuvos Respubliką grįžta retai, o jo ryšiai su sutuoktine nėra glaudūs ir artimi. Be to, apie konkrečias termino praleidimo priežastis, kurių vertinimas turėtų būti pakartotinio bylos nagrinėjimo dalyku, S. Ž. neužsiminė ir atskirajame skunde reikšdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 34 str.).

23Apibendrindama padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2013 m. sausio 18 d. nutartis paliekama galioti.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

26Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.