Byla e2A-343-730/2015
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo R. B., atsakovės L. M. ir trečiojo asmens atsakovės pusėje su savarankiškais reikalavimais A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. priešieškinį R. B. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 3000,00 Lt skolą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 21 d. atsakovė įteikė ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Pagal minėtą vekselį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 3000,00 Lt. Atsakovė savo prievolės, atsiradusios vekselio pagrindu, neįvykdė. Ieškovas 2014-02-03 atsakovei išsiuntė pranešimą su raginimu įvykdyti prievolę, tačiau atsakymo iš atsakovės negavo.

3Atsakovė ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje su savarankiškais reikalavimais pateikė priešieškinį prašydami pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentą, kuris įvardytas paprastuoju vekseliu, sudarytą Klaipėdos mieste, pagal kurį L. M. 2011-03-22 turėjo grąžinti ieškovui 3000,00 Lt skolą, priteisti atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais naudai iš ieškovo 3000,00 Lt skolą už pavėsinės įrengimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dokumentas, įvardytas ieškinyje kaip vekselis, turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jis nesudarytas Klaipėdoje, skiltyje, kurioje nurodoma, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovui 3000,00 Lt, yra atsakovės nepasirašytas, todėl toks skolinis dokumentas neturi juridinės galios, turi būti pripažintas negaliojančiu kaip imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitinkantis sandoris. Trečiasis asmuo nurodo, jog su ieškovu 2012 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią iš ieškovo medžiagų buvo pastatyta pavėsinė Klaipėdos rajono D. miestelyje prie ieškovui priklausančios namų valdos, už kurios pastatymą trečiasis asmuo turėjo gauti 3000,00 Lt atlygį, tačiau ieškovas su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 3000,00 Lt skolą, 2068,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo 2000,00 Lt skolą, 1109,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pateikto paprastojo vekselio, pripažinto paskolos rašteliu, matyti, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 3000,00 Lt, todėl būtent atsakovė kaip vekselio davėja turi pareigą patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui išduoti nebuvimą ar jo negaliojimo pagrindą. Skolos dokumentas yra pas ieškovą, atsakovė neturi piniginės prievolės įvykdymą (sumokant vekselyje nurodytą pinigų sumą) galinčio patvirtinti pakvitavimo (CK 6.65 straipsnis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnis), neįrodinėjo prievolę pasibaigus kitu CK IX skyriuje numatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, nes atsakovė neįrodė jokiais įrodymais pinigų grąžinimo fakto ieškovui. Trečiojo asmens A. M. paaiškinimus teismas vertino kritiškai, nes jis yra atsakovės sutuoktinis ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovė duodama paaiškinimus juos davė nenuosekliai, nes teigė, kad vekselį pasirašė tada, kai grąžino skolą, o vėliau jau teigė, kad ji gražinusi skolą išmetė vekselį. Atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-03-22 skolinį dokumentą, kuris įvardytas paprastuoju vekseliu, atmetė kaip nepagrįstą, nes, teismo nuomone, netinkamas ir neapdairus pačios atsakovės elgesys atliekant nesuprantamą teisinį veiksmą negali būti pagrindu dokumento teisėtumui. Be to, atsakovė pati pripažino, kad ant vekselio yra jos parašas, ji jį pasirašė niekieno neverčiama, savo noru. Dėl antrojo priešieškinio reikalavimo teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto trečiajam asmeniui už atliktus darbus, o trečiasis asmuo neįrodė atliktų darbų masto, nes liudytojas R. M. yra trečiojo asmens sūnus, todėl jo parodymai įvertinti kritiškai, be to, tai, kad trečiasis asmuo dengė tik stogą ir atliko stogo sutvirtinimo darbus, paliudijo ir liudytojas K.. Liudytojos V. S. ir V. B. parodymai dėl atsiskaitymo už stogo dengimo darbus nesutampa, nes V. S. nurodė, kad tai, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu atsiskaitė, matė ji ir V. B., ji nurodė, kad matė, kaip ieškovas išsiėmė ir atskaičiavo 2000,00 Lt sumą ir ją perdavė trečiajam asmeniui, ir tai buvo pavėsinėje, o liudytojas V. B. nurodė, kad pinigus atidavė ieškovas už stogo dengimą svetainėje ir atiduodant pinigus dalyvavo ieškovas, jo sugyventinė, atsakovė ir trečiasis asmuo. Ieškovas pripažino, kad už atliktus darbus jis turėjo sumokėti trečiajam asmeniui 2000,00 Lt, o trečiasis asmuo neįrodė sutartos kainos, todėl teismas konstatavo, jog yra pagrindas priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš ieškovo priteisti atsakovei L. M. ir trečiajam asmeniui A. M. 2000,00 Lt skolą už pavėsinės įrengimą.

5Patikslintame apeliaciniame skunde ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo 2000,00 Lt skolą, 1109,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovės ir trečiojo asmens naudai, panaikinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais.

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, kurių byloje nebuvo, taip iš esmės buvo pažeistas CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, nes tokiu atveju priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.
  2. Teismo sprendime įvardyti byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai iš esmės neatitinka posėdžio protokolo garso įraše užfiksuotų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų apie atsiskaitymo už pavėsinės stogo dengimo darbus faktą.
  3. Pirmosios instancijos teismas liudytojo V. B. paaiškinimus vertino kritiškai, argumentuodamas, jog V. B. yra geras ieškovo draugas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę.

6Apeliaciniame skunde atsakovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos dalyvių santykius, buvusius iki dokumento, kuris įvardytas vekseliu, atsiradimo. Nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovė skolą ieškovui pripažino.
  2. Skoliniame dokumente atsakovė nėra įvardyta kaip vekselio davėja, kadangi nėra pasirašiusi kaip vekselio davėja, tam skirtoje dokumento vietoje atsakovės vardo, pavardės ir parašo nėra, todėl skolinis dokumentas neturi juridinės galios.
  3. Atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, skolinį dokumentą rašėsi siekdama raštu patvirtinti skolos grąžinimo faktą.
  4. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog skoliniame dokumente padaryta rašymo klaida, nes iš tikrųjų skola turėjo būti gražinta 2014-03-22, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms.
  5. Ieškovas pripažino pavėsinės statymo faktą, aplinkybė, jog ieškovas skolingas trečiajam asmeniui 3000,00 Lt, įrodyta liudytojų paaiškinimais.

7Ieškovas atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinį skundą nurodė, jog aplinkybę, kad atsakovė pripažino skolą ieškovui, pagrindžia pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Teismas teisingai vertino ieškovo pateiktą vekselį kaip skolos raštelį. Atsakovės argumentai, susiję su formaliais vekseliui keliamais reikalavimais, konkrečiu atveju neturi reikšmės. Atsakovė patvirtino pinigų gavimo faktą, kadangi paskolos dalykas buvo perduotas skolininkui, atsakovė privalėjo įrodyti, kad grąžino skolą ieškovui. Atsakovė paaiškinimus teismo posėdžio metu dėstė nenuosekliai, nelogiškai, nesugebėjo paaiškinti, kodėl pasirašė ant vekselio. Tačiau atsakovė neginčijo parašo tikrumo vekselyje, pripažino, jog tai jos pačios valia padėtas parašas.

8Apeliaciniai skundai netenkintini.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys ir priteista iš atsakovės 3000,00 Lt skola ieškovui, atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies – atsakovei ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais iš ieškovo priteista 2000,00 Lt skola, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas byloje pateikė vekselį, rodantį, kad vekselio davėja L. M. (atsakovė) 2011-03-22 išdavė vekselio gavėjui R. B. (ieškovui) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovui iki 2011-03-22 sumokėti 3000,00 Lt. Vekselio grafoje, kurioje yra žyma „L. M., asmens kodas ir adresas“, vekselio davėjo vardo, pavardės ir parašo nėra. Atsakovės L. M. parašas yra grafoje, kad vekselį apmokėti gavo 2011-03-22, mokėjimo vieta nurodyta ( - ). Ieškovas 2014-02-03 raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti 3000,00 Lt skolą iki 2014-03-03, nurodydamas, kad atsakovė pagal vekselį įsipareigojo sumokėti iki 2011-03-22. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti pastatyta pavėsinė prie gyvenamojo namo, atsakovo teigimu, prie ieškovo R. B.. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad trečiasis asmuo dengė jam priklausančios pavėsinės stogą.

12Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir 3000 Lt (868 Eur) skolos

13Nors šiuo atveju ginčijamas vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus statusą, tačiau tarp šalių buvo išnagrinėtas ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ši sprendimo dalis yra skundžiama, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl vekselio kaip vertybinio popieriaus teisinės galios. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismų praktikoje konstatuojama, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

14Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog vekselyje atsakovė nėra įvardyta kaip vekselio davėja, kadangi nėra pasirašiusi kaip vekselio davėja, tam skirtoje dokumento vietoje atsakovės vardo, pavardės ir parašo nėra, todėl skolinis dokumentas neturi juridinės galios, turi būti pripažintas negaliojančiu kaip neatitinkantis imperatyvių įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

15Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip neatitinkantį ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkto reikalavimo dėl paprastąjį vekselį išrašančiojo asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašo, tai yra jog ginčijamas vekselis yra nepasirašytas.

16Pagal ĮPVĮ 78 straipsnį (1999-09-13 įstatymo redakcija, galiojusi vekselio sudarymo metu), dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais. Pagal šią įstatymo normą dokumentas, kuriame nėra ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

17Formuojama teismų praktika, kad ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkto aspektu darytina išvada, kad privalomas paprastojo vekselio rekvizitas yra šį dokumentą išrašančiojo asmens (paprastojo vekselio davėjo) pasirašymas jam įprastu būdu. Esant ginčui teisme, faktas, ar paprastasis vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkto reikalavimus, nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

18Kaip nustatyta, vekselio grafoje, kurioje yra žyma „L. M., asmens kodas ir adresas“, vekselio davėjo vardo, pavardės ir parašo nėra. Atsakovės L. M. parašas yra grafoje, kad vekselį apmokėti gavo 2011-03-22, mokėjimo vieta nurodyta ( - ). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės ginčijame vekselyje, priešingai, nei nurodo atsakovė, jos parašas yra. Atsakovė įrodinėjo, jog šiuo atveju pasirašydama, kad vekselį apmokėti gavo, patvirtino savo parašu, kad ieškovui grąžino pinigus. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog parašas, esantis ant vekselio, yra jos pačios laisva valia pasirašytas, jį pasirašė niekieno neverčiama, savo noru. Taip pat atsakovė pripažino, jog skolinosi 3000,00 Lt iš ieškovo automobiliui pirkti. Byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės paaiškinimus, kad pasiskolintus 3000,00 Lt grąžino ieškovui 2011 m. kovo mėnesį. Vertinant protingo žmogaus požiūriu bei aiškinant lingvistine prasme, vekselyje esančio įrašo „Vekselį apmokėjimui gavau“ patvirtinimą asmens parašu nėra pagrindo pripažinti kaip rodantį asmens patvirtinimą savo parašu pinigų grąžinimo faktą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ginčijamas vekselis buvo atsakovės pasirašytas, tik atsakovė faktiškai yra pasirašiusi vekselį ne ties vekselyje nurodytais vekselio davėjo rekvizitais, o tai, vertinant ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkto prasme, neturi teisinės reikšmės.

19Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė neturėdama teisinio išsilavinimo nėra susipažinusi su skolos grąžinimo įforminimo dokumentais, todėl pasirašydama vekselį, galvojo, jog patvirtina skolos grąžinimo faktą, pažymėtina, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

20Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Taigi formuojama teismų praktika rodo, jog tuo atveju, jei pagal atsakovės priešieškinį ginčijamas vekselis ir būtų pripažintas kaip neturintis paprastojo vekselio galios, tai savaime nereikštų atsakovės prievolės panaikinimo pagal vekselį ieškovui, tai yra kad juo nebuvo išreikšta atsakovės valia skolintis ir ji nesiskolino.

21Kaip nustatyta, ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nurodė, jog su šalių pasirašytu neprotestuotinu paprastuoju vekseliu į notarą įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, kadangi tikėjosi, jog atsakovė įvykdys savo prievolę geranoriškai. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas ĮPVĮ normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal ĮPVĮ reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-314/2010). Tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

22Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas ir atsakovė iš esmės pasirašė paskolos sutartį, kurią įformino kaip paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog šalis siejo paskoliniai santykiai, šalys sudarė paskolos sutartį, kurią įformino kaip paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog skolinosi 3000,00 Lt automobiliui pirkti, paaiškino, jog parašas, esantis ant vekselio, yra jos laisva valia pasirašytas, niekieno neverčiant. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė pinigus yra gavusi, tačiau įrodymų apie skolos grąžinimą teismui nepateikė, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.

23Dėl 3000,00 Lt skolos priteisimo už pavėsinės statymą

24Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista iš ieškovo 2000,00 Lt skola už pavėsinės pastatymą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, kurių byloje nebuvo, taip iš esmės buvo pažeisti CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, nes tokiu atveju priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, be to, teismo sprendime įvardyti byloje dalyvavusių asmenų parodymai iš esmės neatitinka posėdžio protokolo garso įraše užfiksuotų byloje dalyvavusių asmenų parodymų apie atsiskaitymo už pavėsinės stogo dengimo darbus faktą.

25Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kad trečiasis asmuo atliko statybos rangos darbus ieškovui. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Taigi esminis ginčas kyla dėl įrodymų vertinimo, tai yra ar byloje pakanka leistinų įrodymų pripažinti aplinkybę, kad ieškovas už atliktus pavėsinės stogo statybos rangos darbus su trečiuoju asmeniu atsiskaitė, sumokėdamas 2000,00 Lt, ir ar byloje pakanka įrodymų, jog trečiasis asmuo pastatė visą pavėsinę ir negavo iš ieškovo 3000,00 Lt.

26Nesutiktina ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), tai yra šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

27Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kad trečiasis asmuo atliko statybos rangos darbus ieškovui, tai yra dėl pavėsinės statybos darbų. Ieškovas įrodinėjo, jog buvo susitarta, jog trečiasis asmuo uždengs tik pavėsinės stogą už 2000,00 Lt, kuriuos ieškovas yra sumokėjęs. Trečiasis asmuo įrodinėjo, jog susitarimas sudarytas ne dėl stogo uždengimo, bet dėl visos pavėsinės pastatymo, už darbą buvo sutartas 3000,00 Lt užmokestis, kurio ieškovas nėra sumokėjęs. Kaip matyti, ginčas kilo dėl atliktų darbų masto ir atsiskaitymo už atliktus darbus.

28Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens teiginius apie susitarimą už pavėsinės pastatymą sumokėti 3000,00 Lt. Nors trečiasis asmuo su tokia teismo išvada nesutinka, jis nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo buvimą. Iš byloje esančio teismo posėdžių garso įrašo taip pat nenustatyta, jog liudytojai ar kiti įrodymai patvirtintų, jog ieškovas ir trečiasis asmuo buvo sutarę dėl visos pavėsinės pastatymo ir už atliktus darbus sutarta 3000,00 Lt suma. Tai, kad ieškovas buvo susitaręs, jog trečiasis asmuo uždengs tik stogą pavėsinei, įrodinėjo liudytojo J. K. parodymais, kuris parodė, jog su ieškovu statė kartu pavėsinės kolonas. Tai, kad stogą dengė trečiasis asmuo ir jo sūnus, parodė ir liudytojas V. B.. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo neįrodė sutartos kainos už statybos darbus. Kadangi tokio pobūdžio bylose galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, todėl nepagrįstas atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais argumentas, jog teismas turėjo siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, jei teismui kilo abejonė dėl trečiojo asmens atliktų darbų vertės ir kiekio.

29Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog V. S. ir V. B. parodymai apie atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu nesutampa, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog liudytoja V. S. girdėjo, kaip pavėsinėje trečiasis asmuo susitarė su ieškovu, jog pavėsinės stogą uždengti galėtų už 2000,00 Lt. Trečiasis asmuo, pabaigęs darbus, atėjo pas ieškovą, paprašė sumokėti, ieškovas išsitraukė pinigus, atskaičiavo 2000,00 Lt ir atidavė trečiajam asmeniui, pinigų padavimo faktą matė ne tik liudytoja V. S., bet ir liudytojas V. B.. Liudytojas V. B. nurodė, jog buvo atvykęs atsigerti kavos pas ieškovą, kartu dalyvavo jo gyvenimo draugė V. S., visi sėdėjo kambaryje svetainėje. Matė, kaip ieškovas sumokėjo apie 2000,00 Lt sumą trečiajam asmeniui už užbaigtus pavėsinės stogo darbus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, jog liudytojų parodymai apie atsiskaitymo aplinkybes nesutampa, kadangi, kaip nustatyta iš teismo posėdžio garso įrašo, liudytojai nurodė tapačias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir ta aplinkybė, jog liudytojai nurodė vienodas aplinkybes apie pinigų perdavimo faktą, neturi reikšmės, kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. S. parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytoja yra ieškovo gyvenimo draugė. Ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pagrįstai tikėtina, jog liudytoja V. S., kaip ieškovo gyvenimo draugė, taip pat yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos V. S. parodymais. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus aiškinimus, o dalį jų nutylėti, palankiai sau nupasakoti aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Tiek liudytojas V. B., tiek liudytoja V. S., parodydami teismui aplinkybes apie atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu faktą, parodė, jog trečiasis asmuo atėjo prašyti ieškovo sumokėti už atliktus darbus tuomet, kai abu liudytojai bei ieškovas ieškovo namuose šnekučiavosi, gėrė kavą, liudytojas V. B. buvo atvykęs į svečius. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog liudytojas V. B. artimai bendrauja su ieškovu ir jo gyvenimo drauge, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojo V. B. parodymai taip pat vertintini kritiškai, kadangi jis yra ieškovo draugas.

30Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, įrodančių, jog 2000,00 Lt ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui už pavėsinės stogo dengimo darbus, o tokia įrodinėjimo pareiga šiuo konkrečiu atveju teko ieškovui (CPK 178 straipsnis), ir paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo įrodymus ir jų pagrindu priėmė sprendimą, o iš ieškovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, ieškovas tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad ieškovas kitaip vertina liudytojų parodymus, nėra pagrindas padaryti išvadai, jog buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios civilinio proceso įstatymo normos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovui pripažinus, kad už atliktus darbus jis turėjo sumokėti trečiajam asmeniui 2000,00 Lt, o trečiajam asmeniui neįrodžius sutartos kainos, buvo pagrindas priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš ieškovo priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui 2000,00 Lt skolą už pavėsinės įrengimą.

31Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinių skundų motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

34Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 3000,00 Lt... 3. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje su savarankiškais... 4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį... 5. Patikslintame apeliaciniame skunde ieškovas prašo Klaipėdos rajono... 6. Apeliaciniame skunde atsakovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis... 7. Ieškovas atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškais... 8. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys ir... 11. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas byloje pateikė vekselį, rodantį,... 12. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir 3000 Lt (868 Eur) skolos... 13. Nors šiuo atveju ginčijamas vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus... 14. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog vekselyje atsakovė nėra įvardyta... 15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra... 16. Pagal ĮPVĮ 78 straipsnį (1999-09-13 įstatymo redakcija, galiojusi vekselio... 17. Formuojama teismų praktika, kad ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkto aspektu darytina... 18. Kaip nustatyta, vekselio grafoje, kurioje yra žyma „L. M., asmens kodas ir... 19. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė neturėdama teisinio... 20. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad... 21. Kaip nustatyta, ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nurodė, jog... 22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 23. Dėl 3000,00 Lt skolos priteisimo už pavėsinės statymą ... 24. Ieškovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos... 26. Nesutiktina ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos... 28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų... 29. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 30. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų,... 31. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 32. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 33. Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp... 34. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 35. palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą...