Byla I-756-428/2017
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. B. ,

2viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. E. V. ir M. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija Nustatė

4Pareiškėjos patikslintu skundu, kuris teisme gautas 2017 m. balandžio 12 d., kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamos:

  1. panaikinti 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-555-( 14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“;
  2. panaikinti 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8V|-557-(14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“;
  3. įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, juridinio asmens kodas 188704927, nuosavybės teisių atkūrimą V. E. V. ir M. M. vardu vykdyti natūra, atkurti nuosavybės teises į M. J. , gimusio ( - ) , nuosavybės teise turėtą ir valdytą 1 134 kv. m žemės sklypą, planuose pažymėtą 1 A/lm, esantį ( - );
  4. tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad praleistas terminas nuosavybės ir giminystės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, juridinio asmens kodas 188704927, atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

5Pareiškėjos patikslintame skunde nurodė, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjos nesutinka su skundžiamais sprendimais ir prašo juos panaikinti bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti pareiškėjai V. E. V. ir M. M. nuosavybės teises į M. J. turėtą 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ). Pareiškėjos skunde nurodė, jog 1991 m. gruodžio 13 d. pateikė Kauno miesto valdybai prašymą atkurti nuosavybės teisę į M. J. (pareiškėjų senelio) išlikusį nekilnojamąjį turtą - medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su trimis priestatais, mansarda su pusrūsiu, keturis ūkinius pastatus ir 1 134 kv. m žemės sklypą, esančius ( - ), taip pat pateikė nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Kauno miesto valdyba 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. 1202-V „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ pareiškėjoms lygiomis dalimis atkūrė nuosavybės teises į jų senelio M. J. namų valdoje turėtus pastatus ir statinius, esančius ( - ). Kauno miesto valdyba 1998 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1169 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietėms M. M. ir V. E. V.“ taip pat nusprendė atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises lygiomis dalimis į senelio M. J. turėtą gyvenamąjį namą, esantį ( - ), išskyrus natūra grąžintą 6 butą. Tačiau nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į senelio valdytą namų valdos žemės sklypą. Namų valdos, esančios ( - ), archyvinėje techninės apskaitos byloje buvo KMVK miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta, kad namų valdą valdė M. J. , iš kurio 1949 m. birželio mėnesį namų valda buvo nacionalizuota (akto Nr. 63).Namų valdos teisinė registracija buvo atlikta 1950 m. rugsėjo 20 d. Pagrindinė inventorizacija atlikta 1948 m. rugpjūčio 7 d. Inventorizacijos metu buvo inventorizuotas gyvenamasis namas ir keturi ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, kurio plotas 1 134 kv. m. Paskutinės inventorizacijos, atliktos 1988 m. gegužės 27 d., duomenimis, žemės sklypo plotas buvo nepasikeitęs (1 134 kv. m). Pareiškėjos 2006 m. rugsėjo 29 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai Kauno apskrities archyve išlikusį 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“. Šio dokumento 16 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad M. J. turi „žemės sklypą, esantį ( - ) (dabartinė ( - )), su neįrengtu 10 000 Lt vertės namu“. M. J. nuosavybė teisių į žemę atkūrimo byloje yra pateikti visi reikalingi dokumentai nuosavybės teisėms į žemės atkurti, būtent: Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjimas, kuriame parašyta, kad „Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1942-1944 metų nekilnojamojo turto mokesčių byloje įrašytas J. M. turėjęs mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą ( - )“ (dabartinė ( - )); Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1991 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 1129, kuriame nurodyta, kad „Namų valdos, ( - )archyvinėje techninės apskaitos byloje yra KMVK miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad namų valdą, valdė J. M. , iš kurio 1949 m. birželio 7 d. nacionalizavo, akto Nr. 63. Kadangi yra išlikę nuosavybės valdymo teisę į žemės sklypą patvirtinantys dokumentai, nėra jokio teisinio pagrindo papildomai kreiptis į teismą dėl šių juridinių faktų nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad minėtas žemės sklypas buvo nuosavybės teise valdomas pareiškėjų senelio. Pareiškėjoms nereikia pakartotinai teikti papildomo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėta žemės sklypą. Net ir pateikus visus reikiamus teises į nuosavybę (žemės sklypą) turėtus patvirtinančius dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises, o į pareiškėjos pateiktus išlikusius rašytinius įrodymus neatsižvelgė. Tokie Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai ir veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Kad pareiškėjų senelis iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise minėtą žemės sklypą patvirtino 2006 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities archyvo pateiktas 1932 m. gegužės 3 d. išlikęs dokumentas „Žinios“. Tačiau atsakovė šio dokumento nevertino. Teismui nustačius, kad terminas šiam dokumentui pateikti yra praleistas, pareiškėjos prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Atsakovė nenurodė, kokius konkrečius dokumentus būtina pateikti papildomai. Pareiškėjos nurodė, kad pagrįstai tikėjosi, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyks pagal pareiškėjų pateiktus prašymus. Dėl pačių atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, nebuvo įvertinti pareiškėjos teikiami nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nebuvo atsižvelgta, jog nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą toje pačioje vietovėje jau yra atkurtos.

6Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog M. J. nuosavybė teisių į žemę atkūrimo byloje pateikti dokumentai, t. y. Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjimas, kuriame parašyta, kad „Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1942-1944 metų nekilnojamojo turto mokesčių byloje įrašytas J. M. turėjęs mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą ( - ) (dabartinė ( - )), Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1991 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 1129, kuriame nurodyta, kad „Namų valdos, ( - )archyvinėje techninės apskaitos byloje yra KMVK miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad namų valdą, valdė J. M. , iš kurio 1949 m. birželio 7 d. nacionalizavo, akto Nr. 63, 2006 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities archyvo pateiktas 1932 m. gegužės 3 d. išlikęs dokumentą „Žinios“, nepatvirtino žemės valdymo iki nacionalizacijos fakto. Pareiškėjos 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“ Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2016 m. balandžio 20 d. teikdamos prašymą, tačiau nepateikė teismo sprendimo dėl papildomų dokumentų pateikimo termino atnaujinimo. Pareiškėjoms Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 29 d. rašte Nr. 8SD-1811 -(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo išaiškinta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iki visuotinės nacionalizacijos t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. turėti dokumentai. Taip pat pareiškėjos informuotos, kad nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiai praleidę nustatytą terminą dokumentams pateikti, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsniu pareiškėjoms buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nepristatytiems dokumentams pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos pateikta informacija yra pakartotinė. Pareiškėjos apie tai, kad turi kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo bei termino atnaujinimo naujų dokumentų pateikimui buvo informuotos siunčiant pareiškėjoms 2002 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 01-114 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodinėjantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdžio protokolo išrašą, o taip pat 2004 m. birželio 11 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 02- 343 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ bei 2007 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SI- 2239-( 1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SI -3630-(l. 10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, {vertinus visus archyvinėje byloje esančius dokumentus, Nacionalinė žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 16 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-555-( 14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“.

7Pareiškėjų skundas netenkintinas.

8Ginčas byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į žemės sklypą, pareiškėjoms nepateikus žemės valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinančių dokumentų.

9Atsakovė skundžiamais įsakymais atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į M. J. (pareiškėjų senelio) išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), pareiškėjoms iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikus nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų.

10Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) nustatytais terminais iki 2001 m. gruodžio 31 d. buvo pateikusios Kauno miesto valdybai prašymus atkurti nuosavybės teisę į M. J. (pareiškėjų senelio) išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su trimis priestatais, mansarda su pusrūsiu, keturis ūkinius pastatus ir 1 134 kv. m žemės sklypą, esančius ( - ). Taip pat buvo pateikti nuosavybės teisę į pastatus ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Kauno miesto valdyba 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. 1202-V „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ pareiškėjoms lygiomis dalimis atkurtos nuosavybės teises į jų senelio M. J. namų valdoje turėtus pastatus ir statinius, esančius ( - ). Kauno miesto valdyba 1998 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1169 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietėms M. M. ir V. E. V.“ atkūrė pareiškėjoms nuosavybės teises lygiomis dalimis į senelio M. J. turėtą gyvenamąjį namą, esantį ( - ), išskyrus natūra grąžintą 6 butą. Nuosavybės teisės į žemę skundžiamais įsakymais nebuvo atkurtos.

11Pažymėtina, kad nuosavybės teisėms pagrįsti į žemės sklypą ( - ), nepakako nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjų pateiktas Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1942-1944 metų nekilnojamojo turto mokesčių byloje įrašytas J. M. turėjęs mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą ( - ) (dabartinė ( - )) ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1991 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 1129 duomenys apie namų valdos, ( - )archyvinėje techninės apskaitos byloje KMVK miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog namų valdą, valdė J. M. , iš kurio 1949 m. birželio 7 d. namų valda buvo nacionalizuota aktu Nr. 63 bei kiti pareiškėjos pateikti archyviniai dokumentai apie 1948 m. rugpjūčio 7 d. namų valdos inventorizaciją, kurioje nurodytas žemės sklypo plotas - 1 134 kv.m, duomenys apie namų valdos 1950 metų teisinę registraciją, nebuvo pakankami nuosavybės teisei į žemės sklypą pagrįsti, nes visi patvirtino faktus po žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d.

12Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžta, kad nekilnojamojo turto savininkas - asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

13Nagrinėjamo ginčo atveju tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas tik nustačius konkretų nekilnojamojo turto savininką, nuosavybės teise valdžiusį turtą jo nacionalizavimo momentu. Taigi nuosavybės teisė pagal šį įstatymą atkuriama asmeniui (taip pat jo teisių perėmėjams), kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940 m. liepos 22 d. priėmus Liaudies seimui žemės nacionalizavimo deklaraciją ir tai yra aplinkybė visiems žinoma ir neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.). Todėl sprendžiant asmens teisę į nuosavybės atkūrimą būtina nustatyti, kas valdė turtą, ginčo atveju žemę, žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d., metu.

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotame Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančių įstatymų nuostata „pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (suvisuomenintas)“ reiškia, kad atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas, municipalizuotas, t. y. kuris buvo neatlygintinai paimtas prieš buvusių savininkų valią (Administracinių teismų praktika Nr. 8. psl. 426).

15Taigi, kaip jau buvo minėta, žemė buvo nacionalizuota Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracija, paskelbusią žemę valstybės nuosavybe. Teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas nacionalizavimo momentu.

16Be to, Atkūrimo įstatyme nustatyta, kad asmuo, pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises, kartu turi pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tokiais dokumentais laikytini išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Atkūrimo įstatymo 9 str. 1 d.). Dokumentų sąrašas patikslintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, taip pat 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Tuo atveju, kai dokumentų nėra išlikę ar jų nepakanka, asmuo turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo 9 str. 2 d.).

17Pareiškėjų pateikti archyviniai dokumentai nepatvirtino fakto, jog pareiškėjų senelis 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos metu valdė nuosavybės teise 1 134 kv.m žemės sklypą, esantį ( - ), kadangi archyviniuose dokumentuose duomenys apie žemę buvo išlikę po 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Kauno apygardos archyvo 1994 m. gegužės 20 d. archyvo pažymėjime Nr. J-86 nurodyti 1947 - 1948 metų duomenys apie nekilnojamąjį turtą. Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjime Nr. J-199 nurodyti 1942- 1944 metų duomenys ir tai, jog duomenų apie pareiškėjų senelio turėtą iki 1940 metų nekilnojamąjį turtą nerasta.

18Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtino, jog nebuvo dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų senelio žemės valdymo fakto žemės nacionalizacijos metu, todėl nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos. Kolegijos nuomone, nenustačius žemės savininko nacionalizacijos metu nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo galimas. Atsakovė pagrįstai skundžiamais įsakymai neatkūrė pareiškėjoms nuosavybės teisių į 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), pareiškėjoms iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikus nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų.

19Ginčijamuose administraciniuose aktuose yra išdėstyti nustatyti objektyvūs faktiniai duomenys (faktai) ir pateiktas jų teisinis įvertinimas. Skundžiami administraciniai aktai atitinka esminius individualaus administracinio akto reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Skundžiamuose aktuose aiškiai ir suprantamai išdėstyti atisakymo tenkinti pretendenčių, t.y. pareiškėjų, prašymą motyvai ir argumentai. Atsisakymo tenkinti pretendenčių prašymą motyvai pagrįsti ir teisėti. Skundžiamų administracinių aktų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus nurodytų administracinių aktų nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo skundo trečiame reikalavime nurodytus veiksnus.

20Pareiškėjų 2016 m. balandžio 20 d pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai Kauno apskrities archyvo 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotas 1932 m. gegužės 3 d. dokumentas „Žinios“, kurio 16 punkte, pareiškėjų teigimu, nurodyta, kad pareiškėjų senelis M. J. turėjo žemės sklypą, esant} ( - ) (dabartinė ( - )), su neįrengtu 10 000 Lt vertės namu, tačiau nurodytas dokumentas buvo pateiktas po Atkūrimo įstatyme numatyto termino dokumentams pateikti.

21Akivaizdu, jog pareiškėjos praleido terminą nuosavybės teisę patvirtinantiem dokumentams pateikti.

22Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

23Pareiškėjos prašo šį terminą atnaujinti, nes jį praleido atsakovei nenurodžius, jog būtina pateikti papildomus dokumentus nuosavybės teisei į žemę pagrįsti.

24Tačiau pažymėtina, jog atsakovė nuolat informavo pareiškėjas apie tai, kad turi kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo bei termino atnaujinimo naujų dokumentų pateikimui. Pareiškėjoms buvo išsiųstas Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 01-114 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodinėjantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdžio protokolo išrašas, kuriame buvo nurodyta, jog komisija siūlo kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštais: 2004 m. birželio 11 d. raštu Nr. 02- 343 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; 2007 m. kovo 14 d. raštu Nr. SI- 2239- (1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“; 2007 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SI -3630-(l. 10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, pareiškėjos buvo informuotos, kad trūksta dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į žemę, taip pat apie tai, kad baigėsi dokumentų pateikimo terminas ir kad galima kreiptis į teismą šį terminą atnaujinti.

25Iš pareiškėjų daugkartinių prašymų ir raštų atsakovei matyti, jog pareiškėjos nesutiko su atsakovės pozicija, jog trūksta nuosavybės teisę į senelio valdytą žemę patvirtinančių įrodymų, todėl akivaizdžiai dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ar termino atnaujinimo pateikti Kauno apskrities archyvo 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotaml932 m. gegužės 3 d. dokumentui „Žinios“. Pareiškėjos nebuvo apdairios ir rūpestingos tik 2016 m. balandžio 20 d. pateikdamos Nacionalinei žemės tarnybai Kauno apskrities archyvo 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotą 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“, kuris, pareiškėjų teigimu, patvirtino pareiškėjų senelio M. J. turėto žemės sklypo, ( - ) (dabartinė ( - )), valdymo nuosavybės teise faktą. Pareiškėjos dar 2006 metais gavusios 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“ ir 2004 ir 2007 metų laikotarpiu atsakovės informuotos apie trūkstamus dokumentus nuosavybės teisei pagrįsti ir praleistą terminą tokiems dokumentams pateikti, pernelyg ilgai delsė tik 2016 m. birželio 23 d. besikreipdamos į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui pateikti.

26Teismo nuomone, pareiškėjos terminą nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui pateikti praleido ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, bet dėl subjektyvių priežasčių, nesutikdamos su atsakovės pozicija, jog trūksta nuosavybės teisę į senelio valdytą žemę patvirtinančių dokumentų. Terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimties metų laikotarpį, teismo vertinimu, toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

27Įstatymų leidėjas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas, t. y. priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisų realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, ?statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

28Todėl nagrinėjamojoje byloje nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti šį terminą, nes nenustatyta svarbių ir objektyvių termino praleidimo priežasčių.

29Atsakovė įgyvendinama nuosavybės teisių atkūrimą privalo laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ginčo atvejų, Atkūrimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką. Išanalizavus bylos faktines aplinkybes, įvertinus tai patvirtinančius įrodymus bei nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, kad ginčijami įsakymai yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant ginčijamus administracinius aktus, pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pagrįstumą, nebuvo pažeistos, todėl pagrindo naikinti skundžiamus įsakymus nėra. Nepanaikinus skundžiamų įsakymų nėra pagrindo atsakovė įpareigoti atkurti nuosavybės teises į M. J. , gimusio 1893 m. rugpjūčio 7 d., nuosavybės teise turėtą ir valdytą 1 134 kv. m žemės sklypą, planuose pažymėtą lA/lm, esantį ( - ). Taip pat nėra pagrindo atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui pateikti.

30Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

31Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjų skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija Nustatė... 4. Pareiškėjos patikslintu skundu, kuris teisme gautas 2017 m. balandžio 12 d.,... 5. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodė, kad skundžiami įsakymai yra... 6. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos... 7. Pareiškėjų skundas netenkintinas.... 8. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo atkurti pareiškėjoms nuosavybės... 9. Atsakovė skundžiamais įsakymais atsisakė atkurti nuosavybės teises... 10. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjos Lietuvos Respublikos piliečių... 11. Pažymėtina, kad nuosavybės teisėms pagrįsti į žemės sklypą ( - ),... 12. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 13. Nagrinėjamo ginčo atveju tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra... 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 24 d.... 15. Taigi, kaip jau buvo minėta, žemė buvo nacionalizuota Liaudies Seimo 1940 m.... 16. Be to, Atkūrimo įstatyme nustatyta, kad asmuo, pateikdamas prašymą atkurti... 17. Pareiškėjų pateikti archyviniai dokumentai nepatvirtino fakto, jog... 18. Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtino, jog nebuvo dokumentų,... 19. Ginčijamuose administraciniuose aktuose yra išdėstyti nustatyti objektyvūs... 20. Pareiškėjų 2016 m. balandžio 20 d pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai... 21. Akivaizdu, jog pareiškėjos praleido terminą nuosavybės teisę... 22. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad piliečiai, padavę... 23. Pareiškėjos prašo šį terminą atnaujinti, nes jį praleido atsakovei... 24. Tačiau pažymėtina, jog atsakovė nuolat informavo pareiškėjas apie tai,... 25. Iš pareiškėjų daugkartinių prašymų ir raštų atsakovei matyti, jog... 26. Teismo nuomone, pareiškėjos terminą nuosavybės teisę patvirtinančiam... 27. Įstatymų leidėjas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatė... 28. Todėl nagrinėjamojoje byloje nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo... 29. Atsakovė įgyvendinama nuosavybės teisių atkūrimą privalo laikytis teisės... 30. Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog nėra... 31. Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 32. Pareiškėjų skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Sprendimas per vieną...