Byla 3K-3-373/2013
Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys – AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, S. V., L. T., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. (V. T.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys – AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, S. V., L. T., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir įrodymų vertinimo taisyklių, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės; palikti jai santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 500 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis; jų nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, iš ieškovės priteisiant dukters išlaikymui taip pat po 500 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis; padalyti santuokoje įgytą turtą; priteisti jos naudai 123 375,50 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; pripažinti prievolę bankui šalių solidariąja prievole; iš atsakovo jos naudai priteisti 25 000 Lt kompensaciją moralinės žalos atlyginimui.

7Ieškovė nurodė, kad atsakovas jau kelerius metus gyvena tik savo individualų gyvenimą, nesirūpina namų ūkio tvarkymu, pradėjo smurtauti, įžeidinėti: 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakovas ją sumušė, vėliau atėmė automobilio raktelius, paslėpė jos pasą, rugsėjo 20 d. – grasino ginklu. 2009 m. rugsėjo 23 d. atsakovas pakeitė durų spyną, todėl ieškovė negalėjo patekti į namus, atsakovas taip pat sudėjo ieškovės daiktus į šiukšlių maišus ir juos išmetė. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo motinos vardu santuokos metu jie statėsi namą (duomenys neskelbtini), o namo priestatą – jos ir atsakovo vardu. Šis priestatas nebaigtas statyti, jo baigtumas – 40 proc., vertė – 149 000 Lt. Ieškovė prašė šį statinį nuosavybės teisėmis palikti atsakovui, o jai priteisti 123 375,50 Lt kompensaciją. Ieškovė nurodė nieko nežinanti apie atsakovo įsipareigojimus kreditoriams tretiesiems asmenims L. T. ir S. V., tačiau ji su atsakovu turi skolinių įsipareigojimų bankui Nordea Bank Lietuva ir sutiko, kad skola bankui būtų grąžinama su atsakovu solidariai.

8Atsakovas priešieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o sūnaus gyvenamąją vietą – su ieškove, priteisiant iš ieškovės dukters išlaikymui po 300 Lt, o iš atsakovo – 300 Lt sūnaus išlaikymui; priteisti atsakovui 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; prašė paskirti jam dalį turto natūra, pripažįstant jam asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 0,59 ha bendro ploto, ir toje vietoje esančius gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,10 ha ploto, 2 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esantį sodo namą, ūkio pastatą; taip pat priekabą (duomenys neskelbtini) bei namų apyvokos daiktus – kilimą, pietų servizą, stalo įrankių komplektą, antklodę vilnonę, dulkių siurblį „Philips“ bei žoliapjovę; nustatyti, kad jis vykdo įsipareigojimus kreditoriams bankui Nordea,

9S. V., L. T.; ieškovei paskirti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atitinkamus namų apyvokos daiktus. Atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų palikta jos dabartinė pavardė.

10Trečiasis asmuo L. T. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 30 000 Lt skolos pagal 2005 m. sausio 2 d. sudarytą paskolos sutartį bei 46 000 Lt pagal 2008 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį.

11Trečiasis asmuo S. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl 165 000 Lt skolos priteisimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo pagal 2005 m. birželio 1 d. vekselį. Dėl šių kreditorių turtinių reikalavimų 2009 m. gruodžio 4 d. yra areštuotas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o nepilnametės dukters – su atsakovu; iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o iš ieškovės dukters išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį, taip pat mokant periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės; nustatė, kad atsakovas grąžina bankui Nordea Bank Lietuva likusią paskolos dalį – 10 800 Lt, tačiau, esant šiai paskolai solidariajai, atitinkama dalimi sumažino ieškovei jai nuosavybės teise priskirtino turto dalį; priteisė iš atsakovo ir ieškovės trečiojo asmens L. T. naudai 76 000 Lt ir 300 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nustatydamas, kad skolą ir žyminio mokesčio išlaidas grąžina atsakovas, o ieškovei sumažinama jai priteistino turto dalis; nutraukė bylos dalį dėl trečiojo asmens S. V. pareikštų savarankiškų reikalavimų. Teismas ieškovei priteisė: 1) žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), 4,6345 ha ploto, vertė – 7863 Lt; (duomenys neskelbtini), 0,5558 ha ploto, vertė –1017 Lt; (duomenys neskelbtini), 3,83 ha ploto, vertė – 29 123 Lt; iš viso žemės sklypų vertė 38 003 Lt; 2) atitinkamus namų apyvokos daiktus – iš viso už 11 050 Lt. Viso ieškovei tenkančio turto vertė – 49 053 Lt. Teismas atsakovui priteisė: 1) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priestatą – 149 000 Lt vertės, 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 0,59 ha ploto – 1019 Lt vertės; gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), 57,03 kv. m. bendro ploto –7700 Lt vertės; ūkinius pastatus, esančius ten pat, kurių vertės 594 Lt, 70 Lt, 924 Lt; ten pat esančius kiemo statinius –136 Lt vertės; 3) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 1,10 ha – 4782 Lt vertės; 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto –786 Lt vertės; sodo namą, ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) – 38 800 Lt vertės; ūkinį pastatą, esantį ten pat, – 574 Lt vertės; 4) automobilinę priekabą – 500 Lt vertės, elektrinę žoliapjovę – 400 Lt vertės, šildymo katilą –

146000 Lt vertės. Viso tenkančio turto vertė – 211 285 Lt; 5) atitinkamus namų apyvokos daiktus – iš viso už 31 770 Lt. Viso turto vertė – 243 055 Lt; iš atsakovo ieškovės naudai 54 101 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį.

15Teismas sprendė, kad šalys patikimų įrodymų, jog santuoka iširo dėl priešingos šalies kaltės, nepateikė. Nors ieškovė kreipėsi į policiją dėl jai padarytų kūno sužalojimų, tačiau, nesant įrodymų, kad šiuos sužalojimus padarė būtent atsakovas, jam ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nors ir yra tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti būtent atsakovo. Atsakovas taip pat nepateikė patikimų įrodymų dėl ieškovės neištikimybės, jos nesaikingo girtavimo bei nesirūpinimo šeima. Byloje apklaustų liudytojų parodymai buvo prieštaringi. Dėl to teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai nepakankamai atliko savo kaip sutuoktinių pareigas. Tarp jų kildavusius įvairaus pobūdžio nesutarimus sutuoktiniai sprendė netinkamai, todėl konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Tai pripažinus, kompensacijos dėl moralinės žalos atlyginimo nei ieškovei, nei atsakovui nepriteistos. Teismas taip pat padarė išvadą, kad abu tėvai, įvertinus jų turtinę padėtį bei būtinumą užtikrinti, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymui skiriama suma nebūtų mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (800 Lt), yra pajėgus kiekvienas skirti nepilnamečiams vaikams po 400 Lt per mėnesį. Teismas taip pat konstatavo, kad pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo nėra.

16Teismas nutarė, kad trečiojo asmens L. T. skolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti atsižvelgiant į tai, kad paskolų pasirašymo metu šalių santykiai dar buvo normalūs, išvardytos pinigų sumos buvo pervestos į atsakovo sąskaitą, pagal jo sąskaitų išrašus jis pagrindė išlaidas, be to, ieškovė buvo išdavusi įgaliojimą atsakovui tvarkyti visus šeimos finansinius reikalus. Teismas išaiškino, kad, nesant patikimų įrodymų, kokių tikslų siekiant buvo išrašytas trečiajam asmeniui S. V. vekselis, ar pagal jį buvo realiai gauti pinigai ir jei buvo, ar šie skolinti pinigai buvo panaudoti vien šeimos poreikiams tenkinti, be to, ieškovei neigiant žinojimo apie vekselį aplinkybę, ieškovė negali būti atsakinga už įsipareigojimus pagal vekselį. Be to, ši pinigų suma negali būti priteista S. V., nes jai 2009 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 21-ajame notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 165 671 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą pakeitė: santuoką nutraukė, pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. T. kaltės; nustatė, kad V. T. grąžina bankui Nordea Bank Lietuva likusią paskolos dalį – 35 897,40 Lt pagal 2003 m. birželio 10 d. sudarytą Būsto kredito sutartį Nr. WL/K/1292/2003. Esant šiai paskolai solidariajai, atitinkama dalimi sumažinta ieškovei A. T. nuosavybės teise priskirtino turto dalis; ieškovei priteisė: 1) žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), 4,6345 ha ploto, 7863 Lt vertės, (duomenys neskelbtini), 0,5558 ha ploto, 1017 Lt vertės, (duomenys neskelbtini), 3,83 ha ploto, 29 123 Lt vertės, iš viso žemės sklypų vertė 38 003 Lt; 2) atitinkamus namų apyvokos daiktus. Viso ieškovei tenkančio turto vertė –

1853 513 Lt; atsakovui priteisė: 1) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) priestatą – 149 000 Lt vertės, 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 0,59 ha ploto, 1019 Lt vertės; gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), 57,03 kv. m. bendro ploto, 7700 Lt vertės; ūkinius pastatus, esančius ten pat, kurių vertės 594 Lt, 70 Lt, 924 Lt; kiemo statinius, esančius ten pat, 136 Lt vertės; 3) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 1,10 ha bendro ploto, 4782 Lt vertės; 4) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto, 786 Lt vertės; sodo namą, ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini),

1938 800 Lt vertės; ūkinį pastatą, esantį ten pat, 574 Lt vertės 4) automobilinę priekabą, 500 Lt vertės, elektrinė žoliapjovę, 400 Lt vertės, šildymo katilą, 6 000 Lt vertės. Viso tenkančio turto vertė – 211 285 Lt; 5) atitinkamus namų apyvokos daiktus – už 24 106 Lt. Viso turto vertė – 235 391 Lt. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 34 990,30 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

20Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo šalių kaltės dėl santuokos iširimo vertinimu, nurodė, kad byloje esantys įrodymai, t. y. specialistų išvados dėl ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys, liudytojų parodymai pagrindžia atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė, ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo.

21Konstatavus, kad ieškovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje neįrodyta, padaryta išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės ir tenkintas ieškovės pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, negerbė jos, grasino susidoroti, kas neabejotinai ieškovei sukelia neigiamus išgyvenimus, į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose kriterijus ir atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

22Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl nepagrįstai ieškovei priteistų 4,6345 ha ir 0,558 ha žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), nes jis yra ūkininkas ir šie sklypai yra jam reikalingi ūkininkavimui, nurodė, kad ūkininko pažymėjimo turėjimas nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas faktiškai užsiima ūkininko veikla, o kitų įrodymų, pagrindžiančių ūkininkavimo faktą, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to šių žemės sklypų priteisimas ieškovei nagrinėjamu atveju yra teisingas, atitinka civilinės teisės siekį tarp šalių užtikrinti aiškius ir stabilius teisinius santykius bei CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

23Teisėjų kolegija vertindama santuokoje įgytų namų apyvokos daiktų padalijimą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių daiktų rinkos vertės netyrė. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Šiuo atveju dalijamas kilnojamasis turtas (namų apyvokos daiktai), todėl vienas iš įrodymų šaltinių yra išrašai iš internetinių puslapių apie panašius rinkoje parduodamus daiktus duomenys. Teismas pateiktas atsakovo kilnojamųjų daiktų rinkos kainas, pagrįstas išrašais iš internetinių puslapių, laikė teisingomis ir protingomis, atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir pagal jas ieškovei priteisė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus namų apyvokos daiktus, kurių vertė – 6630 Lt, o atsakovui priteisė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus namų apyvokos daiktus, kurių vertė – 16 406 Lt.

24Iš byloje esačių duomenų matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos buvo apie 1500–2000 Lt, prižiūrėdama vaikus gaudavo motinystės pašalpą, o atsakovas kiekvieną mėnesį už nuomojamas pajamas gaudavo nuomos mokestį iš UAB „Komsetas“, todėl teisėjų kolegija vertino, jog šeimos gaunamos pajamos buvo pakankamos šeimos poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad byloje atsakovo neįrodyta, jog iš S. V. paskolintų 165 000 Lt turtui pirkti ir atlikus turto sandorius gautos lėšos buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to nebuvo pagrindo prievoles, kylančias tarp S. V. ir atsakovo paskolos sutarties, kurios pagrindu atsakovas trečiajam asmeniui S. V. 2005 m. birželio 1 d. išrašė 165 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ši pinigų suma negali būti priteista trečiajam asmeniui S. V., nes jai 2009 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 21-ame notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 165 671 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo V. T., kurio pagrindu antstolė N. L. 2009 m. gruodžio 4 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko turto arešto, išsiunčiant raginimą vykdyti sprendimą, ir todėl pagrįstai šią bylos dalį nutraukė.

25Negrąžintas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kredito likutis pagal sutartį

262009 m. gruodžio 23 d. yra 35 897,40 Lt. Šalys neginčijo, kad jos nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. gyvena skyriumi, bendro ūkio netvarkė. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad kredito įmokas bankui mokėjo L. T., mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydama, jog grąžina paskolą, palūkanas. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė solidariosios skolos trečiajam asmeniui dydį, dėl ko sprendimas dėl šios dalies pakeistas, nustatant, jog solidarioji ieškovės ir atsakovo skola trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc yra 35 897,40 Lt, todėl, atsakovui sutinkant, jog kreditoriams reikalavimas yra atsakovo asmeninis įsipareigojimas, atitinkamai ieškovei sumažinta tenkančio turto dalis.

27Bendra santuokoje įgyto turto vertė – 288 904 Lt, kiekvienai šaliai turėtų atitekti turto po 144 452 Lt. Ieškovei tenkančio dalytino turto dalis – 53 513 Lt, o atsakovui 235 391 Lt, skirtumas – 90 939 Lt. Dėl to atsakovas V. T. turi ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę dalytino turto dalį, kuri mažintina, nes atsakovas jo paties prašymu prisiėmė kreditorių įsipareigojimus pagal likusį neapmokėtą būsto kreditą Nordea Bankui 35 897,40 Lt ir trečiajam asmeniui L. T. 76 000 Lt, todėl kompensacijos suma ieškovei atitinkamai turi būti sumažinta, priteisiant – 34 990,30 Lt.

28Teisėjų kolegija vertindama ekspertizės išlaidų paskirstymą nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog abiejų šalių iniciatyva byloje buvo atlikta ekspertizė, už kurią šalys atitinkamai apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies pirmosios instancijos teismas teisingai tarp šalių paskirstė išlaidas už byloje atliktą ekspertizę CPK 93 straipsnio pagrindu. Aplinkybė, jog atlikta ekspertizė patvirtino atsakovo argumentus, nesudaro pagrindo jį atleisti nuo išlaidų turto ekspertizei atlikti.

29III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

30Kasaciniu skundu atsakovas V. T. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo nustatant sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismo išvada, kad kasatorius ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą yra paremta tik prielaidomis, nesant nė vieno objektyvaus įrodymo, todėl buvo pažeistos CPK 176, 185 straipsnių nuostatos. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Byloje ieškovės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina ieškovės sveikatos sužalojimus, tačiau neįrodo kokių nors kasatoriaus veiksmų ieškovei atlikimo. Ikiteisminis tyrimas dėl kasatoriaus taip pat buvo nutrauktas. Buvo remtasi liudytojų E. S. ir M. Č. parodymais, tačiau šie turėjo būti vertinami kritiškai, nes jos kokių nors smurtinių veiksmų nematė, jų parodymai yra prieštaringi. Vienintelė liudytoja M. Č. paliudijo, kad sužalojimai atsirado dėl kasatoriaus veiksmų, tačiau ji yra ieškovės sesuo, todėl jos parodymai vertintini kaip subjektyvūs, pateikti siekiant palengvinti ieškovės įrodinėjimo naštą. Liudytojai A. S. ir R. V. apibūdino kasatorių gerai, nurodė, kad su ieškove kasatorius nesipyko, nenaudojo prieš ją smurto, tačiau jų parodymus teismas nepagrįstai įvertino kritiškai tik todėl, kad jie su kasatoriumi priklauso medžiotojų būreliui. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. spalio 5 d. raštas patvirtino, kad šeimoje vyko konfliktinės situacijos, tačiau tai nereiškia, jog jas keldavo kasatorius. Teismas sprendė, kad ieškovė buvo išvaryta iš namų, tačiau iš tikrųjų ji pati išėjo palikdama kasatorių su vaikais, taip pažeisdama lojalumo pareigą. Ieškovė buvo neištikima ir nelojali, nesirūpino vaikais, juos palikdavo pas savo motiną.
  2. Dėl CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad neįrodyta, jog trečiojo asmens S. V. paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl paskolos sutartį nepripažino bendrąja prievole. Ieškovė ir kasatorius 2005 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise už S. V. 2005 m. birželio 1 d. paskolintus pinigus įsigijo butą už 150 000 Lt, kurį vėliau pardavė už 220 000 Lt. Gauti 70 000 Lt papildomi pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams – pirkti žemės sklypai, įvairūs daiktai, mokėti mokesčiai, papildyta ieškovės sąskaita ir pan. Dėl to darytina išvada, kad prievolė pagal trečiojo asmens S. V. paskolos sutartį yra bendroji sutuoktinių prievolė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai S. V. kreditoriaus reikalavimų sutuoktiniams negalimumą motyvavo tuo, kad dėl vieno iš jų, t. y. kasatoriaus yra pradėtas vykdymo procesas dėl skolos pagal vekselį išieškojimo ir šią bylos dalį nutraukė. S. V., atsižvelgdama į tai, kad bendrosios sutuoktinių prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs (2009 m. rugsėjo 22 d.), savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl skolinių įsipareigojimų priteisimo ir prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole. Taigi, jeigu yra pradėtas vykdymo procesas pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą, draudimas trečiajam asmeniui ginčyti šio vykdomojo dokumento pagrindu kylančią prievolę teisme apriboja galimybę ginti savo reikalavimus teisme.
  3. Dėl trečiajam asmeniui sumokėtos solidariosios paskolos dydžio tinkamo nustatymo. Nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. nutrūkus šeimos bendro ūkio tvarkymui, kasatorius vienas mokėjo paskolą, o ieškovė prie finansinių prievolių vykdymo visiškai neprisidėjo. Apeliacinės instancijos teismas keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą solidariosios prievolės dydį nustatė klaidingai, nes skolos nuo gyvenimo skyriumi dienos sudaro 38 461,50 Lt, o ne

    3135 897,40 Lt.

  4. Dėl CK 3.127 straipsnio aiškinimo ir taikymo. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nesuformuluota konkrečių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama, kuriam iš sutuoktinių turėtų natūra atitekti nedalytinas sutuoktinių turtas, o kuriam – piniginė kompensacija. Spręsdami šį klausimą teismai turėtų atsižvelgti į turto naudojimo paskirtį, įvertinti, ar šis yra susijęs su vieno iš sutuoktinių ūkine ar komercine veikla, taip pat į bendruosius protingumo ir teisingumo principus. Teismai dalydami santuokoje įgytus ūkinės paskirties žemės sklypus nustatė sutuoktinių turto dalis ir visą šį turtą natūra priteisė ieškovei, įpareigodami kasatoriui išmokėti piniginę kompensaciją. Šiuo atveju svarbu tai, kad kasatorius yra ūkininkas, todėl šie ūkinės paskirties žemės sklypai kasatoriui reikalingi ūkininkavimui, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Dėl to neaišku, kokios priežastys lėmė teismų sprendimą šiuos žemės sklypus natūra priteisti būtent ieškovei. Kasatorius taip pat prašo pripažinti asmenine jo nuosavybe iki santuokos įgytus namų apyvokos daiktus: prieškambario, vonios, miegamojo baldus, viryklę, šaldytuvą, šildymo katilą, nes ieškovė jokių įrodymų, kad šis turtas įgytas santuokoje, nepateikė.
  5. Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Teismo ekspertizė buvo atlikta ieškovės reikalavimu, ji savo prašyme sutiko apmokėti už jos atlikimą. Kasatorius, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sutiko apmokėti ekspertizės išlaidas bei siekdamas nustatyti tiesą byloje, sutiko su ekspertizės atlikimu byloje. Proceso metu paaiškėjo, kad ieškovė klaidina teismą dėl tariamo namo statybos santuokos metu bei siekė nepagrįstai praturtėti kasatoriaus sąskaita, t. y. ieškovė elgėsi nesąžiningai. Taigi teismai neįpareigoję ieškovės sumokėti visos ekspertizės atlikimo kainos pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį.

32Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. T. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo nustatant sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad kasatorius savo elgesiu pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pareigas ir CK 3.60 straipsnio pagrindu pagrįstai pripažino jo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kasaciniame skunde nepaisydamas CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo remtis naujomis aplinkybėmis, dėsto tikrovės neatitinkančius faktus, kurie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne todėl, kad nebuvo nustatyta kasatoriaus kaltė dėl smurtavimo, bet todėl, jog šio klausimo išsprendimui turėtų ieškovė kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Byloje pateikti medicininiai dokumentai bei liudytojų paaiškinimai nuosekliai patvirtina, kad kasatorius prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, demonstravo nepagarbą, žemino. Tą aplinkybę, kad kasatorius ieškovę išvarė iš namo teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kasatorius, todėl priešingi jo argumentai yra nepagrįsti.
  2. Dėl CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo. Teismai pagrįstai nepripažino solidariąja kasatoriaus prisiimtą prievolę pagal S. V. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 165 000 Lt. Šis sandoris buvo sudarytas vieno sutuoktinio – kasatoriaus. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė būtų patvirtinusi šį sandorį ir jis nebuvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, turi kasatorius, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė. Kasatorius ir jo motina S. V. nurodė skirtingą paskolos tikslą, be to, kyla abejonių, ar šis vekselis iš viso buvo pasirašytas jame nurodyta data, nes pinigai turėjo būti sumokėti po trijų dienų nuo ieškinio kasatoriui įteikimo. Iš pateiktų teismui pirkimo?pardavimo sutarčių, matyti, kad už perkamus žemės sklypus ir statinius iš viso buvo sumokėta 40 000 Lt. Dėl to teigtina, kad jiems įsigyti tokios didelės pinigų sumos kaip nurodyta vekselyje nereikėjo. Iš viso 2005 m. šeima nekilnojamojo turto įsigijo už 190 000 Lt, o pardavė – už 220 000 Lt. Taigi, jeigu kasatorius ir skolinosi iš ko nors pinigų butui, kurį pirko tam, kad parduodamas gautų pelno, iš pardavimo gautų lėšų atidavė arba privalėjo atiduoti ir skolintas lėšas. Kasatorius nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis 165 000 Lt būtų panaudojęs šeimos interesais. Už tokią pinigų sumą nebuvo įsigyti jokie brangūs daiktai, o pragyventi jų šeimai užteko gaunamų pajamų ir lėšų, gautų realizavus butą brangiau nei šis buvo įsigytas. Teismai pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl trečiojo asmens S. V. reikalavimo priteisti iš šalių vekselio pagrindu paskolintus 165 000 Lt, nes šios sumos išieškojimo procesas jau buvo pradėtas. Notaro vykdomasis įrašas pagal vekselį yra vykdomasis dokumentas, todėl tą pačią sumą priteisti ir teismo sprendimu asmuo neturi teisės, nes tokiu atveju būtų sudaryta galimybė tos pačios sumos išieškojimo reikalauti pagal du vykdomuosius dokumentus – notaro vykdomąjį įrašą ir teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
  3. Dėl trečiajam asmeniui sumokėtos solidariosios paskolos dydžio tinkamo nustatymo. Abu sutuoktiniai pripažino, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. gyveno skyriumi ir prievolę mokėti bankui paskolos grąžinimą vykdė vienas kasatorius. Dėl to ieškovei priklausančios grąžinti paskolos dalis pagrįstai buvo skaičiuojama nuo gyvenimo skyriumi pradžios. Bylos duomenimis, 2009 m. rugsėjo 23 d. paskolos bankui likutis buvo 35 897,40 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atitinkama dalimi sumažino ieškovei priteistino turto dalį. Iš procesinių dokumentų matyti, kad kasatorius skaičiuoja skolos sumą sudėdamas jos sesers L. T. sumokėtas sumas dengiant paskolą bankui, tačiau visuose procesiniuose dokumentuose jo nurodyta suma skiriasi.
  4. Dėl CK 3.127 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorius prašo jam natūra priteisti žemės sklypus, nes jis turi ūkininko pažymėjimą ir gali ūkininkauti, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą. Nagrinėjamoje byloje teismai nekilnojamąjį turtą padalijo natūra, priteisdami kiekvienam iš sutuoktinių atskirus žemės sklypus. Šioje byloje neegzistuoja jokios objektyvios ar subjektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą pažeisti įstatymo leidėjo nustatytas turto padalijimo taisykles. Tai, kad kasatorius turi ūkininko pažymėjimą, dar nepatvirtina, jog jis užsiima ar užsiims ūkine veikla. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad jis faktiškai ūkininkauja, iš šios veiklos gauna pajamų. Priešingai kasatorius, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jis yra neįgalus, negali dirbti, o tai patvirtina, jog jam dėl sveikatos būklės sudėtinga būtų ūkininkauti. Be to, ateityje ir ieškovė gali apsispręsti ūkininkauti. Padalijus bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, kasatoriui teko priestatas, kurio patalpos yra pritaikytos komercinei veiklai ir yra bei gali būti nuomojamos. Taigi priteisus kasatoriui prašomus žemės sklypus būtų pažeistos sutuoktinių turto padalijimo taisyklės.
  5. Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Teismas neprivalėjo ekspertizės išlaidų priteisti ieškovei, nes ekspertizę buvo prašoma atlikti abiejų šalių iniciatyva – kasatorius ginčijo nekilnojamojo turto vertę, o ieškovė – statybos darbų vykdymo laikotarpį. Be to, šalių patirtos išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, o ne atsižvelgiant į tai, ar išlaidos, kurios buvo patirtos siekiant gauti reikšmingus bylai įrodymus, galėjo patvirtinti juo įrodinėjamą aplinkybę.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Dėl bylos nutraukimo, kai yra pradėtas vykdymo procesas pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą

36Kasatorius šioje byloje kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

37S. V. kreditoriaus reikalavimų sutuoktiniams negalimumą motyvavo tuo, kad dėl vieno iš jų, t. y. kasatoriaus, yra pradėtas vykdymo procesas dėl skolos pagal vekselį išieškojimo, ir šią bylos dalį nutraukė. Kasatorius nurodė, kad trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad bendrosios sutuoktinių prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl skolinių įsipareigojimų priteisimo ir prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ši pinigų suma negali būti priteista trečiajam asmeniui, nes jai 2009 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 21-ajame notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 165 671 Lt skolos išieškojimo iš kasatoriaus, kurio pagrindu antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininko turto arešto, išsiunčiant raginimą vykdyti sprendimą, dėl ko pagrįstai bylą dėl šios dalies nutraukė.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai sprendimuose nenurodė procesinių teisės normų, kurių pagrindu nurodytą bylos dalį nutraukė, taip pat teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie CPK 293 straipsnyje nustatytų konkrečių bylos nutraukimo pagrindų buvimą. Tačiau iš teismų argumentų galima spręsti, kad faktiniu bylos nutraukimo pagrindu pripažino notaro vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo iš kasatoriaus pagal paprastąjį vekselį egzistavimo faktą.

39Vekselis yra vertybinis popierius (CK 1.101 straipsnis), kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Viena svarbiausių vekselio savybių yra ta, kad reikalavimai pagal vekselį gali būti tenkinami ne ginčo tvarka. Siekiant pasinaudoti šia vekselio savybe, būtina laikytis įstatyme nustatytos tvarkos. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Taigi įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

40Vykdomojo įrašo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jis gali būti skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 511 straipsnis). ĮPVĮ 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad ši ĮPVĮ nuostata įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančių asmenų teisę ieškinio teisenos tvarka ginčyti notaro dėl vekselio padarytą vykdomąjį įrašą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia notaro dėl vekselio padarytas vykdomasis įrašas, turi teisę ieškinio teisenos tvarka šį įrašą ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-199/2011). Taigi, nors notaro vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, tačiau jis gali būti ginčijamas teismine tvarka, nes tai ne teismo išduotas vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad notaro vykdomasis įrašas būtų ginčytas teismine tvarka. Kita vertus, pažymėtina tai, kad notaras, darydamas vykdomąjį įrašą vekselyje, nenustatinėja prievolės pobūdžio ir nesprendžia jokių ginčų. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus tiek kasatoriui, tiek ieškovei ir prašė iš jų priteisti skolą solidariai. Teismai šį reikalavimą nagrinėjo iš esmės, nustatė prievolės rūšiai (asmeninė ar solidari sutuoktinių) nustatyti reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavo. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada, jog prievolė trečiajam asmeniui pagal vekselį yra kasatoriaus asmeninė, kelia tik įrodymų vertinimo klausimą.

41Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl prievolės pobūdžio, teisingai taikė ir aiškino CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, o atsakovo kasacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Tačiau kolegija pripažįsta pagrįstais kasatoriaus argumentus dėl neteisėto šios bylos dalies nutraukimo, nes tam nebuvo procesinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį ginčas vyko dėl prievolės pagal vekselį rūšies nustatymo. Kadangi teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad pagal vekselį atsiradusi prievolė yra kasatoriaus asmeninė prievolė, ir dėl to jau yra vykdomas išieškojimas pagal notaro vykdomąjį įrašą, tai tenkinti trečiojo asmens reikalavimą pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą nebuvo teisinio pagrindo. Jau minėta, kad teismai reikalavimą išnagrinėjo iš esmės, tik įformino procesine forma netinkamai, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija panaikina teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylos pagal trečiojo asmens S. V. reikalavimus nutraukimo ir dėl šios dalies klausimą išsprendžia iš esmės, trečiojo asmens ieškinį atmeta (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

42Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

43Kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindus – tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai, kurie pagal turinį turi būti išsamūs. Be to, jie turi būti susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais, kuriuos teismai privalėjo spręsti. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, jog jie yra ne teisinio turinio, arba jog jie yra neišsamūs, arba jog jie yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika. Dėl tokių argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. I. B., bylos Nr.3K-3-37/2013).

44Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos 3K-3-443/2010).

45Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojančias teisės normas, netinkamai padalijo šalių santuokos metu įgytą turtą natūra, taip pat netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievoles. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginiai yra grindžiami tik faktinio pobūdžio aplinkybėmis (analizuojamas liudytojų parodymų turinys ir vertinamas kitaip, nei vertino teismas; analizuojamos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su lėšų bei žemės sklypų naudojimu ir pan.). Jau minėta, kad kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl šių kasacinio skundo argumentų pasisakyti.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, turi pagrindą pripažinti, kad šioje byloje kasatoriaus paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu nustatant sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo natūra bei trečiajam asmeniui sumokėtos paskolos dydžio nustatymo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Teisėjų kolegija kasacinio skundo netenkino, todėl kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

49Ieškovės kasaciniame teisme turėtos 900 Lt išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 25 d. nutartimi kasatoriui atidėtas žyminio mokesčio už paduodamą kasacinį skundą

51(4179 Lt) sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kasacinio skundo netenkinant, šis 4179 Lt žyminis mokestis (bylinėjimosi išlaidos) valstybės naudai priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

52Kasacinis teismas patyrė 72,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti.

55Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl trečiojo asmens S. V. pareikštų savarankiškų reikalavimų nutraukta, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

56Dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą, trečiojo asmens S. V. ieškinį atmesti.

57Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

58Priteisti iš V. T. (duomenys neskelbtini) 4251,20 Lt (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną litą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

59Priteisti iš V. T. (duomenys neskelbtini) 900 (devynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. T. (duomenys neskelbtini) naudai.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų,... 6. Ieškovė prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės;... 7. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jau kelerius metus gyvena tik savo... 8. Atsakovas priešieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;... 9. S. V., L. T.; ieškovei paskirti žemės sklypą (duomenys neskelbtini),... 10. Trečiasis asmuo L. T. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas... 11. Trečiasis asmuo S. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl 165 000 Lt... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 13. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu... 14. 6000 Lt vertės. Viso tenkančio turto vertė – 211 285 Lt; 5) atitinkamus... 15. Teismas sprendė, kad šalys patikimų įrodymų, jog santuoka iširo dėl... 16. Teismas nutarė, kad trečiojo asmens L. T. skolinti pinigai buvo panaudoti... 17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 18. 53 513 Lt; atsakovui priteisė: 1) gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)... 19. 38 800 Lt vertės; ūkinį pastatą, esantį ten pat, 574 Lt vertės 4)... 20. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 21. Konstatavus, kad ieškovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje neįrodyta,... 22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl... 23. Teisėjų kolegija vertindama santuokoje įgytų namų apyvokos daiktų... 24. Iš byloje esačių duomenų matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos buvo apie... 25. Negrąžintas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kredito likutis pagal... 26. 2009 m. gruodžio 23 d. yra 35 897,40 Lt. Šalys neginčijo, kad jos nuo 2009... 27. Bendra santuokoje įgyto turto vertė – 288 904 Lt, kiekvienai šaliai... 28. Teisėjų kolegija vertindama ekspertizės išlaidų paskirstymą nurodė, kad... 29. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 30. Kasaciniu skundu atsakovas V. T. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 31. 35 897,40 Lt.
  • Dėl CK 3.127 straipsnio aiškinimo ir taikymo. CK 3.127... 32. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. T. prašo atsakovo kasacinį... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Dėl bylos nutraukimo, kai yra pradėtas vykdymo procesas pagal notarės... 36. Kasatorius šioje byloje kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas... 37. S. V. kreditoriaus reikalavimų sutuoktiniams negalimumą motyvavo tuo, kad... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai sprendimuose... 39. Vekselis yra vertybinis popierius (CK 1.101 straipsnis), kuriuo jį... 40. Vykdomojo įrašo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jis gali būti... 41. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 43. Kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių... 44. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti... 45. Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, turi pagrindą... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. Teisėjų kolegija kasacinio skundo netenkino, todėl kasatoriaus turėtos... 49. Ieškovės kasaciniame teisme turėtos 900 Lt išlaidos advokato pagalbai už... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 51. (4179 Lt) sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kasacinio... 52. Kasacinis teismas patyrė 72,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą ir... 55. Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d.... 56. Dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą, trečiojo asmens S. V.... 57. Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2012 m.... 58. Priteisti iš V. T. (duomenys neskelbtini) 4251,20 Lt (keturis tūkstančius du... 59. Priteisti iš V. T. (duomenys neskelbtini) 900 (devynis šimtus) Lt išlaidų... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...