Byla I-14-525/2019
Dėl konkrečių Nuostatų punktų teisėtumo atskirai motyvuoti aiškiais, išsamiais ir tiksliais teisiniais argumentais, neapsiribojant vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, nurodyti aktualių teisės normų redakcijas, taip pat pateikti trūkstamų teisės aktų kopijas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Agnės Bilotaitės, Irenos Haase ir Antano Matulo patikslinto pareiškimo (kuriuo šalinami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi nustatyti trūkumai) ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų 36 punktas ir 38 punkto dalis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisėtumo principą ir 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, priėmimo klausimą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

42019 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo narių Agnės Bilotaitės, Irenos Haase ir Antano Matulo (toliau – ir pareiškėjai) prašymas, kuriame buvo teigiama, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36–39 punktai galbūt pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto nuostatas, galbūt prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės (ir teisės aktų hierarchijos) principui ir iš jo kylančiam reikalavimui nepriimti poįstatyminių teisės aktų, kurie prieštarautų įstatymams, keistų jų normų turinį ar konkuruotų su jais, galbūt pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintus teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, galbūt pažeidžia konkurso skaidrumo, konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei konstitucinio atsakingo valdymo principus.

5Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 23 d. pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus: suformuluoti tikslų ir konkretų prašymą (nurodyti konkrečius Nuostatų punktus, kurių teisėtumu abejojama, ir apibrėžti jų ginčijamą apimtį), abejonę dėl konkrečių Nuostatų punktų teisėtumo atskirai motyvuoti aiškiais, išsamiais ir tiksliais teisiniais argumentais, neapsiribojant vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, nurodyti aktualių teisės normų redakcijas, taip pat pateikti trūkstamų teisės aktų kopijas.

6Pareiškėjai 2019 m. liepos 23 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patikslintą pareiškimą, kuriame, kaip matyti, yra šalinami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi nustatyti trūkumai ir prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-574 (2019 m. kovo 26 d. redakcija) 1.1 punktu patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų 36 punkto norma toje dalyje, kurioje yra nustatyta, kad „<...> Du arba vienas geriausiai Atrankoje pasirodę pretendentai patenka į pretendentų antrąjį atrankos etapą – kviečiami į pokalbį su ministru <...>” ir 38 punkto norma toje dalyje, kurioje yra nustatyta, kad „Pokalbio metu ministras pretendentams (-ui) užduoda klausimus, siekdamas įvertinti pretendento tinkamumą eiti pareigas“, atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – ir LNSS) biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisėtumo principą, pagal kurį žmogaus teises, susijusias su jo teise pasirinkti darbą, gali riboti tik įstatymas ir negali riboti joks poįstatyminis aktas, bei asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8II.

9Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartyje, kuria pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, buvo akcentuojama pareiga pareiškėjams, teikiantiems prašymą ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, suformuluoti tikslų ir konkretų prašymą (nurodyti konkrečius Nuostatų punktus, kurių teisėtumu abejojama, ir apibrėžti jų ginčijamą apimtį), abejonę dėl konkrečių Nuostatų punktų teisėtumo atskirai motyvuoti aiškiais, išsamiais ir tiksliais teisiniais argumentais, neapsiribojant vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais.

10Teisėjų kolegija primena, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad pareiškimą pateikusių asmenų abejonė dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo turi būti teisiškai motyvuota. Formuluojant teisinius argumentus ir jais grindžiant abejonę dėl norminio administracinio akto teisėtumo, turi būti išnagrinėjamos (išsamiai atskleidžiant teisinio reguliavimo apimtį ir turinį) tiek ginčijamos norminio administracinio akto, tiek aukštesnės galios teisės akto normos, pateikiama konkreti nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių teisės normų. Pareiškime neturi būti nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Nesuformulavus tikslaus ir aiškaus pareiškimo, tinkamai nepagrindus savo pozicijos dėl teisinio reguliavimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams, negalima nustatyti norminės bylos dalyko, nagrinėjimo ribų ir apimties, suvaržoma proceso šalių teisė teikti paaiškinimus, teismo galimybė ruošti bylą teisminiam nagrinėjimui (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-31-822/2017). Pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo turinys turėtų iš esmės atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, išdėstytų ABTĮ 2 dalies II skyriaus pirmame skirsnyje, nuostatas bei ginčų dėl norminių administracinių aktų specifiką (2012 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1503/2012; 2018 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-381-415/2018).

11Patikslintame pareiškime pareiškėjai kelia Nuostatų 36 ir 38 punktų teisėtumo klausimą. Šie Nuostatų punktai įtvirtinti V skyriuje, reglamentuojančiame asmenų, pretenduojančių į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas, vertinimo atrankos ir konkurso laimėtojo nustatymo tvarką. Nuostatų 36 punkte įtvirtinta, jog „Du arba vienas geriausiai Atrankoje pasirodę pretendentai patenka į pretendentų antrąjį atrankos etapą – kviečiami į pokalbį su ministru”, o 38 punkte įtvirtinta, jog „Pokalbio metu ministras pretendentams (-ui) užduoda klausimus, siekdamas įvertinti pretendento tinkamumą eiti pareigas”. Kaip matyti iš pareiškėjų patikslinto pareiškimo, jie iš esmės kvestionuoja tą Nuostatų dalį, kuria numatyta, jog ministras pokalbio metu vertina pretendento tinkamumą. Pareiškėjų teigimu, tokia situacija neatitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Pareiškėjų teigimu, sveikatos apsaugos ministras pokalbio metu turėtų vertinti pretendentų kvalifikaciją. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas draudimas sveikatos apsaugos ministrui pokalbio metu vertinti pretendento tinkamumą eiti pareigas, kaip ir nėra įtvirtintas įpareigojimas sveikatos apsaugos ministrui pokalbio metu vertinti tik pretendento kvalifikaciją. Kitų aukštesnės teisinės galios teisės aktų reikalavimų, kurie sudarytų pagrindą manyti priešingai, pareiškėjai nenurodė.

12Be to, pareiškėjų siekiamuose kvestionuoti Nuostatų 36 ir 38 punktuose nėra numatyta, jog LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų kvalifikacinių reikalavimų. Priešingai, sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtinti ne tik Nuostatai, bet ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Šių reikalavimų 1 punkte expressis verbis įtvirtinta, jog Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliami kvalifikaciniai reikalavimai nustato bendruosius ir specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių įsteigtų biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams; II skyriuje nurodomi bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti į konkrečias pareigas kandidatuojantys asmenys, o III dalyje išdėstyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai.

13Iš Nuostatuose įtvirtintos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo tvarkos matyti, jog konkurse gali dalyvauti tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, t. y. tokiu būdu yra įgyvendinama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata, jog LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti pretendentas, norintis dalyvauti konkurse, t. y. šie dokumentai apima ir pretendento kvalifikaciją (išsilavinimą, darbo patirtį) patvirtinančius dokumentus. Taigi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų atrankoje dalyvauti ir į antrąjį atrankos etapą patekti gali tik kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys. Be to, pareiškėjai nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog Nuostatų 38 punkte įtvirtinta sveikatos apsaugos ministro teisė vertinti pretendento tinkamumą eiti pareigas reiškia, kad tinkamumo vertinimas neapima ir kvalifikacinių gebėjimų vertinimo, kai, kaip jau minėta, į antrąjį atrankos etapą patekti gali tik kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys. Kaip jau minėta anksčiau, formuluojant teisinius argumentus ir jais grindžiant abejonę dėl norminio administracinio akto teisėtumo, turi būti išnagrinėjamos (išsamiai atskleidžiant teisinio reguliavimo apimtį ir turinį) tiek ginčijamos norminio administracinio akto, tiek aukštesnės galios teisės akto normos. Dėl to siekiamas kvestionuoti teisinis reguliavimas turi būti sistemiškai ir kompleksiškai, o ne atsietai vertinamas aktualaus teisinio reguliavimo kontekste.

14Taip pat pažymėtina, jog patikslintame pareiškime dėl Nuostatų 36 punkto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams jokių konkrečių ir išsamių argumentų nėra pateikiama, t. y. pareiškėjai pacituoja šios normos turinį ir prieštaravimą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 daliai dėsto kartu su argumentais, kuriais Nuostatų 38 punktas, pareiškėjų vertinimu, prieštarauja minėtai įstatymo normai, aiškiai ir tiksliai nenurodydami bei neatskleisdami, kodėl Nuostatų 36 punktas, jų manymu, yra neteisėtas. Be to, pareiškėjai patikslintame pareiškime prašydami ištirti Nuostatų 36 ir 38 punkto atitiktį Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintam teisėtumo principui bei asmenų lygybės principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje, jokių išsamių tiesinių argumentų šiuo aspektu nepateikia, t. y. šio reikalavimo nepagrindžia ir nemotyvuoja.

15Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nors pareiškėjai ir pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė konkrečias ginčijamas Nuostatų normas, jų apimtį bei suformulavo aiškų reikalavimą, negalima laikyti, jog pateikdami patikslintą pareiškimą pareiškėjai pašalino visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Pareiškėjai patikslintu pareiškimu Nuostatų 36 punkto ir 38 punkto dalies teisėtumo nemotyvuoja aiškiais, išsamiais ir tiksliais teisiniais argumentais, tokio pareiškimo negalima laikyti atitinkančiu ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimus. Pagal pareiškėjų patikslintą pareiškimą tinkamas administracinės bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimas administraciniame teisme neįmanomas.

16Pagal ABTĮ 116 straipsnio 1 dalį, bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai apima ir atvejus, kai trūkumai yra pašalinami netinkamai.

17Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pakartotinai tinkamai nepagrindė savo pozicijos dėl teisinio reguliavimo neatitikimo aukštesnės galios teisiniam reguliavimui, negalima nustatyti norminės bylos dalyko, nagrinėjimo ribų ir apimties, laikytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartyje nurodyti prašymo trūkumai nustatytu terminu nebuvo tinkamai pašalinti, dėl to pareiškėjų pirminis prašymas dėl Nuostatų atitinkamų punktų teisėtumo, taip pat patikslintas pareiškimas laikomi nepaduotais ir su priedais grąžinami pareiškėjams.

18Pažymėtina, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti sprendžiamas tik priėmus pareiškėjų pareiškimą (ABTĮ 70 str. 4 d.). Kadangi pareiškėjų priminis prašymas ir patikslintas pareiškimas laikomi nepaduotais ir grąžinami pareiškėjams, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nespręstinas.

19Išaiškintina, jog ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu pareiškimu.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

212019 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautą Lietuvos Respublikos Seimo narių Agnės Bilotaitės, Irenos Haase ir Antano Matulo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų 36–39 punktai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto nuostatas, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės (ir teisės aktų hierarchijos) principui ir iš jo kylančiam reikalavimui nepriimti poįstatyminių teisės aktų, kurie prieštarautų įstatymams, keistų jų normų turinį ar konkuruotų su jais, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintus teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principus, pažeidžia konkurso skaidrumo, konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei konstitucinio atsakingo valdymo principus, taip pat patikslintą pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų 36 punktas ir 38 punkto dalis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisėtumo principą ir 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, laikyti nepaduotais ir su priedais grąžinti pareiškėjams.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. 2019 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas... 5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi... 6. Pareiškėjai 2019 m. liepos 23 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam... 7. Teisėjų kolegija... 8. II.... 9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartyje,... 10. Teisėjų kolegija primena, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 11. Patikslintame pareiškime pareiškėjai kelia Nuostatų 36 ir 38 punktų... 12. Be to, pareiškėjų siekiamuose kvestionuoti Nuostatų 36 ir 38 punktuose... 13. Iš Nuostatuose įtvirtintos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos... 14. Taip pat pažymėtina, jog patikslintame pareiškime dėl Nuostatų 36 punkto... 15. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nors... 16. Pagal ABTĮ 116 straipsnio 1 dalį, bylos dėl norminių administracinių aktų... 17. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pakartotinai tinkamai nepagrindė savo... 18. Pažymėtina, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo... 19. Išaiškintina, jog ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33... 21. 2019 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautą... 22. Nutartis neskundžiama....