Byla A-2889-520/2015
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. R. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Kartografiniai projektai“) dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja M. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-328.

5Pareiškėja paaiškino, kad ginčijamu administraciniu aktu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius atsisakė derinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjos žemės sklypu bei Žiedų ir Daržų gatvėmis, suformuotą žemės sklypą sujungiant su pareiškėjos besiribojančiu žemės sklypu. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis ir nemotyvuotas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) nederinimą grindė tik tuo, kad parengto Projekto sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano (toliau ir – Specialusis planas) sprendiniams, tačiau nedetalizavo, kokiems būtent sprendiniams Projektas prieštarauja.

6Pareiškėjos teigimu, Projekto sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, nes ne visi Specialiojo plano sprendiniai yra galiojantys, kadangi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T11-260, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, aiškinamojo rašto bendrosiose nuostatose yra nurodyta, jog susisiekimo sprendiniai galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyrius yra suderinęs Projektą, o tai reiškia, kad Projektas neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams susisiekimo sistemoje.

7Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

8Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas bei planuojama valstybinė žemė patenka į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto Specialiojo plano galiojimo teritoriją. Pagal Specialiojo plano sprendinius dalis formavimo ir pertvarkymo planu suformuoto valstybinės žemės sklypo patenka į numatytą gatvės plėtros teritoriją, todėl pareiškėjos parengto Projekto sprendiniai prieštarauja Specialiajam planui. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų ir planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Atsakovo nuomone, nors Specialiajame plane yra nuostatos, jog tam tikri sprendiniai galioja 5 metus, tačiau Specialiojo plano tvirtinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 18 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai. Todėl šiuo atveju minėtus prieštaravimus būtina pašalinti vadovaujantis aukštesnės teisinės galios teisės aktu, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kartografiniai projektai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad sutinka su skundu, ir prašė panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindė analogiškais argumentais kaip ir pareiškėja, bei pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nebuvo nurodyta, kaip ir kada specialųjį planą patvirtinusi institucija jį gali keisti, t. y. tai buvo palikta pačios institucijos nuožiūrai. Specialųjį planą tvirtinusi institucija nusprendė, jog susisiekimo sprendiniai galioja 5 metus. Kadangi po 2012 m. rugsėjo 27 d. Specialiojo plano sprendiniai nebuvo pakeisti, patvirtintų sprendinių galiojimas nebuvo pratęstas, todėl laikytina, kad institucija atsisakė šių sprendinių. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Specialiojo plano sprendiniai, susiję su susisiekimo sistemomis, galiojo tik 5 metus, o byloje nėra duomenų, jog minėti sprendiniai būtų papildomai patikrinti ar jų galiojimas pratęstas, todėl atsakovas negali reikalauti, kad Projektas atitiktų negaliojančius Specialiojo plano sprendinius. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad tokia Žiedų gatvė, kokia numatyta Specialiojo plano sprendiniuose, niekada negalės būti įrengta, nes ji yra akligatvis, kurio pratęsti nėra galimybių, nes akligatvio pabaigoje yra detaliuoju planu patvirtinti gyvenamųjų namų statybos sklypai, kurie jau užstatyti namais.

11II.

12Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Daržų g. ( - ), Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. 2014 m. lapkričio 17 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių (toliau – ir Skyrius), prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, ir Skyriaus vedėjas nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), bei Žiedų ir Daržų gatvėmis; suformuotą valstybinės žemės sklypą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )). Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2015 m. sausio 16 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-56, kurių 3.2 punkte nustatyta, jog formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, inter alia Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas, patvirtintas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260. Šis reikalavimas įtrauktas ir į Skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 26 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12SD-(14.12.42.)-402, kurių 5.4.1 punktu nustatytas reikalavimas Projektą derinti su Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Ginčijamu aktu Projekto rengėjas UAB „Kartografiniai projektai“ buvo informuotas, jog atsakovas negali derinti žemės sklypo (kad. Nr. 5523/0002:262) pertvarkymo projekto dėl to, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams (2015 m. sausio 16 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-56 3.2 p.).

14Teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimams, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinant individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus suformuota praktika, pagal kurią tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

15Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas atsakovo 2015 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (12.13) Ar.5-328 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes iš šio akto turinio tiek pareiškėjai, tiek Projekto rengėjui nebuvo aiškios konkrečios atsisakymo derinti Projektą priežastys. Tačiau pareiškėjos atstovas ir UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad apie tikslias nederinimo priežastis jie iš atsakovo sužinojo kreipęsi dėl detalesnės informacijos pateikimo telefonu ir ši informacija jiems buvo suteikta. Teismo vertinimu, pareiškėjai ir jos atstovams buvo žinomas parengto Projekto nederinimo pagrindas, nes pareiškėja, žinodama Specialiojo plano sprendinių reikalavimus, rengė ir alternatyvų žemės sklypo plano pagrindinį brėžinį, o teikdama derinti Specialiojo plano sprendinių neatitinkantį planą iš esmės žinojo teisines pasekmes, kilsiančias dėl teikiamo plano sprendinių neatitikties.

16Kadangi nėra kliūčių vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis bei bylos šalių pateiktais rašytiniais įrodymais įvertinti, ar tikrosios Projekto nederinimo priežastys yra pagrįstos ir teisėtos, todėl, teismo vertinimu, ginčijamo administracinio akto panaikinimas vien tik dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai prieštarautų protingumo, teisingumo bei proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principams. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos skundo argumentus, padarė išvadą, kad siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą, būtina nustatyti, ar Specialiojo plano susisiekimo planavimo sprendiniai yra galiojantys ir galėjo būti taikomi rengiant Projektą.

17Teismas nustatė, kad Specialiojo plano bendrosiose nuostatose ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos (toliau – ir Reglamentas) 1.6 punkte nustatyta, kad susisiekimo planavimo sprendiniai galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Tačiau Specialiojo plano patvirtinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis reglamentavo, jog patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai. Atsižvelgęs į taisyklę, kad kai tarpusavyje konkuruoja skirtingos teisinės galios teisės normos, viršesnė norma nugali žemesnę (lex superior derogat legi inferiori), teismas konstatavo, kad žemesnės galios teisės aktas (Reglamentas) negali ginčo teisinių santykių reglamentuoti kitaip, nei tai numatyta įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Dėl to visi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto Specialiojo plano sprendiniai yra galiojantys ir privalomi Projekto rengėjui. Be to, Reglamento I skyriaus pabaigoje išdėstyta rekomendacija (ne rečiau kaip kas 5 metus turi būti rengiami specialieji planai bendrojo plano teiginiams patikslinti) taip pat patvirtina, jog numatytas Specialiojo plano sprendinių galiojimo terminas yra rekomendacinio pobūdžio ir vertintinas kaip pareiga specialiųjų planų rengėjams (šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybei) peržiūrėti patvirtintus sprendinius ne rečiau kaip kas 5 metus. Teismo vertinimu, net ir neperžiūrėjus ar nepakeitus plano, jo galiojimas nėra sustabdomas ir jis lieka privalomas visiems teritorijų planų rengėjams ir vykdytojams.

18Teismas pažymėjo, kad pareiškėja byloje neginčija aplinkybės, jog Projekte suplanavo su planuojama teritorija besiribojančią Žiedų gatvę D2 kategorijos, vietoj Specialiajame plane numatytos D1 kategorijos gatvės. Šią aplinkybę patvirtino ir Projekto rengėjo UAB „Kartografiniai projektai“ atstovas, nurodęs, jog Projektą rengė ne pagal Specialiojo plano sprendinius, bet pagal esamą situaciją. Nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo teritorijoje esama padėtis nebeatitinka Specialiojo plano tvirtinimo metu buvusios situacijos ir galbūt poreikio D1 kategorijos gatvei nebėra, tačiau šie argumentai yra reikšmingi siekiant inicijuoti Specialiojo plano keitimo procedūras, bet nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Vadovaudamasis Taisyklių 2 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į tai, kad UAB „Kartografiniai projektai“ parengtas Projektas neatitinka Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-56 3.2 punkto, t. y. neatitinka Specialiojo plano sprendinių, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti Projektą.

19III.

20Pareiškėja M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir panaikinti atsakovo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (12.13)Ar.5-328.

21Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Specialiojo plano susisiekimo sprendiniai galioja tiek pat, kiek ir kiti Specialiojo plano sprendiniai, yra nepagrįsta ir prieštarauja teisės aktams. Pareiškėja, atsižvelgusi į Specialiojo plano tvirtinimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, laikosi pozicijos, kad Specialųjį planą tvirtinusi institucija jau jo tvirtinimo metu nusprendė, jog susisiekimo vystymosi koncepcija gali ženkliai pasikeisti per 5 metus ir todėl po 5 metų arba būtina pakeisti Specialiojo plano susisiekimo sprendinius, arba jų galiojimą pratęsti tam tikram laikui, arba jų atsisakyti. Kadangi Specialiojo plano susisiekimo sprendinių institucija nepakeitė, tų pačių galiojimo nepratęsė, laikytina, kad ji atsisakė šių sprendinių šiam laikotarpiui ir juos rengs iš naujo vėliau. Pareiškėjos teigimu, Specialiojo plano sprendiniai galioja neterminuotai tik tuo atveju, jei juos tvirtindama institucija nenusprendžia kitaip. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino institucijos teises, nes sprendė, kad institucija neturi teisės nuspręsti apie Specialiojo plano sprendinių galiojimą jo tvirtinimo metu. Įvertinusi Specialiojo plano aiškinamojo rašto bendrąsias nuostatas ir Reglamente įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pareiškėja nurodo, kad Specialiajame plane nurodyti susisiekimo sprendiniai galiojo iki 2012 m. rugsėjo 27 d. Kadangi Specialiojo plano susisiekimo sprendiniai negalioja, o byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kitiems Specialiojo plano sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams rengiamas Projektas neprieštarauja, laikytina, jog atsakovo sprendimas nederinti Projekto yra neteisėtas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas jo nepanaikinti – nepagrįstas, todėl naikintinas.

22Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

23Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir skundas, o Administracija dėl skundo motyvų pasisakė atsiliepime į skundą. Atsakovas paaiškino, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, kuriais remiantis pareiškėjos skundas buvo atmestas.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad šiuo atveju Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2015 m. sausio 16 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-56, todėl pareiškėja parengė Projektą, kurį ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė derinti, o byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto Specialiojo plano susisiekimo sprendinių galiojimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo cituoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 6, 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Taisyklių 13.4, 16, 24, 26 punktus.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-328, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjai M. R. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, esančio Daržų g. ( - ), Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumas ir pagrįstumas.

29Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 17 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, besiribojantį su kitos paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )), įsiterpusį sklypą sujungiant su besiribojančiu sklypu Nr. ( - ), kuris pareiškėjai priklauso nuosavybės teisėmis. 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1825 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), bei Žiedų ir Daržų gatvėmis; suformuotą valstybinės žemės sklypą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2015 m. sausio 16 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-56, kurių 3.2 punkte nustatyta, jog formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, inter alia Gindulių kaimo ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260. Be to, šis reikalavimas buvo įtrauktas ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 26 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12SD-(14.12.42.)-402, kurių 5.4.1. punkte nustatytas reikalavimas Projektą derinti su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi.

30Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. kovo 20 d. administraciniu aktu Nr. (12.13)Ar.5-328 projekto rengėjas UAB „Kartografiniai projektai“ buvo informuotas, jog atsakovas, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1, negali derinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) pertvarkymo projekto dėl to, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13) Ar. 5-56 3.2 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priešingai nei numatyta Specialiajame plane, Projekte yra suplanuota su planuojama teritorija besiribojanti Žiedų gatvė D2 kategorijos (12 m), vietoj Specialiajame plane numatytos D1 kategorijos gatvės (20 m). Byloje nėra ginčo, kad Projekto rengėjas UAB „Kartografiniai projektai“ Projektą rengė ne pagal Specialiojo plano sprendinius, bet pagal esamą situaciją, nes ginčo teritorijoje esama padėtis nebeatitinka Specialiojo plano tvirtinimo metu buvusios situacijos ir galbūt poreikio D1 kategorijos gatvei nebėra.

31Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, byloje teigia, kad Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260, susisiekimo sistemos planavimo sprendiniai negalioja, nes Specialiojo plano bendrosiose nuostatose nurodyta, jog „įvertinant tai, kad urbanizacijos procesas vyksta už Klaipėdos miesto ribų, prie užmiesčio kelių, kurie neturi gatvių raudonųjų linijų statuso, specialusis planas nustato privalomuosius techninius parametrus planuojamos teritorijos būsimųjų susisiekimo linijų raudonosioms linijoms su komunikaciniais koridoriais (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ I skyrius, 1 skirsnis). Tol, kol neparengta susisiekimo sistemos planavimo metodika, ji pasirinkta laisva. Sprendiniai galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Jų galiojimas gali būti pratęstas po patikrinimo pagal STR 2.06.01:1999 reikalavimus (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ I skyr., 1.6 p.)“. Pareiškėja akcentuoja STR 2.06.01:1999 reikalavimus ir teigia, kad Specialiojo plano susisiekimo sistemos planavimo sprendiniai galiojo tik iki 2012 m. rugsėjo 27 d., nes nėra duomenų, kad šie sprendiniai būtų papildomai patikrinti ir kad jų galiojimas buvo pratęstas.

32Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nesutikdami su pareiškėjos pozicija, vadovavosi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T11-260, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, priėmimo metu galiojusia Teritorijų planavimo įstatymo (2007 m. kovo 22 d. įstatymo redakcija Nr. I-1120) 18 straipsnio 8 dalies nuostata, kad patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai, o minėtas 5 metų terminas, nurodytas Specialiojo plano bendrosiose nuostatose, yra rekomendacinio pobūdžio ir vertintinas kaip pareiga specialiųjų planų rengėjams (šiuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybei) peržiūrėti patvirtintus sprendinius ne rečiau kaip kas 5 metai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad plano neperžiūrėjus ar nepakeitus, jo galiojimas nėra sustabdomas ir jis lieka privalomas visiems teritorijų planų rengėjams ir vykdytojams, t. y. Specialiojo plano susisiekimo sistemos planavimo sprendiniai negaliojo tik iki 2012 m. rugsėjo 27 d.

33Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi proceso šalių šioje byloje išsakytus teisinius argumentus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniam teismui dėl Specialiojo plano susisiekimo sistemos planavimo sprendinių galiojimo, pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja, rengdama Projektą, privalėjo laikytis šių Specialiojo plano sprendinių, nes jie buvo galiojantys. Pirmosios instancijos teismo išvada yra motyvuota ir paremta teisės aktų nuostatomis.

34Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą. Pažymėtina, kad šiame sprendime nėra jokių nuorodų apie tai, kad Specialiojo plano dalis (tam tikri sprendiniai) galioja terminuotai, o pagal tuo metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo (2007 m. kovo 22 d. įstatymo redakcija Nr. I-1120) 18 straipsnio 8 dalį patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai, 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas. Nagrinėjamu atveju į Specialiojo plano bendrąją dalį įrašyta iš STR 2.06.01:1999 1.6 punkto nuostata apie tai, kad susisiekimo sistemos planavimo sprendiniai galioja ne ilgiau kaip 5 metus ir jų galiojimas turi būti pratęstas po patikrinimo pagal STR 2.06.01:1999 reikalavimus, nekeičia reikalo esmės, t. y. Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintų imperatyviųjų nuostatų, susijusių su specialiojo plano galiojimu bei keitimu ar tikslinimu. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjai nurodant Projekto rengimo reikalavimus, buvo nurodyta, kad nebūtina laikytis Specialiojo plano susisiekimo sistemos planavimo sprendinių ir / ar šie sprendiniai galiojo tik iki 2012 m. rugsėjo 27 d.

35Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, iš jų ir teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams, ir pripažinęs, kad Projektas neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-56 3.2 punkto, t. y. kad neatitinka Specialiojo plano sprendinių, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2015 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (12.13) Ar.5-328 atsisakė derinti Projektą.

36Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo teisiniams argumentams ir jų visų nekartodama, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia minėtos pirmosios instancijos teismo išvados, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjos M. R. apeliacinį skundą atmesti.

39Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja M. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi... 5. Pareiškėja paaiškino, kad ginčijamu administraciniu aktu Klaipėdos rajono... 6. Pareiškėjos teigimu, Projekto sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano... 7. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą... 8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas bei... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindė analogiškais... 11. II.... 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą,... 14. Teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo atitikimą Lietuvos Respublikos... 15. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas atsakovo 2015... 16. Kadangi nėra kliūčių vadovaujantis ginčo teisinius santykius... 17. Teismas nustatė, kad Specialiojo plano bendrosiose nuostatose ir Lietuvos... 18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja byloje neginčija aplinkybės, jog... 19. III.... 20. Pareiškėja M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 21. Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog... 22. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad šiuo atveju Administracijos... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos... 29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 17 d. su prašymu... 30. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos... 31. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, byloje teigia, kad Gindulių... 32. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas,... 33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi proceso šalių šioje... 34. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo... 35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos... 36. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo teisiniams... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. Pareiškėjos M. R. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą... 40. Nutartis neskundžiama....