Byla A-1824-624/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir G. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š. ir G. Š. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, P. M., P. R., uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“, V. G., V. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

1. Pareiškėjai R. Š. ir G. Š. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo.
2. Pareiškėjai nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) (toliau – ir Sklypas Nr. 1), ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kurį pareiškėjai siekia prijungti prie jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo. Dėl prijungimo, t. y. žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius neprieštaravo, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924 pradėtas rengti žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas). Sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengto Plano projekto nederino, argumentuodama, jog projekto sprendiniai pažeidžia P. R. interesus, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, kadastro Nr. ( - ) (toliau – ir Sklypas Nr. 2), nes prijungus suformuotą laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie pertvarkomo sklypo, bus apribotos galimybės patekti į Sklypą Nr. 2, taip pat ateityje prisijungti prie miesto inžinerinių komunalinių tinklų.
3. Pareiškėjai skundo reikalavimus grindė tuo, jog Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais motyvais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Argumentavo, jog patekimas į Sklypą Nr. 2 nėra apribojamas, nes į jį patenkama per kitame jai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir Sklypas Nr. 3), suprojektuotą kelio servitutą iš ( - ) gatvės. Sklypas Nr. 3 yra ( - ) kaime, kurio dalis su šiuo sklypu ir ( - ) gatve yra siūlomi prijungti prie Gargždų miesto, todėl į sklypą bus galima patekti iš miesto gatvių. Nurodė, jog Sklypas Nr. 2 buvo žemės ūkio paskirties, todėl nebuvo poreikio jungtis prie miesto komunikacinių tinklų. Pareiškėjų teigimu, Planas pradėtas rengti administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924, todėl jo rengimo procedūroms turi būti taikomi tuo metu galiojusių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, o ne Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-36 patvirtinto Gargždų miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniai. Nesutiko su Sprendimo motyvu, jog susisiekimo sistema turi būti vystoma racionaliai, nes planuojamas Sklypas Nr. 1 yra Gargždų miesto administracinės teritorijos (D kategorijos) gatvių tinkle. Pareiškėjo teigimu, dabartinis privažiavimas į Žemės sklypą Nr. 2 iš ( - ) gatvės per kelio servitutą nėra neracionalus, nors ir yra 110 metrų ilgio, o suprojektavus privažiavimą per valstybinės žemės sklypą, privažiavimo ilgis būtų 30 metrų. Pažymėjo, jog nors Sprendime nurodyta, kad P. R. ateityje pageidaujant prisijungti prie miesto centralizuotų inžinerinių tinklų, tai būtų įmanoma palikus inžinerinės infrastruktūros koridorių pratęsiant ( - ) gatvę iki jos sklypo, toks tęsinys neįmanomas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 23 d. rašte Nr. (5.1.22)-A5-3159 buvo nurodyta, jog dalis ( - ) gatvės privatizuota atkuriant nuosavybės teises ir pagal Bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio plano schemą) korektūrą ( - ) gatvė tarp ( - ) ir ( - ) gatvių nenumatyta.
4. Nesutiko su ginčijamo Sprendimo nurodymu projekto sprendinius koreguoti, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 reikalavimais ir suprojektuoti tokio dydžio ir formos sklypą, kuris netrukdytų įrengti atitinkamos kategorijos gatvę ir nutiesti miesto komunalinius inžinerinius tinklus su jų apsaugos zonomis iki Sklypo Nr. 2. Argumentavo, jog planuojamoje teritorijoje numatoma gatvės dalis iki šio sklypo būtų akligatvis, kurio pabaigoje, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 33 punktu, turėtų būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė, kurios minimalus plotis 11 m. Faktiškai tarp Sklypo Nr. 2 ir Sklypo Nr. 1 yra 9,08 m tarpas, kuris susiaurėja iki 7,90 m, todėl šioje vietoje negalimas D2 kategorijos gatvės su apsisukimo aikštele įrengimas.
5. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (b. l. 22–23) atsiliepime pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, jog pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, iki įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį reglamentavimą. Atsakovo teigimu, 2011 m. liepos 14 d. gautas R. Š. prašymas leisti pradėti rengti laisvos valstybinės žemės sklypo, atitinkančio įsiterpusio sklypo sąvoką, planą, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 9 d. neprieštaravo dėl Sklypo Nr. 1 padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 įsakymo Nr. AV-1924 1 punktu nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo planą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai 2016 m. spalio 20 d. pateiktas derinimui ginčo teritorijos žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ginčijamu 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (5.1.22)-A5-6281 planą atsisakyta derinti, nes, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vertinimu, Planas pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens P. R. interesus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teigė, jog Sklypas Nr. 1 yra Gargždų miesto administracinėse ribose, D kategorijos gatvių tinkle, todėl susisiekimo sistema turėtų būti vystoma racionaliai ir pagal P. R. pasiūlymą paliekant privažiavimą prie jos sklypo. Tokia išvada padaryta vadovaujantis Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo aiškinamojo rašto 7 skyriaus (Susisiekimo sistema) 7.3 punktu (Gatvių tinklas) Gargždų miesto pagrindinių gatvių kategorijos, kur numatyta, kad teritorijose, kuriose numatoma plėtoti paslaugų, pramonės ir sandėliavimo veiklas, naujų aptarnaujančių (D kategorijos) gatvių tinklas šiuo bendruoju planu nedetalizuojamas. Jis turi būti formuojamas žemesnio lygio planavimo dokumentais, atsižvelgiant į teritorijos naudojimo būdą, planuojamas veiklas, užstatymo išplanavimą, technologinius procesus ir pan. Susisiekimo infrastruktūros brėžinyje išskirtos rekomenduojamos pagalbinės D kategorijų gatvės, kurios yra svarbios miesto erdvinei architektūrinei struktūrai ar numatytos parengtuose ar rengiamuose teritorijų detaliuosiuose planuose. Papildomas (D kategorijų) gatvių tinklas bei Bendrajame plane rekomenduojamų pagalbinių gatvių klasifikacijos indeksas, o kartu ir jų techniniai parametrai pagal STR 2.06.01:1999, turi būti nustatomi detaliaisiais planais. Nurodė, kad privažiavimas prie Sklypo Nr. 2 yra numatytas kelio servitutu per P. R. priklausantį žemės sklypą, tačiau pažymėjo, jog jai priklausantys du žemės sklypai patenka į skirtingas administracines teritorijas: Sklypas Nr. 2 patenka į Gargždų miesto teritoriją, o Sklypas Nr. 3 yra ( - ). Pagal Gargždų miesto bendrąjį planą šiame sklype numatyta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, skirta gyvenamajai veiklai, kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra, gyvenamajai aplinkai draugiškomis darbo vietomis. Vyrauja vienbutis (galimas daugiabutis) gyvenamasis užstatymas. Galimi žemės sklypo naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos. Teigė, jog P. R. pasiūlyme nurodė, kad pageidauja ateityje prisijungti prie miesto centralizuotų inžinerinių tinklų, o patvirtinus pareiškėjų pateiktą derinti Planą, tokios galimybės būtų apsunkintos, galimai ateityje reikėtų paimti žemę visuomenės poreikiams, nustatyti servitutus ir kt., šių trukdžių galima išvengti racionaliai suplanavus susisiekimo sistemą, paliekant inžinerinės infrastruktūros koridorių, pratęsiant ( - ) gatvę iki P. R. sklypo. Teigė, jog neteisinga leisti susidaryti tokiai situacijai, kad P. R., nuosavybės teise valdančiai žemės sklypą, esantį Gargždų miesto teritorijoje, būtų atimta galimybė į savo sklypą patekti naudojantis miesto infrastruktūra bei prisijungti prie centralizuotų miesto inžinerinių tinklų. Pažymėjo, jog Sklype Nr. 3 nustatytas tik kelio servitutas, o servitutas tiesti antžemines, požemines komunikacijas nenustatytas. Nurodė, jog ( - ) ir ( - ) gatvėse, Gargždų mieste, yra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai, t. y. vandentiekio bei nuotekų tinklai, ( - ), centralizuotų tinklų nėra, todėl realiausia galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų yra arba iš ( - ), arba iš ( - ) gatvių. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pavedimas pataisyti Planą yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo naikinti 2016 m. lapkričio 8 d. atsisakymą derinti planą, išdėstytą rašte Nr. (5.1.22)-A5-6281.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime (b. l. 27–28) nepareiškė nuomonės dėl pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumo. Nurodė, jog teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepime (b. l. 31–33) pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, jog jai Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 2124 ir sprendimu Nr. 55/4316 atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuris tuo metu buvo ( - ) seniūnijoje, Klaipėdos rajone. 2007 metais atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypas patenka į dvi administracines teritorijas, t. y. Gargždų miesto ir ( - ) seniūnijas. Dėl šios priežasties, žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis Gargždų mieste, ir unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), su numatytu kelio servitutu. Nurodė, jog Sklypas Nr. 2, esantis Gargždų mieste, ribojasi su laisvu valstybinės žemės sklypu, kurį prisijungti pageidauja pareiškėjai. Nesutiko, kad pareiškėjų parengtu Planu nebus pažeidžiamos jos teisės ir interesai. Pažymėjo, jog siekia ne tik savo asmeninių interesų apsaugos, bet vadovaujasi racionaliu mąstymu ir siekia bendro viešo intereso, nes patvirtinus ginčo sklypo projektą būtų užkirstas kelias naudoti laisvą valstybinį žemės sklypą siekiant tiesti centralizuotas komunikacijas, atlikti kitus su inžinerinės infrastruktūros įvedimu susijusius veiksmus. Teigė, jog jai priklausančiame Sklype Nr. 3 yra numatytas tik kelio servitutas, o servitutas tiesti antžemines, požemines komunikacijas nenumatytas. Manė, jog pagrįstas atsakovo reikalavimas plano rengėjui suprojektuoti tokio dydžio ir formos sklypą, kuris būtų tinkamas įrengti atitinkamos kategorijos gatvę ir nutiesti miesto komunalinius inžinerinius tinklus su jų apsaugos zonomis iki Sklypo Nr. 2, esančio Gargždų mieste. Teigė, jog pareiškėjams privatizavus visą laisvą valstybinės žemės sklypą, jos žemės sklypas būtų atribotas nuo ( - ) ir ( - ) gatvių, kuriose yra įrengti centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai. ( - ) vandentiekio bei nuotekų centralizuotų tinklų nėra, todėl realiausia galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų yra arba iš ( - ), arba iš ( - ) gatvių. Nurodė, jog numatytas servitutinis kelias per ( - ) seniūnijoje esantį Sklypą Nr. 3 realiai nesuformuotas, nes ji naudoja abu sklypus, tačiau pasikeitus žemės sklypų savininkams, gali kilti ginčų. Teigė, jog jei patekimas į Gargždų miesto teritorijoje esantį Sklypą Nr. 2 būtų numatytas iš ( - ) gatvės per laisvą valstybinį žemės sklypą, tokių problemų būtų galima išvengti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepime (b. l. 85–87, 108–109) nurodė pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
11. Pažymėjo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), Klaipėdos r. Jo žemės sklype yra racionaliai suprojektuota ir įrengta susisiekimo sistema, t. y. nuovaža ir inžinierinės infrastruktūros koridorius iš ( - ) gatvės Gargždų mieste tęsinio iki ( - ) gatvės ( - ) kaime. Nurodė, jog remiantis Bendrojo plano sprendiniais, nebeliko ( - ) gatvės tęsinio, einančio per jam nuosavybės teise priklausantį ir P. R. priklausantį sklypą. Pažymėjo, jog Sklypo Nr. 2 naudojimo būdas pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, dėl to pareiškėjų projektuojamame ginčo žemės sklype turi būti racionaliai suprojektuota ir įrengta susisiekimo sistema, t. y. nuovaža ir inžinierinės infrastruktūros koridorius iš ( - ) gatvės Gargždų mieste vakarinės pusės. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjų parengtame Plane nurodytas gretimų sklypų persidengimas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, nes persidengimo realiai nėra, o šis klausimas išspręstas dar Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-40-01/2001.

6II.

7

12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“, atmetė skundo dalį dėl įpareigojimo Administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo.
13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo, kuriuo Administracija atsisakė suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
14. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui G. Š. nuosavybės teise priklauso Sklypas Nr. 1, kurio plotas – 0,1487 ha. Pareiškėjų 2011 m. liepos 14 d. prašymu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924 „Dėl žemės sklypo plano rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo ( - )“ pradėtas rengti žemės sklypo planas, padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Sprendimu Administracija parengto Plano nederino argumentuodama, jog Plano sprendiniai pažeidžia gretimybėje planuojamo Sklypo Nr. 2 savininkės P. R. interesus, t. y. nepaliktas privažiavimas prie šio sklypo bei nepaliktas inžinerinės infrastruktūros koridorius iš Gargždų miesto. Pareiškėjai skundo reikalavimus grindė tuo, jog nepažeidžia trečiojo asmens interesų, nes patekimas į minėtą sklypą ir galimybė ateityje jungtis prie miesto komunalinių inžinerinių tinklų yra iš ( - ) kaimo, Gargždų rajone, per kitą P. R. nuosavybės teise priklausantį Sklypą Nr. 3.
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad byloje nekyla ginčas dėl to, jog nagrinėjamu atveju pradėtas planavimas turėtų būti užbaigtas vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, todėl byloje taikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.
16. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas).
17. Viena iš teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijų yra teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Teritorijų planavimo dokumentų derinimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje yra apibrėžiamas kaip procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka yra reglamentuota Teritorijų planavimo įstatymo penktajame skirsnyje. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, jų sprendiniai visų pirma turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti.
18. Tai realizuojama įtraukiant suinteresuotą visuomenę į teritorijų planavimo procesą ir taip užtikrinant šio proceso viešumą, kuris yra viena iš sąlygų užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju toks užtikrinimas buvo ypatingai svarbus, nes ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjams planuojant valstybinę žemę galimai gali būti pažeisti gretimo sklypo savininko (P. R.) interesai. Dėl šios priežasties svarbu nustatyti, ar buvo tinkamai užtikrintos P. R. teisės dalyvauti planavimo procedūroje ir ginti savo interesus. Šios teisės užtikrinimui Aprašo 33 punkte įtvirtinta, jog derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms žemės sklypo plano rengėjas teikia planą ir dokumentus, įrodančius, kad Aprašo 28 – 30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos). Teismas vadovavosi Aprašo 29, 32 punktas, Įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 33.1 ir 33.4 punktais.
19. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog viešojo svarstymo stadijoje 2016 m. kovo 14 d. gretimo Sklypo Nr. 2 savininkė P. R. pateikė pranešimą, jog nesutinka su parengtu žemės sklypo plano projektu (administracinė byla Nr. I-2464-162/2016, b. l. 20). P. R. pateikė pasiūlymą palikti privažiavimą prie jai priklausančio nurodyto žemės sklypo kaip ( - ) gatvės tęsinį, taip pat užtikrinti prieigą inžinerinių tinklų tiesimui ateityje. P. R. pastabas išnagrinėjo ir į jas 2016 m. kovo 18 d. raštu atsakė plano rengėjas UAB „Kartografiniai projektai“, nurodydamas, kad nebus atsižvelgta į pasiūlymus ir plano projekto sprendiniai nebus keičiami (administracinė byla Nr. I-2464-162/2016, b. l. 14). Teismas vertino, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog P. R. pasiūlymus išnagrinėjo nekompetentingas subjektas, t. y. ne planavimo organizatorius, kuris nagrinėjamu atveju yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o plano rengėjas, ir tuo buvo pažeista ir apribota jos teisė dalyvauti planavimo procedūroje, todėl planas negalėjo būti teikiamas derinimui tinkamai neatlikus visuomenės informavimo ir supažindinimo procedūrų. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 33.4 punkte įtvirtinta planavimo organizatoriaus, o ne plano rengėjo pareiga atlikti teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras, be kita ko, išnagrinėti pasiūlymus. Aprašo 32 punkte tiesiogiai įtvirtinta, jog savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl plano, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti rengėjui pataisyti planą pagal pateiktus pasiūlymus. Byloje ir pateiktoje planavimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad planavimo organizatorius – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija būtų įgaliojusi Plano rengėją išnagrinėti asmenų pasiūlymus ar atlikti kitas planavimo organizatoriaus pareigas. Priešingai, iš paties Plano rengėjo gretimų sklypų savininkams siųstų pranešimų apie pradėtą procedūrą matyti, jog pasiūlymus ir pastabas nurodyta teikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (administracinė byla Nr. I-2464-162/2016, b. l. 71–76). Nors asmenų teikiami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, tačiau Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 37 punkte įtvirtinta pasiūlymus pateikusių asmenų teisė gautą atsakymą, jeigu į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta teritorijų planavimo dokumente, skųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, o jos sprendimą – teismui. Aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros, o atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu, nurodyti pasiūlymai – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos galimai pažeistos teisės arba galimai pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju būtent ši P. R. teisė buvo pažeista, nes ji Plano rengimo etape turėjo teisę teikti pasiūlymus dėl šio planavimo dokumento sprendinių pakeitimo planavimo organizatoriui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai per visą Plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009). Teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos kontekste tai lemia, jog parengtas Planas negalėjo būti teikiamas derinimui, nes iš esmės buvo pažeistos viešo svarstymo procedūros. Tinkamai nepabaigus viešo svarstymo etapo ir nesudarius galimybės motyvų, kuriais atmesti pateikti pasiūlymai dėl Plano, pagrįstumą revizuoti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai kompetentingai institucijai, negalėjo būti pradėtas Plano derinimo etapas.
20. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamos bylos dalykas nėra Plano sprendinių teisėtumo vertinimas, tačiau nustačius, jog Plano rengimo baigiamajame etape pažeistos procedūros, susijusios su suinteresuotų asmenų dalyvavimu šiame procese, konstatuotina, jog parengtas Plano projektas negalėjo būti teikiamas derinimui.
21. Teismo vertinimu, aptartų argumentų ir teisinio reglamentavimo pagrindu, Planas negalėjo būti teikiamas derinimui, todėl plačiau neanalizuotini Plano nederinimo motyvai, išdėstyti Sprendime. Tik tinkamai pabaigus viešo svarstymo su visuomene stadiją, galima Planą teikti derinti, todėl skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Ginčijamas administracinis aktas panaikintas vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi. Ši pareiškėjų skundo dalis tenkinta iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Konstatavus, jog Plano projektas negalėjo būti teikiamas derinimui tinkamai neužtikrinus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese, pareiškėjų skundo dalis dėl įpareigojimo Administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto Plano projekto derinimo atmesta kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

8III.

9

22. Pareiškėjai R. Š. ir G. Š. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 133–139), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų skundas, ir pareiškėjų skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti Administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto Plano projekto derinimo, tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjai remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Vadovaujantis administracinio proceso dispozityvumo principu, byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Teismas, nagrinėdamas bylą, negali išeiti iš skundo ribų ir pasisakyti dėl reikalavimų visai kitais pagrindais ir aplinkybėmis, nei buvo suformuluota pareiškėjų teiktame skunde (ABTĮ 80 str., 86 str.). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog P. R. pasiūlymus išnagrinėjo nekompetentingas subjektas, pasisakė dėl klausimo, kuris nebuvo tirtas, nagrinėtas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl kurio nebuvo pasisakyta jokių prieštaravimų nei iš vienos ginčo šalies, dėl kurio nebuvo teikta jokių skundų, reikšta prieštaravimų. Ginčo šiuo klausimu iš viso nebuvo. Tokie Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiksmai yra neteisėti, sukeliantys abejonių teismo nešališkumu, pažeidžiantys rungimosi, dispozityvumo principus bei pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.
2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė nėra pateikusi informacijos, kad būtų gavusi kokius nors pasiūlymus, juos registravusi, nagrinėjusi ar pavedusi Plano rengėjui atlikti pakeitimus Plano projekte ar pavedusi atsakyti į gautus pasiūlymus iki Plano projekto pateikimo derinimui, pastarąją aplinkybę konstatavo ir pats teismas savo sprendime. Šiuo atveju Plano rengėjas 2016 m. kovo 22 d. raštu išsakė tik savo, kaip Plano rengėjo, nuomonę–poziciją apie gautą pranešimą. Neteisinga tai traktuoti kaip faktą, kad nekompetentingas asmuo išnagrinėjo pasiūlymus. Be to, iš paties Plano rengėjo gretimų sklypų savininkams siųstų pranešimų apie pradėtą procedūrą matyti, jog pasiūlymus ir pastabas nurodyta teikti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir (ne arba) UAB „Kartografiniai projektai“. P. R. galėjo raštu teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismo sprendime išdėstyti motyvai, kad buvo galimai pažeistos ir apribotos P. R. teisės dalyvauti planavimo procedūroje, pažeista viešo svarstymo su visuomene procedūra, neteisingi ir nepagrįsti, priimti visapusiškai neįvertinus pateiktų byloje įrodymų ir nesant dėl to ginčo.
3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas savo sprendime nepagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 1 punktą, kuriame, be kita ko, numatyta „išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais“. Nagrinėjamu atveju buvo siekiama būtent padidinti esamą žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arų valstybinės žemės.
4. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti jokie P. R. interesai. Patekimas iki Sklypo Nr. 2 nėra apribojamas, kadangi į jį patenkama per Sklype Nr. 3 (savininkė P. R.) esantį kelio servitutą (plotas 0,0547 ha) iš ( - ) gatvės. Dalį ( - ) kaimo, kuriame yra Sklypas Nr. 3 ir ( - ) gatvė, siūloma prijungti prie Gargždų miesto, ir tai patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, todėl į P. R. priklausančius žemės sklypus ateityje bus patenkama iš miesto gatvių tinklo (Gargždų miesto bendrasis planas). Jau tuo metu, kai buvo formuojamas Sklypas Nr. 2, buvo išspręstas klausimas dėl privažiavimo, nustatant servitutinį kelią per Sklypą Nr. 3. Be to, Sklypas Nr. 2 Plano rengimo metu buvo žemės ūkio paskirties, jame numatyta ir nevykdoma ūkinė veikla ir jam nėra poreikio jungtis prie miesto inžinerinių tinklų. P. R. turėjo 10 metų teikti prašymus Klaipėdos rajono administracijai dėl dar vieno įvažiavimo būtinumo ir įrengimo valstybinėje žemėje, tačiau nesikreipė ir byloje jokios informacijos apie tai nepateikė. P. R. nepageidauja įsigyti valstybinės žemės sklypo. O savo interesus į žemės sklypą išdėstė tik tada, kai buvo pradėtas rengti valstybinės žemės prijungimo prie pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir jo išsipirkimo projektas. Pažymi, kad Žemės sklypo Nr. 2 įprastinė naudojimo paskirtis nereikalauja būtino privažiavimo prie to sklypo pačiu artimiausiu ar patogiausiu būdu. Taip pat jokie Lietuvos Respublikos įstatymai imperatyviai nenumato, kad inžinerinės komunikacijos privalo būti atvestos tik iš miesto pusės, jei žemės sklypo savininkui sudaromos galimybės jas prisijungti ateityje iš rajono pusės. Akcentuoja, kad laisvą valstybinės žemės sklypą nusprendė įsigyti nes beveik 10 metų jį prižiūrėjo, kiti asmenys juo niekada nesinaudojo nei pravažiavimo, nei kitais tikslais, P. R. iki šiol naudojasi privažiavimu iš kitos jai priklausančio žemės sklypo puses.
5. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalis pareiškėjams suteikė teisę pradėtus rengti planus baigti rengti, atlikti derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Planas pradėtas rengti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924.
23. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 152–153), kuriame prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad apie pareiškėjų bei Plano rengėjo vykdomas viešojo svarstymo procedūras, t. y. apie kaimyninių žemės sklypų savininkų informavimą, gautų pasiūlymų nagrinėjimą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, kaip planavimo organizatoriui, nebuvo žinoma ir tik pateikus derinti Planą nustatyta, kad tokia procedūra vyko. Tai nustačius, buvo priimti atitinkami sprendimai – Plano nederinti ir nurodyta Plano rengėjui atsižvelgti š trečiojo suinteresuoto asmens siūlymus. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjai ir Plano rengėjas pažeidė Nuostatų ir Aprašo reikalavimus ir šie pažeidimai yra esminiai, todėl mano, kad teismas pagrįstai panaikino individualų administracinį aktą bei konstatavo, kad Planas net negalėjo būti teikiamas derinimui. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, siekė išspręsti ginčą tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų, t. y. siekė, kad Planas būtų pataisytas taip, kad būtų patenkintos visos suinteresuotos šalys, tačiau taikiai to padaryti nepavyko.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 146–148), kuriame apeliacinio skundo teisėtumo klausimą palieka spręsti teismui.
26. Atsiliepime pažymi, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo NŽT Klaipėdos rajono skyrius nėra priėmęs jokių administracinių sprendimų, susijusių su ginčo dalyku. Remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, pagal kurį teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. R. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 154–156), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsiliepime nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas negali išeiti už skundo ribų. Pažymi, kad teismas analizavo situaciją ir Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo priėmimo procedūras vertino ne atskirai, bet bendrame kontekste. Mano, jog tarpinių procedūrų nesilaikymas daro galutinį sprendimą neteisėtą, o išsamus bylos aplinkybių nagrinėjimas nėra laikomas nukrypimu nuo skundu suformuoto reikalavimo. Akcentuoja, kad suprojektuotas servitutinis kelias išsprendžia patekimo į Gargždų miesto teritorijoje esantį žemės sklypą (Sklypas Nr. 2) klausimą, tačiau mano, kad ateityje tikėtina, jog jis sukels problemas tarp galimų naujų žemės sklypų savininkų. Išvengti šių problemų galima, jei patekimas į Sklypą Nr. 2 būtų numatytas iš ( - ) gatvės per laisvą valstybinės žemės sklypą. Nors apeliantai nurodo, jog Sklypas Nr. 2 buvo žemės ūkio paskirties, tačiau teismui pateikti dokumentai apie paskirties pakeitimą, iš kurių matyti, kad nuo 2017 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto registre Sklypo Nr. 2 paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pažymi, kad patvirtinus Plano projektą, būtų užkirstas kelias naudoti laisvą valstybinės žemės sklypą siekiant tiesti centralizuotas komunikacijas, atlikti kitus su inžinerinės infrastruktūros įvedimu susijusius veiksmus, kas neatitiktų ir bendro viešojo intereso.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“, kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo ir pagrįstumo, ir pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl projekto derinimo pagrįstumo.
30. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais paaiškinimais bei byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamu turto registre pareiškėjo G. Š. nuosavybės teise registruotas 0,1487 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), o trečiojo suinteresuoto asmens P. R. – 0,0769 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), į kurį patekimas numatytas P. R. nuosavybės teise registruotame 0,3303 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), suprojektuotu ir nustatytu kelio servitutu.
31. 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo G. Š. prašymu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924 „Dėl žemės sklypo plano rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo ( - )“ pradėtas rengti pareiškėjo žemės sklypo panas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – padidinti jį ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Parengus šį planą ir pateikus jį derinti, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija byloje ginčijamu sprendimu atsisakė jį suderinti, motyvuodama tuo, jog parengto plano sprendiniai pažeidžia gretimybėje planuojamo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), savininkės P. R. interesus, t. y. nepaliktas privažiavimas prie šio sklypo bei nepaliktas inžinerinės infrastruktūros koridorius iš Gargždų miesto.
32. Pareiškėjams apskundus šį sprendimą, Klaipėdos apygardos administracinio teismas skundžiamu 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“, o reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad plano rengimo baigiamajame etape pažeistos procedūros, susijusios su suinteresuotų asmenų dalyvavimu šiame procese, dėl ko plano projektas negalėjo būti teikiamas derinimui. Pareiškėjai, nesutikdami su sprendimo dalimi, kuria jų skundas atmestas, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuria jų skundas netenkintas, ir jų skundą tenkinti visiškai.
33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą: visų pirma, kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl išėjimo už skundo ribų, kadangi byloje pateiktu skundu pareiškėjai ne tik ginčijo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau prašė įpareigoti atsakovą išspręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, projekto derinimo, kas būtų galima tik įvertinus ir kitų šios administracinės procedūros veiksmų, be kita ko, ir susijusių su visuomenės informavimo ir supažindinimo su parengtu žemės sklypo planu atlikimu, teisėtumą.
35. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju Planas pradėtas rengti vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AV-1924, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini teritorijų planavimą reglamentuojantys įstatymai bei juos lydintieji teisės aktai, aktualūs iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. iki Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) įsigaliojimo.
36. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, detaliojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie: 1) miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai; 2) kaimų teritorijų, miestelių teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai (Įstatymo 21 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija)). Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės (Įstatymo 26 str. 1 d.). Tačiau Miestų teritorijose Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose numatyti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, gali būti rengiami Vyriausybės nustatyta tvarka ir tvirtinami savivaldybės administracijos direktoriaus.
37. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį, teritorijose, kai Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.
38. Pažymėtina, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju (padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus žemės sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų), plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Jeigu žemės sklypų savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ir (ar) valstybinės žemės naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai gali susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai (Aprašo 29 p.). Kol susipažįstama su parengtu žemės sklypo planu, savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl jo, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus arba išsiųsti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po to, kai baigiasi susipažinimo laikas (Aprašo 32 p.). Žemės sklypo plano rengėjas planą ir dokumentus, įrodančius, kad Aprašo 28–30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms (Aprašo 33 p.).
39. Kadangi P. R. pasiūlymą ginčo atveju nagrinėjo ir į jį atsakė ne savivaldybės administracija (plano organizatorius), o žemės sklypo plano rengėjas (UAB „Kartografiniai sprendimai“), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo detaliojo teritorijų planavimo procedūros dalies, susijusios su besiribojančio žemės sklypo savininko – trečiojo suinteresuoto asmens P. R. – pasiūlymo išnagrinėjimu savivaldybės administracijoje, neįvykdymą, todėl vėlesnis procedūros veiksmas – plano derinimas su Aprašo 34 punkte nurodytais tarnautojais ir institucijomis – nėra galimas, dėl ko nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano projekto derinimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, susiję su visuomenės informavimo ir supažindinimo su žemės sklypo planu užtikrinimu, nėra pagrįsti, kadangi sumaištį, susijusią su P. R. pasiūlymo nagrinėjimu, visų pirma, lėmė pranešimas apie galimybę teikti pasiūlymus ir pastabas ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, bet ir UAB „Kartografiniai sprendimai“, taip pat pastarosios pranešimas P. R. apie tai, kad į pasiūlymus nebus atsižvelgta ir plano sprendiniai nebus keičiami, taip iš esmės sukuriant iliuziją, kad pasiūlymas yra išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka.
40. Nors teisėjų kolegija pasigenda argumentų, kodėl byloje ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimas nevertintinas kaip savivaldybės administracijos Aprašo 32 punkto tvarka priimtas pavedimas plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Administracijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (5.1.22)-A5-6281 „Dėl žemės sklypo plano derinimo“ yra panaikintas, nėra skundžiama, šio administracinio akto motyvacijos pagrįstumas nėra vertinamas.
41. Šiuo aspektu tik pažymėtina, kad žemės sklypo planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais (Aprašo 2 p.). Vienas iš teritorijų planavimo tikslų – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Įstatymo 3 str. 1 d. 7 p.). Nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius (Įstatymo 3 str. 2 d.).
42. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl savivaldybės administracijos pozicijos, susijusios su galimybe pareiškėjui padidinti laisvoje valstybinėje žemėje jo žemės sklypą tik dalimi, kuri nėra būtina įrengti D kategorijos gatvę ir nutiesti miesto komunalinius inžinerinius tinklus su jų apsaugos zonomis iki žemės sklypo, nepagrįstumu: į P. R. nuosavybės teise priklausantį 0,0769 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), patekimas yra numatytas P. R. nuosavybės teise priklausančiame 0,3303 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), suprojektuotu ir nustatytu kelio servitutu. Kadangi byloje nėra duomenų, kad toks šio žemės sklypo plano sprendinys yra pakeistas, ar kad ginčijamame sprendime minimi teisės aktai, tarp jų – Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniai, nustatytų būtinybę rezervuoti ginčo teritoriją tam, kad perspektyvoje čia būtų galima suprojektuoti patekimą į P. R. nuosavybės teise priklausantį 0,0769 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai apie tokio sprendinio, t. y. teritorijos, reikalingos patekimui į sklypą, esantį ( - ), rezervavimo racionalumą nėra nepagrįsti.
43. Kita vertus, minėtas P. R. nuosavybės teise priklausantis 0,0769 ha ploto žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos, yra Gargždų mieste, todėl, planuojant greta esančią teritoriją, galimybė, atsižvelgiant į būtinybę teritorijų planavimo procese suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo, užtikrinti prisijungimą prie miesto inžinerinės infrastruktūros iki šio sklypo perleidimo ne aukciono tvarka turėtų būti išspręsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu nemato priežasčių, dėl kurių tai (inžinerinės infrastruktūros tinklų įrengimas) negalėtų būti išspręstas nustatant atitinkamą servitutą.
44. Atsižvelgiant į aptartą, apeliacinis skundas nėra tenkinamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjų R. Š. ir G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

15Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama