Byla e2A-2085-603/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitė, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo S. O. (S. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimo civilinėje byloje ieškovo S. O. (S. O.) ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 53 000 Lt skolos, 5% procentų dydžio metinių palūkanų, nuo priteistos sumos, nuo 2013-06-30 iki 2014-07-23 (iš viso 2 809,72 Lt), 5% dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 628 Lt žyminio mokesčio.

3Nurodė, kad 2013 m. balandžio 4 d. atsakovė Vilniuje pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo jam iki 2013 m. birželio 30 d. grąžinti 53 000 Lt sumą, kurią ji pasiskolino buto pirkimui. Vekselyje nustatyta mokėjimo vieta – atsakovės gyvenamoji vieta. Šiuo vekseliu jis, vekselio turėtojas, atleido atsakovę, vekselio davėją, nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo ar neapmokėjimo. Minėta vekselio suma turėjo būti sumokėta be jokių išskaitymų taip, kad atsakovės realiai gauta suma būtų lygi šio vekselio sumai. Iki šiol atsakovė nėra įvykdžiusi įsipareigojimo pagal šį vekselį, nors jai buvo skambinta, raginama sumokėti, tačiau atsakovė visuomet atsakydavo tą patį – „neturiu iš ko“ (b. l. 4-5; 8-9).

4Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad fakto, jog pasirašė vekselį, neginčija, tačiau jokių pinigų iš ieškovo nėra gavusi. Ieškovas yra UAB „( - )“ direktorius. UAB „( - )“ dirbo ir ji, vėliau darbo santykiai nutrūko, ieškovui negalint mokėti sulygto atlyginimo. Po kurio laiko, šalims susitikus, ieškovas pasiūlė savo finansinę pagalbą atsakovei turint įsiskolinimų. Atsakovė turėjo nepadengtą 12 000 Lt įsiskolinimą Studijų fondui, o būsimos studijos semestrui preliminariai galėjo kainuoti apie 4 000 Lt, be to, įvertinant lėšų poreikį perspektyvoje (tuo laikotarpiu dar buvo pablogėjusi jos sveikata), ieškovas pasiūlė paskolinti 50 000 Lt su 3000 Lt palūkanomis, iš viso 53 000 Lt. Pasirašiusi paprastąjį neprotestuotiną vekselį, atsakovė tikėjosi ieškovo pagalbos, tačiau po pasirašyto vekselio jokių pinigų iš ieškovo negavo. Priešingai, ieškovas jai pasakė, kad pinigus gaus tik tuomet, jei bus su juo, t. y. nedviprasmiškai nurodė, jog būtų jo moterimi. Ji su tokiu ieškovo pasiūlymu kategoriškai nesutiko ir su ieškovu daugiau nebendravo, o jos pasirašytas vekselis taip ir liko pas ieškovą, kurio pagrindu dabar ieškovas bando prisiteisti nebūtą skolą. Ieškovas, nurodydamas apie pinigų skolinimą buto pirkimui, klaidina teismą, kadangi ji jokio buto neketino pirkti, nes butą nupirko dar tuomet, kai dirbo ieškovo vadovaujamoje įmonėje. Teigia, kad jokių pinigų ieškovas jai nei 2013-04-04, nei vėliau neskolino, ji vekselį pasirašė pasitikėdama ieškovo geranoriškumu. Pažymi, kad ir šiai dienai įsiskolinimą Studijų fondui moka dalimis, kaip ir anksčiau, taip pat nestudijuoja dėl pinigų stygiaus. (b. l. 13-18).

6Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad 2013 balandžio 4 dieną atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo ieškovui iki 2013 m. birželio 30 d. sumokėti 53 000 Lt (b. l. 10). Ieškovas dirba UAB „( - )“ direktoriumi, nuo 2009-02-20 šioje bendrovėje atsakovė dirbo sekretore, su ja darbo sutartis buvo nutraukta 2012-03-05 pačios prašymu (b. l. 23-25).

8Teismas nustatė, kad paskolos sutartis yra realinė, o paskolos santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui). Taip pat, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente (šiuo atveju vekselyje) neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui – ieškovui. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pasirašiusi paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo besąlygiškai jį apmokėti 2013-06-30. Atsakovei to nepadarius iki nurodytos datos, ieškovas privalėjo kreiptis dėl vykdomojo įrašo į notarinę kontorą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Atsakovė neigia, kad gavo pinigus iš ieškovo pagal jos pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente (šiuo atveju vekselyje) turėjo būti pakankamai aiškiai atsispindėtas pinigų perdavimo faktas. <...tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta.> (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-366/2010). Vekselyje nėra nurodyta, kad ieškovas perdavė atsakovei 53 000 Lt sumą ir/ar kad atsakovė iš ieškovo šią sumą gavo. Vekselyje tik fiksuojamas atsakovės „įsipareigojimas sumokėti atitinkamą sumą vekselio pateikėjui“. Atsakovo įsipareigojimas sumokėti atitinkamą sumą vekselio pateikėjui pats savaime nepatvirtinta paskolos santykių tarp atsakovo ir vekselio pateikėjo buvimo fakto ir nepaneigia kito faktinio ir teisinio pagrindo sumokėti vekselio pateikėjui nurodytą sumą galimybės, atsižvelgiant į vekselio teisinę prigimtį ir jo, kaip abstraktaus sandorio, teisinės prigimties ypatumus (vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinama ir nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo). CK 6.193 str. 4 d. reikalaujama, kad, kilus abejonių dėl sutarties sąlygų, jos būtų aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

9Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis perdavė atsakovei vekselyje nurodytą pinigų sumą. Iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad nėra fiksuota, jog į jos sąskaitą buvo įnešta 53 000 Lt vekselio pasirašymo metu ar iki tol (b. l. 43-73).

10Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Nurodo, kad teismo sprendime nepilnai atskleistos bylos faktinės aplinkybės ir motyvai, nepasisakyta dėl pateiktų rašytinių įrodymų, kas yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad atsakovei 50 000 Lt buvo paskolinti 2011 metų gruodžio mėnesį jos buto, esančio S. Neries g. 73-38, Vilnius pirkimui (pradiniam įnašui). Paskolinant pinigus 2011 metų gruodžio mėnesį atsakovė išrašė vekselį, tačiau jai pinigų negrąžinus nustatytu laiku, abiejų ginčo šalių susitarimu atsakovė gera valia 2013-04-04 išrašė kitą vekselį įsipareigodama pasiskolintą pinigų sumą grąžinti 2013-06-30. Šias aplinkybes patvirtino atsakovė, liudytojai J. S., V. K., V. R., tačiau jų parodymai teismo sprendime minimi tik dėl vekselio pasirašymo fakto. Nurodyti liudytojai teisme paliudijo, kad ieškovas atsakovei paskolino pinigus 2011 metų gruodžio mėnesį jos buto pirkimui (pradiniam įnašui), paliudijo, kad atsakovė pati jiems pasakojo apie buto pirkimą ir sunkią finansinę padėtį, apie tai, kad jos artimieji dėl sunkios materialinės padėties negali padėti. Kadangi tarp atsakovės ir ieškovo buvo susiklostę pakankamai glaudūs darbiniai ir asmeniniai santykiai, skolos grąžinimo terminas žodiniu susitarimu vis buvo tęsiamas.

13Pagal rašytinį įrodymą-banko išrašą, 2011-12-06 ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos atsakovei pervedė 5000 Lt. Tą pačią dieną atsakovė 4000 Lt ir sekančią dieną (2011-12-07) ieškovo jai pervestus pinigus pervedė buto pardavėjui D. M. pagal Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pervedant atsakovei pinigus pagal nurodytą preliminarią sutartį, atsakovės sąskaitoje iki pinigų pervedimo buvo 1,05 Lt. Iki buto Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo notarine tvarka 2012-01-05 atsakovė privalėjo pardavėjui D. M. sumokėti 47 250 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011-12-26 atsakovės banko sąskaitoje buvo tik 18,68 Lt. Ieškovui paskolinus atsakovei grynais dar 45 000 Lt, ji 2011-12-27 grynus pinigus sumoje 42 250 Lt įnešė į savo sąskaitą ir tą pačią dieną visą sumą pervedė buto pardavėjui D. M. pagal aukščiau nurodytą Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kad nurodyta pinigų suma buvo perduota grynais, patvirtina rašytiniai įrodymai, jog tomis dienomis ieškovas išgrynino pinigų sumas ir turėjo galimybę juos paskolinti atsakovei. Atsakovės banko sąskaita prašytam pateikti laikotarpiui nuo 2011 metų sausio 1 d. iki 2013 metų sausio 1 d., buvo nulinė, kas įrodo, kad įrodo, jog ji neturėjo asmeninių finansinių galimybių sumokėti pradinį buto pirkimo įnašą sumoje 47 250 Lt. Atsakovė, įrodinėdama, kad pati sumokėjo nurodytą pradinį įnašą pateikė nežinomų asmenų (pagal atsakovės žodžius jos motinos ir patėvio - K. K. ir K. K.) 2008-04-24 Žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nurodyti asmenys žemės sklypą su statiniais pardavė 2008 metais už 10 000 Lt. Akivaizdu, kad atsakovei turint faktiškai nulinę banko sąskaitą, gaunant minimalų atlyginimą, net nedirbant kurį tai laiką, neturint jokio turto ar kitų, apart darbines, pajamų, nėra jokios galimybės sumokėti buto pradinę įmoką sumoje 47 250 Lt.

14Nagrinėjant bylą, atsakovė patvirtino, kad išrašinėjo vekselius, tačiau neva tai pinigų pagal vekselius negavo. Atsakovė yra jauno amžiaus, pakankamai išsilavinusi ir neabejotina, jog suvokė, kad pasirašo vekselius gana didelei pinigų sumai ir neabejotina, kad negavus pinigų, net esant suklydimui ar neva tai ieškovo nesąžiningumui, turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą būtų iš karto ginčijus tokius dokumentus. Šių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nors tokie argumentai buvo pateikti nagrinėjant bylą.

15Taip pat teismas rėmėsi nagrinėjamu atveju neaktualia kasacinio teismo praktika. Šioje byloje atsakovė neginčija vekselio (paskolos), neprašo teismo šį dokumentą pripažinti negaliojančiu, kas reiškia, kad ji sutinka, jog tarp šalių susiklostė skoliniai santykiai.

16Kadangi skoliniai santykiai susiklostė nurodyto vekselio pagrindu, pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, šiame dokumente nėra reikalavimo atskirai įrašyti apie skolinamų pinigų gavimą, nes šis dokumentas įrodo, jog vekselio turėtojas suteikė vekselyje nurodytą pinigų sumą asmeniui, išrašiusiam vekselį ir suėjus terminui galimas išieškojimas ne ginčo tvarka. Nenuginčijus vekselio jis faktiškai tebelieka apyvartoje, o tai reiškia, kad ir ginčas šioje byloje nėra išspręstas galutinai.

17Atsakovė I. M. teismui pateikė 2011 metų gruodžio mėnesį ieškovo rašytų SMS žinučių Faktų fiksavimo aktą. Šiuo įrodymu atsakovė mėgino teismui įteigti neva tai ieškovas priekabiavo ir dėl tos priežasties neva tai reikalauja nebūtos skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pateikė tik ieškovo žinutes, tačiau nepateikė savo rašytų tuo metu žinučių. 2012-02-04 19:17 val. žinutėje ieškovas kategoriškai reikalauja grąžinti skolą iki pirmadienio, konkrečiai nurodo apie duotus pinigus, nes atsakovė jau tada privalėjo būti grąžinusi skolą. Kadangi ir toliau atsakovė negrąžino skolos motyvuodama, kad jos labai sunki materialinė padėtis, nes ji neturi darbo, 2012-02-23 8:43 val. žinute ieškovas pasiūlė atsakovei sugrįžti į darbą ir tokiu būdu rasti kompromisą. Šių atsakovės įrodymų teismas taip pat iš viso netyrė, dėl jų sprendime nepasisakė.

18Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė 2013-04-04 neprotestuotino paprastojo vekselio pagrindu, kuris iš esmės laikytinas paprastu (tariamu) skolos rašteliu. Apie tariamą pinigų skolinimą 2011 metais ieškinyje net nebuvo užsiminta, todėl atsakovė savo poziciją grindė ieškovo suformuluoto reikalavimo (tiek faktinio, tiek teisinio) ribose. Ieškovo buvo ne kartą klausiama apie SMS žinutes, t. y. ar kada nors jis rašė SMS atsakovei ir/ar ieškovą kas nors (turima omenyje ieškovo norus) siejo daugiau su atsakove nei darbiniai santykiai, tačiau ieškovas teismo posėdžių metu ne kartą nurodė, jog jokių SMS atsakovei nėra siuntęs, ir, kad jokių santykių, išskyrus darbinius su atsakove neturėjo ir nenorėjo turėti. Tik po to kai atsakovė teismui pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su ieškovo SMS žinutėmis, ieškovas vėl pradėjo keisti savo poziciją. Lygiai tas pats pasisakytina ir apie ieškovo besikeičiančią poziciją dienpinigių atžvilgiu. Ieškovo buvo pasiteirauta, ar atsakovei buvo kada nors išduota pažyma apie dienpinigius darbovietėje. Ieškovas pasakė, kad nebuvo, tačiau teismui pateikus pažymą - ieškovo pozicija vėl buvo kitokia. Iš esmės, ieškovas įvairiais būdais bandė teismą įtikinti, jog pinigai buvo nuimti ir man tariamai paskolinti, tačiau nei ieškovo liudytojai, nei kita bylos medžiaga nepatvirtino ieškovo pozicijos dėl tariamų pinigų paskolinimo. Ieškovas teismui pateikė UAB „( - )“ avanso apyskaitas, kurių pagrindu bandė teismą įtikinti, jog ieškovas, būdamas šios įmonės direktoriumi nuėmė pinigus, kuriuos, neva, paskolino man. Pažymėtina, kad iš pateiktųjų ieškovo duomenų matyti, jog jis, kaip direktorius 2011 metų pabaigoje iš įmonės galimai nuėmė 66 000 Lt, tuo tarpu ieškinio reikalavimas 53 000 Lt. Ieškovo nenuoseklumas, tam tikrų įrodymų nepateikimas arba jų interpretavimas savaip, vertintinas kritiškai.

20Apeliacinis skundas tenkintinas.

21Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, nustatyta, jog 2013 m. balandžio 4 d. atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo ieškovui iki 2013 m. birželio 30 d. sumokėti 53 000 Lt (b. l. 10). Šio vekselio pasirašymo fakto atsakovė neginčija. Pagal bylos duomenis taip pat nustatyta, jog atsakovei pagal 2012-01-05 pirkimo pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ) (b. l. 19-20, 78-79, 86-92). Nustatyta, jog ieškovas dirba UAB „( - )“ direktoriumi, nuo 2009-02-20 šioje bendrovėje atsakovė dirbo sekretore, su ja darbo sutartis buvo nutraukta 2012-03-05 jos pačios prašymu (b. l. 22-24). Iš pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2013-04-04 matyti, kad šioje banko sąskaitoje buvo nuolat atliekamos kasdienės operacijos, į atsakovės sąskaitą dažnai buvo įnešami grynieji pinigai. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad atsakovė turėjo kelias sąskaitas, kadangi tarp savo sąskaitų atlikdavo operacijas, darbo užmokestis atsakovei į šią banko sąskaitą nebuvo mokamas. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2011-08-04 iki 2011-12-06 UAB „( - )“ arba apeliantas atsakovei kartą per mėnesį pervesdavo sumas nuo 1000 Lt iki 6000 Lt, dažniausiai 5000 Lt, mokėjimo paskirtyje dažniausiai nurodant – komandiruotei. Paskutiniai tokie pervedimai atlikti 2011-12-05 UAB „( - )“ pervedant 5000 Lt sumą mokėjimo paskirtyje nurodant - komandiruotei bei 2011-12-06 apeliantui pervedant 5000 Lt sumą mokėjimo paskirtyje nurodant - prekėms. 2011-12-06 atsakovė D. M. pervedė 4000 Lt dydžio ir 2011-12-07 1000 Lt dydžio užstatą už butą adresu ( - ). 2011-12-27 į atsakovės sąskaitą buvo įnešta 42 250 Lt dydžio suma, kurią ji tą pačią dieną pervedė D. M. dalinai apmokėdama už minėtą butą (b. l. 43-71). Iš UAB „( - )“ 2011-12-19 ir 2011-12-22 avanso apyskaitų atitinkamai Nr. 4149 ir Nr. 4150 matyti, kad iš įmonės kaip likutis (antišlaidžiai) buvo gauta atitinkamai 40 000 Lt ir 26 000 Lt.

23Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė dalimis moka paskolą Valstybiniam studijų fondui bei nuo 2012-01-31 buvo išbraukta iš studentų sąrašų (b. l.72, 74, 75) Byloje taip pat pateiktos UAB „( - )“ avanso apyskaitos, pažyma apie atsakovei nuo 2011-12-12 per paskutinius šešis mėnesius išmokėtus dienpinigius, kurie sudaro 27 480 Lt sumą. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie tai, kad K. K. ir K. K., atsakovė paaiškinimais jos motina ir patėvis pagal 2008-04-24 Žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartį, pardavė žemės sklypą su statiniais už 10 000 Lt.

24Iš antstolio 2014-11-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog tarp šalių laikotarpiu nuo 2011-07-30 iki 2012-08-28 vyko susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad apeliantas į atsakovę kreipiasi familiariai, siūlo atsakovei pagalbą bei siekia artimų santykių, taip pat kalba apie kitus skolintojus, kitų asmenų galimas skolas, skolinimąsi ir pan.

25Dėl vekselio, praradusio vertybinio popieriaus statusą, įrodomosios reikšmės

26Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neprotestuotino vekselio pobūdį ieškovui laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo – byloje esantis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip skolos dokumentas. Toks vekselio vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

27Pagal kasacinį teismą aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 str.). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad nors vekselyje įtvirtina prievolė yra abstraktaus pobūdžio, tačiau suprantama, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

28Taigi, apeliantas vekseliui, kaip skolos rašteliu rėmėsi, įrodinėdamas, jog paskolino atsakovei vekselyje nurodytą sumą.

29Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

30Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – pinigų perdavimo fakto – todėl ieškinį atmetė.

31CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. Nagrinėjamo ginčo atveju paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės prievolė sumokėti apeliantui 53 000 Lt įforminta vekseliu. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, nors vekselis netampa paskolos sutartimi, tačiau šiuo dokumentu ieškovas turi teisę įrodinėti paskolinių teisnių santykių tarp šalių buvimą.

32Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad teismas netinkamai įvertino vekselio įrodomąją reikšmę šioje byloje ir nepagrįstai sprendė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė.

33Vekselyje yra atsakovės įsipareigojimas sumokėti apeliantui 53 000 Lt. Šiuo dokumentu patvirtinta abstrakti atsakovo prievolė apeliantui ir ji nėra nuginčyta, todėl darytina vienareikšmiška išvada apie tokios prievolės egzistavimą. Aplinkybė, kad vekselyje nenurodytas pinigų perdavimo-priėmimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistuojančių prievolinių santykių ir nepanaikina atsakovės pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė, kad vekselio išdavimo metu, jis turėjo jau atitikti skolos raštelio formą, t. y. turėjo būti pakankamai aiškiai atsispindėtas pinigų perdavimo faktas. Kaip matyti, byloje esantis vekselis jo išdavimo metu atitiko ĮPVĮ turiniui keliamus reikalavimus. Teismas turėjo įvertinti, kad vekselis yra abstraktaus pobūdžio dokumentas, kuriuo sukuriama vekselio davėjo prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselio gavėjui, jame nėra nurodoma prievolė, kurios pagrindu atsirado vekselio davėjo įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą. ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą. Šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t. y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai, būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Taigi spręsdamas dėl paskolinių teisinių santykių egzistavimo tuo atveju, kai šalis įrodinėja jų buvimą remdamasi laiku nepateiktu apmokėti vekseliu, teismas turi įvertinti tokio dokumento specifiką ir dėl paskolos suteikimo spręsti atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktų ir aplinkybių visumą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi vekselyje nesant aptartam pinigų perdavimo faktui, paskolos teisinius santykius įforminus vekseliu, ir vekselio gavėjui praleidus ĮPVĮ nustatytus terminus, nebetektų teisės reikalauti grąžinti paskolintą pinigų sumą. Be to, CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-697/2014)

34Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo nurodoma, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

35Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys gali būti nustatyti šalių paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.).

36Apeliantas teigė, kad jis atsakovei paskolino 53 000 Lt. Tai, kad atsakovė turi 53 000 Lt prievolę apeliantui yra neginčijamai užfiksuota 2013 m. balandžio 4 d. neprotestuotiname vekselyje, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovės įsipareigojimas tokią sumą ieškovui grąžinti šiuos apelianto paaiškinimus patvirtina. Nepaisant to, kad vekselis buvo pasirašytas tik 2013 m., kiti byloje esantys įrodymai: bankinės operacijos atsakovės sąskaitoje, buto pirkimo-pardavimo sutartis, UAB „( - )“ avanso apyskaitos, šalių susirašinėjimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu patvirtina, jog tarp šalių paskoliniai santykiai susiklostė dar 2011 m., o 2013 m. balandžio 4 d. vekselis patvirtina skolos faktą.

37Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepaneigė paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo. Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

38Dėl palūkanų priteisimo

39Apeliantas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo 2013-06-30 iki 2014-07-23 (iš viso 2 809,72 Lt).

40CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad už prievolės vykdymo termino praleidimą, kai šalys yra fiziniai asmenys, mokėtinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo prievolės sumos, todėl iš atsakovės už delsimą įvykdyti prievolę priteistina 2 809,72 Lt (813,75 EUR) palūkanų.

41Dėl procesinių palūkanų priteisimo

42Apeliantas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų teismų praktikoje vadinamas procesinėmis palūkanas. Ieškinį patenkinus, yra pagrindas priteisti 5 procentų metines palūkanas už sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas nagrinėti bylos iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

45CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir ieškinio reikalavimai tenkinami, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliantas tik ieškiniu prašė priteisti bylinėjimo išlaidas – tik 628 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės priteistinos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme patirtos išlaidos 628 Lt (181,88 EUR) žyminis mokestis.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

49Priteisti ieškovui S. O. (S. O.), a. k. ( - ) iš atsakovės I. M., a. k. ( - ) 15 349,86 EUR (53 000 Lt) skolos, 813,75 EUR (2 809,72 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 16 163,61 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181,88 EUR (628 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

50Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. ( - ) į Valstybės biudžetą 4 EUR (14,22 Lt) bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 53 000 Lt skolos, 5% procentų... 3. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 4 d. atsakovė Vilniuje pasirašė paprastąjį... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti... 5. Nurodė, kad fakto, jog pasirašė vekselį, neginčija, tačiau jokių pinigų... 6. Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 8. Teismas nustatė, kad paskolos sutartis yra realinė, o paskolos santykiams... 9. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis perdavė... 10. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 11. Nurodo, kad teismo sprendime nepilnai atskleistos bylos faktinės aplinkybės... 12. Teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad atsakovei 50 000 Lt buvo paskolinti... 13. Pagal rašytinį įrodymą-banko išrašą, 2011-12-06 ieškovas iš savo... 14. Nagrinėjant bylą, atsakovė patvirtino, kad išrašinėjo vekselius, tačiau... 15. Taip pat teismas rėmėsi nagrinėjamu atveju neaktualia kasacinio teismo... 16. Kadangi skoliniai santykiai susiklostė nurodyto vekselio pagrindu, pagal... 17. Atsakovė I. M. teismui pateikė 2011 metų gruodžio mėnesį ieškovo... 18. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti... 19. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė 2013-04-04... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 21. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 22. Remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais,... 23. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė dalimis moka paskolą... 24. Iš antstolio 2014-11-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo... 25. Dėl vekselio, praradusio vertybinio popieriaus statusą, įrodomosios... 26. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neprotestuotino vekselio... 27. Pagal kasacinį teismą aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti... 28. Taigi, apeliantas vekseliui, kaip skolos rašteliu rėmėsi, įrodinėdamas,... 29. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 30. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė vienos iš esminių paskolos... 31. CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos... 32. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad teismas netinkamai... 33. Vekselyje yra atsakovės įsipareigojimas sumokėti apeliantui 53 000 Lt. Šiuo... 34. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodinėjimo esant... 35. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 36. Apeliantas teigė, kad jis atsakovei paskolino 53 000 Lt. Tai, kad atsakovė... 37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 38. Dėl palūkanų priteisimo... 39. Apeliantas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines... 40. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad už prievolės vykdymo termino... 41. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 42. Apeliantas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų teismų... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 44. CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis... 45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 46. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti... 49. Priteisti ieškovui S. O. (S. O.), a. k. ( - ) iš atsakovės I. M., a. k. ( -... 50. Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. ( - ) į Valstybės biudžetą 4 EUR...