Byla 2-675-617/2014
Dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu arba negaliojančiu

1Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij, sekretoriaujant Agnei Usovienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Gitanai Šimkutei teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu arba negaliojančiu, ir

Nustatė

2Ieškovė L. S., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo J. S. 6400 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 25 ). Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal 2010-10-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo iki 2013-10-13 sumokėti ieškovei 6400 Lt. Atsakovas skolos nurodytu terminu negrąžino, todėl prašo ieškinį patenkinti.

3Atsakovas J. S. priešieškiniu prašė pripažinti 2010-10-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 49-52 ). Atsakovas nurodė, kad ieškovė praleido vekselio padavimo apmokėti terminą, todėl jo pagrindu nebegali būti reikalaujama išieškoti skolą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas pinigus gavo. Kad sutuoktiniai neturi jokių piniginių įsipareigojimų, šalys patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nutraukiant santuoką.

4Atsakovo atstovė advokatė G.Šimkutė paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas šalims esant santuokoje 2010-10-13 pasirašė vekselį, kuriuo J. S. iki 2013-10-13 įsipareigojo sumokėti L. S. 6400 Lt. Vekselis buvo sudarytas kaip užtikrinimas, kad J. S. perleis sūnui E. S. jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, atitekusią po santuokos nutraukimo. Pinigai atsakovui perduoti nebuvo. Tai, kad atsakovas ieškovei nebuvo skolingas, patvirtina ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys nurodė, kad prievolių ir kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Tai, kad atsakovas vykdė susitarimą, patvirtina 2012-12-15 dovanojimo sutartis, kuria J. S. jam priklausančią ½ nekilnojamojo turto dalį padovanojo sūnui E. S.. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo J. S. priešieškinį tenkinti ir 2010-10-13 išrašytą vekselį, kuriuo J. S. įsipareigojo sumokėti J. S. 6400 Lt, pripažinti negaliojančiu.

5Ieškinys netenkintinas, priešieškinys netenkintinas.

6Iš atsakovo atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2010-10-13 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki 2013-10-13 besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 6400 Lt ( b. l. 2 ). Pagal LR CK 1.105 str. vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-30 nutartis priimta civilinėje byloje S.G. v. J.Ž., bylos Nr. 3K-3-716/2013 ). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ( toliau – ĮPVĮ ) nustatyta tvarka, jis turi laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus. Pagal ĮPVĮ 40 str. 1 d., vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta ( ĮPVĮ 45 str 1 p. ). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ ( ĮPVĮ 55 str. 1 d. 3 p. ). Iš to seka išvada, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis priimta civilinėje byloje J.B. v. R.M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010 ). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas 2010-10-13, jame nurodyta, jog atsiskaitymo data yra 2013-10-13 ( b.l. 2 ). Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-10-13 paprastasis neprotestuotinas vekselis atsakovui apmokėti pateiktas nebuvo, taigi ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir tokiu būdu neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Tais atvejais, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį ( sandorį ), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą, t.y. ĮPVĮ nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo galimybės išieškoti skolą iš vekselį išdavusio asmens ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šalių ginčas kyla iš paskolos teisinių santykių. LR CK 6.870 str. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita, paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų ( LR CK 6.871 str. 1 d. ). Rašytinės formos reikalavimus atitinka šalių paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ( LR CK 6.871 str. 3 d. ). LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Paskolos sutartis yra realinė sutartis, todėl bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos fakto tarp šalių sudarymo, t.y. pinigų perdavimo momento. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodė, kad vekselis išrašytas kaip užtikrinimas, kad jis nekilnojamąjį turtą perleis sūnui, tai patvirtina ir 2012-11-15 dovanojimo sutartis ( b.l. 53-63 ), kuria jis po santuokos nutraukimo atitekusią nekilnojamojo turto dalį padovanojo sūnui E. S.. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendime dėl santuokos nutraukimo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai taip pat pripažino, kad prievolių ir kreditorinių įsipareigojimų neturi. Konstatuotina, kad pateikti ir surinkti byloje įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovas pinigų pagal 2010-10-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį negavo, ieškovė neįrodė paskolos davimo fakto. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybių visetą, remdamasis tikėtinumo taisykle, daro išvadą, kad ieškovės pateikti ir atsakovo nenuginčyti įrodymai sąlygoja didesnę tikimybę nebuvus tarp šalių paskolinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti pagal vekselį negrąžintus pinigus, t.y. vekselyje nurodytą 6400 Lt sumą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

7Atsakovas, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010-10-13 sudarytą vekselį negaliojančiu, tuo pagrindu, kad tarp šalių nebuvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. pinigai nebuvo perduoti, o susitarimą dėl turto perleidimo, kurio užtikrinimui vekselis buvo išduotas, įvykdė. Pagal teismų praktiką ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis priimta civilinėje byloje J.B. v. G.R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-216/2007 ) vekselyje įtvirtinama abstraktaus pobūdžio mokestinė prievolė, gali būti paneigiama tik vekselį išdavusiam asmeniui pateikiant nenuginčijamus įrodymus, patvirtinančius vekselio, kaip civilinio sandorio, negaliojimo pagrindų, susijusių su faktinėmis sandorio sudarymo aplinkybėmis, egzistavimą. Tokio pobūdžio bylose didesnės tikimybės įrodymų pakankamo standartas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų paneigiama vekselio, kurio prievolė yra abstrakti, instituto esmė, t.y. pareikštas ieškinys gali būti tenkinamas tik esant konkretiems šių reikalavimų pagrįstumą patvirtinantiems įrodymams, kurių pateikimas teismui yra išimtinai atsakovo pareiga. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių, atsakovas, šios pareigos neįvykdė, byloje nėra tiesioginių atsakovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovas nutraukdami santuoką patvirtino, kad neturi skolinių įsipareigojimų bei, kad atsakovas dovanojo jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį sūnui pati savaime nei patvirtina, jog tarp šalių nebuvo jokių asmeninio pobūdžio teisinių santykių, nei paneigia atsakovo valią sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad nežinojo kokiomis teisinėmis priemonėmis reikėtų užtikrinti atsakovo įsipareigojimą ieškovei dėl turto perleidimo. Vertinant, ar buvo suklysta ir ar buvo suklysta iš esmės, būtina atsižvelgti į konkretaus sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, jų amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą ir t.t. Atsakovas pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 6400 Lt sumai, teigia pinigų iš ieškovės negavęs, manė, kad vekselis yra kaip užtikrinimo priemonė, kad jis įvykdys susitarimą dėl nekilnojamojo turto perleidimo sūnui, todėl darytina išvada , kad jis visiškai suprato šio veiksmo esmę, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji suklydo. Jis tik tikėjosi dėl ieškovės veiksmų ateityje, kad pinigų mokėti nereikės. Kiekvienas asmuo turi būti pakankamai apdairus, atsargus, nepasirašinėti dokumentų, jei jie neatitinka faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo konstatuoti suklydimo bei pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių tarp šalių susitarimą dėl nekilnojamojo turto perleidimo sūnui. Taip pat į teismą dėl vekselio nuginčijimo atsakovas nesikreipė nei iki vekselyje nurodytos jo apmokėjimo dienos, nei dar beveik metus laiko ir vekselio teisėtumą pradėjo ginčyti tik tuo metu kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas nepateikė teismui pakankamų jo reiškiamus reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo priešieškinį tenkinti ir tarp šalių 2010-10-13 sudarytą vekselį pripažinti negaliojančiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančių tik LR CK I knygoje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. Kaip jau minėta, praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Nustačius, kad pinigai ar daiktai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, sutartis laikoma nesudaryta ir sandorio pripažinimo negaliojančiu civilinis teisinis institutas tokiu atveju negali būti taikomas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-30 nutartis priimta civilinėje byloje S.G. v. J.Ž., bylos Nr. 3K-3-716/2013 ). Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas priešieškinį atmeta.

8Nagrinėjant bylą teismas turėjo 24,20 Lt pašto išlaidų, kuriuos, ieškinį ir priešieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis valstybės naudai ( LR CPK 96 str. 2 d. ). Ieškinį ir priešieškinį atmetus šalims neatlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

9Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 1.105 str., 6.870, 6.871 str., LR ĮPVĮ 40, 45, 55 str., teismas

Nutarė

10Ieškinį atmesti, priešieškinį atmesti.

11Priteisti iš L. S. ir J. S. po 12,10 Lt ( dvylika Lt 10 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

12Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai