Byla e2-1047-631/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovui advokatui V. Š., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ atstovams advokatams Jurgitai Karvelei ir Laurynui Lukošiūnui, direktoriui M. R., trečiojo asmens mažosios bendrijos „Protingi medicinos sprendimai“ vadovei E. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sormedica“ dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo apsimestiniu, išmokėtos kompensacijos už nekonkuravimą pripažinimo priedais ir neišmokėtų priedų už projektus, netesybų priteisimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ priešieškinį ieškovui V. J. dėl išmokėtos kompensacijos už nekonkuravimą grąžinimo ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų mažoji bendrija „Protingi medicinos sprendimai“.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdamas su 2019 m. birželio 18 d. darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3414 darbo byloje Nr. APS-131-9456, kai Komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo apsimestiniu ir priedų bei išeitinės išmokos išmokėjimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Sormedica dėl praleisto 3 mėnesių kreipimosi termino. Ieškovas nurodo, kad apie 10 metų dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Interlux”, o 2012 metais jį buvo nuspręsta perkelti į UAB „Sormedica“, kuri yra Interlux dukterinė įmonė. Darbo sutartis su Interlux buvo nutraukta, o su ieškovu 2012 m. birželio 26 d. buvo sudaryta nauja darbo sutartis. Kartu su nauja darbo sutartimi 2012 m. birželio 26 d. buvo pateikta pasirašyti ir Konfidencialumo išsaugojimo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutartis Nr. 33/1 (toliau – Nekonkuravimo sutartis). Nekonkuravimo sutartimi nustatytas draudimas konkuruoti visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir 12 mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo. Nekonkuravimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktais buvo numatyta, kad bendrovė mokės 30 procentų mėnesinio darbo užmokesčio kompensaciją už nekonkuravimą darbo sutarties galiojimo metu ir 50 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio po darbo santykių nutraukimo, tačiau kompensacija mokama darbo sutarties galiojimo metu bus įskaityta į kompensaciją už nekonkuravimą po darbo sutarties nutraukimo. Ieškovo manymu, tokia formuluotė pasirinkta siekiant nesąžiningai išvengti nekonkuravimo kompensacijos mokėjimo po darbo sutarties nutraukimo, tačiau bendrovė nemokėjo net ir šių sumų. 2018 m. ieškovas per bendrovės vadovą K. R. susitarė su bendrovės akcininką atstovaujančiu Interlux vadovu A. M., jog tuo atveju, jei pavyktų įvykdyti kelių milijonų eurų vertės projektą „Gama peilis“, bendrovė sumokės darbuotojui dvylikos mėnesių atlyginimo priedą, t.y. 31 392 Eur sumą „į rankas”. Ši suma buvo įtraukta į projekto išlaidų skaičiavimą. 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais su bendrove taip pat buvo susitarta, kad už kitą projektą – robotinės chirurginės įrangos įdiegimą – bendrovė išmokės dar dviejų mėnesių atlyginimo dydžio premiją, t.y. 5 232 Eur „į rankas”. Abu projektai bendrovei reiškė labai didelę vertę, nes 2018 m. balandžio 20 d. UAB „Sormedica“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis 5 999 918 Eur sumai („Gama peilis“ projektas) ir 2019 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutartį 2 940 000 Eur (robotinės chirurginės įrangos įdiegimas) sumai. Bendrovė nesąžiningai neįformino minėtų susitarimų ir vėliau, remdamasi šiuo argumentu, vengė išmokėti ieškovui visą sutartą sumą, t.y. 14 mėnesių atlyginimą, 36 624 Eur „į rankas“. Ieškovas nurodo, kad dėl jam nežinomų priežasčių nežinomų priežasčių, naujas bendrovės vadovas M. R. nusprendė skubiai ieškovą atleisti. 2018 m. gruodžio 13 d. bendrovė pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuriuo siūlė išmokėti 5 mėnesių išeitinę išmoką, darbo užmokestį, atostoginius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kitas atsiskaitymo lapelyje nurodytas sumas, jei ieškovas sutiks nedelsiant nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas ieškovui atrodė patrauklus, tačiau atsiskaitymo lapelio priedų eilutėje buvo tik dalis anksčiau pažadėtos priedų sumos, t.y. 8 395,32 Eur neatskaičius mokesčių, vietoje sutartų 36 624 Eur „į rankas“, todėl ieškovas nesutiko. Naujasis bendrovės vadovas M. R. sutiko, kad ieškovui priklausė aukščiau aptarti priedai už Projektus, bet teigė, kad bendrovės akcininkas neleido išleisti darbuotojo atleidimui daugiau kaip 65 000 Eur sumą. 2018 m. gruodžio 28 d. susitikimo metu bendrovės vadovas M. R. stengėsi įtikinti ieškovą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir užsitikrinti, kad ieškovas nebereikalautų priedų už Projektus. Ieškovas sutikti nenorėjo, pasiteiravo, kaip bus su nekonkuravimu, nes bendrovė niekada nemokėjo kompensacijos už nekonkuravimą darbo sutarties galiojimo metu, be to turėtų mokėti dar po 50 procentų atlyginimo 12 mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, jei reikalaus jo laikytis. M. R. pasirodė nustebęs ir nepasiruošęs mokėti kompensacijos už nekonkuravimą, todėl pasakė, kad turi įvertinti jį, bei pasiūlė susitikti vėliau dar kartą. 2018 m. gruodžio 31 d. susitikimo metu M. R. ieškovui vietoje anksčiau nurodytos 37 478,18 Eur „į rankas“ pasiūlė gauti 49 941,42 Eur „į rankas“. Ieškovui tereikėjo sutikti įforminti priedus kaip kompensaciją už nekonkuravimą. Buvo paaiškinta, kad jis neturi jokių įrodymų dėl priedų už Projektus, todėl tai yra geriausia ką jis gali gauti. Neturėdamas pasirinkimo kaip kitaip atgauti bent dalį jam priklausančių sumų, ieškovas sutiko nutraukti darbo sutartį pasiūlytomis sąlygomis, todėl 2018 m gruodžio 31 d. pasirašė Pasiūlymą ir Susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 33 nutraukimo šalių susitarimu. 2018 m. gruodžio 31 d. atlyginimo lapelyje, kuris yra Susitarimo priedas, neliko jokios išeitinės kompensacijos (nors prieš tai buvo nurodyta net 5 mėn. išeitinė kompensacija), praktiškai neliko ir jokio priedo, nes priedai buvo įforminti kaip kompensacija už nekonkuravimą. Ieškovas, nepasitikėdamas atsakove, siekė, kad jam pažadėtos sumos būtų išmokėtos kuo anksčiau. Bendrovė iš dalies sutiko, t.y. didžiąją dalį tariamos kompensacijos už nekonkuravimą išmokėjo 2019 m. sausio 2 d. Bendrovė mokėti kompensacijos anksčiau negalėjo, nes tik išmokant tokias sumas po darbo sutarties nutraukimo nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Likusius 16 624 Eur bendrovė numatė išmokėti per 6 mėn. nuo darbo sutarties nutraukimo. Ieškovo vertinimu, dalies sumų mokėjimas buvo atidėtas tam, kad Susitarimas būtų kuo panašesnis į realų nekonkuravimo susitarimą tuo atveju, jei Valstybinė mokesčių inspekcija atliktų mokestinį patikrinimą. Nepaisant to, kad atsakovė, pasirašydama Susitarimą patvirtino, kad neturi pretenzijų ir kurį laiką mokėjo ieškovui žadėtas išmokas, tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė nesilaikyti Susitarimo. 2019 m. balandžio 2 d. atsakovė pateikė ieškovui pretenziją nepagrįstai kaltindama darbo sutarties galiojimo metu padarytais pažeidimais ir reikalaudama grąžinti sumokėtas sumas. 2019 m. balandžio 8 d. ieškovas pateikė atsakymą į bendrovės pretenziją, tačiau 2019 m. balandžio 23 d. bendrovė nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 9 d. Susitarimą laiko vienašališkai nutrauktu, bei nurodė, kad kreipsis į teismą, jei darbuotojas negrąžins jam išmokėtų sumų ir nesumokės baudos per 10 dienų. Ieškovas teigia jam priklausius priedus už Projektus. Žodiniai susitarimai dėl priedų buvo sudaryti tarp ieškovo ir bendrovės akcininko vadovo A. M., kuris de facto yra ir bendrovės vadovas (nuolatos faktiškai vadovauja bendrovei) bei tuometiniu de jure vadovu K. R., kuris priedus buvo įtraukęs ir į Projektų išlaidų skaičiavimus. B. P. buvo itin pelningi ir jie buvo įvykdyti, tačiau priedai buvo išmokėti tik iš dalies ir dar juos fiktyviai apiforminant kaip kompensaciją už nekonkuravimą. Kadangi tikroji šalių valia buvo nutraukti darbo santykius ir išmokėti priedus bei kitas priklausančias sumas, todėl Susitarimas dėl nekonkuravimo turi būti laikomas apsimestiniu. Nuo 2017 m. liepos 1 d. Darbo kodekso 38 str. 3 d. numato, kad nekonkuravimo kompensacija negali būti mažesnė nei 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kadangi ieškovui buvo numatyta nekonkuravimo pareiga darbo sutarties galiojimo metu, bendrovė privalėjo už ją (nors nuo 2017 m. liepos 1 d.) mokėti kompensaciją, kuri vien už šį laikotarpį būtų sudariusi apie 18 835,20 Eur „į rankas“. Be to, Nekonkuravimo sutarties 3.3 p. buvo numatyta, kad 12 mėnesių po darbo sutarties nutraukimo bendrovė mokės kompensaciją, kurios dydis bus lygus 50 procentų nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio per paskutinius trejus mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo. Todėl bendrovė, norėdama užsitikrinti darbuotojo nekonkuravimą, būtų privalėjusi mokėti dar apie 15 696 Eur „į rankas“ dydžio nekonkuravimo kompensaciją po darbo sutarties nutraukimo. Bendrovė nenorėjo mokėti minėtų sumų, kaip tai matyti iš 2018 m. gruodžio 13 d. bendrovės pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, kuriame nekonkuravimas visai neaptariamas. Darbuotojui su tuo nesutikus, antrajame pasiūlyme, neliko jokios išeitinės išmokos ir praktiškai neliko priedo. Lyginant atsiskaitymo lapelius, pasirašytas Susitarimas visiškai neracionalus, t.y. joks darbuotojas nebūtų sutikęs nutraukti darbo sutartį, kai nutraukimo sąlygos yra taip pabloginamos, nebent tikroji šalių valia buvo kita. Darbuotojas sutiko, nes antru atveju bendrovė sutiko išmokėti darbuotojui priklausančius priedus. Įformindama juos kaip kompensaciją už nekonkuravimą, bendrovė išvengė prievolės apskaičiuoti ir sumokėti darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir įmokas, todėl bendrovei tai kainavo vos truputį daugiau nei pirmasis pasiūlymas. Bendrovė, jei nebūtų sudariusi apsimestinio sandorio, būtų turėjusi išmokėti ieškovui apie 76 387,20 Eur „į rankas“: darbuotojui priklausančią 14 mėn. atlyginimo priedų sumą už Projektus, t.y. apie 36 624 Eur „į rankas“; ir 5 mėn. išeitinę kompensaciją už darbo sutarties nutraukimą, t.y. apie 13 080 Eur „į rankas“; Kompensaciją už nekonkuravimą darbo sutarties galiojimo metu, t.y. apie 18 835,20 Eur „į rankas“ skaičiuojant 40% kompensaciją nuo 2017 m. liepos 1 d.; dar 7 848 Eur „į rankas“ dydžio kompensaciją už nekonkuravimą po darbo sutarties nutraukimo, skaičiuojant 50% kompensaciją už 6 mėn. Kadangi nekonkuravimo susitarimas buvo apsimestinis, jis yra niekinis ir ieškovas nereikalauja mokėti neišmokėtų nekonkuravimo kompensacijų, tačiau bendrovė turi sumokėti ieškovui priklausančius priedus. Net ir įskaičiavus bendrovės išmokėtą 28 312,01 Eur „į rankas“ kompensaciją, bendrovė liko skolinga ieškovui 8 311,99 Eur „į rankas“ neišmokėtą priedų už Projektus sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga sumokėti priedus kilo 2018 m. gruodžio 31 d., o iki šiol atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi, todėl atsakovė taip pat privalo sumokėti netesybas, kurių dydis yra vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Be viso to, atsakovė išmokėdama priklausančius priedus kaip kompensaciją už nekonkuravimą, pažeisdama viešąjį interesą, išvengė privalomų mokesčių ir įmokų, kurias taip pat privalo apskaičiuoti, sumokėti ir pateikti ar patikslinti visus reikiamus pranešimus Sodrai. Taigi, ieškovas prašo pripažinti, kad susitarimas dėl nekonkuravimo sudarytas tarp atsakovės UAB „Sormedica“ ir ieškovo V. J., asmens kodas ( - ) yra apsimestinis, pripažinti, kad tikroji šalių valia buvo susitarti dėl 2012 m. birželio 26 d. darbo sutarties nutraukimo, 2012 m. birželio 26 d. Konfidencialumo išsaugojimo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutartyje Nr. 33/1 numatyto nekonkuravimo susitarimo nutraukimo, 14 mėn. vidutinio darbo užmokesčio priedų išmokėjimo; prašo pripažinti atsakovės išmokėtą 28 312,01 Eur sumą dalimi priedų už Projektus ir įpareigoti atsakovę apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nesumokėtus mokesčius ir įmokas nuo šios sumos taikomus darbo užmokesčiui, įskaitant, bet neapsiribojant pensijų socialinį draudimą, ligos ir motinystės socialinį draudimą, sveikatos draudimą, nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinį draudimą, įmokas Garantiniam fondui, įmokas ilgalaikio darbo išmokų fondui; įpareigoti, atsakovę sumokėti ieškovui V. J. likusią neišmokėtą priedų už Projektus sumą, kuri siekia 8 311,99 Eur (atskaičius mokesčius) ir įpareigoti atsakovę apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti šiai sumai taikomą gyventojų pajamų mokestį ir kitas įmokas taikomas darbo užmokesčiui, įskaitant, bet neapsiribojant pensijų socialinį draudimą, ligos ir motinystės socialinį draudimą, sveikatos draudimą, nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinį draudimą, įmokas Garantiniam fondui, įmokas ilgalaikio darbo išmokų fondui; įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui V. J. netesybas – vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki visiško atsiskaitymo dienos (el.b.l.1-12, t.I).

4Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Sormedica“ nesutinka su ieškovo V. J. ieškiniu, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo teiginiais dėl verslo (dalies) iš „Interlux“ perdavimo UAB „Sormedica“ ir kad su ieškovu buvo netinkamai pakeisti darbo santykiai. Atsakovė teigia, kad būtent ieškovas siekė pakeisti darbo profilį ir su juo buvo sudaryta sutartis dėl vyr. vadybininko pareigybės UAB „Sormedica“, ieškovas buvo atsakingas už jam priskirtų prekių pardavimą UAB „Sormedica“, taip pat ir pardavimų planavimą, organizavimą. 2018 m. gruodžio mėnesį bendrovė ieškovui nusprendė pasiūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas neprieštaravo, todėl buvo pradėtos derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Derybos vyko kelias savaites. Derybų metu kartu buvo sudarytas susitarimas ir dėl Nekonkuravimo sutarties pakeitimo, susitarta dėl didesnės kompensacijos ir kitokios jos mokėjimo tvarkos. Darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d. šalių susitarimu, kartu susitarta dėl kompensacijos už nekonkuravimą dydžio ir mokėjimo tvarkos. 2019 m. balandžio mėnesį bendrovei tapo žinoma, kad darbuotojas turi tiesioginių sąsajų su MB „Protingi medicinos sprendimai“, kurios veikla konkuruoja su Sormedica veikla. Dėl to, kad darbuotojas pažeidė savo įsipareigojimus, iš jo buvo pareikalauta grąžinti sumokėtą kompensaciją ir sumokėti baudą. Atsikretant į ieškinio reikalavimus, atsakovė pažymi, kad nebuvo su ieškovu sudaryta jokio susitarimo sumokėti konkrečius priedus už jo ieškinyje minimų dviejų projektų įvykdymą. Su ieškovu nebuvo sudaryta jokių rašytinių susitarimų už „Gama peilio“ ir „robotinės rankos“ projektų įvykdymą. Abu projektai buvo pradėti laimėjus viešųjų pirkimų konkursų, ieškovas nelėmė konkursų laimėjimo, sėkmė priklausė nuo daugelio faktorių ir objektyvių aplinkybių, dirbo visi bendrovės darbuotojai, jų tarpe ir ieškovas, ir vadovas, ir teisininkai. Ieškovas visą laiką dirbo su paraiškų viešųjų pirkimų konkursams rengimu, skatinimų sistema buvo bendra, todėl atsakovei nebuvo jokio pagrindo skatinti už kažkurių konkrečių projektų įvykdymą papildomai. Ieškovas yra nenuoseklus, įrodinėdamas priedų dydžio ryšį su kompensacija už nekonkuravimą, priedų dydis išgalvotas atitinkamai padalinus kompensaciją, o ieškovo nurodomas atsiskaitymo lapelis negali būti laikomas įrodymu, nes tai nėra susitarimas su darbuotoju. Ieškovo teigimu, bendrovė neva susitarė su juo, kad jam bus išmokėti 2 priedai: 12 mėn. darbo užmokesčio priedas, t. y. 31 392 EUR „į rankas“ už įvykdytą „Gama peilis“ projektą pagal 2018 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikos; ir 2 mėn. darbo užmokesčio priedas, t. y. 5 232 EUR „į rankas“ už 2019 m. rugsėjo 28 d. robotinės chirurginės įrangos diegimo projektą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Atsakovė nesutinka su tokiais teiginiais. Joks susitarimas dėl priedų už Projektų įvykdymą su ieškovu nebuvo pasirašytas. Ieškovo teiginiai dėl priedų yra paremti jo niekuo nepagrįstais teiginiais, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Priedų egzistavimą neva taip pat patvirtina Susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame kompensacija už nekonkuravimą lygi šalių sutartai priedų sumai. Atsakovė nesupranta, kodėl ieškovas teigia, kad šis dokumentas patvirtina priedų egzistavimą, kadangi jame aiškiai susitariama dėl kompensacijos ir jos mokėjimo tvarkos. Tokiu būdu ieškovas pats sau prieštarauja. Atsakovei taip pat lieka neaišku, ką turėtų patvirtinti Projektų pelningumo skaičiavimo lentelės, kadangi net pats ieškovas nepaaiškina kokia informacija jose turėtų atsispindėti ir ką neva jos turėtų pagrįsti. Projektų vykdymas ir įgyvendinimas praktiškai nepriklausė nuo darbuotojo pastangų. Ieškovas nepagrįstai painioja priedų jam priklausymą su kompensacija už nekonkuravimą. Bendrovė visą laiką siekė įgyvendinti sudarytą Nekonkuravimo sutartį, todėl nebūtų sutikusi atšaukti ieškovo nekonkuravimo įsipareigojimus ir rizikuoti, kad darbuotojas konkuruos su bendrove. Iki tol, kol bendrovė neatskleidė ieškovo daromo pažeidimo bei nepareikalavo grąžinti nepagrįstai sumokėtos kompensacijos, ieškovas nė karto nereiškė pretenzijų dėl neva sutartų priedų už Projektus. Reikalaudamas išmokėti neva sutartus priedus, ieškovas stengiasi išvengti atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo teiginiais, kad numatytas susitarimas dėl nekonkuravimo yra apsimestinis, kadangi nė viena iš šalių esą neturėjo ketinimo susitarti dėl nekonkuravimo ir/ar mokėti kompensaciją už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi, o susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi iš tiesų yra priedai už Projektų įgyvendinimą bei anksčiau sutarta išeitinė išmoka. Bendrovė niekada neturėjo ketinimų atšaukti nekonkuravimo įsipareigojimų, kurie buvo numatyti sudarant darbo sutartį. Įdarbindama ieškovą, bendrovė suprato, kad darbo bendrovėje metu darbuotojas įgis specifinių žinių ir dirbdamas konkuruojančioje bendrovėje galėtų sukelti žalą bendrovei, todėl nuo pat pradžių siekė apriboti galimybę darbuotojui po darbo sutarties nutraukimo dalyvauti konkuruojančiame versle. Nekonkuravimo sutartis buvo pasirašyta kartu su darbo sutartimi. Šia sutartimi buvo susitarta, kad darbuotojas nekonkuruos darbo sutarties galiojimo metu ir 12 mėnesių po darbo sutarties nutraukimo. Nekonkuravimo sutartis niekada nebuvo ginčijama, ji galiojo ir vedant derybas dėl darbo sutarties nutraukimo. Tai, kad pirmajame pasiūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo išskirtas nekonkuravimo klausimas nereiškia, kad bendrovė buvo apsisprendusi jo netaikyti. Kaip minėta, šalys buvo sudariusios Nekonkuravimo sutartį, kuri nebuvo nutraukta. Jeigu nekonkuravimo sąlygos nebūtų aptartos ir iš dalies pakeistos susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojui toliau būtų galioję nekonkuravimo įsipareigojimai, numatyti Nekonkuravimo sutartyje. Ieškovas aktyviai dalyvavo derybose dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl suprato sutartas sąlygas ir su jomis sutiko. Aktyvų ieškovo dalyvavimą derybose patvirtina jo laiškai advokatui V. Š., kuriais jis persiuntė pasiūlymus dėl darbo sutarties nutraukimo ir atitinkamą susitarimo tekstą. Ieškovas su advokatu derino abi pasiūlymo nutraukti darbo sutartį versijas. Jeigu darbuotojas būtų manęs, kad jam priklauso priedai ar sutarta išeitinė išmoka, jis galėjo nesutikti su pasiūlytomis sąlygomis. Pats ieškovas aktyviai siūlė korekcijas susitarimui dėl darbo sutarties nutraukimo, bendrovės buhalterės V. Š. prašė paskaičiuoti įvairius darbo sutarties nutraukimo variantus. Susitarimo tekstas buvo koreguojamas po ieškovo konsultacijų su savo teisininku. Tiek darbuotojui, tiek jį konsultuojančiam advokatui darbo sutarties nutraukimo sąlygos atrodė priimtinos ir tinkamos. Ieškovas konsultavosi su teisininku, todėl netenka prasmės jo teiginiai, kad susitarimą dėl darbo sutarties sąlygų jis pasirašė, nes neva „neturėjo kito pasirinkimo“. Be to, atsakovės įsitikinimu, šalys sutarė darbuotojui finansiškai palankesnes darbo sutarties nutraukimo sąlygas. Jeigu nebūtų pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, bendrovė privalėtų mokėtų darbuotojui kompensaciją, lygią 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną nekonkuravimo įsipareigojimų mėnesį, prieš tai iš jos atskaičiusi jau sumokėtą kompensacijos dalį. Tačiau pasirašius susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo sutarta, kad darbuotojui už 6 mėnesių nekonkuravimo laikotarpį bus išmokėta 36 624 EUR kompensacija, tai yra, po maždaug 6 000 EUR už mėnesį, ir būtent tokių sąlygų pageidavo pats ieškovas. Atsakovės vertinimu, ieškovas elgiasi ypatingai nesąžiningai, siekdamas ne tik išvengti atsakomybės už savo padarytą pažeidimą, tačiau ir nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovės (el.b.l. 83-88, t.II).

5Atsakovė pateikė priešieškinį byloje ieškovui V. J., nesutikdama su ieškiniu, nurodydama, kad UAB „Interlux“ specializacija yra terapijos, vaizdų ir funkcinės diagnostikos bei laboratorinių tyrimų technologijos, o UAB „Sormedica“ buvo įsteigta tam, kad specializuotųsi chirurgijoje, onkologijoje ir radiologijoje bei su tuo susijusios medicininės įrangos tiekimu gydymo įstaigoms. Atsiradus naujai bendrovei, ieškovas išreiškė norą pakeisti savo darbo profilį bei dirbti su didesnio masto projektais, kuriuos turėjo vykdyti būtent naujai įsteigta Sormedica. Dėl to ieškovas nutraukė darbo sutartį su UAB „Interlux“ ir 2012 m. birželio 26 d. sudarė darbo sutartį su atsakove. Darbuotojas pas darbdavį dirbo vyriausiojo vadybininko pareigose. Jis buvo atsakingas už jam priskirtų prekių pardavimą Bendrovės klientams, įskaitant pardavimų planavimą, organizavimą bei vykdymą bei pavaldžių darbuotojų darbo koordinavimą. Ieškovas turėjo prieigą prie visos bendrovės klientų bei tiekėjų bazės, žinojo su jais sudarytų sutarčių sąlygas, kainodarą, taip pat viešųjų konkursų, kuriose dalyvauja bendrovė, sąlygas ir kitą itin konfidencialaus pobūdžio informaciją. Dėl šios priežasties, kartu su darbo sutartimi šalys pasirašė Konfidencialumo išsaugojimo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutartį. Šia Nekonkuravimo sutartimi darbuotojas įsipareigojo darbo sutarties galiojimo metu bei 12 mėnesių po jos nutraukimo be išankstinio raštiško bendrovės leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauti versle, konkuruojančiame su bendrovės verslu. Nekonkuravimo sutartyje buvo aiškiai apsibrėžta, kas yra laikoma konkuruojančiu verslu. Nekonkuravimo sutartis buvo galiojanti, nė viena šalis jos neginčijo, darbdavys jos laikėsi bei buvo įsitikinęs, kad ir ieškovas jos laikosi. 2018 m. gruodžio mėnesį vyko derybos su V. J. dėl darbo sutarties nutraukimo ir šalys susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo iš dalies pakeitė darbo sutartyje numatytas sąlygas dėl nekonkuravimo – susitarė dėl didesnės kompensacijos ir kitokios jos mokėjimo tvarkos. Darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d., pasirašius susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Nuo Darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2019 m. balandžio mėn. darbuotojui buvo mokama sulygta kompensacija, iš viso darbuotojui buvo sumokėta 28 312,01 Eur. 2019 m. balandžio mėn. pradžioje bendrovei tapo žinoma, kad darbuotojas turi tiesioginių sąsajų su MB „Protingi medicinos sprendimai“ (steigėjai V. J. giminaičiai, taip pat bendrijos vadovė E. T. su V. J. susijusi artimais santykiais, bendros buities ir ūkio vedimu), kurios veikla konkuruoja su UAB „Sormedica“ vykdoma veikla. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo įsipareigojimus, jam buvo pateiktas reikalavimas grąžinti sumokėtą kompensaciją ir sumokėti baudą. Šio reikalavimo ieškovas neįvykdė. Atsakovės įsitikinimu, MB Protingi medicinos sprendimai yra laikoma tiesioginiu bendrovės konkurentu. Bendrovės užsiima tokia pačia veikla, abi dalyvauja viešuosiuose konkursuose, ir dalis prekių, kurias klientams tiekia Protingi medicinos sprendimai, sutampa su tomis, kurias tiekia ir Sormedica. Ieškovas dalinosi informacija su E. T. apie konkursus ir prekes. Abiejų bendrovių klientai sutampa. Dirbdamas atsakovės bendrovėje ieškovas aktyviai dalyvavo Protingi medicinos sprendimai veikloje, naudojo bendrovės automobilį, nuolat sprendė su Protingi medicinos sprendimai susijusius klausimus, tarėsi, kokius užsakymus daryti, aptariami tiekėjai (sąlygų derinimas su tiekėjų Komet), konkursai, pristatymas ir kt. Dalyvaudamas Protingi medicinos sprendimai veikloje darbuotojas pažeidė Nekonkuravimo sutartyje ir susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo numatytus nekonkuravimo įsipareigojimus, nes be bendrovės raštiško leidimo negalėjo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti versle, konkuruojančiame su bendrovės verslu. Bendrovė niekada nebuvo informuota apie tai, kad darbuotojas turi sąsajų su Protingi medicinos sprendimai. Tokie Darbuotojo nesąžiningi veiksmai sukelia žalą bendrovei. Pavyzdžiui, tiek atsakovė UAB „Sormedica“, tiek MB „Protingi medicinos sprendimai“ dalyvavo tame pačiame atvirame konkurse „Medicinos pagalbos priemonės“. Protingi medicinos sprendimai šiame konkurse pasiūlė mažesnes medicinos pagalbos priemonių kainas nei Sormedica ir šį konkursą laimėjo. Darbuotojui dėl jo užimamų pareigų buvo žinomos bendrovės siūlomų medicinos pagalbos priemonių kainos šiam konkursui. Dėl nurodytos priežasties, akivaizdu, jog darbuotojas, siekdamas asmeninės naudos, panaudojo jam patikėtą bendrovės konfidencialią informaciją, sudarančią bendrovės komercinę paslaptį, asmeniniams tikslams, t. y. Protingi medicinos sprendimai, žinodami bendrovės siūlomas kainas konkursui, pasiūlė mažesnes kainas ir laimėjo konkursą. Tikėtina, kad tokia pati situacija galėjo įvykti ir su kitais konkursais, kuriuose dalyvavo abi bendrovės, tačiau pasiūliusi palankesnes sąlygas laimėjo Protingi medicinos sprendimai. DK 38 str. 4 d. numato, kad darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. J. pažeidė Nekonkuravimo sutartyje nustatytą pareigą nekonkuruoti, UAB „Sormedica“ reikalauja grąžinti bendrovės pagal susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo išmokėtą 28 312, 01 EUR kompensaciją, bei sumokėti 1 448,1 EUR baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, numatytą Nekonkuravimo sutarties 4.2. punkte (el.b.l.1-9, t.II).

6Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimais priteisti iš jo kompensaciją ir baudą pagal Nekonkuravimo sutartį. Nurodo dirbęs „Interlux“ 10 metų, po to nesąžiningai buvęs perkeltas į „Interlux“ dukterinę bendrovę „Sormedica“, kur buvo pasirašyta nauja darbo sutartis ir buvo pateikta pasirašyti ir Konfidencialumo išsaugojimo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutartis Nr. 33/1. Nekonkuravimo sutartimi nustatytas draudimas konkuruoti visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir 12 mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo. Nekonkuravimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktais buvo numatyta, kad Bendrovė mokės 30 % mėnesinio darbo užmokesčio kompensaciją už nekonkuravimą darbo sutarties galiojimo metu ir 50 % nuo vidutinio darbo užmokesčio po darbo santykių nutraukimo, tačiau kompensacija mokama darbo sutarties galiojimo metu bus įskaityta į kompensaciją už nekonkuravimą po darbo sutarties nutraukimo. Tokios formuluotės, ieškovo manymu, pasirinktos siekiant nesąžiningai išvengti nekonkuravimo kompensacijos mokėjimo po darbo sutarties nutraukimo, tačiau bendrovė nemokėjo net ir šių sumų. 2018 m. darbuotojas per bendrovės vadovą K. R. susitarė su bendrovės akcininką atstovaujančiu Interlux vadovu A. M., jog tuo atveju, jei pavyktų įvykdyti kelių milijonų eurų vertės projektą „Gama peilis“, bendrovė sumokės darbuotojui bent 12 mėnesių atlyginimo priedą, t.y. 31 392 Eur sumą „į rankas”. Ši suma buvo įtraukta į projekto išlaidų skaičiavimą. 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais su bendrove taip pat buvo susitarta, kad už kitą projektą, t.y. robotinės chirurginės įrangos įdiegimą, Bendrovė išmokės dar 2 mėn. atlyginimo dydžio premiją, t.y. 5 232 Eur „į rankas”. Bendrovė nesąžiningai neįformino minėtų susitarimų su ieškovu ir atleidimo metu vengė išmokėti visą sutartą sumą, t.y. 14 mėn. atlyginimą (36 624 Eur „į rankas“). Priedai ieškovui nebuvo išmokėti, M. R. paaiškino, kad bendrovės akcininkas neleido išleisti darbuotojo atleidimui daugiau kaip 65 000 Eur sumą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad pirmajame atsiskaitymo lapelyje visos sumos taip ir išdėstytos, kad atsakovei jas išmokėti būtų kainavę lygiai 65 000 Eur (skaičiuojant su visais mokesčiais ir socialinio draudimo įmokomis). Per keletą derybų dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, galutiniame susitikime M. R. ieškovui vietoje anksčiau nurodytos 37 478,18 Eur „į rankas“ pasiūlė gauti 49 941,42 Eur „į rankas“ (skaičiuojant ne tik priedus, bet ir atlyginimą ir kompensaciją už atostogas). Darbuotojui tereikėjo sutikti įforminti priedus kaip kompensaciją už nekonkuravimą. Ieškovui buvo paaiškinta, kad jis neturi jokių įrodymų dėl priedų už Projektus, todėl tai yra geriausia ką jis gali gauti. Darbuotojas, neturėdamas pasirinkimo, sutiko nutraukti darbo sutartį pasiūlytomis sąlygomis, todėl 2018 m. gruodžio 31 d. pasirašė pasiūlymą ir susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 33 nutraukimo šalių susitarimu. 2018 m. gruodžio 31 d. atlyginimo lapelyje, kuris yra susitarimo priedas neliko jokios išeitinės kompensacijos (nors prieš tai buvo nurodyta net 5 mėn. išeitinė kompensacija), praktiškai neliko ir jokio priedo (kažkodėl buvo įrašyta 350,88 Eur suma neatskaičius mokesčių), o priedai buvo įforminti kaip kompensacija už nekonkuravimą. Kompensacija už nekonkuravimą buvo numatyta 36 624 Eur (t.y. 14 mėn. atlyginimų į rankas ieškovui priklausanti priedų suma). Ieškovas, nepasitikėdamas bendrove, siekė, kad jam pažadėtos sumos būtų išmokėtos kuo anksčiau. Bendrovė iš dalies sutiko, t.y. didžiąją dalį tariamos kompensacijos už nekonkuravimą išmokėjo 2019 m. sausio 2 d. Bendrovė mokėti kompensacijos anksčiau negalėjo, nes tik išmokant tokias sumas po darbo sutarties nutraukimo nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Likusius 16 624 Eur Bendrovė numatė išmokėti per 6 mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo. Ieškovo manymu, dalies sumų mokėjimas buvo atidėtas tam, kad susitarimas būtų kuo panašesnis į realų nekonkuravimo susitarimą tuo atveju, jei Valstybinė mokesčių inspekcija atliktų mokestinį patikrinimą. Nepaisant to, kad bendrovė pasirašydama susitarimą patvirtino, kad neturi pretenzijų ir kurį laiką mokėjo darbuotojui, tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė nesilaikyti susitarimo. 2019 m. balandžio 2 d. bendrovė pateikė darbuotojui pretenziją nepagrįstai kaltindama darbo sutarties galiojimo metu padarytais pažeidimais ir reikalaudama grąžinti sumokėtas sumas. Be to, 2019 m. liepos 26 d. ieškovas gavo elektroninį laišką, kuriuo bendrovė kreipėsi į jį reikalaudama pašalinti darbinį elelektroninio pašto adresą iš visų savo asmeninių socialinių tinklų ar kitų paskyrų, nutraukti šio adreso naudojimą asmeniniais tikslais. Ieškovas nedelsiant įvykdė nurodytą prašymą, tačiau iš atsakovės pateiktų dokumentų akivaizdu, kad vietoje to, kad būtų kreipęsi dėl ieškovo el. pašto adreso užblokavimo (kaip perspėjo) neteisėtai tikrino asmeninius ieškovo susirašinėjimus. Priešieškinį, be kitų argumentų, bendrovė grindė neteisėtai užfiksuotais ieškovo ir E. T. elektroninių ryšių tinklais siunčiamais pranešimais, asmeniniais susirašinėjimais. Tad, ieškovo vertinimu, atsakovė nekonkuravimo susitarimo pažeidimą grindžia neteisėtai gautais duomenimis. Atsakovė pažeidė ieškovo teisę į privatumą. Ieškovas, be to, atkreipia dėmesį, kad minėti įrodymai net nėra esminiai bylai, nes Nekonkuravimo susitarimas buvo apsimestinis, siekiant išvengti mokestinių prievolių ir taip pigiau išmokėti darbuotojui priklausančius priedus. Tikroji Nekonkuravimo susitarimo esmė buvo pridengti šalių valią, o ne susitarti dėl nekonkuravimo. Tą aplinkybę, pasak ieškovo, pagrindžia tai, kad nors bendrovė buvo įsipareigojusi darbuotojui mokėti nekonkuravimo kompensaciją ir darbo santykių metu (Nekonkuravimo sutarties 2.2 p.), tačiau tokios niekada nemokėjo. Susitarimas dėl nekonkuravimo buvo apsimestinis, o tikroji šalių valia buvo susitarti dėl darbo sutarties bei nekonkuravimo susitarimo nutraukimo ir priedų už projektus išmokėjimo. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas pripažįsta, kad sutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t.y. neginčija paties atleidimo fakto, tačiau nei viena iš šalių neturėjo ketinimo susitarti dėl nekonkuravimo ir/ar mokėti kompensaciją už nekonkuravimą. Priešingai, bendrovė siekė išvengti darbuotojui priklausiusios kompensacijos už nekonkuravimą mokėjimo tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek po darbo sutarties nutraukimo. Bendrovė, norėdama užsitikrinti darbuotojo nekonkuravimą, būtų privalėjusi mokėti dar apie 15 696 Eur „į rankas“ dydžio nekonkuravimo kompensaciją po darbo sutarties nutraukimo. Bendrovė nenorėjo mokėti minėtų sumų, kaip tai matyti iš 2018 m. gruodžio 13 d. bendrovės pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, kuriame nekonkuravimas visai neaptariamas. Darbuotojui su tuo nesutikus, antrajame pasiūlyme, t.y. antrajame atsiskaitymo lapelyje, neliko jokios išeitinės išmokos ir praktiškai neliko priedo. Lyginant atsiskaitymo lapelius pasirašytas Susitarimas visiškai neracionalus, bloginantis darbuotojo padėtį. Darbuotojas sutiko, nes antru atveju bendrovė sutiko išmokėti darbuotojui priklausančius priedus, įformindama juos kaip kompensaciją už nekonkuravimą. Bendrovė išvengė prievolės apskaičiuoti ir sumokėti darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir įmokas. Bendrovei 2019 m. balandžio 9 d. vienašališkai nutraukus susitarimą ir atsisakius mokėti ieškovui Susitarimu nustatytas likusias sumas, darbuotojas yra priverstas įrodinėti ir prašyti priteisti jam teisėtai priklausančius priedus ir kitas sumas. Bendrovė, jei nebūtų sudariusi apsimestinio sandorio, būtų turėjusi išmokėti ieškovui apie 76 387,20 Eur „į rankas“. Kadangi nekonkuravimo susitarimas buvo apsimestinis, jis yra niekinis ir ieškovas nereikalauja mokėti neišmokėtų nekonkuravimo kompensacijų, tačiau bendrovė turi sumokėti ieškovui priklausančius priedus. Net ir įskaičiavus bendrovės išmokėtą 28 312,01 Eur „į rankas“ kompensaciją, bendrovė liko skolinga darbuotojui 8 311,99 Eur „į rankas“ neišmokėtą priedų už Projektus sumą. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašo UAB „Sormedica“ priešieškinį dėl nekonkuravimo sutarties pažeidimo ir sumokėtos nekonkuravimo kompensacijos grąžinimo ieškovui V. J. atmesti; pripažinti, kad susitarimas dėl nekonkuravimo sudarytas tarp atsakovės ir ieškovo V. J. yra apsimestinis; pripažinti, kad tikroji šalių valia buvo susitarti dėl 2012 m. birželio 26 d. darbo sutarties nutraukimo, 2012 m. birželio 26 d. Konfidencialumo išsaugojimo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutartyje Nr. 33/1 numatyto nekonkuravimo susitarimo nutraukimo, 14 mėn. vidutinio darbo užmokesčio priedų išmokėjimo; pripažinti atsakovės išmokėtą 28 312,01 Eur sumą dalimi priedų už Projektus ir įpareigoti atsakovę apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nesumokėtus mokesčius ir įmokas nuo šios sumos taikomus darbo užmokesčiui, įskaitant, bet neapsiribojant pensijų socialinį draudimą, ligos ir motinystės socialinį draudimą, sveikatos draudimą, nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinį draudimą, įmokas Garantiniam fondui, įmokas ilgalaikio darbo išmokų fondui; įpareigoti, atsakovę UAB „Sormedica“ sumokėti ieškovui V. J. likusią neišmokėtą priedų už projektus sumą, kuri siekia 8 311,99 Eur (atskaičius mokesčius) ir įpareigoti atsakovę apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti šiai sumai taikomus mokesčius; įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui V. J. netesybas – vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki visiško atsiskaitymo dienos (el.b.l.120-129, t.II).

7Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytus visus argumentus. Ieškovas pažymėjo, jog dirbdamas „Sormedicoje“ pildydavo, derindavo biznio planus, kuriuos tvirtindavo M. R., projektų įvykdymas paprastai į biznio planus neįeidavo, buvo „šalia“, būdavo sumokama baigus konkretų projektą, „Gama peilio“ projektas buvo ilgalaikis, jo įgyvendinimas truko apie šešis metus, užbaigtas, priduotas buvo 2019 m. gegužės mėnesį, projekto eigoje vyko diskusijos tiek su K. R., tiek su A. M. dėl premijų už šį projektą dydžio, ieškovas pats paprašęs „bonuso“, nes niekas nesiūlė, derantis buvo įvardijama ne mažiau kaip vienerių metų darbo užmokesčio dydžio premija, o tariantis dėl darbo sutarties nutraukimo su M. R. buvo kalbama apie 65 000 eurų. Taip pat ir už kitą projektą „Robotinė ranka“ buvo pažadėtas bonusas – 2 mėnesių atlyginimo dydžio premija. Prie projektų dirbo kartu su M. R., kažkiek prisidėjo ir kiti žmonės. Rezultate bonusai už projektus buvo įforminti kaip kompensacija už nekonkuravimą, kurios dalis buvo sumokėta 2019 m. sausio 2 d., o likusią dalį „Sormedica“ mokėjo periodinėmis išmokomis, tačiau jis gavo tik tris išmokas, vėliau mokėjimas nutrūko. Pasirašydamas susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir nekonkuravimo sutarties pakeitimo suprato, kad įsipareigoja nekonkuruoti, priešingu atveju, turės grąžinti gautą kompensaciją. Nurodo nekonkuravęs su atsakove UAB „Sormedica“, MB „Protingi medicinos sprendimai“ įsteigta jo sesers ir dukters, jis nekonsultavo šios bendrijos dėl medicininės įrangos, produktų, tiekėjų ir užsakymų, tik dalinosi patirtimi, įžvalgomis su E. T., niekada „Sormedicos“ atstovams neneigė ryšių su MB „Protingi medicinos sprendimai“ vadove E. T., tačiau bendrovė ir nekėlė tokio klausimo, kad ši mažoji bendrija galėtų būti konkurentė, kadangi įmonių platinamų produktų kategorijos skirtingos, nurodo niekada nekalbėjęs su „Protingi medicinos sprendimai“ apie „Sormedica“ prekes ar viešųjų pirkimų konkursus. Neneigia važinėjęs UAB „Sormedica“ automobiliu, jį kurį laiką vairavęs, o leidimas įvažiuoti į Kauno klinikų teritoriją buvo išduotas MB „Protingi medicinos sprendimai“ vardu, tačiau ši aplinkybė nesisieja su konkuravimu. Ieškovas nurodo negalėjęs pažeisti nekonkuravimo susitarimo, nebuvus tam sąlygų, o darbdavys nori susigrąžinti išmokėtą kompensaciją ir dar prisiteisti baudą išimtinai dėl to, kad ieškovas siekai sąžiningai uždirbtų ir su bendrove sutartų priedų už didelį indėlį į stambių ir bendrovei itin pelningų projektų vykdymą.

8Ieškovo atstovas nurodė, kad nekonkuravimo susitarimas nebuvo realiai vykdomas, nutraukiant darbo sutartį sudarytas nekonkuravimo susitarimo pakeitimas buvo visiškai apsimestinis sandoris, siekiant pridengti priedų išmokėjimą išvengiant mokestinės prievolės valstybei. Būtų neįtikėtina, kad kompensaciją už nekonkuravimą darbdavys tiesiog ėmė ir padidino, tada lieka neaišku, kodėl nutraukiant darbo sutartį nebeliko išeitinės išmokos ir priedų, kurie buvo numatyti tariantis anksčiau, ką patvirtina pirmasis atsiskaitymo lapelis. Darbdavys nesutiko mokėti priedų, todėl jie buvo išmokėti per nekonkuravimą.

9Trečiojo asmens MB „Protingi medicinos sprendimai“ vadovė E. T. paaiškino, kad norėdama keisti veiklos profilį, išėjo iš darbo logistikos srityje ir apsiėmė vadovauti įmonei, dirbančiai su medicinos produktais; tiek K. R., tiek A. M. žinojo jos ryšius ir bendrą gyvenimą su V. J., tai nebuvo slepiama, matomai, buvo žinoma ir kad mažosios bendrijos steigėjos yra V. J. sesuo ir dukra. MB „Protingi medicinos sprendimai“ dalyvaudavo įvairiuose viešųjų pirkimų konkursuose, tokia veikla yra įprasta siekiant parduoti produktus gydymo įstaigoms, būta konkursų, kuriuose kartu dalyvavo ir UAB „Sormedica“, tačiau tiek dalyviai, tiek produktų pavadinimai yra vieši, niekada niekam nekilo klausimų dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose, nebuvo ginčų su „Sormedica“, nebuvo iškelta jokių abejonių dėl galimo konkuravimo, nes ir parduodamų prekių spektras labai skirtingas. E. T. neneigia, kad pasiklausdavo tam tikrų specifinių klausimų V. J., kuris turi sukaupęs didelę patirtį, tačiau tai nebuvo kažkoks konsultavimas kaip verslas, labiau dalinimasis mintimis ir žmogiškais patarimais. Jokių pretenzijų dėl konkuravimo „Protingi medicinos sprendimai“ iš „Sormedicos“ nebuvo sulaukę.

10Atsakovo atstovai visiškai nesutiko su ieškiniu, prašydami jį atmesti, bei tenkinti UAB „Sormedica“ pareikštą priešieškinį. Akcentavo, kad ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, ne iš paslaugų sutarties. Bendrovėje buvo tvarka, kad buvo sudaromas planas, kokį rezultatą turi pasiekti darbuotojai. Direktorius M. R. paaiškino, kad bendrovėje 2017 m. dirbo grupės vadovu, buvo tiesioginis V. J. vadovas, vėliau perėmė vadovavimą bendrovei. 2018 m. „Sormedica“ paliko gal 4 – 5 žmonės, V. J. nebuvo išimtis. Nurodė, jog įmonėje nėra kažkokio „bonusinio“ premijavimo, būdavo ketvirtinių premijų išmokėjimo tvarka. Su V. J. nepamena, kad būtų buvęs pokalbis dėl 14 mėnesių priedų sumokėjimo. Darbuotojai turėjo savo planus įvykdymui, juos tvirtindavo įmonės vadovas. V. J. nedirbo vienas prie jo minimų dviejų stambių projektų, prie jų dirbo visa žmonių grupė, be to, V. J. nutraukiant darbo santykius, projektai nebuvo užbaigti, nebuvo pasirašytos galutinės sutartys, todėl į darbuotojų priedus šie projektai 2018 metais nebuvo įtraukti. Ieškovui jokie priedai nebuvo žadėti, vedant derybas dėl darbo sutarties nutraukimo vyko diskusijos, susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo pasirašytas iš karto. Darbdaviui buvo svarbus nekonkuravimo susitarimas, dėl jo buvo daromas pakeitimas nutraukiant su ieškovu darbo sutartį. Ieškovas pats buvo nurodęs, kad tariasi su teisininku, visas pasirašomų dokumentų sąlygas jis vertino, tad atsakovei kyla pagrįstų klausimų, kodėl jis būtų pasirašęs, kaip teigia, apsimestinį sandorį, kai visą laiką konsultavosi su profesionaliu teisininku, byloje atstovaujančiu advokatu.

11Ieškinys atmetamas.

12Priešieškinis atmetamas.

13Byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovą 2012 m. birželio 26 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 33 pagrindu vyr. vadybininko pareigose. Darbo sutartis nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu. (el.b.l.13-14, 63, t.I).

14Ieškovo darbo sutarties 3 punktu buvo susitarta dėl 7045 Lt (2040,37 Eur) darbo užmokesčio bei 2115 Lt (612,55 Eur) kompensacijos už darbuotojo nekonkuravimo įsipareigojimą.

15Kartu su darbo sutartimi buvo pasirašyta Konfidencialumo išsaugojimo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutartis Nr.33/1 (toliau – Nekonkuravimo sutartis) (el.b.l.15-18, t.I). Nekonkuravimo sutartimi buvo nustatytas draudimas konkuruoti visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir 12 mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo. Nekonkuravimo sutarties 3 punkte buvo aptartas kompensacijos už nekonkuravimą mokėjimas, jos įskaitymas į darbo užmokestį ir kitos sąlygos dėl kompensacijos, nutraukus šalims darbo sutartį. 2018 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu šalys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo ir dėl Konfidencialumo išsaugojimo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutarties pakeitimo, sutardamos, kad darbuotojas įsipareigoja nekonkuruoti su bendrove 6 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo dienos, o bendrovė įsipareigoja darbuotojui už šešių mėnesių nekonkuravimo laikotarpį mokėti 36 624 Eur kompensaciją (el.b.l.22-23, t.I).

16Byloje nustatyta, jog UAB „Sormedica“ yra susijusi su UAB „Interlux“ ir buvo įsteigta specializavimuisi chirurgijoje, onkologijoje ir radiologijoje bei su tuo susijusios medicininės įrangos tiekimu gydymo įstaigoms. Ieškovas procesiniuose dokumentuose kėlė klausimą dėl savo perėjimo iš „Interlux“ į „Sormedica“ teisėtumo, tačiau nesant didesnio ginčo dėl darbo sutarties tarp UAB „Sormedica“ ir V. J. sudarymo ir ieškovo tolesnio darbo atsakovės bendrovėje, teismas plačiau nepasisako dėl UAB „Sormedica“ sukūrimo aplinkybių, nesant įrodymų apie galimai vykusį verslo perdavimą. Ieškovas nuo 2012 metų vidurio iki 2018 metų pabaigos dirbo UAB „Sormedica“, nei darbo sąlygų ginčo, nei darbo sutarties pasibaigimo ginčo byloje nekeliama. Ginčas kilęs dėl atleidžiant ieškovą iš darbo jam sumokėtų priedų, „bonusų“ už ieškovo vykdytus projektus.

17Pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, darbo užmokestį sudaro bazinis darbo užmokestis; papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

18Darbo sutartimi tarp šalių nebuvo sutarta dėl priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo (išskyrus kompensaciją už nekonkuravimą). Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, įmonėje galiojo tam tikra priedų darbuotojams skyrimo sistema, priklausanti nuo pelningumo rodiklių (el.b.l.3-7, t.III). Kad tokie priedai buvo išmokami, patvirtina ir Sodros išrašas apie ieškovo draudžiamąsias pajamas nuo 2018 m. gegužės mėnesio bei byloje esantys du atsiskaitymo lapeliai (el.b.l. 20, 53, 63, t.I). Priedų skyrimą, jų įrašymą į atsiskaitymo lapelį pagal bendrovės direktoriaus nurodymą patvirtino ir liudytoja apklausta buhalterė V. Š..

19Teismas vertina, kad atsakovė darbuotojams priedus mokėjo kaip paskatinimą už gerai atliekamą darbą, t.y. minimi priedai, „bonusai“ buvo mokami darbdavio iniciatyva, ir tai buvo jo teisė mokėti tokius priedus, o ne pareiga.

20Atsakovė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose siekdama laimėti tam tikrus užsakymus tiekti prekes, produktus gydymo įstaigoms. Atitinkamai, vadybininkų pareigos buvo ruošti tokiems projektams medžiagą, ieškoti tiekėjų, prekių, tarpininkauti su užsakovais ir pan. Tiek ieškovas paaiškino, tiek patvirtino atsakovės atstovai, kad vadybininkai rengė biznio (pardavimo) planus, numatydami planuojamus pardavimus pagal gamintojus. Kaip nustatyta iš atsakovės pateiktų duomenų ir paaiškinimų, į pelningumo planus einamų metų eigoje negalimi užbaigti projektai nebuvo įtraukiami, todėl negalėjo būti paskaičiuota ir pelningumo marža pagal tokius projektus.

21Ieškovas, įrodinėdamas, kad jam priklauso priedai už konkrečius projektus, nurodė, jog jis būtent per tuometinį bendrovės vadovą K. R. susitarė su „Sormedica“ akcininką atstovaujančiu Interlux vadovu A. M., jog jei pavyks įvykdyti kelių milijonų eurų vertės projektą „Gama peilis“, atsakovė sumokės ieškovui 12 mėnesių atlyginimo priedą, t.y. 31 392 Eur sumą „į rankas”, o dar 2 mėnesių atlyginimo dydžio priedą, t.y. 5 232 Eur „į rankas” sumokės už kito projekto – robotinės chirurginės įrangos (robotinė ranka) – sėkmingą įdiegimą. Liudytojais apklausti K. R. ir A. M. nepatvirtino tokių susitarimų su V. J. sudarymo, be to, vertintina tai, kad K. R. 2018 m. pabaigoje bendrovėje nebedirbo, o A. M. tiesioginės įtakos skiriant UAB „Sormedica“ darbuotojams priedus ar premijas nenustatyta. To jis nepatvirtino apklaustas liudytoju, rašytinių įrodymų apie tai byloje taip pat nėra.

22Ieškovas teigia, jog abiem projektams buvus itin didelės vertės, jų apimtyje sumos buvo įtraukiamos į pelningumo lenteles, pagrįstai tikintis, kad bus skaičiuojami priedai už jų įgyvendinimą. Kaip byloje nustatyta, abu minimi medicininės, robotinės įrangos projektai 2018 metais nebuvo užbaigti. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė nesąžiningai neįformino minėtų susitarimų ir vėliau, remdamasi tokiu argumentu, vengė išmokėti sutartą priedų sumą, tokių argumentų patvirtinimui byloje nesurinkta įrodymų. Jokių nesąžiningų veiksmų dėl projektų neužbaigimo 2018 metais, kurie būtų siejami su UAB „Sormedica“ byloje nenustatyta.

23Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad su bendrove (jos vadovu ar akcininką atstovaujančiu asmeniu) jis buvo susitaręs dėl priedų už „Gama peilis“ ir „Robotinė ranka“ išmokėjimo, kaip ieškovas teigia, konkrečiais dydžiais ir sumomis: 12 mėnesių darbo užmokesčio priedo (31 392 EUR „į rankas“) už įvykdytą „Gama peilis“ projektą pagal 2018 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikos ir 2 mėnesių darbo užmokesčio priedo (5 232 EUR) „į rankas“ už 2019 m. rugsėjo 28 d. robotinės chirurginės įrangos („Robotinė ranka“) diegimo projektą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

24Byloje neįrodyta, kad būtų buvęs pasirašytas susitarimas su ieškovu dėl priedų už projektų įvykdymą išmokėjimo ieškovui. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendrovėje egzistavo priedų (bonusų) mokėjimo tvarka, priklausiusi nuo vadybininkų paradavimų plane numatytos metinės maržos, įvykdžius plane numatytas ketvirtines maržas, mokami ketvirtiniai „bonusai“, metinis „bonusas“ mokamas šimtu procentų įvykdžius pardavimų plane numatytą metinę pardavimų maržą, taip pat buvo sudaromos tam tikros lentelės, tačiau visa bonusų tvarka nebuvo siejama su konkretaus projekto apimtimi, be to, priedai buvo išmokami užbaigus projektą, o kaip nustatyta šiuo atveju, su ieškovu darbo santykiai buvo nutraukti dar neužbaigus projektų, vadinasi, ir į priedų mokėjimą negalint įtraukti bonuso už ginčo projektus, nežinant jų rezultatyvumo ir atnešamo konkretaus pelno bendrovei (el.b.l. 3-11, t.III).

25Visa apimtimi, ginčo projektų vykdymas nuo ieškovo nepriklausė. Abu projektai (gama peilio ir robotinės rankos) buvo pradėti įgyvendinti laimėjus gydymo įstaigų paskelbtus viešųjų pirkimų konkursus. Atsakovas (asmeniškai) nelėmė konkursų laimėjimo, tokių įrodymų byloje nėra. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad konkursų laimėjimas priklausė nuo daugelio aplinkybių, todėl bendrovei nebūtų prasminga susitarti dėl priedų už projektų įgyvendinimą išmokėjimo, kai projektų galutinis įgyvendinimas praktiškai nepriklausė nuo darbuotojo pastangų. Paraiškų ir pasiūlymų viešiesiems pirkimams rengimas įėjo į ieškovo darbo pareigas, dėl to ginčo nėra.

26Ieškovo teiginiai, kad priedų už projektus dydis sudarė 14 mėnesinių jo atlyginimų ir tai yra ta pati suma kaip sutarta kompensacija už nekonkuravimą byloje neįrodyti, kaip ir pirmasis atsiskaitymo lapelis niekaip neįrodo, kad buvo sudarytas susitarimas dėl priedų (el.b.l.49). Imant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pagrindu atsakovės nurodytą 4849,01 Eur ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, naudojantis vieša Sodros pateikiama darbo vietos skaičiuokle (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle), gaunamas atlyginimas „į rankas“ sudarytų 2933,65 Eur, padauginus šį skaičių iš 14 mėnesių suma sudaro 41 071,10 Eur (el.b.l.12, t.III). Tai neatitinka sutarto 36 624 Eur kompensacijos dydžio. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo ieškovo nurodomų sumų kaip priedų sieti su šalių sutarta kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimą.

27Ieškovo teiginiai, kad susitarimas dėl nekonkuravimo buvo apsimestinis, o susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo numatyta kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimų laikymąsi iš tiesų yra priedai už projektų įgyvendinimą bei išeitinė išmoka, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

28Kaip nustatyta, susitarimas dėl konfidencialumo ir nesąžiningo konkuravimo buvo sudarytas nuo pat darbo santykių pradžios. Darbo santykių eigoje šis susitarimas galiojo, niekada nebuvo ginčijamas. Ar buvo mokama kompensacija ir kaip ji buvo įskaitoma į darbo užmokestį, teismas plačiau neanalizuoja, kadangi ginčas kilęs ne dėl kompensacijos mokėjimo darbo santykių galiojimo laikotarpiu (nenustatyta, kad ieškovas būtų kada nors kėlęs tokį klausimą darbdaviui), o dėl priedų išmokėjimo ir kompensacijos po darbo sutarties nutraukimo dalinio mokėjimo nutraukimo.

29Visos aplinkybės byloje patvirtina, kad atsakovei buvo svarbu, kad darbuotojai laikytųsi konfidencialumo susitarimo ir kad nesąžiningai nekonkuruotų, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas K. R.. Kad atsakovė būtų norėjusi nutraukti susitarimą ir leisti darbuotojams, kad ir po darbo santykių nutraukimo, konkuruoti, nenustatyta. Bendrovė, įvertindama, kad darbo bendrovėje metu darbuotojas įgyja tam tikrų specifinių žinių ir dirbdamas konkuruojančioje bendrovėje galėtų sukelti žalą Sormedicai, nuo pat pradžių siekė sumažinti riziką darbuotojui po darbo sutarties nutraukimo dalyvauti konkuruojančiame versle.

30Ta aplinkybė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. pasiūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo sąlygų apie nekonkuravimo susitarimo išlygas nutraukus darbo sutartį, visiškai nereiškia, kad po darbo sutarties nutraukimo darbdavys neketino taikyti konfidencialumo ir nekonkuravimo draudimo įpareigojimų. Sudarytas susitarimas dėl konfidencialumo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutarties pakeitimo kaip tik patvirtina, kad atsakovė, baigdama darbo santykius su darbuotoju laikė reikšmingu faktu įtvirtinti susitarimą (pakeitimą) dėl tolesnio minėtos sutarties sąlygų vykdymo. Be to, 2018-12-31 susitarimu keičiama tik dalis sutarties, keli punktai, o kitos sutarties sąlygos paliktos galioti nepakeistos. Dėl kompensacijos už nekonkuravimą mokėjimo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu byloje ginčas iš esmės nekeliamas, teismas daro išvadą, jog darbdavys, susitariant su darbuotoju dėl darbo sutarties nutraukimo, įtraukė į susitarimą ir susitarimą dėl nekonkuravimo sutarties pakeitimo, siekdamas sukonkretinti kompensacijos už nekonkuravimą mokėjimą, bei sutrumpinti nekonkuravimo draudimo terminą nuo dvylikos mėnesių iki šešių.

31Susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo susitarta dėl kompensacijos už nekonkuravimą ir jos mokėjimo tvarkos. Pripažintina, kad tarp šalių vyko derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Kaip matyti 2018 m. gruodžio 13 d. pasiūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo numatyta sumokėti 5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Ji apskaičiuota, nurodyta minėtame atsiskaitymo lapelyje, kartu su keliais priedais. Tačiau šis pasiūlymas ir tarimasis tarp šalių nebuvo galutinis. Kaip nurodoma ieškovo ieškinyje, taip pat patvirtino ir atsakovo vadovas, bei girdėti iš ieškovo pateiktų garso įrašų, vyko vėlesnis ieškovo pokalbis su atsakovės vadovu, derybos dėl galutinio susitarimo nutraukti darbo sutartį, kurių metu buvo aptarti galimi variantai, kokios sumos ir kaip bus išmokamos nutraukiant su ieškovu darbo sutartį. Galutiniame rezultate, ieškovas sutiko pasirašyti 2018 m. gruodžio 31 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr.33 nutraukimo šalių susitarimu, susidedantį iš trijų dalių, o būtent – dėl pačios darbo sutarties nutraukimo, dėl konfidencialumo ir nesąžiningo konkuravimo draudimo sutarties pakeitimo ir baigiamųjų nuostatų (el.b.l.22-23, t.I).

32Teismas vertina kaip visiškai aiškų, logišką, pagrįstą ir suprantamą šalių susitarimą užbaigiant darbo sutartį, susitarti ne tik dėl darbo santykių pabaigos, bet ir aptarti, kaip po darbo sutarties nutraukimo bus vykdomos Nekonkuravimo sutarties sąlygos.

33Teismas neturi pagrindo susitarimo dėl nekonkuravimo sutarties pakeitimo ar viso pradinio nekonkuravimo susitarimo pripažinti apsimestiniu, kadangi iš šalių derybų dėl darbo sutarties nutraukimo, iš paties Susitarimo teksto II dalies apie nekonkuravimo sutarties pakeitimus matyti, kad darbdaviui buvo svarbus susitarimas su ieškovu dėl tolesnio nekonkuravimo, kaip ir darbuotojui sutarta mokėti kompensacija atitiko jo lūkesčius. Tokia išvada darytina iš to, jog ieškovas minėtą susitarimą pasirašė, patvirtindamas, kad tokia kompensacija (20 000 Eur sumokant iškart po darbo sutarties nutraukimo, 2019 m. sausio 2 d., o likusią 16 624 Eur dalį lygiomis dalimis per šešis mėnesius) yra tinkama ir pretenzijų bendrovei dėl jos ieškovas neturi ir neturės (Susitarimo 2.3 – 2.4 punktai). Susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo buvo realus ir darbdavio vykdomas, tą patvirtina Swedbank sąskaitos išrašas, kad ieškovui buvo išmokėta 2019 m. sausio 2 d. 20 000 Eur kompensacija, o vėliau per tris kartus po 2 770,67 Eur kompensacijos už nekonkuravimą (el.b.l.92, t.I).

34Atsižvelgiant į visas išdėstytas nustatytas aplinkybes ir jų vertinimą, ieškovo ieškinys dėl priedų priteisimo, pripažinus susitarimą dėl nekonkuravimo apsimestiniu, ir įpareigojimo atsakovę išmokėti priedus bei deklaruoti ir sumokėti mokesčius atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Reikalavimas priteisti netesybas atmetamas kaip išvestinis reikalavimas, netenkinus pagrindinių ieškovo ieškinio reikalavimų.

35Dėl priešieškinio reikalavimų

36Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnis, reglamentuojantis nekonkuravimo susitarimus, numato, jog „(1)darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. (2)Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. (3)Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis - ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. (4)Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. (5)Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.

37Susitarimo dėl nekonkuravimo tikslas – apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos. Kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui numatoma už jam taikomus jo teisių suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UADBB „Aon Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-121/2008). Taigi, darbdavys moka darbuotojui už savo verslo saugumą ir jo išsaugojimą, o darbuotojas už gaunamą atlygį prisiima įsipareigojimus nekonkuruoti su darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nekonkuravimo susitarimų su darbuotojais klausimu teigiama, jog susitarimuose nustačius didelės apimties darbuotojų teisių apribojimus ir, atitinkamai nenustačius įstatymo reikalavimus atitinkančios kompensacijos, kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių darbuotojų konstitucines teises, galiojimo sąlyga, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad susitarimai, kuriais be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-401/2013, Nr.3K-3-377/2013).

38Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo MB „Protingi medicinos sprendimai“, jos vadovė E. T. susijusi su ieškovu V. J. asmeniniais artimais santykiais, o mažają bendriją yra įsteigusios V. J. artimos šeimos narės (el.b.l.132-135, t.II). Teismo vertinimu, savaime šios aplinkybės nesukuria pagrindo pripažinti, kad Bendrija konkuruoja su UAB „Sormedica“, ar kad V. J. dirbo MB „Protingi medicinos sprendimai“ naudai. Atsakovė byloje teikė paaiškinimus ir įrodymus apie tai, kad V. J., naudodamasis atsakovės elektroninių prisijungimų duomenimis, net po darbo santykių pasibaigimo prisijunginėjo prie socialinių tinklų naudodamasis UAB „Sormedica“ elektroninio pašto paskyra ir adresu, todėl bendrovė dėl to pareiškė ieškovui pretenziją, be to, prisijungusi prie socialinio tinklo paskyros atskleidė ieškovo susirašinėjimo su E. T. aplinkybes. Teismas tokį įrodymą priėmė į bylą ir jį vertina, šią bylos medžiagos dalį pripažinęs nevieša dėl privačių asmenų pokalbių atskleidimo, tačiau kartu sprendžia, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė specifinėje byloje, ginče dėl darbo teisinių santykių, nekonkuravimo įsipareigojimų, kylančių iš darbo teisinių santykių pobūdžio, turi teisę remtis tokiais įrodymais, nenustačius, jog tokie duomenys buvo panaudoti, atskleisti kur nors plačiau, nei nagrinėjamo šalių ginčo byloje.

39Byloje pateiktas trečiojo asmens vadovės ir ieškovo tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad bendrame pokalbių kontekste buvo kalbama ir apie MB „Protingi medicinos sprendimai“ einamuosius darbus, užsakymus, komunikavimą su trečiosiomis šalimis, tarp kurių galėjo būti ir bendrovės, taip pat kaip ir atsakovė bei trečiasis asmuo, dalyvaujančios viešųjų pirkimų konkursuose dėl medicininių prekių, įrangos, produktų pardavimo gydymo įstaigoms (el.b.l.34-65, t.II). Savaime tokie pokalbiai neįrodo ieškovą V. J., pačiam betarpiškai ar per MB „Protingi medicinos sprendimai“ konkuravus su UAB „Sormedica“. Net UAB „Sormedica“ transporto priemonei Volvo, valst. Nr. ( - ) išduotas leidimas įvažiuoti į LSMUL Kauno klinikų teritoriją, o naudotas MB „Protingi medicinos sprendimai“, taip pat neįrodo konkuravimo su atsakove (el.b.l. 33, t.II). Atsakovės atstovų paaiškinimai, kad girdėjo kalbant, kad V. J. po darbo santykių UAB „Sormedica“ nutraukimo vaikšto po gydymo įstaigas ir siūlo prekes (galimai pasinaudodamas UAB „Sormedica“ vardu) taip pat nepatvirtina konkuravimo fakto. Atsakovė pateikė elektroninį susirašinėjimą apie tai, kad tiekėjas Komet medical ėmė bendradarbiauti su MB „Protingi medicinos sprendimai“, tai yra, ši įmonė tapo jų išskirtiniu platintoju Lietuvoje 2020 – 2021 metams (el. b. apyrašo psl. 37-39). Iš šių pateiktų įrodymų, kartu su minėta E. T. ir V. J. susirašinėjimo medžiaga, teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie to, kad minimas tiekėjas bendradarbiavimą tęsia su MB „Protingi medicinos sprendimai“ ir dėl to būtų galima teigti, kad ieškovas pažeidė nekonkuravimo su UAB „Sormedica“ įsipareigojimą. Atsakovės pateikti įrodymai yra fragmentiniai bei nepatvirtina aplinkybių apie atsakovės patirtą žalą, nuostolius dėl galimo ieškovo konkuravimo. Tokių duomenų nepateikta, Todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas pažeidė nekonkuravimo susitarimą ir dėl to atsakovė patyrė žalą, bei turėtų teisę į išmokėtų kompensacinių išmokų susigrąžinimą (priteisimą), kaip ir nėra pagrindo iš ieškovo priteisti atsakovo prašomą 1448,10 Eur baudą. Priešieškinis atmetamas.

40Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui ir ieškinį, ir priešieškinį atmetus, šalių bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, jų nepaskirstant.

43Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje susidarė 16,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, jos priteisiamos iš atsakovės, kaip darbdavio, neatleisto darbo byloje nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

44Vadovaudamasis LR CPK 92-96, 259-260, 263-265, 268-270, 279, 307, 410 straipsniais, teismas

Nutarė

45ieškovo V. J. ieškinį atmesti.

46Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ priešieškinį atmesti.

47Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“, j. a. k. 123961895, 16,45 Eur (šešiolika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą į valstybės biudžetą.

48Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660, arba į surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sumokėjimo).

49Dalį bylos medžiagos – elektroninės bylos medžiagos antro tomo bylos lapai nuo 34 iki 65 –laikyti nevieša.

50Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 18 d. sprendimą Nr.DGKS-3514 darbo byloje Nr.APS-131-9456 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

51Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdamas su 2019 m.... 4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Sormedica“ nesutinka su ieškovo V.... 5. Atsakovė pateikė priešieškinį byloje ieškovui V. J., nesutikdama su... 6. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimais... 7. Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinyje ir... 8. Ieškovo atstovas nurodė, kad nekonkuravimo susitarimas nebuvo realiai... 9. Trečiojo asmens MB „Protingi medicinos sprendimai“ vadovė E. T.... 10. Atsakovo atstovai visiškai nesutiko su ieškiniu, prašydami jį atmesti, bei... 11. Ieškinys atmetamas.... 12. Priešieškinis atmetamas.... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovą 2012 m. birželio 26 d.... 14. Ieškovo darbo sutarties 3 punktu buvo susitarta dėl 7045 Lt (2040,37 Eur)... 15. Kartu su darbo sutartimi buvo pasirašyta Konfidencialumo išsaugojimo ir... 16. Byloje nustatyta, jog UAB „Sormedica“ yra susijusi su UAB „Interlux“ ir... 17. Pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, darbo užmokestį sudaro bazinis darbo... 18. Darbo sutartimi tarp šalių nebuvo sutarta dėl priedų prie darbo... 19. Teismas vertina, kad atsakovė darbuotojams priedus mokėjo kaip paskatinimą... 20. Atsakovė dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose siekdama laimėti tam tikrus... 21. Ieškovas, įrodinėdamas, kad jam priklauso priedai už konkrečius projektus,... 22. Ieškovas teigia, jog abiem projektams buvus itin didelės vertės, jų... 23. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad su bendrove (jos vadovu ar akcininką... 24. Byloje neįrodyta, kad būtų buvęs pasirašytas susitarimas su ieškovu dėl... 25. Visa apimtimi, ginčo projektų vykdymas nuo ieškovo nepriklausė. Abu... 26. Ieškovo teiginiai, kad priedų už projektus dydis sudarė 14 mėnesinių jo... 27. Ieškovo teiginiai, kad susitarimas dėl nekonkuravimo buvo apsimestinis, o... 28. Kaip nustatyta, susitarimas dėl konfidencialumo ir nesąžiningo konkuravimo... 29. Visos aplinkybės byloje patvirtina, kad atsakovei buvo svarbu, kad darbuotojai... 30. Ta aplinkybė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. pasiūlyme dėl darbo sutarties... 31. Susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo susitarta dėl kompensacijos už... 32. Teismas vertina kaip visiškai aiškų, logišką, pagrįstą ir suprantamą... 33. Teismas neturi pagrindo susitarimo dėl nekonkuravimo sutarties pakeitimo ar... 34. Atsižvelgiant į visas išdėstytas nustatytas aplinkybes ir jų vertinimą,... 35. Dėl priešieškinio reikalavimų... 36. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnis, reglamentuojantis... 37. Susitarimo dėl nekonkuravimo tikslas – apsaugoti verslo subjektą nuo... 38. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo MB „Protingi medicinos... 39. Byloje pateiktas trečiojo asmens vadovės ir ieškovo tarpusavio... 40. Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 42. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai... 43. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje susidarė 16,45 Eur procesinių... 44. Vadovaudamasis LR CPK 92-96, 259-260, 263-265, 268-270, 279, 307, 410... 45. ieškovo V. J. ieškinį atmesti.... 46. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ priešieškinį... 47. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“, j. a.... 48. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių... 49. Dalį bylos medžiagos – elektroninės bylos medžiagos antro tomo bylos... 50. Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 51. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...