Byla 2A-1450-431/2016
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – D. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „GP parts“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės industrija“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės industrija“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – D. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „GP parts“.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 929,10 eurų skolą (55 000 Lt), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas 2014 m. gegužės 21 d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu iki 2014 m. birželio 1 d. įsipareigojo vekselio turėtojui, T. K., sumokėti 15 929,10 eurus (55 000 Lt), tačiau nesumokėjo. Pradinis kreditorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2015/08/03-1 reikalavimo teisę pagal minėtą vekselį už 300 eurų perleido ieškovei.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji pateikė vekselį atsakovui apmokėti, kaip tai numatyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje. Dėl šios priežasties vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip paskoliniai. Paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Šiuo atveju pinigų perdavimo faktas vekselyje neatsispindi. Vekselis buvo pasirašytas kaip garantas, jog atsakovas tinkamai įvykdys įsipareigojimus pradinio kreditoriaus T. K. pažįstamam asmeniui iš Vokietijos dėl automobilio detalių įsigijimo, tačiau jokių lėšų T. K. atsakovui neperdavė. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad pradinis kreditorius galėjo disponuoti reikalavimo suma.

7Tretieji asmenys D. B. ir UAB „GP parts“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Sėkmės industrija“ ieškinį atsakovui M. B.

10Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė įvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 1 dalies sąlygą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė per įstatymo nustatytus terminus kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pradinis ieškovas T. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 55 000 Lt (15 929,10 eurų) skolą, pagal minėtą vekselį, o 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi savo reikalavimą už 300 eurų perleido UAB „Sėkmės industrija“. Teismas konstatavo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta siekiant, kad pradinį ieškovą atstovautų fizinis asmuo V. R. pagal įgaliojimą, kuris turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau nėra giminaitis, advokato padėjėjas, ar advokatas. Tokios galimybės CPK 56 straipsnis nenumato, todėl pradinis ieškovas T. K. perleido reikalavimo teises UAB „Sėkmės industrija“ (nors posėdžio metu negalėjo nurodyti už kokią pinigų sumą, kalbėjo apie procentinę išraišką) ir šią bendrovę toliau byloje atstovavo jos teisininkas V. R., kuris žinojo faktines vekselio kilmės aplinkybes. Ieškovės kviestas liudytojas E. A. teigė, jog matė, kaip atsakovas pasirašė vekselius, tačiau vekselių pasirašymo metu pinigai jo akivaizdoje nebuvo perduodami. Tuo tarpu ieškovė ir liudytojas T. K. įrodinėjo vekselių (jų buvo du) pasirašymo metu ir pinigų perdavimo faktą. Nors tuo pačiu T. K. teigė, kad atsakovo nepažinojo, jo finansinėmis galimybėmis nesidomėjo, pažymėdamas, jog turi didelę verslo ir vadovavimo patirtį, o atsakovą jam, kaip patikimą verslininką, rekomendavo jo pažįstamas E. A.. Teismo vertinimu, abejotinas tokios didelės pinigų sumos paskolinimas nepažįstamam asmeniui, kreditoriui turint didelę verslo patirtį.

11Bylos nagrinėjimo metu, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo D. B. (atsakovo sutuoktinė) ir UAB „GP parts“, (atstovaujama bendrovės direktoriaus M. B.), įrodinėjo, kad vekselis buvo pasirašytas, kaip prievolių užtikrinimo priemonė už atsakovo bendrovę UAB „GP parts“, t. y., pradinio ieškovo T. K. žodiniu garantu. Vokietijos bendrovė „Ronax“ be išankstinio mokėjimo tiekdavo UAB „GP parts“ automobilių detales, o UAB „GP parts“ direktorius – atsakovas – išrašytu vekseliu T. K. garantavo tinkamą UAB „GP parts“ atsiskaitymą su minėta Vokietijos bendrove. Atsakovo sutuoktinės teigimu, atsakovas su T. K. pasirašė du vekselius (šioje byloje reiškiamas reikalavimas pagal vieną vekselį), tačiau jokie pinigai atsakovui faktiškai nebuvo perduoti. Vekselius atsakovas pasirašė kaip garantą, kad jo vadovaujama įmonė UAB „GP Parts“ atsiskaitys su Vokietijos įmone už gaunamas be išankstinio mokėjimo automobilių detales, o pradinis ieškovas T. K., turėdamas Vokietijos minėtoje įmonėje pažinčių, buvo tarpininkas tarp atsakovo ir Vokietijos įmonės. Bylos nagrinėjimu metu, ieškovė ir T. K. neigė šiuos tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat nurodė, kad minėta Vokietijos bendrovė ieškovei, taip pat pradiniam ieškovui, nėra pareiškusi jokių reikalavimų dėl netinkamo atsakovo ar jo bendrovės prievolių vykdymo (nevykdymo). Nors bylos nagrinėjimo metu, ieškovės atstovas ir teigė, jog šiuo metu reikalavimai nepareikšti, tačiau jo nuomone, tai nereiškia, jog tokie reikalavimai T. K. nebus Vokietijos bendrovės pareikšti ateityje. Teismo vertinimu, ieškovės atstovas šiais argumentais netiesiogiai pripažinimo, kad tarp šalių buvo susiklostę atsakovo nurodomi teisiniai santykiai.

12Byloje esantys rašytiniai duomenys įrodo, kad per įstatymo nustatytus terminus pradinis ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo 2014 m. gegužės 21 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip paprastas skolos dokumentas (raštelis). Kadangi pasirašytas vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, jam netaikytinos ĮPVĮ nuostatos ir šiuo atveju, ieškovei įrodinėjant, kad vekselyje nurodyta pinigų suma, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti pradiniam ieškovui, buvo atsakovui paskolinta, ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), o tai reiškia, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šiuo atveju, ieškovė įrodinėja atsakovui suteikusi 15 929,10 eurų (55 000 Lt) paskolą. Tuo tarpu, rašytinė paskolos sutartis, kaip bendras dokumentas, tarp šalių nebuvo pasirašytas, notarinė sutartis nesudaryta, ieškovės liudytojas E. A. nepatvirtino pinigų perdavimo fakto. Šiuo atveju, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turėjo įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovė). Byloje neįrodyta, jog paskolos dalykas (55 000 Lt) atsakovui buvo realiai perduotas. Kadangi paskolos dalyko perdavimą ieškovė iš esmės įrodinėjo skolos dokumentu, todėl tokiame dokumente turėjo būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Nors šiuo atveju paskolos raštelyje yra atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieškovui 55 000 Lt iki 2014 m. birželio 1 d., tačiau jame nėra jokių įrašų apie tai, jog pinigai, kaip paskolos dalykas, buvo paskolos gavėjui perduoti. Vien abstraktūs ieškovo žodiniai paaiškinimai apie paskolos dalyko perdavimą, turėjimą atitinkamą laikotarpį tam tikrą kiekį lėšų, aplinkybių (realaus paskolos dalyko perdavimo atsakovui), neįrodžius kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), nėra pakankami ir nesuteikia pagrindo daryti įtikinamą išvadą (CPK 185 straipsnis), kad pinigai buvo faktiškai perduoti. Nesant įrodymų, jog pinigai paskolos gavėjui buvo realiai perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Nesant paskolos sutarties, tokios sutarties pagrindu ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti, todėl netenkintini.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovė UAB „Sėkmės industrija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

15Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

161) Atsakovas suklaidino teismą, teigdamas, kad vekselyje turi atsispindėti paskolos perdavimo faktas. Pagal teismų praktiką tokiose bylose yra taikomos vekselius reglamentuojančios teisės normos skolos raštelio teisinę galią turintiems dokumentams. Vekselis yra paskolos gavimą patvirtinantis dokumentas. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nenumato, kad vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. CK 6.871 straipsnio 1 ir dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms.

172) Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008, civilinėje byloje Nr. 2-514/2009, Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6788-192/2014, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-762-324/2015 nustatė, kad vekselio turėtojai praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir dėl to notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teismas šiose bylose konstatavo, kad tokiu atveju vekselis tampa paprastu paskolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Minėti teismai konstatavo, kad tokiose bylose atmestini atsakovų argumentai, kad paskolos rašteliai neįrodo paskolos dalyko perdavimo fakto. Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentas yra pas kreditorių, todėl sutiktina su išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrąžinti pinigus įvykdymą, nei šią prievolę nuginčijo. Žodžio „pasiskolinu“ vekselyje-paskolos raštelyje nėra, todėl neanalizuotini argumentai pastarojo žodžio reikšmės klausimu. Faktą, kad vekselyje nurodytos pinigų sumos atsakovui buvo perduotos, patvirtina jo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

18Atsakovas M. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi vekselio pateikimo apmokėti terminą (šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė), ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, kad praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013), pagrįstai konstatvo, kad vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip paprastas skolos dokumentas (raštelis). Padaręs tokią išvadą, teismas pagrįstai ėmėsi nustatinėti tarp bylos šalių buvusį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (vekselį). Esminiai paskolinių santykių elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pradinis kreditorius perdavė atsakovui paskolos dalyką – 55 000 litų. Ši aplinkybė nebuvo nustatyta ir bylą nagrinėjant teisme, nes net ieškovės kviestas liudytojas E. A. nepatvirtino pinigų perdavimo fakto. Taigi, teismui pateiktas vekselis ir kiti bylos duomenys niekaip nepatvirtino pinigų perdavimo atsakovui fakto, todėl teismas spręsdamas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo, turėjo pagrindą konstatuoti, kad bylos duomenimis (įrodymais) pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas, t.y. skolos dokumentas (vekselis) nepilnai atitinka CK 8.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2014 m. gegužės 21 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

22Byloje nustatyta, kad atsakovas 2014 m. gegužės 21 d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu iki 2014 m. birželio 1 d. įsipareigojo vekselio turėtojui T. K., pateikus vekselį, sumokėti 15 929,10 eurus (55 000 Lt) (b.l. 3). Pradinis kreditorius, T. K. 2014 m. gegužės 28 d. pranešimu raštu pareikalavo atsakovą sumokėti 55 000 Lt sumą pagal vekselį (b.l. 5). Atsakovas pagal minėtą vekselį nesumokėjo, todėl vekselio turėtojas kreipėsi į teismą dėl minėtos skolos priteisimo, o bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2015/08/03-1, savo reikalavimą už 300 eurų perleido ieškovei UAB „Sėkmės industrija“ (b.l. 61-63).

23Pagrindinis ieškovės apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su teismų praktikos bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatų taikymu, vertinant vekselio davėjo pareigą mokėti vekselio turėtojui jame nurodytą sumą. Pirmos instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010 ir 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, todėl padarė išvadą, kad per įstatymo nustatytus terminus vekselio turėtojas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo 2014 m. gegužės 21 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, taigi, vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip paprastas skolos dokumentas (raštelis) ir jam netaikytinos ĮPVĮ nuostatos, o ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija aplinkybės, jog pradinis vekselio turėtojas praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį pagal ĮPVĮ 81 straipsnį galima pateikti vekselį notarui, kad reikalavimai būtų patenkinti ne ginčo tvarka. Tačiau ieškovė nesutinka su CK teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, taikymu, aiškinant vekselyje jo davėjo nurodytą įsipareigojimą sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselio turėtojui.

24Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, jog vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, rėmėsi aukščiau nurodyta teismų praktika, kurioje buvo išaiškinta, kad paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojas reikalavimą turi pareikšti per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Tuo tarpu po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė iki šiol buvusią kasacinio teismo praktiką ir išaiškino, jog tai, kad paprastajame vekselyje nėra fiksuojamas kitam asmeniui adresuotas vekselio davėjo įsakymas sumokėti, o mokėtojas sutampa su vekselio davėju, lemia, kad tokio vekselio nereikia akceptuoti. Taigi, paprastasis vekselis neakceptuojamas - jis yra arba apmokamas jo davėjo, arba davėjas atsisako jį apmokėti. Paprastojo vekselio davėjo atsakomybė prilyginama įsakomojo vekselio akceptanto atsakomybei, t. y. paprastojo vekselio davėjas pasirašydamas vekselį įsipareigoja tokia apimtimi, kokia akceptuodamas įsakomąjį vekselį įsipareigoja tokio vekselio akceptantas. Senaties terminas reikalavimams paprastojo vekselio davėjui eksplicitiškai prilyginamas reikalavimų pareiškimui įsakomojo vekselio akceptantui taikomam senaties terminui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Taigi, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, kuri yra privaloma ir šią bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, vekselis būtų praradęs vertybinio popieriaus statusą, jeigu jo turėtojas nebūtų pareiškęs reikalavimo per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Atsakovas 2014 m. gegužės 21 d. pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo vekselio turėtojui sumokėti 15 929,10 eurus (55 000 Lt) iki 2014 m. birželio 1 d. Taigi ieškovė turi teisę pareikšti atsakovui reikalavimus per trejus metus, tai yra iki 2017 m. birželio 1 d., todėl terminas reikalavimams pareikšti pagal šį vekselį nebuvo suėjęs nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu.

25ĮPVĮ 77-78 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai paprastojo vekselio rekvizitai bei jo galiojimas, neturint tam tikrų rekvizitų. Pripažintina, kad byloje esantis atsakovo išduotas paprastasis vekselis atitinka visus tuo metu galiojusio ĮPVĮ nustatytus rekvizitus. Tik nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo ĮPVĮ 77 straipsnio pakeitimas, pagal kurį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Kadangi vekselis buvo pasirašytas 2014 m. gegužės 21 d., jam ši nauja taisyklė netaikoma, todėl pagal byloje esančius duomenis ir naują, aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą vekselis pripažintinas galiojančiu, nepraradusiu vertybinio popieriaus statuso. Taigi, jo turėtojas turi teisę iki 2017 m. birželio 1 d. pasinaudoti ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimo pagal vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, tai yra pateikti notarui rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti.

26Pagal CPK 2 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas teisme byla yra nagrinėtina tik tada, kai tarp šalių yra ginčas. Be to, pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis ieškovė iki 2017 m. birželio 1 d. dar turi teisę patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka, tai yra pateikdama prašymą notarui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus neprotestuotinuose vekseliuose. Todėl yra spręstinas klausimas byloje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu tiek šalys, tiek teismas, vadovaudamiesi ankstesne teismų praktika, pripažino, kad vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus statusą, todėl, kad buvo praleistas vienerių metų terminas reikalavimams pareikšti. Kitų galimų vekselio negaliojimo pagrindų šalys nenurodė, o teismas jų nesiaiškino, kodėl pradinis ieškotojas ir vekselio turėtojas laiku nesikreipė į notarą.

27Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama ir paprastojo neprotestuotino vekselio davėjo galimybė nuginčyti ir galiojantį vertybinio popieriaus statuso nepraradusį vekselį bei pagal jį išduotą notaro vykdomąjį įrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (LAT 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016). Taigi, teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (LAT 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigė, kad vekselis buvo pasirašytas kaip sandorio užtikrinimo priemonė už UAB “GP parts”, t. y., pradinio ieškovo T. K. žodiniu garantu, Vokietijos benrovė „Ronax“ be išankstinio mokėjimo tiekdavo UAB „GP parts“ automobilių detales, o UAB „GP parts“ direktorius – atsakovas M. B. – išrašytu vekseliu T. K. garantavo tinkamą UAB „GP parts“ atsiskaitymą su minėta Vokietijos bendrove. Taigi, nors, pripažinus vekselį galiojančiu, jam nebetaikomi paprastam paskolos rašteliui nustatyti reikalavimai, jis gali būti nuginčijamas kitais pagrindais. Pirmos instancijos teismas nenagrinėjo šių atsakovo nurodytų aplinkybių pagrįstumo, byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo vykdomą verslą bei sutartinius santykius su Vokietijos bendrove “Ronax”, pradinio vekselio turėtojo dalyvavimą šiuose santykiuose, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvadų apie tikrąsias vekselio išdavimo aplinkybes ir pagal jas įvertinti vekselio galiojimo faktą. Nors atsakovas nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu, tačiau akivaizdu, kad jis nesutinka su ieškovės reikalavimu, todėl tarp šalių gali kilti ginčas ir dėl galiojančio vekselio bei pagal jį notaro išduoto vykdomojo rašto.

28Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių bei pasikeitusios kasacinio teismo praktikos pripažintinas iš dalies pagrįstu ieškovės argumentas, jog šalių teisiniams santykiams turi būti taikomos ĮPVĮ, o ne paskolos sutartis reglamentuojančios teisės normos, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovo teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus, ir į šių įrodymų gavimo aspektus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

31Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 929,10 eurų skolą (55 000 Lt), 5... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė... 7. Tretieji asmenys D. B. ir UAB „GP parts“ atsiliepimų į ieškinį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė... 10. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė įvykdė... 11. Bylos nagrinėjimo metu, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo D. B. (atsakovo... 12. Byloje esantys rašytiniai duomenys įrodo, kad per įstatymo nustatytus... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovė UAB „Sėkmės industrija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 15. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:... 16. 1) Atsakovas suklaidino teismą, teigdamas, kad vekselyje turi atsispindėti... 17. 2) Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008, civilinėje... 18. Atsakovas M. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal... 22. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2014 m. gegužės 21 d. pasirašytu paprastuoju... 23. Pagrindinis ieškovės apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su teismų... 24. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai,... 25. ĮPVĮ 77-78 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai paprastojo vekselio... 26. Pagal CPK 2 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas teisme byla yra... 27. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas,... 28. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 29. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovo... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą...