Byla eI-6315-583/2018

Dėl išvados panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjai R. P. ir jos atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K.,

22018 m. spalio 2 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kartografiniai projektai“, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui, K. K., dėl išvados panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėja R. P. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 1SS-671-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius) 2017 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) (toliau – ir Išvada).

5Pareiškėja nurodė, kad 2018 metų pradžioje iš Nekilnojamojo turto registro išrašo sužinojo apie jame padarytą žymą, jog turi būti tikslinamos jai nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties 1,7 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos. Pareiškėja kreipėsi dėl informacijos pateikimo į Valstybės įmonę Registrų centras Klaipėdos filialą, kuris pateikė paaiškinimą, kad buvo gauta NŽT Kretingos skyriaus Išvada, kuria remiantis padaryta įvardijama žyma. Išvadoje nurodyta, kad gretimai esančio žemės sklypo, priklausančio K. K., kadastro duomenys parengti teisingai, todėl reikia tikslinti pareiškėjos žemės sklypo duomenis. NŽT Sprendime nurodė, kad Išvada yra pagrįsta, nes uždarosios akcinės bendrovės UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. Stonkus netinkamai atliko pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus.

6NŽT išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio skyriaus neteisėtų veiksmų, 2018 m. kovo 30 d. rašte, kuris advokatų kontoroje buvo gautas 2018 m. balandžio 3 d., nurodė, kad išvada yra pagrįsta, nes UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. Stonkus neva netinkamai atliko pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus. NŽT rėmėsi vieninteliu argumentu, kad buvo dalinai nukrypta nuo abriso, nors abrisas nėra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis atliekami sklypo kadastriniai matavimai.

7Iš situacijos schemos, o taip pat kadastro žemėlapio ištraukos, matyti, kad K. K. priklausančio sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastriniai matavimai atlikti tokiu būdu, kad viena sklypo kraštinė kerta esamą kelią ir užima dalį pareiškėjos sklypo. Pagal Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 4-1766-(1.3)., įvažiavimas į pareiškėjos sklypą yra suprojektuotas iš Vienkiemio gatvės. Šis kelias nurodytas pareiškėjos sklypo plane, kelio vieta nėra pakitusi ir vėlesniuose minėto projekto pakeitimuose.

8Pradiniame K. K. sklypo abrise, kurį parengė D. Šiaučiūnienė, sklypas Nr. 280-4 ribojosi su bendro naudojimo vietiniu keliu, tačiau formuojant K. sklypą projekte jau šis sklypas kerta kelią (kelias ties K. K. sklypu daro lanką). K. sklypo gretimybėje nurodytas 4 metrų pločio kelias, taigi apie esamą kelią K. K. senai žinoma. NŽT Kretingos skyriuje 2016 metais keletą kartų vyko pasitarimai, dalyvaujant K. K., pareiškėjos atstovei advokatei S. Šermukšnei, matininkams, NŽT Kretingos skyriaus pareigūnams, dėl ginčytinos ribos tarp sklypų. NŽT Kretingos skyriuje buvo padaryta išvada, kad K. K. už trūkstamą plotą turi būti kompensuota pinigais. Priešingu atveju jam pasiūlyta ginčą dėl sklypo ribos spręsti teisme.

9Pareiškėjos nuomone, Išvada yra visiškai nemotyvuota, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus 2010 m. spalio 15 d atliko UAB ,,Kartografiniai projektai“ geodezininkas K. Stonkus, planą 2011 m. balandžio 29 d. suderino NŽT Kretingos skyriaus tarnautojai. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas priėmė 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 ,,Dėl privataus miško sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų pakeitimo“. Pareiškėjos kadastrinių matavimų byla patikrinta ir VĮ Registrų centro specialistų, kadastro duomenys nėra nuginčyti ar pripažinti neteisingais. 2015 m. buvo tik patikslinta pareiškėjos sklypo naudmenų sudėtis.

10Pareiškėja ir jos atstovė advokatė skunde ir teismo posėdžio metu išsamiau išdėstytais argumentais prašo skundą tenkinti.

11Atsakovas atsiliepimu į skundą nurodė, jog VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo darbuotoja D. Šiaučiūnienė, 2007 m. lapkričio 24 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau - Abrisas Nr. 608) ir, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - preliminarūs matavimai), 2001 m. gegužės 8 d. parengė šio žemės sklypo planą (toliau - Planas Nr. 608). UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. Stonkus, 2010 m. spalio 11 d. paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir, atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, 2010 m. spalio 15 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:5000 (toliau - Naujas planas Nr. 608). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre esančią informaciją, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal Naują planą Nr, 608.

12VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo darbuotoja D. Šiaučiūnienė, 2003 m. gegužės 15 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau - Abrisas Nr. 362) ir, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - preliminarūs matavimai), 2001 m. gegužės 8 d. parengė šio žemės sklypo planą (toliau - Planas Nr. 362). Matininkas E. Pocius, 2015 m. sauio29 d. paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir, atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, 2017 m. balandžio 5 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:1000 (toliau - Naujas planas Nr. 362). Pagal Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalo duomenis matininko E. Pociaus 2015 m. balandžio 5 d. parengta žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų byla nebuvo teikta Skyriui tikrinti.

13NŽT Kretingos skyrius, gavęs VĮ Registrų centro sprendimą, 2017 m. lapkričio 17 d. parengė išvadą Nr. 17IŽ-92-(14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, kurioje nurodė, kad Naujas planas Nr. 362 parengtas teisingai ir, kad turi būti tikslinamas pareiškėjos R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planas (Naujas planas Nr. 608). VĮ Registrų centras, vadovaudamasis NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92- (14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, pažymėjo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

14Palyginus Abrise Nr. 362 ir Plane Nr. 362 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų linijų ilgius su Naujame plane Nr. 608 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) šiaurinės ribos linijos ilgis (201,01 m) 0,01 m pailgėjo; rytinės ribos linijos ilgis sutampa su Abrise Nr. 362 ir Plane Nr. 362 nurodytu tos pačios ribos linijos ilgiu; pietinės ribos linijos ilgis (179,01 m) 0,01 m pailgėjo; vakarinės ribos linijos ilgis (52,78 m) 0,77 m sutrumpėjo.

15Atsižvelgiant į tai, kad matininkui E. Pociui paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, šiaurinės ir pietinės ribos linijų ilgiai (įtakojantys bendros žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) ribos padėtį vietovėje) nežymiai pakito (po 0,01 m), matininkas E. Pocius, atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, nepažeidė Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 11 punkto nuostatų, o kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų linijų ilgių neatitikimai lyginant su šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.

16Palyginus Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608 nurodytus R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų (skundžiamų ribų) linijų ilgius su Naujame plane Nr. 608 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) skundžiamos ribos, taip ribos posūkio taškų Nr. 11 -Nr. 14, pažymėtų Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608, linijos ilgiai (19,22m; 55,88 m; 11,45 m) atitinkamai 5,08 m, 4,12 m ir 14,55 m sutrumpėjo.

17Atsižvelgiant į tai atsakovo teigimu darytina išvada, kad UAB „Kartografiniai projektai*' matininkui K. Stonkui paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, skundžiamos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos linijų ilgiai žymiai sutrumpėjo (nuo 4,12 m iki 14,55 m), todėl manoma, kad UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. Stonkus, atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, pažeidė Žemės reformos 21 straipsnio3 dalies ir Taisyklių 11 punkto nuostatas, o Skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. 17IŽ-92-( 14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ priimtas sprendimas tikslinti Naują planą Nr. 608 yra teisingas, atitinkantis aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas, todėl skundas atmestinas.

18Atsakovo atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Trečiasis suinteresuotas Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas prašo teismą pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos nuo 2008 m. balandžio 11 d. pagal 2007 m. lapkričio 24 d. preliminarių matavimų duomenis. 2010 m. spalio 15 d. UAB „Kartografijos biuras“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ- (14.14.2.)-631 pagal parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus pakeitė sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenis. Pagal 2010 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 Nekilnojamojo turto kadastre nuo 2011 m. gegužės 19 d. įregistruoti patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenys (žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2011 gegužės 18 d.). Duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 būtų panaikintas arba pakeistas, nepateikta.

20Pagal UAB „Kartografijos biuras“ 2015 m. gegužės 19 d. pateiktą prašymą valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyrius išnagrinėjęs 2015 m. gegužės 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs trūkumų, priėmė 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (4.7.19.)GS-704, kad žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribos 2015 m. gegužės 29 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pagal R. P. pateiktą 2015 m. gegužės 28 d. prašymą ir 2015 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gegužės 29 d. įregistruoti patikslinti žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) kadastro duomenys.

21Šiuo atveju, 2015 m. gegužės 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje buvo patikslinta sklypo, kadastro Nr. ( - ), naudmenų sudėtis, patikrino Kadastro tvarkytojas (valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyrius) vadovaudamasis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65, 651 ir 88-93 punktais ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-224 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklėmis. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyrius išnagrinėjęs 2015 m. gegužės 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs trūkumų, priėmė 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (4.7.19.)GS-704, kad žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto registre.

22K. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ribos kadastro žemėlapyje 2004 m. liepos 28 d. buvo pažymėtos pagal 2003 m. gegužės 14 d. preliminarių matavimų duomenis. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs matininko Evaldo Pociaus pateiktą 2017 m. liepos 13 d. prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), registro Nr. ( - ), ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nustatė, kad žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalime, nes jo ribos nesutampa su gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) ribomis, todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 125 ir 127 punktais, 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (4.7.19.)PGr 279 pateikė išvadą, prašydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakydamas NŽT Kretingos skyrius pateikė išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 14IŽ-92-( 14.14.11l.), kurioje nurodė, jog patikrino žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenis ir nustatė, kad žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), planas parengtas teisingai, o besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) duomenys turi būti tikslinami. Vadovaujantis pateikta Išvada Kadastro duomenų tvarkytojas pažymėjo žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) ribas kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr.. ( - )) nuo 2017 m. gruodžio 21 d. įregistravo patikslintus žemės sklypo duomenis (įregistravimų pagrindas: 2017 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). Taip pat nekilnojamojo turo registre (registro įrašo Nr. ( - )) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - )) įregistruota registro pastaba: „Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-( 14.14.111.) apie teisingai parengtą, besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planą“.

23Dokumentai, kuriais remiantis atliktas žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo įregistravimas nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios. Valstybės įmonė Registrų centras atlikdamas jam įstatymu pavestą viešojo administravimo funkciją, patikrina tik teisinio registravimo pagrindo atitikimą teisės aktams. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Dokumentus nuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, teismo sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre būtų atliekami duomenų pakeitimai.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kartografiniai projektai“ nurodė, kad žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus 2010 m. spalio 15 d. atliko UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas Kęstutis Stonkus, kurie 2011 m. balandžio 29 d. buvo suderinti NŽT Kretingos skyriaus ir 2011 m. gegužės 16 d. priimtas įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 „Dėl privataus miško sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų pakeitimo“, kuris patvirtina, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Vėliau žemės sklypo (kadastro Nr, ( - )) pakeisti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir jie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą prašo jį tenkinti.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. nurodė, kad atlikus pareiškėjai priklausančio žemės sklypo matavimus, suprojektuotas kelias perkeltas į jo sodo teritoriją. 2015 m. lapkričio 5 d. pareiškėja skundu kreipiasi į skyrių dėl kelio teritorijoje augančių obelų, o 2015 m. rugsėjo 30 d. į Kretingos kaimiškąją seniūniją dėl leidimo pašalinti ant kelio atsidūrusias 16 metų amžiaus obelis. Protokole Nr.14PRT-74-(14.14.6.2016.10.18) užfiksuota, kad UAB „Kartografiniai projektai“ direktorius E. Petrauskas pažymėjo jog ribas perkėlinėjo dėl to, kad jam priklausančiame sklype nerado riboženklių (Nr. 3 ir Nr. 4 ). Tokiu būdu matininkas K. Stonkus riboženklių privalėjo ieškoti R. P. sklype, nes kadastrinius matavimus atliko jos, o K. K. priklausančiame sklype. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, kilus problemai dėl riboženklių, matininkas privalėjo informuoti jį ir būtų parodęs išlikusius riboženklius, tačiau to nepadaryta tyčia, norint pateisinti ribų ir riboženklių perkėlimą. Be to, 2016 m. gegužės 27 d. protokole Nr. 14 PRT-56-(14.14.6 užfiksuota, kad matininkas atlikdamas matavimus R. P. sklypui, kadastro Nr. ( - ) nesikreipė j skyrių dėl linijų ilgių neatitikimo Kurmaičių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.4-1766-(l.3) „Dėl Kurmaičių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kretingos rajone“.

26Teigiama, jog matininkui K. Stonkui atlikus galimai neteisėtus ribų perkėlinėjimo veiksmus, pakeitus ieškovės sklypo konfigūraciją, visi įteisinimo veiksmai buvo galimi todėl, kad visa eilė valstybės tarnautojų, tikrindami matininko K. Stonkaus pateiktus kadastrinių matavimų duomenis, aplaidžiai atliko savo pareigas, nepastebėjo akivaizdžių matininko piktnaudžiavimo faktų perkėlinėjant ribas ir suprojektuotą kelią.

27Dalyvavimas teisme, šis atsiliepimo turinys, ginant savo teises į privačią nuosavybę, man yra ypač svarbu, nes patenkinus ieškovės norą kelis metus trukęs procesas susigrąžinant savo sklypo dalį, išsaugant jau 16 metų produktyviausias obelis prasidėtų iš naujo, o ieškovei šią dalį iš manęs nupirkus, valstybė jai atiduotų veltui. Tai toks ieškovės ir samdytos advokatės pagrindinis tikslas. Po ilgų diskusijų, susirinkimų, raštų rašinėjimų, komisijų lankymosi vietoje, įvairių derinimų, buvo leista matininkui Evaldui Pociui atlikti sklypo ( - ) kadastrinius matavimus, vadovaujantis abrisu ir Kurmaičių kadastrinės vietinės žemėtvarkos planu, 2016 m. sausio 29 d. riboženkliai grąžinti į buvusias vietas ir surašytas ribų paženklinimo - parodymo aktas, o 2017 m. balandžio 5 d. paruoštas sklypo planas, kuris 2017 m. gruodžio 21 d. įregistruotas Registrų centre.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. šiais ir teismo posėdžio metu išsamiau išdėstytais argumentais pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Išvadą, kuri buvo priimta NŽT Kretingos skyriui patikrinus K. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius duomenis ir nustačius, kad minėto žemės sklypo planas parengtas teisingai, o pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami. Remiantis Išvada pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus Išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą.

31Kaip matyti iš pareiškėjos ginčijamos Išvados, šis aktas adresuotas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, atsižvelgiant į jo pateiktą 2017 m. spalio 2 d. išvadą Nr. (4.7.19)PG-279 dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nurodant, jog patikrinus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenis nustatyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. 563700010362, planas parengtas teisingai. Besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) duomenys turi būti tikslinami. Taigi NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) konstatuota, kad K. K. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 563700010362, planas parengtas teisingai ir turi būti tikslinami pareiškėjai R. P. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) duomenys.

32Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre (t. y. ir žemės sklypų), kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą (toliau - ir kadastras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau - ir Kadastro įstatymas). Šio įstatymo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; toliau - ir Kadastro nuostatai), taip pat Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790; toliau - ir Kadastrinių matavimų taisyklės) Kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė kadastro tvarkytojas, kuriuo pagal Kadastro nuostatų 6 punktą yra valstybės įmonė Registrų centras.

33Kadastras - tai susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose, kuriuo galima naudotis elektroniniu ar kitu būdu (Kadastro įstatymo 2 str. 8 d.). Jo paskirtis yra apibrėžta Kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kuri įtvirtina, jog kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti. Pažymėtina, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Kadastro įstatymo 3 str. 3 d.).

34Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kuri numato, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadastro duomenys yra oficiali informacija apie kadastro objektą, kuri yra prieinama ir skirta visiems suinteresuotiems asmenims (neapibrėžtam asmenų ratui) ir savo turiniu yra išsami bei patikima. Tai reiškia, kad šios informacijos įregistravimo kadastre (tuo pačiu nekilnojamojo turto registre) faktas suteikia suinteresuotiems asmenims jos patikimumo ir tikrumo garantiją ne tik fakto, bet ir teisės taikymo požiūriu (2011 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A[2]-2656/2011).

35Vadovaujantis Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamieji daiktai yra formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. Žemės sklypai formuojami: (1) kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose - Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; (2) kitais atvejais – Žemės , Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.)

36Galutinai konkretus žemės sklypas yra suformuojamas į nekilnojamojo turto kadastrą įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Šie duomenys - duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastriniai duomenys yra išvardyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai formuojami nekilnojamieji daiktai ar keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 8 str. 1 d.).

37Iš 2018 m. kovo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr. 1SS-671-(10.5.) nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui nebuvo teikiama patikrinimui, vadovaujantis Kadastro nuostatai 651 punktu ji pateikta tikrinti VĮ Registrų centrui.

38Kadastro nuostatai 651 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2017 12 23) numatė, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. tais atvejais, kai sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nereikalingas, vykdytojas pagal Kadastro nuostatų reikalavimus parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui neteikia. Šiuo atveju vykdytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą teikia kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas gautą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą patikrina Kadastro nuostatų 65 ir 88–93 punktuose nustatyta tvarka. Kadastro nuostatų 125 punkte inter alia nustatyta, kad jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Kadastro nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Kadastro nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo (licencijos turėtojas). Pagal Kadastro nuostatų 126 punktą kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

39Būtent vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2017 m. lapkričio 07 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) VĮ Registrų centrą informavo, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ribos atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribas ir šio žemės sklypo planas parengtas teisingai, todėl, vadovaujantis Kadastro nuostatų 126 punktu, VĮ Registrų centras šio žemės sklypo ribas pažymi kadastro žemėlapyje. Taigi konstatuota, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) persidengimas žymėtinas žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - )), savininko naudai.

40Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, registro Nr. ( - ), ir su skundu teikiami duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), tikslieji kadastrinių matavimų duomenys patvirtinti 2011 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631. 2015 m. gegužės 27 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu Nr. (4.7.19.)GS-704 taip pat konstatuota, kad žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo duomenų kadastro duomenų pakeitimui. Šie įrašai fiksuoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.1 ir 10.2 punktuose.

41Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, registro Nr. 44/233212, ir 2017 m. spalio 2 d. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas rašto Nr. (4.7.19.0PG-279 nustatyta, kad žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), tikslieji kadastriniai matavimai parengti ir kadastrinių matavimų byla, prašant pažymėti žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, Registrų centro Klaipėdos filialui pateikta 2017 m. liepos 13 d. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas išnagrinėjęs Evaldo Pociaus pateiktą prašymą dėl žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje pažymėjimo, nustatė, kad žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes jo ribos nesutampa su gretimo žemės klypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribomis ir 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (4.7.19.0PG-279 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyrių, prašant skyrių priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

42Pagal Nuostatų 126 punktą kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Nagrinėjamu atveju NŽT Kretingos skyrius 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) konstatavo, jog K. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) sklypo planas parengtas teisingai ir jie žymėtini kadastro žemėlapyje, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami. Remiantis šia Išvada pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus Išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą (b. l. 11–12).

43Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Nuostatų 126 punktą žemėtvarkos skyrius nustatęs, kad sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), tikslieji kadastriniai matavimai parengti teisingai, privalėjo priimti sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planą ir apie tai raštu informuoti žemės sklypo savininkę, kurios žemės sklypo planas tikslintinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateikta 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.), tačiau joks sprendimas, kad būtina tikslinti besiribojančio žemės sklypo planą nebuvo priimtas, apie tai nebuvo informuota ir šio sklypo savininkė.

44Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (žr. pvz. LVAT 2015-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-422/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas.

46Įvertinus tai, kad pagal Nuostatų 126 punktą pirmiausia turėjo būti priimtas sprendimas dėl būtinybės tikslinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą, jame privalėjo būti nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai, apie tokio sprendimo priėmimą turėjo būti informuota pareiškėja. Iš byloje teikiamų duomenų akivaizdu, kad nebuvo nei priimtas joks administracinis aktas dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo, nei pareiškėja informuota raštu apie būtinybę tikslinti žemės sklypo planą. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1SS-671-(10.5.) NŽT nagrinėdama skundą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo išdėstė argumentus, kuriais grindė Išvados pagrįstumą. Kaip numatyta Nuostatų 126 punkte, sprendimo, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus priėmimas, kuriame išdėstomi teisiniai ir faktiniai tokio sprendimo priėmimo pagrindai ir išvados kadastro tvarkytojui pateikimas yra skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektas. Šiuo atveju NŽT vertino ne sprendimą dėl būtinybės tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, kuris nebuvo priimtas, o Išvadą, kurios adresatas yra kadastro tvarkytojas. Šiuo aspektu netgi vertinant ar pačioje Išvadoje yra nurodyti teisiniai ir faktiniai jos priėmimo pagrindai, pagrindžiantys tikrinamų kadastrinių matavimų teisėtumą, akivaizdu, kad Išvadoje nėra jokių argumentų, kodėl besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) duomenys turi būti tikslinami.

47Pažymėtina ir tai, kad teisiniai argumentai ir faktiniai administracinio akto priėmimo pagrindai (sprendimo, išvados ir kt.) turi būti nurodyti pačiame administraciniame akte, o ne sprendime, kuriuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka vertinamas administracinio akto teisėtumas.

48Akcentuotina ir tai, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Vyriausiasis administracinis teismas, iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010). Būtent tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjant šios kategorijos administracines bylas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinat ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų apibendrinimą, kuriam pritarta 2018 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija, Nr. 29, 618-658 psl..).

49Žemės sklypo riba pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį laikoma riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atkuriant, o trečiajam suinteresuotam asmeniui iš valstybės įsigyjant nuosavybės teise žemės sklypą, ginčo žemės sklypų ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypų planuose. Taigi byloje buvo būtina nustatyti, ar atliekant kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypų ribos nebuvo pakeistos.

50Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius nurodė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse turi būti tikslinami vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus Išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą. Taisyklių 11 punktas mini, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Tarp proceso dalyvių iš esmės kilęs ginčas, kokiais minėtoje teisės normoje nurodytais dokumentais kadastrinių matavimų vykdytojas turėjo vadovautis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas suformuotas ir žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai atlikti pagal 2008 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1766-(1.3) patvirtintą Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtą 2007 m. Kretingos rajono Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, o K. K. naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas pažymėtas Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Kurmaičių kadastro vietovės Kurmaičių kaime esančio žemės sklypo abrise ir valstybinės žemės įsigijimui suformuotas Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2658.

51Atsakovas nurodo, kad palyginus Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608 nurodytus R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų (skundžiamų ribų) linijų ilgius su Naujame plane Nr. 608 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) skundžiamos ribos, taip ribos posūkio taškų Nr. 11 -Nr. 14, pažymėtų Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608, linijos ilgiai (19,22m; 55,88 m; 11,45 m) atitinkamai 5,08 m, 4,12 m ir 14,55 m sutrumpėjo. Todėl atsakovo manymu UAB „Kartografiniai projektai” matininkui K. Stonkui paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, skundžiamos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos linijų ilgiai žymiai sutrumpėjo (nuo 4,12 m iki 14,55 m), todėl teigiama, kad UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. Stonkus, atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, pažeidė Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 11 punkto nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad būtent atsakovas 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 yra patvirtinęs žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), parengtus kadastrinius matavimus, taigi nustatytos ir ribos tarp žemės sklypų.

52Atsakovo manymu vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ginčijama Išvada buvo konstatuota, jog K. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų byla parengta tinkamai, o pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami. Remiantis Išvada pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus Išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą. Įregistravus patikslintą planą kadastro Nr. ( - ) pasikeitė žemės sklypo ribos

53Būtent kadastrinių matavimų metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (Kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p.). Minėta, kad žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.) ir šio sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.). Tai reiškia, kad kadastriniai matavimai, tikslu nustatyti ir paženklinti žemės sklypo ribas, paprastai atliekami po to, kai yra parengiami žemės reformos žemėtvarkos schemos, teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai. Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys gali būti keičiami tik esant teisėtam pagrindo, ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl ribos gali būti išnagrinėtas tik teismine tvarka (2014 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-696/2014).

54Kadastro nuostatų 21 punktas, be kita ko, nustatantis, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas šiam padaliniui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis minėta išvada. Kadastro nuostatų 21 punkto antra pastraipa taip pat įtvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

55Iš cituotų teisės akto nuostatų matyti, kad jose yra nustatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: (1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; (2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Po šios klaidos ištaisymo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant žemės sklypo ribų stabilumo principą (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013). Šiuo atveju Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatvęs, kad viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto ribas. Vienas iš tokių atvejų, kuris nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto veikimo sritį, yra numatytas Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, kuris reglamentuoja ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo tvarką ir sąlygas, kai ginčai kyla tarp sklypų savininkų dėl sklypo ribų, o šios ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio pobūdžio ginčus yra pavesta spręsti bendrosios kompetencijos teismams.

56Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, kad atsakovas keisdamas žemės sklypų kadastro duomenis nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl ginčijami administraciniai aktai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 1SS-671-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Pareiškėja skunde reiškia prašymą iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

59ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

60ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.).

61Pareiškėja kreipdamasi skundu į teismą 2018 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Kaip jau paminėta, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Pareiškėjos skundas buvo patenkintas, taigi akivaizdu, jog sprendimas priimtas pareiškėjos naudai ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo konstatuojama, jog pareiškėja skunde pateikia bendro pobūdžio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo prašomos priteisti sumos dydžio, nepateikė jokių rašytinių duomenų su jų apskaičiavimu ar pagrindimu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Teismas pažymi, jog prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikimas nenagrinėtu pareiškėjui netrukdo tokį prašymą pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Pareiškėjos R. P. skundą tenkinti.

65Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 1SS-671-(10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“.

66Iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai R. P. priteisti 22,50 Eur teismo išlaidų atlyginimą sumokėjus žyminį mokestį kreipiantis skundu į teismą.

67Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlygimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

68Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.