Byla 2-963-454/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovui V. J., jo atstovui advokatui Domui Pakėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 000,-Lt skolos ir 1769, 86 Lt palūkanų, įstatymo nustatyto 5% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad 2009 m. spalio 8 d. ieškovas atsakovui paskolino 4000,-Lt. Atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 4000,-Lt iki 2009-11-08. Ieškovas 2009 m. lapkričio 3 d. atsakovui paskolino 6000,-Lt. Atsakovas savo ranka surašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo ieškovui sumokėti 6000 litų iki 2009-12-03. Atsakovas prievolių neįvykdė iki šiol. Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 3 d. nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties daiyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuo atveju skolos dokumentai yra atsakovo asmeniškai surašyti bei pasirašyti vekseliai 10 000 litų sumai. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų LR CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui - CK 6.871 straipsnio bei 6.873 straipsnio normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą. Iš atsakovo priteistinos ir palūkanos. Atsakovas pažeidė numatytą vekseliuose nurodytos 10 000 litų sumokėjimo (pinigines prievolės įvykdymo) terminus, negrąžino ieškovui paskolos vekseliuose numatytais terminais ir taip pažeidė įsipareigojimus. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų ne tik aukščiau nurodytą skolą, bet ir įstatymų nustatytas palūkanas. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl sutinkamai su nurodytu išaiškinimu iš atsakovo priteistinos 5 procentų palūkanos už terminų pažeidimus tai yra, nuo 2009 11 08 iki 2013 06 18 iki ieškinio padavimo už 3 metus bei 223 dienas, kas sudarys 716, 16 Lt. (4000,-Lt x 5%= 200,-Lt x 3 metų + 116,16 ((4000,-Ltx 5 %) 365 d. x 212 d.); bei nuo 2009 12 03 iki 2013 06 18 iki ieškinio padavimo: už 3 metus bei 187 dienas, kas sudarys 1053,70Lt (6000 Lt. x 5%= 300Lt x 3 metų+ 153,70 ((6000 Ltx 5%) 365 d. x 187 d.). Viso palūkanos pagal abu paprastuosius vekselius yra 1769, 86 Lt. Taip pat prašė priteisti 5% dydžio palūkanos (procesinės palūkanos) nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

5Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad ieškovo pateikti vekseliai neturi teisinės galios ir yra niekiniai dokumentai, nesukuriantys jokių įsipareigojimų. Vienas ir kitas vekseliai neturi paprastojo vekselio galios, kadangi juose nėra esminių ir privalomų vekseliui nustatytų rekvizitų. Vekseliai yra specifiniai skolos dokumentai, kuriems taikomi ypač griežti formos reikalavimai. Atsakovas ir jo atstovas prašė taikyti senaties terminą, nes pagal vekselius pareikštus reikalavimus yra praleistas terminas šiems reikalavimams reikšti. Ieškovui įrodinėjant, jog buvo sudarytos paskolos sutartys, ieškovas privalo ne tik nurodyti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius pinigų perdavimo faktus. Įrodinėjimo paereiga, kad pinigai buvo perduoti, tenka paskolos davėjui. Paskolos sumos atsakovui niekuomet nebuvo perduotos. Jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog pinigai būtų buvę perduoti. 2009-10-08 vekselyje yra nurodytas tik vienas asmuo - atsakovas, kuriam turi būti sumokėta. 2009-11-03 vekselis yra nepasirašytas, tačiau pagal jį, jeigu toks būtų pasirašytas, ieškovas privalėtų sumokėti atsakovui skolą. Iš pateiktų vekselių turinio akivaizdžiai matyti, kad juose neįformintas joks pinigų perdavimo faktas. O tai yra esminė paskolos sutarties sudarymo sąlyga.

6Ieškinys tenkintinas pilnai.

7Ieškovas nurodė, jog 2009-10-08 paskolino atsakovui 4000,-Lt pagal paprastąjį vekselį iki 2009-11-08 (b.l. 11). Ieškovas taip pat nurodė, kad 2009-11-03 atsakovui pagal paprastąjį vekselį atsakovui paskolino dar 6000,-Lt iki 2009-12-03 (b.l. 10). Pagal nurodytus vekselius, atsakovas prievolės neįvykdė.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; kt.). Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus ĮVPĮ nustatyta tvarka, jis turi laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Šios normos vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos paprastiesiems vekseliams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010).

9Byloje nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekseliuose nustatė 2009-11-03 ir 2009-10-08, tačiau vekseliai nustatytais terminais nebuvo pateikti atsakovui apmokėti. Todėl ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu. Ieškovas pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra praleisti terminai pateikti vekselius apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantys ar išnykę tie sandoriai, kurių pagrindu buvo išduoti nurodyti dokumentai. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorių, kurių pagrindu buvo išduoti nurodyti dokumentai, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010). Šios bylos kontekste tai reiškia, kad šalis sieja paskolos sutartis, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), o nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, ji laikoma nesudaryta ir sandorio pripažinimo negaliojančiu civilinis teisinis institutas tokiu atveju negali būti taikomas.

10Atsakovas paaiškino, kad pagal nurodytus vekselius pinigai nebuvo perduoti. Atsakovas nurodė, kad abu vekselius pildė savo ranka. Tačiau tai buvo užpildyti kaip pavyzdžiai, pinigai pagal užpildytus pavyzdžius nebuvo gauti. Pavyzdžiai buvo pildomi tam atvejui, jei ieškovas būtų skolinęs pinigus. Atsakovas norėjo tik pasiskolinti pinigų iš ieškovo, tačiau pinigai nebuvo paskolinti. Atsakovas mano, jog jo pasirašyti pavyzdžiai nėra dokumentai. Vekselių surašymo metu, atsakovui buvo reikalingi pinigai, jis ieškojo galimybės pasiskolinti, todėl buvo susitikęs ieškovą. Atsakovas mėnesio laikotarpyje du kartus pildė vekselius. Pats atsakovas nurodė, jog poreikis skolintis pinigų buvo. Abejotinas paaiškinimas, jog negavus pasiskolinti pinigų, užpildytų dokumentų neprašė grąžinti. Toks faktas prieštarauja protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui. Todėl labiau tikėtina, kad pinigų perdavimo faktas abiem atvejais buvo ir laikytinas įrodytu (CPK 178str.). Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausta liudytoja D. B.. Nors pastaroji liudytoja kartu gyvena ir veda bendrą ūkį su ieškovu, tačiau pagrindų abejoti jos duotais parodymais nekyla teismui abejonių.

11Dėl palūkanų priteisimo.

12Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal Lietuvos Respublikos CK 6.872str. 1d. bei 5% procesinių palūkanų.

13Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 str. 2d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Paskoliniai santykiai tarp šalių susiklostė praleidus terminą ieškovui pateikti apmokėti vekselius. Ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 procentų palūkanos už terminų pažeidimus tai yra, nuo 2009 11 08 iki 2013 06 18 iki ieškinio padavimo už 3 metus bei 223 dienas, kas sudarys 716, 16 Lt. (4000,-Lt x 5%= 200,-Lt x 3 metų + 116,16 ((4000,-Ltx 5 %) 365 d. x 212 d.); bei nuo 2009 12 03 iki 2013 06 18 iki ieškinio padavimo: už 3 metus bei 187 dienas, kas sudarys 1053,70Lt (6000 Lt. x 5%= 300Lt x 3 metų+ 153,70 ((6000 Ltx 5%) 365 d. x 187 d.). Viso palūkanos pagal abu paprastuosius vekselius yra 1769, 86 Lt.

14Iš atsakovo priteistina 5% dydžio palūkanos (procesinės palūkanos) nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210str. 1d.).

15Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 353,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 7), 65,00 Lt už užklausas (b.l. 57), 1000,00 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 9) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d. 1 p.).

16Teismo patirtos pašto išlaidos – 9,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

17Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.1 - 6.4 str. str., 6.38 str., LR CPK 93 str., 96 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,

Nutarė

18Ieškinį tenkinti pilnai.

19Priteisti iš atsakovo V. J. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaunas) ieškovui A. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Kaunas) – 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių Lt, 00 ct) skolą, 1769,86 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt devyni Lt, 86 ct.) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 353,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt trys Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio, 65,00 Lt (šešiasdešimt penki Lt, 00 ct.) už užklausas, 1000,00 Lt (vienas tūkstantis Lt, 00 ct.) už teisinę pagalbą.

20Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai