Byla e2YT-8115-863/2020
Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvada teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvada teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. A136-57/17(2.4.1.51-TD1); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „B. A.“ per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. gegužės 6 d. Tunise sudarė santuoką su Tuniso piliečiu M. B. A.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus CMS) pateikė sprendimą Nr. A136-57/17(2.4.1.51-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti jos prašymo dėl pavardės pakeitimo įrašant pavardę su „w”. Mano, kad Vilniaus CMS sprendimas pažeidžia jos šeimos privatų gyvenimą ir sukelia daug nepatogumų. Pažymėjo, jog nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Tuniso, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, jos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Mano, kad neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti jai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia jos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat ją diskriminuoja.

5Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė jį spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymą. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus. Būtent dėl tos priežasties, jog civilinės metrikacijos skyriai, vykdydami teismo sprendimus, įtraukia į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką ar vaiko gimimą, ar pakeičia jau sudarytą civilinės būklės akto (gimimo ar santuokos) įrašą, įrašant raides „w“, „q“ ar „x“, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus su minėtomis raidėmis. Atitinkamai su šiomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams išduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Nesant teisinio reglamentavimo šiuo klausimu, Vilniaus miesto CM skyrius raides „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės aktų įrašus turi teisę įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiams tik vykdydama priimtus Teismų sprendimus.

6Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog pareiškėjos prašymas rašyti pavardę B. A. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide v. Kartu atkreipė dėmesį, jog Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

7Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės bei į tai, jog karantino režimas paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2020 m. kovo 20 d. teisėjos rezoliucija nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie tai informuojant byloje dalyvaujančius asmenis. Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – santuokos liudijimo įrašo sudarymo su lietuvių kalboje nesančia raide „w“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

10Byloje nustatyta, jog pareiškėja yra Lietuvos pilietė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje. 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėja ištekėjo už Tuniso piliečio M. B. A., jų santuoka užregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, 2017 m. sausio 10 d. santuokos sudarymo įraše nurodyta, jog pareiškėjos pavardė po santuokos lieka tapati – Jurgelevičiūtė. Pareiškėja kreipėsi dėl jos pavardės pakeitimo į originalią vyro pavardę, t. y. su raide „w“, tačiau Vilniaus miesto CMS 2017 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. A136-57/17(2.4.1.51-TD1), kuriame nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės įrašyti jos pavardės su raide „w“. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą.

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

12Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės būklės akto įrašo sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

131999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

14Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

15Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

16Pažymėtina, jog Europos Sąjungos T. T. yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje T. T. yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

17Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

18Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

19Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

20Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja siekia, kad jos po santuokos sudarymo pasirinkama vyro pavardė būtų parašyta originalia forma „B. A.“, tokia pavarde yra identifikuojamas jos sutuoktinis. Toks pareiškėjos prašymas viena vertus yra grindžiama tikslu išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant ją pagal skirtingų valstybių išduotus asmens dokumentus, antra vertus jos įstatymo suteikta teise pasirinkti jos vyro pavardę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsnis, Taisyklių 80 punktas) ir noru, kad visi šeimos nariai turėtų tokią pačią pavardę. Originali pareiškėjos vyro pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „w“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai – Taisyklių 23 punktą. Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių pareiškėjos prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

21Pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų Gyventojų registro duomenų matyti, jog šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „w“. Tai iš esmės patvirtina, jog tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Atitinkamai teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

22Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas pilnai.

23Įvertinus šiuo metu valstybėje paskelbtą ekstremalią padėtį, teismas mano netikslinga nustatyti konkretų sprendimo įvykdymo terminą.

24Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis 259, 270, 516 straipsniais, teismas

Nutarė

25pareiškėjos I. J., asmens kodas ( - ) pareiškimą tenkinti.

26Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. A136-57/17(2.4.1.51-TD1).

27Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „B. A.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

28Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

29Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio... 2. Teismas... 3. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ir... 4. Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. gegužės 6 d. Tunise sudarė santuoką su... 5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos... 6. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje... 7. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos... 8. Pareiškimas tenkintinas.... 9. Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – santuokos liudijimo... 10. Byloje nustatyta, jog pareiškėja yra Lietuvos pilietė, gyvenanti Lietuvos... 11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė... 12. Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės... 13. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime... 14. Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos... 15. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai... 16. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos T. T. yra pasisakęs, kad asmens vardas ir... 17. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs... 18. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad... 19. Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja siekia, kad jos po santuokos... 21. Pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų Gyventojų registro duomenų matyti,... 22. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas... 23. Įvertinus šiuo metu valstybėje paskelbtą ekstremalią padėtį, teismas... 24. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis 259, 270, 516 straipsniais, teismas... 25. pareiškėjos I. J., asmens kodas ( - ) pareiškimą tenkinti.... 26. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento... 27. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento... 28. Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...