Byla e2-20-571/2020
Dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovių S. A., B. A., J. A. priešieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui dėl naudojimosi daline nuosavybe tvarkos nustatymo

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriausiant L. S., dalyvaujant ieškovei A. S., jo atstovui advokatui G. G., atsakovei J. A., atsakovių atstovei advokatei A. L.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovėms S. A., B. A., J. A. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovių S. A., B. A., J. A. priešieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui dėl naudojimosi daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir

Nustatė

3Ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės A. S. , S. A., B. A., J. A. nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto dalis , įgytas pagal testamentą ir liudijimus, pripažįstant S. A., B. A., J. A. nuosavybės teises į ¼ dalį A. S. priklausančio turto, priteisinat natūra kiekvienai bendraturtei po 1/12 gyvenamojo namo unikalus Nr ( - ) ir 1/8 dalį 0,0785 ha. žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) adresu A. C. g.7A,Marijampolėje, o iš atsakovių S. A., B. A., J. A. priteisti ieškovei A. S. – 8900 eurų kompensaciją arba iš kiekvienos bendraturtės priteisti po 2966,66 eurus, atidalijant bendraturčių turtą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovės S. A., B. A., J. A. priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką , pagal pateiktą planą, tai yra nustatyti, kad J. A. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-6, taip pat naudojasi po ¼ patalpų plane pažymėtų indeksais 1-1, 1-8, 1-7, kas sudaro 28,83 kv.m. bendro ploto ; S. A. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-4, taip pat naudojasi ¼ dalimi patalpos pažymėtos indeksu 1-1, kas sudaro 29,47 kv.m. bendrojo ploto ; B. A. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-13, 1-14, taip pat naudojasi ¼ dalimi patalpos pažymėtos indeksu 1-1, 3/4patalpų pažymėtų indeksu 1-8, 1-7, ir 1/3 dalimi patalpos pažymėtos indeksu 1-9, kas sudaro 28,67 kv.m. bendro namo ploto. Nustatyti , kad ieškovo A. S. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11, 1-12, taip pat naudojasi ¼ dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, ir ¾ dalimis patalpos pažymėtos indeksu 1-9, kas sudaro 28,71 kv.m. bendro ploto. Prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal atsakovių parengtą ir pateiktą planą sekančiai: ieškovei A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, kurio bendras plotas 148 kv.m. ; B. A. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, kurio bendras plotas 147 kv.m.; S. A. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“, kurio bendras plotas 148 kv.m.; J. A. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, kurio bendras plotas 148 kv.m. Šalys bendrai naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“, kurios bendras plotas 194 kv.m. Suteikti ieškovėms teisę atlikti sklypo formavimo darbus, kadastrinius matavimus, jų teisinę registraciją be ieškovės A. S. sutikimo. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė A. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jai pagal testamentą priklauso ¼ dalis namo, adresu A. C. 7A,Marijampolė. Turtą jai paliko A. A., kuri mirė 2013m. Namas susideda iš dviejų butų, tai yra 1 ir 2 butų , esančių pirmame namo aukšte. Antrame aukšte yra šlaitinis stogas ir ten esančiose patalpose , jos žiniomis, niekas negyveno. Pirmame aukšte abejuose butuose buvo atskiros pakuros, krosnys, buvo kuriama kietu kuru. Antrame aukšte ar buvo kuriama nežino, bet ten neįmanoma gyventi žiemą, kadangi sienos yra plonesnės, stogas neapšildytas. Name , dėl kurio kyla ginčas, A. A. gyveno bute Nr.1, o J. A. gyveno bute Nr.2. Ji taip pat kažkada gyveno bute Nr.1 nuo 1992m. iki 2004m. , nes šį butą buvo išsinuomojusi ir buvo jame registruota. Bute Nr.2 gyveno N. M.. Ji nuo 2013 metų negali naudotis, jai testamentu paliktomis patalpomis, nes atsakovės neįleidžia į namą. Įeiti į namą galima tik su policija. Po to , kai ji pateko į patalpas, buvo nustatyta, kad visas pirmas namo aukštas pertvarkytas visai kitaip, be jos sutikimo. Bute Nr.1 viskas išgriauta, jame pastatyta kuro katilas, geoterminė šildymo sistema pastatyta bendra visam pirmam aukštui ir jau nėra kieto kuro pakuros bute Nr.1 ir bute Nr.2. Vandentiekis taip pat išgriautas, ji nežino kaip yra su kanalizacija. Kadangi ją neįleidžia į patalpas ir vis vyksta teismai, tai atsakovės name daro ką tik nori. Bute Nr.1 nekeisti nei langai, nei durys, sienos taip pat netvarkytos. Ji norėtų, kad būtų patenkintas ieškinys , nes atsakovės yra viena šeima, jos viską sprendžia vieningai ir nieko nesitardamos. Ji pati jau 7 metai gyvens su šeima Kaune. Ji Kaune dirba pagal verslo liudijimą, pajamos yra minimalios. Ji su šeima gyvena , vyrui nuosavybės teise, priklausančiame bute. Ji neplanuoja gyventi Marijampolėje, todėl savo turto dalį, norėtų realizuoti, bet niekaip nesusitaria su atsakovėmis. Geriausia būtų, kad atsakovės nupirktų iš jos turto dalį ir vienos galėtų tvarkyti visą turtą. Ji sutiktų, kad atsakovės kompensaciją iš mokėtų per 12 mėnesių. Jeigu teismas ieškinio netenkintų, o spręstų klausimą dėl naudojimosi tvarkos, tai ji pageidautų, kad jai būtų paskirtas butas Nr.1, kuriame ir gyveno A. A.. Atsakovės jai siūlo patalpas antrame aukšte, kur yra šlaitinis stogas, be to tame aukšte niekas ir negyveno. Atsakovės nurodo, kad ji neprisidėjo prie namo remonto, vandens įvedimo, šildymo sistemos sutvarkymo, tačiau to padaryti ji negalėjo, nes atsakovės visokiais būdais stengėsi neįleisti jos į namą. Vyko teismai ir tik 2018 metais jais buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

6Atsakovė J. A. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji atėjo gyventi adresu A. C. 7A,Marijampolė nuo 2001 metų. Tuo metu dar buvo gyva A. A.. Ji sutvarkė bute Nr.1 ir bute Nr.2 šildymą, nes 2017m. gruodį įvedė geoterminį šildymą ir dabar šildo abu butus kartu. Ji pati gyvena bute Nr.2, o į butą Nr1. sugrįžta abi dukros ir naudojasi tomis patalpomis. Ji per rūsį įvedė kanalizaciją, vandentiekį. Antrame aukšte niekada nebuvo vandentiekio, kanalizacijos. Namo stogas senas, reikalingas remontas. Antrame aukšte esanti mansarda nėra apšiltinta. Iki 2001 metų A. A. namą buvo išnuomojusi. Ji pakeitė senus langus ir įdėjo plastikinius langus pirmame aukšte bute Nr.2, nes jame ir šiuo metu gyvena. Bute Nr.1 langai, durys nekeisti, sienos neremontuotos. Atsakovė paaiškino, kad A. S. niekada namu nesirūpino, jo neremontavo, niekaip neprisidėjo prie namo išlaikymo bei remonto. Ji pati dirba Marijampolės kolegijoje bibliotekininke, todėl pajamos yra minimalios. Dukra B. A., , sukūrusi šeimą, šiuo metu auginasi 1 metų vaiką. Ji sugrįžta į Marijampolę gana dažnai . Dukra gyvena Kauno rajone, vyro statomame name. S. A. daugiau nei metai laiko gyvena ir dirba Danijoje. Danijoje ji baigė studijas, o po to įsidarbino. Ji dirba programuotoja, dar mokosi papildomai, nes studijuoja Danų kalbą. Sigita padeda jai finansiškai, nes pajamos yra geros. S. A. sugrįžta į Marijampolę rečiau, tačiau visada stengiasi aplankyti mamą ir namus. Name yra palikta jos daiktų. Atsakovė nurodo, kad jai, su dukromis ,priklauso daug didesnė pastato dalis, todėl ji nori viso pirmo aukšto. Ji su dukromis daug investavo į pastatą, todėl gavusi antrame aukšte patalpas, ieškovė A. S. taip pat pati galės kaip norės tvarkytis. Be to ji antru aukštu nesinaudoja. Žemės dalį ieškovei palieką tą, kuri būtų prie jai priskiriamų patalpų ir ji galėtų net pasidaryti iš lauko atskirą užlipimą.

7Atsakovių atstovė advokatė A. L. paaiškino, kad kiek jai yra žinoma, tai atsakovė S. A. jau daugiau nei metai gyvena Danijoje, kur dirba ir gauna pakankamai geras pajamas, nes dar padeda ir mamai. B. A. , po santuokos, Vičiūnienė augina mažametę dukrą. Ji mokėsi Kaune ir studijavo mediciną, šiuo metu yra rezidentė, todėl pajamos nėra didelės. Kartu su vyru gyvena Kauno rajone, vyro pradėtame statyti iki santuokos, gyvenamajame name. Jai yra žinoma, kad ji yra paėmusi paskolą. Nurodė, kad ji sugrįžta į Marijampolę pagal galimybes. Atstovė nurodo, kad namas yra senas, kad klientų jį pirkti, neatsiranda. Be to, A. S. nededa jokių pastangų, kad namas būtų parduotas, o tik visais būdais trukdo.

8Liudytoja N. M. parodė, kad apie 2000 metus adresu A. C. 7A,Marijampolė ji gyveno pirmame aukšte bute Nr.2, o A. A. gyveno bute Nr.1. Po ko į butą Nr.1 įsikėlė ir apsigyveno A. S.. Ji bute Nr.2 gyveno gali iki 2003 metų. Kiekvienas butas turėjo savo krosnis ir šildė atskirai, dar iki 2004 metų visi butai turėjo savo atskiras šildymo sistemas. Antrame namo aukšte niekas negyveno.

9Liudytojas A. D. parodė, kad jis nuo 2000m. pažįsta J. A., o A. A. nepažinojo. Jis pats gyvena gretimame name nuo 1979 metų ir yra daugiabučio namo bendrijos pirmininkas. Name A. C. 7A,Marijampolė buvo atskiri butai. Niekada nėra matęs, kad antrame namo aukšte kas nors gyventų. Jis, kaip namo bendrijos pirmininkas, davė sutikimą J. A., kai ji vedėsi vandenį.

10Liudytojas Z. S. parodė, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano sudarymo kreipėsi atsakovės. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra pririštas prie gyvenamojo namo A. C. 7A,Marijampolė ir sudarytas pagal vietinę koordinačių sistemą, kadangi kitaip atlikti šio plano nebuvo galimybės, kadangi viena iš bendrasavininkių nedavė sutikimo kadastrinių matavimų atlikimui. Planas padarytas pagal faktinę padėtį ir privažiavimo prie namo nėra, o yra tik takas, kas ir yra atžymėta plane. Bendro naudojimo yra takas , takas aplink namą apie 1 metro pločio ir žemė po namu.

11Ieškinys tenkintinas dalinai. Priešieškinis atmestinas.

12Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).

13CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno atidalijimų kitiems bendraturčiams poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-466/2008).

14Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

15Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018m. rugpjūčio 10d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal A. A. gim. 1932m. ir mirusios 2013m. liepos 9d. sudarytą 1998m. gegužės 15d. testamentą , kuriuo ieškovė A. S. paveldi ¼ dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ) esančio Marijampolės m. A. C. g.7A. bei 196/785 dalis žemės sklypo , unikalus Nr. ( - ), esančio Marijampolė ,A. C. 7A.

16Atsakovių parengtame nekilnojamųjų daiktų padalijimo plane siekiama nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką. Kadangi vienu aspektu šalių ginčo esmė yra susijusi su bendraturčių valdomų nekilnojamųjų daiktų atidalijimu, tai teismas pirmiausia pasisako dėl Lietuvos Respublikos CK 4.80 str., reguliuojančio atidalijimą iš bendro turto, aiškinimo ir taikymo. Teismas pažymi, kad pagal ieškovės A. S. ieškinio reikalavimą atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bei priteisti jai piniginę kompensaciją tiek teisiškai, tiek faktiškai yra racionalesnis sprendimas nei šių daiktų padalijimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas. Pagal atsakovių priešieškinį siekiam tik įteisinti žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimą, nustatant šalims konkrečių dalių naudojimosi tvarką, atsižvelgiant ir į jau esamą šių daiktų dalių valdymą, o pagal ieškovės reikalavimą yra siekiama iš esmės minėtų daiktų atidalijimo, ginčo turtą perleidžiant atsakovėms pagal joms tenkančias idealias turto dalis. Tokiu būdu ieškovės, tai yra viena bendraturtė, atsisako jai priklausančio turto dalies ir gauna už tai kompensaciją. Konstatuotina, kad teismas atidalindamas tarp bendraturčių dalis remiasi CK 4.80 str.2d. nuostatomis, formuojama kasacinio teismo praktika, kuomet viena bendraturtį atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendroji dalinė nuosavybė nutraukiama, o kiti dalyviai tampa savininkais jiems priskirtos turto dalies atžvilgiu ir kiti savininkai gali netrukdomai ir savarankiškai valdyti ir disponuoti turtu.

17Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad toks atidalijimo būdas nepažeis kitų bendraturčių interesų, kadangi visos trys atsakovės yra vienos šeimos nariai, tai yra motina ir dvi dukros. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visos atsakovės palaiko glaudžius ir šiltus santykius, jų vieningas siekis yra prižiūrėti A. A. joms paliktą turtą. Ieškovei A. S. priklauso tik ¼ namo ir 1/8 0,0785 ha. žemės dalis, tuo tarpu atsakovių valdoma dalis yra tris kartus didesnė.

18Atsakovė J. A. bei atsakovių atstovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktame priešieškinyje nurodė, kad namas yra senas, statytas 1940 metais, kad jis reikalingas nuolatinės priežiūros, remonto, o A. S. nuo 2013 metų, niekaip neprisidėjo prie namo remonto darbų. Jos nurodė kokius pagerinimus yra atlikusios ir kokie pagerinimai dar turėtų būti atlikti ateityje. Taip pat atsakovės nurodė, kad jos pageidavo namą parduoti, bet A. S. nesutiko. Tuo tarp A. S. nurodo, kad atsakovės jos neįleidžia į namą, neduoda raktų, tai yra ji niekaip negali naudotis patalpomis, ką iš dalies patvirtina ir A. S. rašytas pareiškimas Marijampolės policijos komisariatui. A. S. nurodė, kad ji sutiktų su savo dalies pardavimu, tačiau atsakovės nuolat keičia savo poziciją. Iš išdėstyto matyti, kad šalys tarpusavyje nesutaria, be kita ko , šalių nesutarimą patvirtina ir duomenys iš Liteko duomenų bazės , kad 2014-06-19 nutartimi civilinėje byloje ( - )ieškovei A. S. buvo atnaujintas terminas palikimui, po A. A. mirties priimti. Bylos nagrinėjime dalyvavo Sigita ir B. A., kurios nesutiko su prašomo fakto nustatymu. Iš Liteko duomenų bazės matyti, kad 2015-06-29 civilinė byla Nr. ( - )A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu , kuriuo prašė pripažinti, kad jai testamentu buvo paliktas butas Nr.1 ir tai atitinka ¼ gyvenamojo namo dalį. Teismo sprendimas buvo panaikintas ir 2016-07-14 priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. ( - )kuriuo nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis Marijampolės mieste, A. C. g. 7A nekilnojamojo turto registre atskirais butais kaip turto vienetais niekada nebuvo įregistruotas, buvusios namo bendraturtės A. A., S. A., B. A. ir J. A. turimo bendrosios dalinės nuosavybės teise turto jokiu įstatymo leistinu būdu nebuvo atsidalinę ar nusistatę naudojimosi juo tvarką. Nors byloje yra duomenų, kad minėtos namo bendrasavininkės naudojosi tam tikromis, žodiniu susitarimu ir nusistovėjusia tvarka užimamomis patalpomis, tačiau ši tvarka nebuvo Nekilnojamojo turto registre ar notariškai įregistruota ir patvirtinta. 2017m. balandžio 12d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. ( - )kuria panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą bei pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir išdėstė rezoliucinę dalį sekančiai, kad testatorės A. A., mirusios 2013-07-09d. testamentu, sudarytu 1998m. gegužės 15d. ieškovei A. S. paliekama ¼ dalis statinio, unikalus Nr. ( - )ir žemės sklypo, esančio Marijampolėje A. C. g.7A. Nežiūrint į tarp šalių vykstančius ginčus, 2016m. lapkričio 11d. notarė L. P. išdavė atsakovėms paveldėjimo teisės liudijimą. 2017m. liepos 3d. civilinėje byloje Nr( - )ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu , kur prašė išduotą paveldėjimo teisės liudijimą panaikinti dalyje dėl S. A. priklausančios 1/8 turto dalies. Šalys 2017m. gruodžio 12d. ginčą baigė taikos sutartimi bei šalys dar bandė ir tolimesnį ginčą, tai yra , ginčą dėl A. S. priklausančios turto dalies, išpirkimo išspręsti taikiai, tačiau derybos nutrūko. Ką patvirtina prie A. S. ieškinio pridėta šalių atstovų susirašinėjimas.

19Teismo nuomone A. S. pasiūlytas atidalinimo būdas yra priimtinesnis dar ir dėl to, kad atsakovių pasiūlyta gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimo tvarka pagal Z. S. sudarytus du planus yra netinkama, kadangi nepašalina ne tik esamų nesutarimų tarp bendraturčių, bet sudaro sąlygas naujoms konfliktinėms situacijoms kilti. Skaičiuojant bendrą gyvenamojo namo naudingą plotą padaryta klaida, kadangi bendras namo plotas yra 115,25 kv.m., ką atspindi Nekilnojamojo turto registro išrašas, o Z. S. paskaičiavęs bendrą gyvenamojo namo plotą 115,68 kv.m. Pagal dalių paskaičiavimu ieškovei ir atsakovėms priklauso po ¼ dalį gyvenamojo namo, tai yra, po 28,81 kv.m. Pagal Z. S. naudojimosi patalpomis planą ieškovei paskirta dalis 28,71 kv.m. nėra identiška 28,81 kv.m. ir o yra praktiškai mažiausia, atsižvelgiant į atsakovėms paskirstytas turto dalis kvadratiniais metrais. Iš to galima daryti išvadą, kad turto nėra galimybės paskirstyti identiškai lygiomis dalimis. Be to bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. A. ilgą laiką gyveno pirmame aukšte kaip nurodė liudytoja N. M. bute Nr.1, nes ji gyveno bute Nr.2d. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. A. niekada negyveno antrame aukšte. Liudytojas A. D. taip pat patvirtino, kad niekada nematė, jog name A. C. 7A, Marijampolė antrame aukšte būtų kas nors gyvenęs. Todėl teismo nuomone ieškovė A. S. gali turėti pagrįstus lūkesčius, kad jai būtų paskirta patalpa ne antrame aukšte, kuriame niekos negyveno, o namo pirmame aukšte. Be kita ko , teismo nuomone , ieškovei pagal planą priskirtos patalpos antrame aukšte nėra lygiavertės patalpoms namo pirmame aukšte, kadangi pirmame aukšte namo sienos yra 0,47 m. pločio, o antrame aukšte tik 0,20m. pločio. Susipažinus su namų valdos techninės apskaitos byla matyti, kad namas yra įvardintas ir įregistruotas kaip vieno aukšto gyvenamas namas 115,25 kv.m. bendro ploto , iš kurių pirmas aukštas yra betono plytų, tuo tarpu antras aukštas įvardintas kaip mansarda , kurios pagrindas yra karkasas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visame name , atskirose patalpose buvo kieto kuro pakuros. Antrame aukšte taip pat išlikusi pakura, tačiau atsakovei paskyrus šias patalpas, esant kieto kuro katilui , atsakovė neturėtų kur sandėliuoti kieto kuro, tai yra anglių, malkų ar briketų, kadangi jai ūkio patalpos jokia dalis nepriklauso.

20Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės name pradėjo gyventi nuo 2002 metų. Kaip nurodė, atsakovė J. A. į buto pirmą aukštą, per namo rūsį , jos įsivedė vandenį ir kanalizaciją. A. S. , paskyrus patalpas antrame aukšte, vėl užprogramuojamas ginčas ateityje, nes jai reikės atsakovių sutikimo, norint įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją. Teismas kartu pažymi, kad atsakovių pateiktas gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos planas dar ydingas ir tuo, kad plane nėra pažymėta ir gyvenamojo namo naudojimosi rūsiu tvarka, kadangi iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, jog po namu yra 16 kv.m. rūsys. Kaip nurodė atsakovė ji šiuo metu gyvena pirmo aukšto patalpoje 1-8, 1-7, 1-6 ir į patalpą 1-8,1-7 yra atvestas vanduo, todėl teismas daro prielaidą, kad rūsio patalpa yra būtent po patalpa 1-8,1-7. Atsakovei prašomos paskirti patalpos yra kitoje pusėje nei rūsio patalpa po namu, todėl norint per rūsį įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, vėl bus reikalingas atsakovių sutikimas.

21Atsakovės , savo procesiniuose dokumentuose, ir teiktuose paaiškinimuose teismui pripažino, kad namo pirmame aukšte yra įrengta šildymo sistema, kuri gali aptarnauti tik namo pirmąjį aukštą. Kaip pripažino atsakovės jos nuo 2013 metų jau žinojo, kad yra A. S., kuri paveldėjo ¼ dalį namo. Teismo posėdžio metu J. A. nurodė, kad 2017metų gruodžio mėnesį, ji padedama dukrų, įvedė geoterminį šildymą. Pirmame namo aukšte dar anksčiau buvo įvestas vanduo, kanalizacija, pakeisti keli langai, tai yra atsakovės, dar nenustačius naudojimosi tvarkos namu, ar neatidalinus turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, prisiėmė riziką, atlikti turto pagerinimus pirmame aukšte. Tačiau tai nesuteikia atsakovėms kokio nors pirmumo teisės rinktis būtent pirmojo aukšto patalpų, o ieškovei palikti tik antrąjį aukštą, kadangi geoterminio šildymo įvedimas nebuvo derintas su ieškove kaip viena iš bendrasavininkių. Todėl atsižvelgiant į išdėstyta teismo nuomone dar ir dėl šių priežasčių atsakovių priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingas ir negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė šiuo atveju būtų pastatyta į ženkliai blogesnę padėtį nei atsakovės.

22Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus.

23Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančio A. C. g.7A , Marijampolė 196/785 dalis. Su atsakove J. A. 2019-08-01 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - )Atsakovės S. A. ir B. A. turi teisę išsipirkti likusią žemės sklypo dalį, tačiau šia teise dar nepasinaudojo. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prašo priešieškinį atmesti, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarką valstybine žeme negavus Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo dėl naudojimosi žemės tvarkos ar neišsipirkus ginčo žemės sklypo dalies, valdomos Lietuvos Respublikos nuosavybės teise. Iš to sektų, kad atsakovės prašo nustatyti naudojimosi visu žemės sklypu tvarką , kai atsakovės S. A. ir B. A., šio sklypo dalies dar nėra net išsipirkę. Pažymėtina, kad atsakovių pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas taip pat yra ydingas, nes jame nėra nurodyta koordinačių sistema, o teismui patvirtinus tokį planą, jis nebūtų įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Nes ir liudytojas Z. S. , sudaręs planą, nurodė, kad planas negali būti parengtas pagal koordinačių sistemą, nes nesutaria viena iš bendrasavininkių, o jis planą parengė, jį pritvirtinęs prie nejudamo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, tai yra gyvenamąjį namą paėmęs kaip nejudamą atskaitos tašką. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovei planu prašoma priskirti žemės dalis neprieina prie jai norimo priskirti gyvenamojo namo dalies, o taip pat ieškovei prašoma priskirti žemės dalis neturi jokio kelio su pagrindine gatve , tai yra A. C. gatve. Pagal atsakovių pateiktą planą, žemės sklypas turės tik 1 metro bendro naudojimo žemės takelį, tokiu atveju ieškovei ateityje bus apsunkintas privažiavimas prie jai priskirtinos gyvenamojo namo dalies. Be to ieškovei reikės ne tik privažiuoti prie namo automobiliu, bet kartu reikės atsivežti statybinių medžiagų, kuro apšildyti savo namo dalį ir kitų būtinų buities daiktų, todėl tokia žemės naudojimosi tvarka, yra ydinga, nes skatina ginčų kilimą ateityje.

24Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).

25Atsižvelgiant į išdėstyta , į byloje surinktus įrodymus, į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas yra tos nuomonės, kad ieškinio patenkinimas, tai yra turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją atsakovėms yra nagrinėjamu atveju racionaliausias ir teisingiausias spendimo būdas, todėl priešieškinis atmestinas.

26Nagrinėjamu atveju būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai piniginė pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. spalio 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

27Ieškovė A. S. prašo priteisti jai 8900 eurų kompensaciją už jai tenkančią ¼ dalį namo ir ¼ dalį žemės sklypo, išmokant kiekvienai atsakovei po 2966,66 eurus.

28A. S. savo kompensacijos dydį grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu , kur žemės sklypo, esančio A. C. g. 7A, Marijampolė vidutinė rinkos vertė yra nurodyta 11700 eurų , o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra nurodyta 22700 eurų. Tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo vertė yra nustatyta masinio vertinimo metu . Iš to sektų, kad ieškovei priklausančio turto dalies vertė būtų ne 8900 eurų, o 8600 eurų ( 22700+11700:4).

29Atsakovės J. A., B. A. ir S. A. su ieškove bandė ginčą spręsti taikiai, tai yra tarėsi ir kalbėjo su ieškove apie jos dalies išpirkimą, tačiau nurodė teismui, kad prašoma priteisti kompensacijos suma yra per didelė. Atsakovės nurodė, kad ieškovė niekada neprisidėjo prie nekilnojamojo turto išlaikymo, kad jos įvedė vandentiekį, kanalizaciją, pakeitė keletą namo langų paketiniais langais, įvedė geoterminį šildymą namo pirmame aukšte bei tvarkė namo stogą.

30Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė A. S. ir neturėjo jokios realios galimybės kaip nors prisidėti prie namo išlaikymo ir remonto, nes tarp šalių visą laiką vyko ginčai, teismai, ji buvo neįleidžiama į patalpas, nes net neturėjo raktų, ką patvirtina ieškovės rašyti pareiškimai į policiją. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė įrengė kanalizaciją ir vandentiekį, geoterminį šildymą bei keitė keletą langų tik pirmame aukšte, kuriame gyvena ar apsistoja. Tai yra pačios atsakovės naudojasi šiais patogumais, o į antrą aukštą nėra įvesta nei šildymas, nei vanduo, nei kanalizacija ar atliki kokie nors kiti remonto darbai. Iš to darytina išvada, kad atsakovės šiuos darbus atliko savo turto pagerinimui. Kaip ir minėta anksčiau, ieškovė turto vertę paskaičiavo pagal turto masinį vertinimą, tai yra turtas nebuvo realiai apžiūrėtas ir nebuvo realiai įvertini visi pagerinimai natūroje bei įvertintas rinkos segmentas, todėl darytina išvada, kad turto vertė būtų ženkliai didesnė nei masinio vertinimo metu, nustatyta vertė. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad prašoma priteisti piniginė kompensacija šiuo atveju 8600 eurų atitinka daikto dalies vidutinę rinkos vertę, juolab, kad atsakovės nepateikė teismui jokių įrodymų dėl kitokios nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės.( CPK 178 str.).

31Ieškovė A. S. sutiko, kad kompensacija jai būtų išmokėta per 12 mėnesių, tai yra teismo nuomone pasirinko pakankamai protingą laiko tarpą. Atsakovėms reikėtų sumokėti ieškovei po 2866,66 eurus (8600:3). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė J. A. dirba Marijampolės kolegijoje bibliotekininke, todėl pajamos yra minimalios, tačiau atsakovė neturi kitų išlaikytinių, nėra pensininkė. Dukra B. A., , sukūrusi šeimą, šiuo metu auginasi 1 metų vaiką. Ji su šeima gyvena Kauno rajone, vyro statomame name, todėl darytina prielaida, kad šeimos pajamos nėra minimalios. S. A. daugiau nei metai laiko gyvena ir dirba Danijoje. Danijoje ji baigė studijas, o po to įsidarbino. Ji dirba programuotoja, dar mokosi papildomai, nes studijuoja Danų kalbą. Iš išdėstyto seka, kad visos atsakovės būtų pajėgios išmokėti po 2866,66 eurų kompensaciją ieškovei per ieškovės pasiūlytą 12 mėnesių terminą. Pažymėtina, kad atsakovėms priteisus visą nekilnojamąjį turtą , jos per metus laiko, nesant jokių apsunkinimų, galėtų visą turtą realizuoti ir priteistą pinigų sumą išmokėti ieškovei. Nors atsakovės nurodė, kad turto niekas nepirko, nes neatsirado pirkėjų, tačiau tam įrodymų neteikė.

32Vadovaujantis išdėstytu ieškinys tenkintinas dalinai, o priešieškinis atmestinas.

33Teismas , spręsdamas žyminio mokesčio ir teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pažymi, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovių 8900 eurų sumą, padarė rašymo klaidą, kadangi ji pati ir jos atstovas nurodė, kad sumą paskaičiavo vadovaujantis Nekilnojamojo turto duomenų išrašuose nurodyta gyvenamojo namo ir žemės sklypo verte. Tai yra jai priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies vertė yra 8600 eurų, o ne 8900 eurų, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1150 eurų advokato pagalbos išlaidų, tai yra 400 eurų išlaidų už ieškinio parengimą, atsiliepimų rengimą bei 750 eurų išlaidų už advokato atstovavimą teisme , konsultacijas, pasiruošimą teismo posėdžiui. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą advokato patirtos ir apmokėtos išlaidos yra pagrįstos ir nenukrypsta nuo aukščiau minėtų rekomendacijų, todėl iš atsakovių priteistina po 383,33 eurų atsakovės turėtų advokato pagalbos išlaidų. ( 1150:3). Taip pat iš atsakovių priteistina po 25 eurus žyminio mokesčio ieškovės naudai. ( 75:3). Iš atsakovių priteistina po 3,17 eurus pašto išlaidų valstybės naudai. ( CPK 88 str.,96 str.).

34Vadovaujantis LR CPK 270 str.,

Nutarė

35Ieškinį tenkinti dalinai. Priešieškinį atmesti.

36Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės A. S. , S. A., B. A., J. A. nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - )adresu A. C. g.7A, Marijampolė dalis , įgytas pagal testamentą ir liudijimus, pripažįstant S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - ) nuosavybės teises į ¼ dalį A. S. a.k. ( - ) priklausančio turto, priteisinat natūra kiekvienai bendraturtei po 1/12 gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - )ir po 1/8 dalį 0,0785 ha. žemės sklypo unikalus Nr. ( - )adresu A. C. g.7A,Marijampolėje.

37Priteisti iš atsakovių S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - ) ieškovei A. S. – 8600 eurų kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - )adresu A. C. g.7A, Marijampolė dalis, tai yra iš kiekvienos bendraturtės S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - ) priteisti po 2866,66 eurus už joms tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Priteistą kompensaciją išmokant per 12 mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38Priteisti iš atsakovių S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - ) po 383,33 eurus išlaidų susijusių su advokato pagalba bei po 25 eurus žyminio mokesčio ieškovės A. S. naudai.

39Priteisti iš atsakovių S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - ) po 3,13 eurų pašto išlaidų valstybės naudai. ( ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos , įm.k. 5660).

40Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį... 3. Ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės... 4. Atsakovės S. A., B. A., J. A. priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi... 5. Ieškovė A. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jai pagal testamentą... 6. Atsakovė J. A. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji atėjo gyventi... 7. Atsakovių atstovė advokatė A. L. paaiškino, kad kiek jai yra žinoma, tai... 8. Liudytoja N. M. parodė, kad apie 2000 metus adresu A. C. 7A,Marijampolė ji... 9. Liudytojas A. D. parodė, kad jis nuo 2000m. pažįsta J. A., o A. A.... 10. Liudytojas Z. S. parodė, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano... 11. Ieškinys tenkintinas dalinai. Priešieškinis atmestinas.... 12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą,... 13. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 14. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos... 15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018m. rugpjūčio 10d. išduotas... 16. Atsakovių parengtame nekilnojamųjų daiktų padalijimo plane siekiama... 17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad toks atidalijimo būdas nepažeis... 18. Atsakovė J. A. bei atsakovių atstovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek... 19. Teismo nuomone A. S. pasiūlytas atidalinimo būdas yra priimtinesnis dar ir... 20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės name pradėjo gyventi nuo... 21. Atsakovės , savo procesiniuose dokumentuose, ir teiktuose paaiškinimuose... 22. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti... 23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei A. S.... 24. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek... 25. Atsižvelgiant į išdėstyta , į byloje surinktus įrodymus, į kasacinio... 26. Nagrinėjamu atveju būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę... 27. Ieškovė A. S. prašo priteisti jai 8900 eurų kompensaciją už jai... 28. A. S. savo kompensacijos dydį grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio... 29. Atsakovės J. A., B. A. ir S. A. su ieškove bandė ginčą spręsti taikiai,... 30. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė A. S. ir neturėjo jokios... 31. Ieškovė A. S. sutiko, kad kompensacija jai būtų išmokėta per 12... 32. Vadovaujantis išdėstytu ieškinys tenkintinas dalinai, o priešieškinis... 33. Teismas , spręsdamas žyminio mokesčio ir teismo išlaidų atlyginimo... 34. Vadovaujantis LR CPK 270 str.,... 35. Ieškinį tenkinti dalinai. Priešieškinį atmesti.... 36. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės A. S. , S. A., B. A., J. A.... 37. Priteisti iš atsakovių S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - )... 38. Priteisti iš atsakovių S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - ) po... 39. Priteisti iš atsakovių S. A. a.k. ( - ) B. A. a.k( - ) J. A. a.k. ( - ) po... 40. Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno...