Byla 2A-169-221/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo ir 2016 m. liepos 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui G. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Continental Transport“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti jai iš atsakovo 2 919,02 Eur skolą, 6 459,04 Eur delspinigius, 14,48 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2013 m. sausio 4 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 2013/01/04, kuria atsakovas iš ieškovės pasiskolino 2 919,03 Eur (10 000 Lt). Pagal skolos grąžinimo grafiką atsakovas skolą turėjo sumokėti lygiomis dalimis iki 2013 m. sausio 31 d. imtinai. Atsakovas nesilaikė skolos mokėjimo grafiko ir negrąžino skolos iki nurodytos datos. Kadangi skola nebuvo grąžinta, savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį atsakovas patvirtino išrašydamas neprotestuotiną vekselį. Pinigai atsakovui buvo perduoti grynaisiais. Šis faktas paskolos sutartyje aiškiai neatsispindi, tačiau atsakovas, išrašydamas vekselį, patvirtino, kad yra gavęs minėtą pinigų sumą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovo 2 919,02 Eur skolą, 6 459,04 Eur delspinigius, 14,48 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 341 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas nurodė, kad šalys nėra pažįstamos, atsakovas nėra sąmoningai pasirašęs ieškinyje nurodytos paskolos sutarties ir vekselio, iš ieškovės nėra gavęs pinigų. Atsakovas paskolos sutartį galėjo pasirašyti per suklydimą ir apgaulę jo atleidimo iš darbo metu UAB „Continental Transport“ patalpose, kai jam buvo pateikta pasirašyti daug dokumentų, tarp kurių galėjo būti ir 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutartis bei vekselis. Vekselyje nurodytą jo išrašymo dieną atsakovas buvo išvykęs su kroviniu į Lenkiją, todėl negalėjo jo pasirašyti. Atsakovas neturėjo pagrindo išrašyti vekselio, nes negavo pinigų iš ieškovės. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovė nurodė, kad paskolos suteikimo atsakovui metu ieškovė buvo vienintelė UAB „Continental Transport“ akcininkė. Vekselis patvirtina ieškovės turimo reikalavimo pagal paskolos sutartį pagrįstumą. Trečiasis asmuo UAB „Continental Transport“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo dėl preliminaraus sprendimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. preliminarų sprendimą (sprendime padaryta klaida – nurodyta 2015 m.) ir atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės valstybei 314,8 Eur už atsakovui suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Continental Transport“ 90 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad atsakovas pasirašė paskolos sutartį, kuria įsipareigojo sugrąžinti 10 000 Lt paskolą iki 2013 m. sausio 31 d., tačiau nei paskolos sutartyje, nei kituose dokumentuose nėra įrašo ar kt. duomenų, kad atsakovas gavo minėtą paskolą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių suteikė paskolą jau iš darbo išėjusiam ir įmonėje labai trumpą laiką dirbusiam asmeniui, su kuriuo nebuvo pažįstama ir kuris iš darbo išėjo dėl kilusio konflikto su darbdaviu, ieškovė nežinojo, kokiam tikslui suteikia tokią didelę paskolą, negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų per 20 dienų atsakovas turėjo grąžinti paskolą. Teismas sprendė, kad, nesant duomenų apie paskolos suteikimą (išdavimą) atsakovui, tikėtina, kad ieškovė negalėjo paskolinti tokią didelę pinigų sumą, o paskolos sutartis galėjo būti sudaryta siekiant pridengti kitus santykius (įmonei padarytos žalos atlyginimą ar pan.), tačiau šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo, įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo darbdavys neteikė paaiškinimų ir įrodymų nagrinėjamu klausimu. Teismas vertino, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, o paskolos sutartyje nurodyta suma atsakovui nesuteikta. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo 2013 m. sausio 31 d. paprastojo vekselio pagrindu, todėl vekselis prarado vertybinio popieriaus teisinį statusą ir gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas – prievolę pagal sandorį patvirtinantis dokumentas. Teismas pažymėjo, kad vekselio pasirašymo dieną atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę kitoje valstybėje. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo paaiškinimus, kad jis tuo metu negalėjo pasirašyti vekselio, todėl tikėtina, jog jis galėjo būti pasirašytas kartu su paskolos sutartimi, vekselyje neteisingai nurodant jo sudarymo datą. Teismas sprendė, kad tokiu atveju nebuvo pagrindo išrašyti vekselį, nes buvo pasirašoma paskolos sutartis. Atsižvelgęs į tai, kad 2013 m. sausio 31 d. vekselis išrašytas siekiant užtikrinti paskolos sutartį, į tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką ir aplinkybes, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, paskola atsakovui nebuvo suteikta, atsakovas įrodė, jog tarp šalių nebuvo kitos prievolės, iš kurios galėjo kilti vekselyje įtvirtinta prievolė, teismas konstatavo, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra atmestinas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą ir 2016 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. preliminarų sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, yra padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus. Ieškovės reikalavimų pagrįstumą įrodo su atsakovu pasirašyta paskolos sutartis ir atsakovo išduotas vekselis. Atsakovas neneigia pasirašęs nurodytus dokumentus, neginčija šių sandorių. Atsakovas pripažįsta, kad ant jų yra jo parašas. Byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartis ir vekselis būtų suklastoti. Atsakovas tik žodžiu teigia, kad negavo šiuose dokumentuose nurodytos pinigų sumos. Dėl to byloje egzistuoja nenuginčyti, kitaip nepaneigti rašytiniai įrodymai – paskolos sutartis ir vekselis, kurie šiuos dokumentus pasirašiusioms šalims yra privalomi (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovui teigiant, kad paskolos sutartyje yra jo parašas, tačiau jis nėra gavęs pinigų pagal sutartį, jam tenka pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovas neginčija paskolos sutartyje esančio parašo, iš esmės jį pripažįsta, tai įrodymų pakankamumo požiūriu tokių duomenų visuma yra pakankama išvadai, jog įrodyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, o atsakovas neįrodė savo atsikirtimo (CPK 185 straipsnis). Teismo pateiktas ieškovės paaiškinimų vertinimas ir padarytos išvados dėl paskolos atsakovui nesuteikimo yra tik prielaidos apie bylos aplinkybes, o ne bylos įrodymais paremtos išvados (CPK 176 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis.). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu pasirašė paskolos sutartį, perdavė atsakovui pinigus, atsakovas pasirašė vekselį. Būtent šios aplinkybės yra ieškovės paaiškinimų esmė dėl jos pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko. Teismas nevertino ir iš esmės neanalizavo ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – paskolos sutarties ir vekselio, nenurodė, kodėl atmeta šiuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tai proceso pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismas proceso pradžioje laikė, kad paskolos sutartis ir vekselis yra leistini rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos sutartyje nurodytos sumos perdavimą atsakovui (CPK 424 straipsnio 2 dalis). Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant ieškovės pateikto ir atsakovo pasirašyto vekselio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 pateiktų išaiškinimų kontekste, įrodo paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą. Neteisėti ir nepagrįsti teismo argumentai dėl vekselio įrodomosios galios šioje byloje. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas (ieškovė) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, išduodant vykdomąjį įrašą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, nepanaikina vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo. Prievolės turinį sudaro vekselyje nurodytas įsipareigojimas sumokėti pinigus. Toks įsipareigojimas neprieštarauja įstatymams, todėl nėra niekinis. Vadinasi, jis yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovas neįrodinėjo, kad jis nepasirašė vekselio, jis neprašė pripažinti vekselyje nurodyto įsipareigojimo negaliojančiu, nenurodė kitų šios prievolės pagal vekselį pasibaigimo pagrindų, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas įrodė, jog tarp šalių nebuvo kitos prievolės, iš kurios galėjo kilti vekselyje įtvirtinta prievolė. Esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, išliko nepaneigta vekselio davėjo pareiga sumokėti vekselio gavėjui jame nurodytą sumą. Teismo argumentas, kad šalių paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nagrinėjamu atveju iš esmės yra teisiškai nereikšmingas, nenuginčijus vekselio, kaip prievolės atsiradimo pagrindo. Teismo tikėjimas atsakovo paaiškinimais ir dėl to daroma prielaida, kad vekselis galėjo būti pasirašytas kartu su paskolos sutartimi, vekselyje neteisingai nurodant jo sudarymo datą, daroma išvada, jog tokiu atveju nebuvo pagrindo išrašyti vekselį, nes buvo pasirašoma paskolos sutartis, nepaneigia šiame vekselyje atsakovo prisiimtos ir parašu patvirtintos prievolės. Tokiu būdu spręsdamas dėl vekselio negaliojimo, teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir išėjo už ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai santykiai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. sausio 3 d. dirbo UAB „Continental transport“, kurios akcininke tuo metu buvo apeliantė B. K., tolimųjų reisų vairuotoju. Šalys 2013 m. sausio 4 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 2013/01/04, pagal kurią ieškovė B. K. įsipareigojo perduoti atsakovui 2 919,03 Eur (10 000 Lt) paskolą, o atsakovas – ją sugrąžinti iki 2013 m. sausio 31 d. pagal pridedamą skolų grąžinimo grafiką. Atsakovas iki nurodyto termino paskolos nesugrąžino, 2013 m. sausio 31 d. paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio gavėjai B. K. 10 000 Lt, tačiau vekselio neapmokėjo. Ieškovė nepateikė laiku jo apmokėjimui. 2016 m. sausio 25 d. atsakovui ieškovės atstovas išsiuntė raginimą sumokėti 4 344,30 Eur pagal 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašytą paskolos sutartį ir 2013 m. sausio 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovui nesutinkant su prievole, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2 919,02 Eur skolos, 6 459,04 Eur delspinigių, 14,48 Eur baudos ir 5 procentų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Jos tvirtinimu, reikalavimų pagrįstumą įrodo su atsakovu pasirašyta paskolos sutartis ir atsakovo išduotas vekselis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalis neturi pareigos įrodinėti įrodinėjamą teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011), nes tos reikalavimas reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomą, kas teisine prasme nėra priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių 2013 m. sausio 4 d. pasirašytoje paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas. Apeliantės įsitikinimu, pinigų perdavimą patvirtina jai atsakovo 2013 m. sausio 31 d. išduotas vekselis. Atsakovo aiškinimu, jis pinigų nei pagal paskolos sutartį, nei pagal vekselį negavo, B. K. nepažįsta, sutarties sudarymo ir vekselio išdavimo dieną jis bendrovėje „Continental transport“ jau nedirbo, o vekselio išdavimo dieną iš viso nebuvo Lietuvoje. Vekselis, tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia kad ši prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu – tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.). Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; kt.). ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios.

1319.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos sutartis, kuria grindžiamas reikalavimas priteisti skolą pagal šalių sudarytą grafiką, turėjo būti įvykdyta 2013 m. sausio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad vekselis išduotas taip pat 2013 m. sausio 31 d., nurodant, kad jo mokėjimo terminas – iki 2013 m. sausio 31 d. Taigi faktiškai iki jo išdavimo. Iš vekselio matyti, kad jis išduotas Kaune, tačiau byloje nustatyta, kad tuo metu, kai išduotas vekselis, jo davėjas buvo komandiruotėje užsienyje.

1420.Neginčytinai nustatyta ir tai, kad vekselio davėjui vekselio neapmokėjus, gavėja nepareikalavo, kad vekselis būtų apmokėtas, todėl vekselio turėtoja neteko teisės pareikšti reikalavimus jo davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

1521.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

1622.Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., ar praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, ar nėra visų privalomų paprastojo vekselio rekvizitų ir kokių būtent, koks yra tokio dokumento turinys, kokiomis aplinkybėmis šis dokumentas buvo išrašytas, ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių sandorį, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir pan.). Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52-313/2015). Apie kasacinio teismo išaiškinimus pasisakyta nutarties 16 punkte.

1723.Teisėjų kolegijos vertinimu, narinėjamoje byloje 2013 m. sausio 31 d. vekselis vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas, sprendžiant, ar egzistuoja apeliantės nurodomas sandoris, kurio pagrindu, anot apeliantės, buvo išrašytas šis dokumentas.

1824. Nutarties 17 punkte minėta, kad tarp šalių sudarytoje paskolos sutartyje pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad šalys nebuvo pažįstamos, kad ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl buvo suteikta gana didelė paskola jau įmonėje nedirbančiam ir labai trumpą laiką dirbusiam, dėl konflikto su darbdaviu išėjusiam iš darbo asmeniui.

1925.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, iš įrodymų visumos padariusiam išvadą, kad neįrodyta, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

2026.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2127. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimas ir 2016 m. liepos 21 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti.

22Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Palikti nepakeistus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą, patikslinant, kad juo panaikinamas 2016 m. kovo 16 d. preliminarus sprendimas, ir 2016 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti jai iš atsakovo... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 13. 19.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos sutartis, kuria grindžiamas... 14. 20.Neginčytinai nustatyta ir tai, kad vekselio davėjui vekselio neapmokėjus,... 15. 21.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog yra praleistas... 16. 22.Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama... 17. 23.Teisėjų kolegijos vertinimu, narinėjamoje byloje 2013 m. sausio 31 d.... 18. 24. Nutarties 17 punkte minėta, kad tarp šalių sudarytoje paskolos sutartyje... 19. 25.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija pritaria pirmosios instancijos... 20. 26.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes... 21. 27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 22. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Palikti nepakeistus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d.... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....