Byla e2-2464-803/2018
Dėl paskolos pagal paprastąjį vekselį priteisimo atsakovui D. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovės R. B. ieškinį dėl paskolos pagal paprastąjį vekselį priteisimo atsakovui D. S..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį nevykdymo.
  2. Ieškovė R. B. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo D. S. 173 000,00 Lt sumos ekvivalentą eurais negrąžintos paskolos pagal 2011 m. spalio 17 d. paprastąjį vekselį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3).
  3. Nurodo, jog 2011 m. spalio 17 d. 29-ajame notarų biure, esančiame Šeimyniškių g. 21, Vilnius, D. S. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo pasiskolino iš ieškovės R. B. 173 000,00 Lt (50 104,26 Eur) sumą. Pinigus įsipareigojo besąlygiškai grąžinti 2016 m. spalio 17 d. Nurodo, jog vekselyje nurodytu terminu atsakovas prievolės neįvykdė. Suėjus vekselio mokėjimo terminui ieškovė nepateikė atsakovui pranešimo apie vekselio apmokėjimą. Teigia, jog pranešimo apmokėti vekselį nepateikimas nepaneigia atsakovo D. S. paskolinio įsipareigojimo ieškovei ir nepanaikina atsakovo įsipareigojimų pagal išduotą vekselį (b.l. 1-3).
  4. Atsakovui D. S. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovo adresu (( - )), ir 2017 m. gruodžio 29 d. buvo įteikti atsakovui D. S. (b.l. 6-9). Atsakovas D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas

konstatuoja:

6II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

7Dėl prievolės atsiskaityti pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį

  1. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau - ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam.
  2. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. spalio 17 d. atsakovas D. S. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 173 000,00 Lt (50 104,26 Eur) sumai, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovei R. B. 173 000,00 Lt (50 104,26 Eur) sumą iki 2016 m. spalio 17 d. (b.l. 4). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas vekselyje nurodytu terminu paskolos negrąžino. Duomenų byloje, kad šią sumą atsakovas būtų ieškovei sumokėjęs nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių ir išrašyto vekselio, jo paskirties neginčijo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė suėjus vekselio mokėjimo terminui vekselio nepateikė apmokėjimui.
  3. Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b.l. 4), konstatuoja, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis).
  4. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Atsakovo išrašytame vekselyje nurodyta atsiskaitymo data 2016 m. spalio 17 d., taigi ieškovė šiuos terminus yra neabejotinai praleidusi, tai reiškia, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko (atsakovo) pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (ieškove). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
  5. Teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, kad byloje esantis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas D. S. įsipareigojo sumokėti ieškovei R. B. 173 000,00 Lt (50 104,26 Eur) sumą pagal 2011 m. spalio 17 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  6. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms.
  7. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, tai yra į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).
  8. Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentas yra pas kreditorę (ieškovę), atsakovas teismui nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrąžinti paskolą įvykdymą, nei šią prievolę nuginčijo (CPK 178 straipsnis). Faktą, kad vekselyje – paskolos raštelyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, patvirtina atsakovo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (sumokėti), įtvirtintas paprastojo neprotestuotino vekselio 1 punkte (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygiška, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai ieškovė kaip vekselio turėtoja neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.
  9. Nagrinėjamoje byloje pagal esamus įrodymus vekseliu įforminti paskolos santykiai, tai yra vekselyje įtvirtinta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškove, todėl byloje neesant priešingiems įrodymams, jog atsakovas minėtą vekselį yra apmokėjęs ar ginčijęs šį vekselį, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir gavęs teismo jam siųstus procesinius dokumentus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), vekselyje nurodyta 50 104,26 Eur (173 000,00 Lt) skolos suma priteisiama iš atsakovo ieškovės naudai.

8Dėl procesinių palūkanų

  1. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis). Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003).
  2. Remiantis nurodytomis teisės normomis ir įvertinus tai, kad atsakovas praleido prievolės grąžinti paskolą terminus, ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos 50 104,26 Eur (173 000,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
  2. Ieškinį patenkinus, ieškovei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 977 Eur dydžio žyminį mokestį (b.l. 5), todėl iš atsakovo priteistinas 977 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis. Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
  3. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

10Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

Nutarė

11ieškinį tenkinti.

12Priteisti iš atsakovo D. S. (asmens kodas ( - ) adresas ( - ) ieškovės R. B. (asmens kodas ( - ) adresas ( - )) naudai 50 104,26 Eur (penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą keturis eurus ir 26 euro ct) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą (50 104,26 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 977 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

13Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

14Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).

15Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai