Byla 2A-1099/2013
Dėl paprastojo vekselio ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-444-524/2012 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams A. D. ir Z. D., dalyvaujant tretiesiems asmenims Šiaulių miesto 1 - ojo notarų biuro notarui V. Ž., antstolei R. V., dėl paprastojo vekselio ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. D. ir Z. D., prašydama pripažinti negaliojančiais 2004 m. lapkričio 10 d. A. D. pasirašytą paprastąjį vekselį, 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. P04/11/10, 2009 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. vykdomąjį įrašą Nr. 1-5335 dėl 200 000 Lt išieškojimo iš A. D. Z. D. naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad santuokos su atsakovu A. D. metu už paskolintas iš SEB banko lėšas įsigijo butą, esantį Baltijos pr. 117 - 84C, Klaipėdoje, ir 50/100 dalis gyvenamojo namo su 621/1217 dalimis žemės sklypo, esančio Pilsoto g. 89, Normantų k., Klaipėdos r. Ieškovės žiniomis kitų kreditorinių įsipareigojimų bankams, kredito įstaigoms, fiziniams asmenims, santuokos metu su atsakovu A. D. neturėjo. 2009 metais ieškovė sužinojo, kad A. D. 2004 m. lapkričio 10 d. pasiskolinimo iš savo motinos Z. D. 200 000 Lt gyvenamojo namo įsigijimui, o paskolos užtikrinimui pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Skundo dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-53-730/2010 nagrinėjimo metu ieškovė taip pat sužinojo, kad atsakovas A. D. 2004 m. lapkričio 10 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino iš savo motinos Z. D. 200 000 Lt. Ieškovės teigimu, 2004 m. lapkričio 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis ir 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartis yra suklastoti, kadangi apie šių sandorių sudarymą ieškovė nieko nežinojo, leidimo sandoriams sudaryti nebuvo davusi, paskolinti pinigai nebuvo deklaruoti, be to, minėti sandoriai buvo sudaryti jau po to, kai buvo pilnai atsiskaityta už įsigyjamą butą banko 2004 m. rugpjūčio 16 d. paskolintais pinigais. Atsakovo A. D. iš motinos Z. D. paskolinti pinigai nebuvo panaudoti gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimui, kadangi už šiuos nekilnojamuosius daiktus buvo atsiskaityta papildomai 2007 m. spalio 19 d. iš banko paskolintais pinigais. Ieškovės nuomone, atsakovė Z. D. 2004 m. lapkričio 10 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties sudarymo metu neturėjo 200 000 Lt, todėl negalėjo jų paskolinti. Santuokos metu atsakovo A. D. motina Z. D. dažnai sūnui dovanodavo ar kitiems tikslams skirdavo pinigus pervesdama juos į sūnaus sąskaitą arba perduodama pinigus atsakovui grynaisiais, tačiau tą ji darė geranoriškai, norėdama padėti šeimai bei tik prasidėjus skyrybų procesui pinigų dovanojimo ir paramos teisinius santykius transformavo į paskolos teisinius santykius sudarydama su atsakovu A. D. fiktyvų vekselį ir paskolos sutartį. Pažymi, kad ginčijamos paskolos sutarties ir vekselio šalys yra motina ir sūnus, todėl jiems turėtų būti taikoma CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu A. D. ir Z. D. buvo nesąžiningi, anot ieškovės, patvirtina tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-53-730/2010 juos atstovavo tas pats advokatas, nors jų interesai byloje ir buvo prieštaringi, be to, skola pagal vekselį buvo išieškoma tik iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovės teigimu, 2004 m. lapkričio 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis ir 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, be to, 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartis yra tariamas sandoris.

5Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal ginčijamus skolos dokumentus atsakovas A. D. yra vienintelis skolininkas, išieškojimas vykdomas iš A. D. asmeninio turto arba jo dalies bendrame turte, todėl ginčijami sandoriai jokių įsipareigojimų ieškovei nesukėlė, atsakovo A. D. dalies turte nepadidino, vaikų interesų nepažeidė. Atsakovo teigimu, atlikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad paskola realiai buvo suteikta, o tai, kad mokėjimo pavedimuose nebuvo nurodyta, kad teikiama paskola, nepaneigia paskolos suteikimo fakto.

6Atsakovė Z. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė ginčydama 2004 m. lapkričio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį siekia padidinti savo dalį bendrame su atsakovu A. D. turte. Pagal ginčijamus sandorius atsakovas A. D. yra vienintelis skolininkas, iš kurio asmeninio arba jo dalies bendrame turte vykdomas išieškojimas, todėl ginčijami sandoriai jokių įsipareigojimų ieškovei nesukelia, jos dalies bendrame turte nepadidina, vaikų interesų nepažeidžia. Skolinami pinigai buvo pervedami į A. D. sąskaitą dalimis, buvo skirti jo šeimos poreikiams tenkinti - įsigyti nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, taip pat įrengti namą sutvarkant jo aplinką. Atsakovės teigimu, ieškovė G. D. nėra kreditorė pagal ginčijamus sandorius, todėl negali remtis CK 6.67 straipsnio 1 dalyje numatyta nesąžiningumo prezumpcija, be to, ginčijamiems sandoriams netaikytinas CK 1.81 straipsnis, nes neaišku kodėl paskolos sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir yra amoralus.

7Tretieji asmenys Šiaulių miesto 1 - ojo notarų biuro notaras V. Ž. ir antstolė R. V. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 sprendimu nusprendė ieškovės G. D. ieškinį atmesti, priteisti iš G. D. 2 400 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 2 820 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti Z. D..

10Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.86 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ginčo sandoris buvo tariamas nuo jo sudarymo momento, byloje esantys mokėjimo nurodymai įrodo, kad atsakovė savo prievolę vykdė, t. y. sutartu laikotarpiu atsakovui pervedė dideles pinigų sumas, taip pat įrodyta, kad vekselis buvo išduotas atsakovų paskolai patvirtinti.

11Teismas sprendė, kad įstatymu neparemta ieškovės pozicija, jog atsakovės Z. D. pervestos pinigų sumos buvo dovanotos, nes CK 3.192 - 3.194 straipsniai nustato pareigą tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei konkrečiais nurodytais pagrindais vaikus tik iki 24 metų.

12Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, 3.96 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad įstatymai nenumato, jog sudarant vekselį yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taip pat vekselis nėra priskiriamas prie tų sandorių, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, todėl ieškovė ginčydama sutuoktinio pasirašytą vekselį turėjo įrodyti kitos šalies – atsakovės Z. D. - nesąžiningumą. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės Z. D. sąžiningumo ginčijamo vekselio sudarymo metu, teismas padarė išvadą, kad specialisto išvada, atlikta ikiteisminiame tyrime, neįrodo vekselio suklastojimo fakto, o baudžiamąja tvarka priimti būsimi procesiniai sprendimai neturės prejudicinės įrodomosios galios dėl atsakovų valios formavimosi ginčo sandorio sudarymo metu.

13Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės pripažįsta aplinkybę, jog jos sutuoktinis pinigus iš motinos gavo, tik ginčija pagrindą, nurodydama, kad pinigai buvo dovanoti, tačiau jokių įrodymų dėl jos ir atsakovų susitarimo, jog ginčo pinigų suma turėjo būti perduota kaip dovana, nepateikė ir neįrodė ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo.

14Teismas, vadovaudamasis CPK 178 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandorio turinys, jo subjektų veiksnumas, valia ir forma neatitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus.

15Spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisių pažeidimo, teismas nustatė, kad kadangi atsakovas A. D. prievolę pagal ginčijamą vekselį laiko savo asmenine prievole, todėl tiek vieno iš sutuoktinio tėvų dovana, tiek asmeninė skola kuriant bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, dalijant bendrą santuokoje įgytą turtą, teisiškai vertinama taip pat. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, jog visas sutuoktinių turimas nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, yra įkeistas bankui, o pagal CK 3.112 straipsnį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima tik iš bendro turto sutuoktinio, t. y. atsakovo A. D. turto dalies, padarė išvadą, kad ieškovės teisių pažeidimo dėl ginčo sandorio nenustatyta.

16Vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, teismas atmetęs ieškinį priteisė iš ieškovės valstybei 2 400 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2011 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

17Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7, 8.18 punktais, sprendė, kad iš ieškovės atsakovei Z. D. priteistina 2 820 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

18III. Apeliacinio skundo argumentai

19Ieškovė G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.

20Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

211) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad atsiskaityta už perkamą butą buvo anksčiau negu buvo paskolinti pinigai pagal vekselį, todėl paskolinti pinigai negalėjo būti panaudoti buto pirkimui. Taip pat teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kad paskolinti pagal vekselį pinigai negalėjo būti panaudoti buto remontui, kadangi tam buvo paimtas papildomas kreditas, bei negalėjo būti panaudoti gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimui, kadangi už šį turtą buvo atsiskaityta iš banko papildomai paskolintais pinigais ir asmeninėmis santaupomis, kurios buvo deklaruojamos;

222) Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal ginčijamą vekselį pasiskolintus 200 000 Lt atsakovas A. D. nedeklaravo, nors būdamas valstybės tarnautoju turėjo tokią pareigą, be to, nenurodė duomenų apie šią paskolą kreipdamasis į AB SEB banką dėl paskolos gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimui gavimo;

233) Spręsdamas klausimą dėl ginčijamo vekselio ir paskolos sutarties suklastojimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamo vekselio išrašymo ir paskolos sutarties pasirašymo metu Z. D. 200 000 Lt neturėjo bei tokių pinigų nedeklaravo, be to, neįvertino ieškovės ir atsakovės Z. D. konfliktiškų santykių 2009 metais, dėl kurių Z. D. siekdama įbauginti ieškovę galėjo suklastoti ginčijamus sandorius ir pateikti juos vykdyti tikslu, kad santuokos nutraukimo atveju jos sūnui atitektų didesnė dalis turto;

244) Nustatydamas, kad A. D. ir Z. D. siejo paskoliniai santykiai, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2009 m. atsakovė Z. D., pervesdama į atsakovo A. D. sąskaitą skirtingas pinigų sumas, padovanojo jam 180 000 Lt bei jokių pretenzijų dėl šių pinigų grąžinimo atsakovui A. D. nereiškė penkerius metus, ir tik santuokos nutraukimo metu norėdama, kad atsakovui būtų priteista turto daugiau, pinigų dovanojimo ir paramos santykius transformavo į paskolos santykius suklastodama ginčijamą vekselį ir paskolos sutartį;

255) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.67 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantės teigimu, atsakovas A. D. yra vienintelis atsakovės Z. D. sūnus, be to, atsakovas sudarydamas vekselį žinojo, kad šis dokumentas išrašomas be pagrindo, nesant pinigų skolinimosi fakto, todėl abiems atsakovams turi būti taikoma CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija;

266) Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovų nesąžiningumą ir susitarimą veikti ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų nenaudai patvirtina tai, jog išieškojus lėšas pagal ginčijamą vekselį jos atiteks skolininko motinai Z. D., kuri išieškotas iš bendro sutuoktinių turto lėšas galės grąžinti atsakovui A. D. asmeniškai ir taip jo turtiniai interesai nenukentės, o ieškovės dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje sumažės;

277) Spręsdamas klausimą dėl ginčijamų dokumentų suklastojimo fakto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės aktu, kurio išvados nei paneigia, nei patvirtina atsakovų kaltę, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai;

288) Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovai A. D. ir Z. D. kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl ginčijamų vekselio ir paskolos sutarties suklastojimo, kadangi nagrinėjamos civilinės bylos rezultatas tiesiogiai priklauso nuo teisinio rezultato baudžiamojoje byloje;

299) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas vekselis negali būti tariamu sandoriu CK 1.86 straipsnio pagrindu, yra nepagrįsta, kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje pats atsakovas A. D. patvirtino, jog pagal vekselį ir paskolos sutartį paskolinti pinigai nebuvo gauti šių dokumentų pasirašymo dieną, be to, jeigu šeimoje santykiai būtų išlikę geri, pinigų pagal vekselį nebūtų reikėję grąžinti;

3010) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, kad ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat nepagrįsta. Apeliantės manymu, pasirašydami vekselį ir sudarydami paskolos sutartį abu atsakovai buvo nesąžiningi, pasirašė ginčijamus dokumentus atgaline data, nesant tam pagrindo, be ieškovės sutikimo ir jai nežinant, turint tikslą dirbtinai padidinti šeimos kreditorinius įsipareigojimus, todėl tokie jų veiksmai turėtų būti vertinami kaip tyčinis veiksmas ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų nenaudai;

3111) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamo vekselio ir paskolos sutarties nepripažino negaliojančiais CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes tai, kad ieškovė nežinojo apie ginčijamą vekselį ir paskolos sutartį, sutikimo pinigams skolintis nedavė, paskolintų pinigų šeimos poreikiams nereikėjo, ginčijamų sandorių sudarymo metu šeima nebuvo finansiškai pajėgi grąžinti 200 000 Lt, sudaro pagrindą CK 3.96 straipsnio 1 dalies taikymui;

3212) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoriai nepažeidžia ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų nepagrįsta, kadangi atsakovei Z. D. pradėjus išieškojimą pagal ginčijamą vekselį ir paskolos sutartį, atitinkamai sumažės atsakovo A. D. galimybės mokėti bankui kredito įmokas, dėl ko bankas gali nutraukti kredito sutartį ir pradėti išieškojimą iš ieškovei ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, taip pažeidžiant nepilnamečių vaikų interesus, be to, tokiu atveju sumažės atsakovo A. D. galimybės teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

33Atsakovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesų yra pagrįsta, nes pagal ginčijamus skolos dokumentus atsakovas A. D. yra vienintelis skolininkas ir išieškojimas nėra vykdomas iš ieškovės turto ar sutuoktinių bendro turto, o vykdomas iš atsakovo A. D. asmeninio turto ir jo dalies bendrame turte. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, sprendė, jog vien pinigų pervedimas neįrodo, kad į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai buvo jam padovanoti bei panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, kad atsakovė Z. D. turėjo pinigų skolinimuisi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.67 straipsnio nuostatų, nes jos taikomos, siekiant apginti kreditoriaus interesus, tuo tarpu ieškovė nėra atsakovų kreditorė.

34Atsakovė Z. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas A. D..

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

37Dėl bylos nagrinėjimo ribų

38Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

40Dėl faktinių bylos aplinkybių

41Bylos medžiaga patvirtina, kad 2004 m. lapkričio 10 d. A. D. ir Z. D. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Z. D. įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo dienos iškarto arba dalimis perduoti A. D. nuosavybėn 200 000 Lt (Sutarties 1.2, 2.1.1 punktai), o A. D. įsipareigojo iki 2009 m. rugpjūčio 18 dienos grąžinti Z. D. visą paskolos sumą ir sumokėti nustatyto dydžio palūkanas (Sutarties 2.3.1, 3.1 punktai). 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties užtikrinimui A. D. 2004 m. lapkričio 10 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Z. D. naudai, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 200 000 Lt sumokėti iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus Z. D. laikotarpiu nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2009 metų birželio mėnesio mokėjimo nurodymais pervedė A. D. 137 000 Lt. Likusią 63 000 Lt pinigų sumą Z. D. perdavė A. D. grynaisiais pinigais. Atsakovui A. D. laiku nesumokėjus Z. D. vekselyje nurodytą pinigų sumą, kreditorė kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykdomuoju įrašu Šiaulių miesto 1 – ojo notarų biuro notaras V. Ž. pareikalavo pagal 2004 m. lapkričio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį išieškoti iš A. D. paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojo Z. D. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio 200 000 Lt sumą ir notaro paimtą 800 Lt atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą. 2009 m. rugsėjo 4 d. kreditorė Z. D. kreipėsi į antstolę R. V. su prašymu priimti vykdymui 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį įrašą dėl 200 800 Lt išieškojimo iš A. D.. A. R. Vizgaudienė, vykdydama 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį įrašą dėl 200 800 Lt išieškojimo iš A. D., 2009 m. rugsėjo 10 d. ir 2009 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktais areštavo A. D. ir G. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius: butą, unikalus Nr. 4400-0405-4815:7475, esantį Baltijos pr. 117 – 89, Klaipėdoje, 621/1217 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 5528-0001-0280, esančio Pilsoto g.89, Normantų k., Klaipėdos r. sav., 50/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0952-4141, esančio Pilsoto g.89, Normantų k., Klaipėdos r. sav. Nesutikdama su antstolės R. V. turto arešto aktais, G. D. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolės R. V. 2009 m. rugsėjo 10 d. turto arešto aktą ir jo 2009 m. rugsėjo 30 d. patikslinimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė G. D. skundą patenkinti, pripažinti neteisėtais ir panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0074/09/14714 priimtus 2009 m. rugsėjo 10 d. turto arešto aktą Nr. 0809003625, 2009 m. rugsėjo 30 d. turto arešto akto Nr. 0809003625 patikslinimo aktą, 2009 m. lapkričio 16 d. turto arešto akto Nr. 0809003625 pakeitimo aktą. 2010 m. gruodžio 29 d. G. D. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl A. D. turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo, o 2011 m. vasario 1 d. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė prijungti Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-153-83/2011 dėl A. D. turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo prie Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos Nr. 2-2919-613/2011 dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė sustabdyti G. D. ir A. D. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-926-524/2011 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams A. D., Z. D., dalyvaujant tretiesiems asmenims notarui V. Ž., antstolei R. V., dėl 2004 m. lapkričio 10 d. atsakovo A. D. išrašyto paprastojo vekselio ir 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties Nr. P04/11/10 pripažinimo negaliojančiais.

42Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija paskolos sutartį, kuria Z. D. paskolino A. D. 200 000 Lt, o A. D. įsipareigojo paskolintą pinigų sumą grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., bei paskolos sutarties pagrindu išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą Z. D. naudai, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str., ĮPVĮ 19 str.), bei sudarytus nesant sutuoktinės G. D. sutikimo (CK 3.96 str. 1 d.), o paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir kaip tariamą sandorį (CK 1.86 str.).

43Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

44Ieškovė G. D. ginčydama 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį ir jos pagrindu išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais, rėmėsi aplinkybėmis, kad vekselio išrašymui nebuvo jokio pagrindo, atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes ginčijamus sandorius sudarė atgaline data, ginčijamuose dokumentuose užfiksavo neįvykusį pinigų paskolinimo faktą, sandorius sudarė tikslu pažeisti ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinei nežinant ir be jos sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais, nustatė, kad įstatymai nenumato, jog sudarant vekselį yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl ieškovei neįrodžius atsakovės Z. D. nesąžiningumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, sprendė, jog nėra pagrindo 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį ir jos pagrindu išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiais nurodytais pagrindais. Apeliantė savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžia analogiškais argumentais, kuriais rėmėsi ginčydama 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį ir jos pagrindu išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį CK 1.81 straipsnio ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais ieškinyje. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl ginčijamų sandorių pripažinimo prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei, yra nepagrįsti.

45Pažymėtina, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

46Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Įstatymai nenustato „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009).

47Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2009 metų, atsakovė Z. D. pervesdama ir perduodama grynaisiais pinigais sūnui A. D. skyrė 200 000 Lt, kad matydavo vyro sąskaitoje padarytus motinos atliktus mokėjimo pavedimus skirtingoms pinigų sumoms, tačiau laikėsi pozicijos, jog pervesti sutuoktiniui pinigai buvo jam dovanoti, todėl negali būti reikalaujami grąžinti pagal ginčijamus sandorius. Jokių objektyvių duomenų patvirtinančių pinigų dovanojimo atsakovui A. D. faktą ieškovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės Z. D. mokėjimo pavedimus, šalių paaiškinimus, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovų buvo susitarimas, jog ginčijama pinigų suma perduodama sutuoktiniams kaip dovana. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nenukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo, kadangi nagrinėjamu atveju ne atsakovai, kurie vienas kitam neturi pretenzijų dėl sudarytų ginčijamų sandorių, o ieškovė turėjo pateikti pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės Z. D. mokėjimo pavedimų, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2009 metų birželio mėnesio atsakovė Z. D. pervedė A. D. skirtingomis pinigų sumomis 137 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo, kad likusią 63 000 Lt pinigų sumą Z. D. perdavė A. D. grynaisiais pinigais. Atlikus ginčijamų 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio ekspertizę buvo padaryta išvada, kad nustatyti, ar neprotestuotinas vekselis ir paskolos sutartis pagaminti (atspausdinti) juose nurodytą 2004 m. lapkričio 10 dieną, ar ne vėliau kaip 2009 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, bei ar tirti pateiktuose dokumentuose įrašai ir parašai padaryti tą pačią datą, negalima, kadangi nėra moksliškai pagrįstų metodikų, leidžiančių nustatyti teksto spausdinimo ir įrašų bei parašų pasirašymo datą. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00453-10, kuriame atsakovams G. D. ir A. D. buvo pareikšti įtarimai dėl 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties ir paprastojo neprotestuotino vekselio suklastojimo ir sukčiavimo, yra nutrauktas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo, kad A. D. prievolė pagal ginčijamą paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra asmeninė, kad išieškojimas pagal šį vekselį nukreiptas į atsakovo A. D. asmeninį turtą ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šių aplinkybių neginčijo ir ieškovė. Sutikdama su tuo, kad atsakovo A. D. prievolė pagal vekselį yra asmeninė, ieškovė savo ir nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą atsakovui A. D. sudarius ginčijamus sandorius grindė tuo, kad pradėjus priverstinį išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą, atsakovui A. D. gali pritrūkti lėšų banko įsipareigojimams vykdyti bei nepilnamečiams vaikams išlaikyti, dėl ko išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktiniams priklausantį, bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija dėl jos ir nepilnamečių vaikų galimų teisių pažeidimų yra nepagrįsta, kadangi bankui sutuoktiniai atsakingi solidariai, be to, tai, kad šiuo metu atsakovo A. D. gaunamos pajamos yra nepakankamos kreditoriniams įsipareigojimams padengti, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas A. D. kreditorinių įsipareigojimų nevykdys ir tai neigiamai atsilieps jo nepilnamečių vaikų interesams.

48Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog 2004 m. lapkričio 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas A. D. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti Z. D. 200 000 Lt, buvo išrašytas tikslu užtikrinti 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties įvykdymą, t. y. esant pagrįstam ir teisėtam pagrindui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei neįrodžius, jog ginčijami sandoriai yra suklastoti, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartis ir paprastasis neprotestuotinas vekselis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šių išvadų nepaneigia apeliantės argumentai, kad ginčijamas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išrašytas jai nežinant ir be jos sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal savo prigimtį vekselio išdavimas nepriskiriamas prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos vekselio davėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis įgyja skolinę prievolę išduodamas asmeninį vekselį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė turėjo įrodyti kitos ginčijamos sandorio šalies – atsakovės Z. D. nesąžiningumą sandorių sudarymo metu, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė negali ginčyti vekselio CK 3.96 straipsnio pagrindu.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė Z. D. neturėjo pakankamai lėšų, todėl negalėjo paskolinti sūnui A. D. 200 000 Lt, yra nelogiški, prieštarauja byloje esantiems ir ištirtiems rašytiniams įrodymams bei pačios ieškovės paaiškinimams, kad laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2009 metų Z. D. skyrė sūnui apie 200 000 Lt. Apeliacinio skundo argumentai, kad 200 000 Lt negalėjo būti paskolinti, nes tuo metu šeimai tokių pinigų nereikėjo, kadangi tiek butas, tiek dalys gyvenamojo namo su žemės sklypu buvo nupirkti už iš banko paskolintas lėšas, taip pat nepagrįsti bei prieštarauja pačios ieškovės patvirtinimui dėl 200 000 Lt gavimo. Pažymėtina, kad banko paskolintos lėšos buvo skirtos vien nekilnojamųjų daiktų pirkimui, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog tuo metu sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų nupirkto nekilnojamojo turto įrengimui, neatmetama galimybė, jog ginčijamais sandoriais paskolinti pinigai būtent šiems tikslams ir buvo panaudoti.

50Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje turėjo būti taikoma atsakovų nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 4 ir 5 punktuose, kadangi atsakovas A. D. yra vienintelis atsakovės Z. D. sūnus, be to, sudarydami ginčijamus sandorius atsakovai žinojo, kad šie dokumentai išrašomi be pagrindo, nesant pinigų skolinimosi fakto. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyta CK 6.67 straipsnio norma negali būti taikoma, kadangi ji skirta kreditoriaus teisių gynimui, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

51Ieškovė ginčijamą 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį prašė pripažinti negaliojančia ir CK 1.86 straipsnio pagrindu. Pagal šią nuostatą tariamasis sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių. Jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005). Nagrinėjamu atveju sudarydami 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį šalys aiškiai išreiškė savo valią, siekdami tam tikrų teisinių pasekmių, Z. D. – paskolinti A. D. 200 000 Lt, o A. D. – grąžinti paskolintus pinigus per sutartyje nurodytą terminą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, kad atsakovė Z. D., vykdydama sutartinius įsipareigojimus, pervedė ir perdavė atsakovui A. D. sutartyje nurodytą pinigų sumą, nesudaro pagrindo tokio sandorio pripažinti tariamu. Tokiu atveju gali būti sprendžiama tik dėl sandorio pripažinimo niekiniu kitais pagrindais, kurių buvimas nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodytas.

52Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

53Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

54Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

55Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė proceso normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

56Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

59Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

60Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi nutarė atidėti ieškovei G. D. 2 350 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Kadangi ieškovės G. D. apeliacinis skundas atmestinas, iš ieškovės valstybei priteistinas atidėtas 2 350 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.)

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

62Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Priteisti iš ieškovės G. D. (asmens kodas ( - ) 2 350 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. D. ir Z. D.,... 5. Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko.... 6. Atsakovė Z. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko.... 7. Tretieji asmenys Šiaulių miesto 1 - ojo notarų biuro notaras V. Ž. ir... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 sprendimu nusprendė... 10. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK... 11. Teismas sprendė, kad įstatymu neparemta ieškovės pozicija, jog atsakovės... 12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 3.92... 13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės pripažįsta aplinkybę, jog jos... 14. Teismas, vadovaudamasis CPK 178 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo naštos... 15. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisių pažeidimo, teismas nustatė, kad... 16. Vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, teismas atmetęs... 17. Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl... 18. III. Apeliacinio skundo argumentai... 19. Ieškovė G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. gegužės 28 d.... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 21. 1) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl... 22. 2) Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai,... 23. 3) Spręsdamas klausimą dėl ginčijamo vekselio ir paskolos sutarties... 24. 4) Nustatydamas, kad A. D. ir Z. D. siejo paskoliniai santykiai, pirmosios... 25. 5) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.67 straipsnio 1... 26. 6) Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovų nesąžiningumą ir... 27. 7) Spręsdamas klausimą dėl ginčijamų dokumentų suklastojimo fakto... 28. 8) Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai atmetė... 29. 9) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas vekselis negali būti... 30. 10) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, kad ginčo... 31. 11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamo vekselio ir paskolos... 32. 12) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoriai nepažeidžia... 33. Atsakovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės... 34. Atsakovė Z. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės... 37. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 39. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 40. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 41. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2004 m. lapkričio 10 d. A. D. ir Z. D. sudarė... 42. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija paskolos sutartį, kuria Z. D.... 43. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais... 44. Ieškovė G. D. ginčydama 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį ir jos... 45. Pažymėtina, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris.... 46. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei... 47. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2004 metų iki... 48. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad ginčijamų... 50. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje turėjo būti taikoma... 51. Ieškovė ginčijamą 2004 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį prašė... 52. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime... 54. Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo... 55. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 56. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 60. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 17... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti... 63. Priteisti iš ieškovės G. D. (asmens kodas ( - ) 2 350 Lt (du tūkstančius...