Byla 2-514/2009
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Tomo Domarko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Tomo Domarko ieškinį atsakovui Sauliui Kulevičiui dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas T. Domarkas ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt skolą, 8 013,70 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 1 580 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, jog 2007 m. kovo 20 d. su atsakovu S. Kulevičiumi sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui iki 2007 m. liepos 28 d. paskolino 100 000 Lt. Atsakovas skolos negrąžino ir sumokėjo tik 300 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 20 d. iki 2007 m. liepos 28 d.

4Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

5Teismas nutartyje nurodė, jog iš ieškovo pateiktos rašytinės paskolos sutarties matyti, kad atsakovas pagal sutartį ieškovui išrašė vekselį. Pateiktas paprastasis neprotestuotinas vekselis išrašytas 100 000 Lt sumai, jis išrašytas paskolos sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2007 m. kovo 20 d., jame nurodyta ta pati kaip ir paskolos sutartyje atsiskaitymo data – 2007 m. liepos 28 d. teismas konstatavo, jog įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnyje nustatyta supaprastinta vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo tvarka – atsiradus reikalavimo teisei, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, t. y. vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, notaras Vyriausybės 1999 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka padaro vykdomąjį įrašą vekselyje, kuris yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 587 str. 4 p., Notariato įstatymo 43 str.). Teismas pažymėjo, kad notarui atsisakius padaryti vykdomąjį įrašą, ieškovas įgytų teisę CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, o ieškinio teisenos tvarka galima ginčyti notarų vykdomuosius įrašus vekseliuose (ĮPVĮ 82 str., Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 p.).

6Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7Apeliantas teigia, jog aplinkybė, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš paprastojo neprotestuotino vekselio, savaime nereiškia, kad ieškovas, kaip vekselio gavėjas, turi prievolę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Šiuo atveju, ieškovas turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į notarą, ar į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-286-567/2009, pripažino, jog ieškovo pareikštas ieškinys priklauso teismo jurisdikcijai, nes ieškovas siekia apginti savo teises teismine tvarka.

8Atskirasis skundas tenkinamas.

9Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutarts civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

10ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas T. Domarkas 2007 m. kovo 20 d. su atsakovu S. Kulevičiumi sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui iki 2007 m. liepos 28 d. paskolino 100 000 Lt. Atsakovas pagal sutartį ieškovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 100 000 Lt sumai. Šis vekselis buvo išrašytas paskolos sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2007 m. kovo 20 d., jame nurodyta ta pati kaip ir paskolos sutartyje atsiskaitymo data – 2007 m. liepos 28 d. Kadangi vekselyje buvo nurodyta atsiskaitymo data – 2007 m. liepos 28 d. – akivaizdu, jog vekselio turėtojas, t.y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia apelianto skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias reikalavimų, kylančių pagal vekselius, pareiškimo tvarką, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti ieškovo Tomo Daukanto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.