Byla 2A-271-553/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. J. – K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-23 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-112-494/2013 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui E. J. – K. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 55 267 Lt skolos, 2 536 Lt palūkanų už negrąžintą skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-25 atsakovas išdavė ieškovui paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2011-06-30 sumokėti ieškovui 55 267 Lt. 2011-06-30 ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti pagal vekselį 55 267 Lt sumą, tačiau atsakovas prašė palaukti, žadėjo kuo skubiau sumokėti. Po 2011-06-30 ieškovas ne kartą tiek žodžiu, tiek telefonu, elektroniniu paštu ragino atsakovą grąžinti skolą, atsakovas vis žadėdavo grąžinti, tačiau neatsiskaitė. Kadangi atsakovas žadėjo pinigus sumokėti be priverstinių vykdymo veiksmų ir ieškovas neturi specialių teisės žinių ir nežinojo, kad ne vėliau kaip per dvi dienas nuo vekselyje nurodyto termino sumokėti atitinkamas sumas reikia raštu informuoti vekselio davėją apie termino apmokėti pagal vekselį pabaigą, taip pat nežinojo, kad vekselis dėl vykdomojo įrašo notarui turi būti pateiktas per 1 metų terminą nuo termino mokėti pagal vekselį pasibaigimo, ieškovas neatliko būtinų veiksmų, kad išieškotų pinigus iš atsakovo neteismine tvarka, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina vekselis, kurio pagrindu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 55 267 Lt skolos. Be to, kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. už 335 dienas 2 536 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes palaikė, prašė tenkinti. Su atsakovo teikiamas taikos sutarties pasiūlymais nesutiko, nes atsakovas nori skolą išmokėti dalimis per pusantrų ar dvejus metus, o ieškovas sutiktų padaryti nuolaidą tik dviem mėnesiams. Nurodė, kad iš atsakovo nėra gavęs jokių pinigų. Atsakovui paskolintą sumą ieškovas iš dalies pats pasiskolino ir ieškovas dabar įgijo nepatikimo žmogaus reputaciją.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka iš dalies. Sutiko, kad yra skolingas ieškovui pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio įvykdymo terminas yra 2011-06-30, sutiko bylą baigti taikos sutartimi ir skolą grąžinti dalimis po 2 000 Lt; taip pat sutiko dėl palūkanų mokėjimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienos. Tačiau nesutiko su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis, t. y. delspinigiais, nes delspinigiai po 0,05 proc. už kiekvieną praleistą dieną yra neteisėti ir nepagrįsti, nes delspinigius po 0,03 proc. galima skaičiuoti tik už 180 dienų, todėl atsakovui neaiškus delspinigių, kurie ieškinyje painiojami su palūkanomis, paskaičiavimo būdas. Taip pat pateikė pasiūlymus sudaryti taikos sutartį dėl 55 267 Lt mokėjimo dalimis po 2 000 Lt ar po 3 000 Lt kas mėnesį (b. l. 29-30, 48-49). Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad jam paskolinta suma buvo paskolinta ieškovo broliui, kuris darė projektus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra pradėta byla ir įvardinti visi skolininkai. Kai bus išnagrinėta byla ir grąžinti visi pinigai atsakovui kaip fiziniam asmeniui, jis grąžins pinigus ieškovui kaip fiziniam asmeniui. Paskolintus pinigus jis investavo į savo firmos projektus, o ieškovo brolis jų nepadarė laiku. Projektas neparengtas, todėl nepriduotas ir iš Europos fondų negauti pinigai. Todėl atsakovas neturi pinigų ir dėl šios priežasties ieškovas neturi pinigų. Prašė taikyti 0,02 % ir skolos grąžinimą paskaičiuoti pagal atsakovo gaunamą atlyginimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-01-23 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 57 803 Lt įsiskolinimo, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-06-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 734 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas vekselyje nurodyto įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 55 267 Lt skolą iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas pasirašydamas vekselį įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą sumokėti ieškovui per keturis mėnesius, tačiau iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. per pusantrų metų nuo termino pabaigos, nėra sumokėjęs nei dalies skolos, taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas skolos grąžinimo tvarką nustatyti pagal jo teiktus pasiūlymus, todėl nėra pagrindo išdėstyti ar atidėti mokėjimus, kadangi tokiu atveju sprendimo vykdymas būtų siejamas tik su skolininko interesais ir būtų paneigti teisėti kreditoriaus interesai. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas prašo priteisti ne delspinigius, o palūkanas, kurios skaičiuojamos ne po 5 procentus už kiekvieną dieną, o prašo penkių procentų metinių palūkanų, kaip ir nurodyta ieškinyje. Terminas sumokėti 55 267 Lt sumą suėjo 2011-06-30, šalys nėra susitarusios dėl kitokio palūkanų dydžio, taigi, ieškovas nuo 2011-07-01 iki ieškinio surašymo dienos (2012-05-30) paskaičiavo mokėtinų penkių procentų metinių palūkanų sumą – 2 536 Lt, kuri atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl šią sumą teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Apeliantas (atsakovas) E. J. – K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo (skunde nurodyta Kauno miesto) sprendimą ginčijamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – nustatyti atsakovui skolos mokėjimo grafiką. Taip pat prašo nuimti apribojimus nuo apelianto atsiskaitomųjų sąskaitų AB SEB, AB Swedbanke, AB Nordea bankuose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nurodytas nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, t. y. apkaltinęs apeliantą, kad jis pasirašydamas vekselį įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą sumokėti ieškovui per keturis mėnesius, tačiau iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. per pusantrų metų nuo termino pabaigos, nėra sumokėjęs nei dalies skolos, taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas skolos grąžinimo tvarką nustatyti pagal jo teiktus pasiūlymus, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas (vekselio turėtojas) nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis informavo apeliantą (skolininką) apie skolinio įsipareigojimo įvykimo reikalavimą. Vekselio kilmė atsirado dėl dalinio mokėjimo ieškovo broliui už techninės dokumentacijos parengimą, tačiau ši dokumentacija buvo parengta netinkamai, trūkumai nepašalinti, negauta parama iš Europos Sąjungos ir dabar teisme vyksta ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Esant visiškai kitai vekselio kilmei nei nurodo ieškovas, nebuvo pagrindo ieškovui pateikti vekselį išieškojimui, todėl apeliantas prašė išdėstyti skolos grąžinimo grafiką, kurį jis sudarė įvertinęs savo finansinę padėtį. Teismo sprendimas nepagrįstas, nes neišdėstytas skolos grąžinimo grafikas ir taip ginami tik kreditoriaus interesai.

8Ieškovas S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas neginčijo ir neginčija, kad yra skolingas ieškovui vekselyje nurodytą sumą ir ją turėjo sumokėti vekselyje nurodytą dieną. Apeliantas iki šiol negrąžino jokios skolos dalies. Apeliantas nepateikė jokių aplinkybių, susijusių su jo finansine padėtimi. Apeliantas piktybiškai vengia ieškovui grąžinti skolą. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali apsunkinti arba padaryti neįmanomą priimto teismo sprendimo įvykdymą. Kiti apeliacinio skundo teiginiai nėra reikšmingi.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

10Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovo skolą pagal vekselį, kurio atsakovas neapmokėjo vekselyje nurodytą dieną. Atsakovas (apeliantas) tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neginčija tos aplinkybės, kad jis skolingas ieškovui vekselyje nurodytą sumą ir vėluoja šią skolą sumokėti. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovo ieškinį, apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės prašo pakeisti tą sprendimo dalį, kuria atsisakyta apeliantui nustatyti ieškovui grąžintinos skolos mokėjimo grafiką. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

11Ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumą apeliantas argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas (vekselio turėtojas) nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis informavo apeliantą (skolininką) apie skolinio įsipareigojimo įvykimo reikalavimą, t. y. ieškovas nepateikė apeliantui jokių raginimų apmokėti vekselį, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su apelianto ginčijamos teismo sprendimo dalies (t. y. teismo atsisakymu išdėstyti sprendimo įvykdymą) pagrįstumu, tačiau teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2011-06-30 (b. l. 6), vekselyje įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas apeliantui apmokėti. Taigi ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš apelianto skolą. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Dėl nurodytų priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (t. y. ieškovo pareigos per tam tikrą terminą informuoti apeliantą apie pareigą apmokėti vekselį bei kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo). Šalių ginčas kilo iš paskolos teisinių santykių, šalis sieja paskolos sutartis, kuri pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, apeliantas neginčija, kad ieškovas jam paskolino vekselyje nurodytą pinigų sumą, taip pat apeliantas neginčija, kad tą sumą jis turėjo grąžinti ieškovui vekselyje nurodytą dieną, t. y. 2011-06-30. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Apeliantui neginčijant fakto, kad paskola (vekselyje nurodyta suma) iki šiol nėra grąžinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė ieškovui iš apelianto. Šiuo atveju nėra reikšminga apelianto akcentuojama vekselio kilmė, t. y. kad pagal vekselį gautus pinigus apeliantas paskolino ieškovo broliui, kuris netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko apeliantas negalėjo ir iki šiol negali ieškovui grąžinti skolos pagal vekselį. Apeliantą ir ieškovo brolį siejantys tarpusavio įsipareigojimai nėra dalis įsipareigojimų, kylančių iš ieškovą ir apeliantą siejančios paskolos sutarties.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl jis galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės A. S. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bylos Nr. 3K-3-1113/2001; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas dirba, o jo pajamos per mėnesį sudaro 4 200 Lt sumą (b. l. 39). Apeliantas į bylą nepateikė kitų duomenų, kurie apibūdintų jo finansinę padėtį. Taigi apelianto finansinė padėtis negali būti vertinama kaip laikinai išimtinai bloga. Aplinkybė, kad galbūt apeliantas šiuo metu neturi visos ieškovui priteistos pinigų sumos, nėra reikšminga ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 1,5 metų terminui, kaip to nori apeliantas. Be to, pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo dieną yra pasibaigusi pusė termino, kuriam apeliantas prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o byloje nėra duomenų, kad apeliantas ieškovui šiai dienai būtų grąžinęs nors dalį skolos pagal vekselį. Tai, jog apeliantas turi galimybę per mėnesį ieškovui grąžinti tik 3 000 Lt sumą (b. l. 76), negali paneigti ir pažeisti išieškotojo (ieškovo) pagrindinio intereso, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista skola būtų grąžinta (išieškoma). Jeigu apeliantas neturi galimybės skolos grąžinti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tokiu atveju skola per tam tikrą laiką yra išieškoma antstolio teisės aktų nustatyta tvarka iš apelianto turimų pajamų ir kito turto. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimo priteisti ieškovui iš atsakovo (apelianto) 57 803 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas įvykdymo išdėstymas 1,5 metų terminui šiuo atveju yra neprotingas, be to, tokiu atveju būtų iš esmės paneigtas minėtas teismo sprendimas ir pažeisti ieškovo, kurio naudai jis priimtas, lūkesčiai.

13Apeliantas savo prašymą nuimti apribojimus nuo apelianto atsiskaitomųjų sąskaitų AB SEB, AB Swedbanke, AB Nordea bankuose grindžia aplinkybe, kad tai palengvintų pinigų pervedimą ieškovui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nutartimi ieškovo naudai buvo areštuotas atsakovo turtas 57 803 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose (b. l. 11). Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu būdu apelianto prašymas nuimti apribojimus nuo jo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose atmestinas kaip nepagrįstas.

14Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15Atmestus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias atsiliepimu į apeliacinį skundą jis prašė priteisti, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17atsakovo E. J. – K. apeliacinį skundą atmesti.

18Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai