Byla 2A-704-413/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1306-831/2014 pagal ieškovės A. J. ieškinį dėl paprasto neprotestuotino vekselio nuginčijimo bei atsakovo R. K. priešieškinį dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2010 m. lapkričio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovė (vekselio davėja/skolininkė) besąlygiškai privalo sumokėti atsakovui (vekselio turėtojui/kreditoriui) vekselyje nurodytą 79 000 Lt sumą.

5Ieškovė nurodė, kad 2010 m. lapkričio 21 d. vekselio ji neišrašė ir nepasirašė, dėl ko mano, kad vekselis yra suklastotas. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl vekselio suklastojimo atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, ieškovė nutarė jį ginčyti civiline tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, vekselis yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, dėl ko galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiu atveju vekselio davėjas (skolininkas) gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Anot ieškovės, būtent šiuo pagrindu ji ir ginčija vekselį, kadangi ji savo noru tokio vekselio neišrašė ir nepasirašė, o atsakovo nurodytų pagrindų vekseliui išrašyti nebuvo. Ieškovė pripažįsta, kad su atsakovu nesusituokę pragyveno nuo 2002 m. iki 2010 m. (8 metus), tačiau nesutinka su atsakovo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas jai skolino 12 000 Lt, skirtų atsiskaityti su buvusiu sutuoktiniu, ir 5 000 Lt, skirtų automobilio pirkimui. Be to, pasak paties atsakovo, likusi 62 000 Lt suma buvo ne paskolinta, o investuota į gyvenamojo namo rekonstrukciją ir aplinkos tvarkymą. Todėl, ieškovės nuomone, nebuvo realaus pagrindo išrašyti vekselį nurodytai 79 000 Lt sumai.

6Atsakovas R. K. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. J. 79 000 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo skolos grąžinimo termino pabaigos (2011-04-21) iki visiško sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2011 m. gyveno kartu su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame name, vedė bendrą ūkį ir per nurodytą laikotarpį, įvairiomis sumomis, paskolino ieškovei jos poreikių tenkinimui (namo išpirkimui, jo pagerinimui, aplinkos sutvarkymui, automobilio pirkimui, skolų dengimui) iš viso 79 000 Lt. Su ieškove buvo sutaręs, kad paskolintas lėšas ieškovė grąžins, o tokio susitarimo, t. y. paskolos gavimo patvirtinimui ir jo turtinių teisių užtikrinimui buvo pasirašytas ieškovės ginčijamas vekselis. Dalį minėtos sumos jis buvo sutaupęs, dalį pinigų uždirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalį - pardavęs jam nuosavybės teise priklausančią sodybą ( - ), dalį lėšų skolinosi. 2011 m. balandžio 21 d. jis kreipėsi į Marijampolės 1-ąjį notaro biurą ir jo prašymu 2011 m. balandžio 22 d. ieškovei buvo išsiųstas pranešimas, jog ji nevykdo savo pasirašyto įsipareigojimo apmokėti pateikto apmokėjimui vekselio. Gavusi notaro persiųstą pranešimą, ieškovė atsisakė sumokėti vekselyje nurodytą sumą ir kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą, kaltindama jį minėto vekselio suklastojimu, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovas 2014 m. rugpjūčio 6 d. registruotu laišku kreipėsi į Marijampolės 1- ąjį notaro biurą dėl nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo, tačiau 2014 m. rugpjūčio 14 d. gavo iš notarės atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nes praleistas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje nustatytas reikalavimų pateikimo senaties terminą, dėl ko vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo iš A. J., kaip skolininkės, ne ginčo tvarka neišduodamas. Todėl dėl vekselyje nurodytos sumos priteisimo jis kreipėsi į teismą. Atsakovo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga neginčijamai įrodo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2011 m. paskolino ieškovei 79 000 Lt.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė; pripažino negaliojančiu ieškovės A. J. išduotą atsakovui R. K. 2010 m. lapkričio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 79 000 Lt sumai; priteisė iš atsakovo 3 856 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 1 893,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones A. J. turtui.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepripažino, jog išdavė atsakovui 2010 m. lapkričio 21 d. vekselį, o byloje surinkti įrodymai kelia pagrįstų abejonių atsakovo sąžiningumu. Teismui nekilo abejonių, kad 2010 m. lapkričio 21 d. paprastajame vekselyje, eilutėje „Parašas“, rankraštinį įrašą „A. J.“ parašė ir greta pasirašė ieškovė, tačiau teismas, remdamasis 2011 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-3098(11) sprendė, kad yra tikimybė, jog tirti pateiktame neprotestuotiname paprastajame vekselyje buvo pirmiau parašytas įrašas „A. J.“ ir parašas, o po to lazerinio spausdinimo būdu išspausdintas vekselio tekstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad vekselį savo namuose išrašė (atspausdino) kompiuteriu pati ieškovė, o po to atspausdintą ir pasirašytą vekselį dar kartą perleido per spausdintuvą, ko pasėkoje parašas pasidengė spausdintuve naudojamų miltelių dalelėmis, tačiau šią versiją atsakovas iškėlė tik po specialaus tyrimo atlikimo. Be to, UAB „ATEA“ pažyma dėl kompiuterio remonto paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, jog kompiuterio kietajame diske neišliko duomenų apie vekselio ruošinį dėl to, kad kompiuteris buvo sugedęs ir jį taisant duomenys apie šį dokumentą galėjo būti panaikinti, kadangi atsakovas 2011 m. gegužės 13 d. kreipėsi ne dėl kompiuterio gedimo, o todėl, kad neveikė internetas. Kilus abejonėms dėl atsakovo sąžiningumo, teismas patikrino, ar buvo realus pagrindas vekselio išrašymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad dalį vekselyje nurodytų 79 000 Lt jis investavo į A. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), kur kartu su ja gyveno nuo 2002 m. iki 2010 m., o kitą dalį davė grynais pinigais, nes šių aplinkybių nepatvirtino nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, nei teismui pateiktas 2014 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0076/14/36/S-36888, kuriuo buvo paneigtas atsakovo aiškinimas, jog buvo atlikta kanalizacijos rekonstrukcija. Teismas nurodė, kad nors ieškovė pripažino, kad laikotarpyje nuo 2002 iki 2010 m. jai priklausantis namas buvo remontuojamas, t.y. pakeistas stogas, pakeisti langai, pakeistas šildymo pečius, suremontuotas vienas kambarys ir virtuvė, tačiau teigė, kad visi minėti darbai buvo atlikti užjos lėšas. Atsakovas pasodino apie 10 vnt. eglių bei tujų, be to už jo lėšas buvo pasukta ūkinio pastato siena, įdėtos ūkinio pastato durys, įdėtos dvejos kambarių durys ir vienos išorinės namo durys, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Be to, pateikti duomenys apie atsakovo pajamas 2002 - 2010 metais teismui nesudarė pagrindo išvadai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu galėjo disponuoti lėšomis, kurias teigia investavęs į ieškovės sodybą arba jai perdavęs. Todėl priešieškinio reikalavimą dėl 79 000 Lt skolos priteisimo teismas atmetė, o pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo sąžiningas vekselio įgijėjas, t. y. jis įgydamas vekselį tyčia veikė ieškovės nenaudai, nes žinojo, kad jis 79 000 Lt pagal 2010 m. lapkričio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovei neperdavė ir ieškovė jokių turtinių prievolių atsakovo naudai neturi. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, dėl ko tenkintinas visiškai, pripažįstant vekselį negaliojančiu ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ieškovės parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ieškovės atstovės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus vertino ieškovei palankia linkme, visiškai neanalizuodamas šių parodymų bei įrodymų nagrinėjamos bylos bei atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumoje, buvo šališkas ir tuo pažeidė CPK 6 ir 17 straipsnių nuostatas.

142. Teismo sprendimo motyvas, jog teismui pateikti duomenys kelia pagrįstas abejones atsakovo sąžiningumu, nėra pagrįstas jokiais argumentais. Priešingai, visos ieškovės pateiktos versijos dėl vekselio surašymo aplinkybių (dėl vekselio pasirašymo RST darbuotojui, dėl tuščių lapų su parašu laikymo namuose ir kt.) yra paneigtos tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek ir šioje byloje surinktais įrodymais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu abejonės dėl parodymų prieštaringumo, o tuo pačiu ir dėl sąžiningumo, kilo ne dėl atsakovo parodymų, o dėl ieškovės parodymų. Atsakovo nuomone, viena iš priežasčių, kodėl ieškovė pati nedalyvavo teismo posėdyje, yra ta, jog ji bijojo, kad duodama paaiškinimus teisme, dar labiau susipainios, meluos ir bus privesta pripažinti, jog vekselį ji pasirašė ir atsakovui išdavė geranoriškai ir pilnai suprasdama ką daro. Be to, teismo paminėta UAB „ATEA“ pažyma tik patvirtina atsakovo duotus parodymus dėl kompiuterio gedimo ir jo remonto. Pažymoje nėra nurodomas kompiuterio programinės įrangos remonto būdas, neaiškinama, ar remonto metu iš kompiuterio kietojo disko galėjo būti ištrinti kai kurie (ar visi) duomenys, todėl vien ši pažyma nepaneigia vekselio įrašo buvimo kompiuteryje. Pasak apelianto, vekselio tekstą iš kompiuterio galėjo ištrinti pati ieškovė.

153. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl piniginių lėšų investavimo į ieškovės namo ir ūkio rekonstrukciją. Atsakovas nesutinka, kad minėtų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovė pripažino, kad už atsakovo lėšas buvo pasukta ūkinio pastato siena, įdėtos ūkinio pastato durys, įdėtos dvejos kambarių durys ir vienos išorinės namo durys, kad atsakovas pasodino apie 10 vnt. eglių ir tujų. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius 10 400 Lt investicijas į ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą (t. 2, b. l. 39-45). Šie įrodymai teismo sprendime yra vertinami neteisingai ir šališkai. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, bylos metu apklausti liudytojai T. K., J. Š., G. K. patvirtino aplinkybes, susijusias su atsakovo asmeninių lėšų investavimu į ieškovės gyvenamąjį namą ir jos aplinką. Atsižvelgiant į atliktų darbų apimtis ir kitas svarbias aplinkybes bei tai, jog visi darbai buvo atliekami bei gryni pinigai ieškovei buvo duodami nuo 2002 m. iki 2010 m., t. y. per 9 metus, 79 000 Lt suma nėra didelė.

164. Teismas neteisingai vertino liudytojo J. Š. parodymus, kadangi atsakovas pirko sodybos remontui du miškovežius medienos, mokėdamas apie 220 Lt už kubinį metrą, o ne iš viso 220 Lt. Be to, atsakovo nuomone, teismas turėjo kritiškai vertinti tiek liudytojos G. J. (ieškovės dukros), tiek liudytojo R. S. (ieškovės brolio) parodymus, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys.

175. Nors ieškovė A. J. ieškinyje teigė, jog visus namo remonto darbus ji atliko savo lėšomis, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šalims gyvenant kartu (2002-2010 m.) ieškovės A. J. gautos pajamos (nuo 2004 m. jai pradėjus dirbti) sudarė apie 79 000 Lt, t. y. apie 1100 Lt per mėnesį, iš kurių ji dar turėjo išlaikyti dukrą ir kasdien važinėti savo lėšomis į darbą Kalvarijoje. Todėl akivaizdu, jog iš gaunamų pajamų ieškovė neturėjo galimybių atlikti jai priklausančio namo rekonstrukcijos, remontų, aplinkos tvarkymo darbų. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo R. S. (ieškovės brolio) liudijimas, kad jis ieškovei automobilį davė, kadangi ji neturėjo pinigų. Be to, tuo metu liudytojas buvo bedarbis bei turėjo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, todėl nelogiška manyti, kad automobilis ieškovei buvo duotas neatlygintinai. Atsakovo nuomone, minėti faktai tik įrodo, kad ieškovė iš R. S. minėtą automobilį pirko, o pinigus jo pirkimui davė atsakovas.

186. Apelianto nuomone, teismas turėjo kritiškai vertini ieškovės byloje pateiktą 2014 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.0076/14/36/S-36888, kadangi išvadą pateikęs specialistas nenurodė kokius tyrimus jis atliko šiai išvadai pateikti, kokias technines priemones naudojo ir kokius metodus išvadai duoti taikė. Taip pat šiame protokole ir juo konstatuojamoje išvadoje nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kuriais remiantis ši išvada padaryta. Be to, pateikiant šią išvadą atsakovas nebuvo pakviestas ir negalėjo pateikti savo paaiškinimų bei pastabų. Atsakovo nuomone, specialisto duota išvada yra atlikta tik vizualiai apžiūrėjus kanalizacijos nuotekų šulinius bei vamzdžius, todėl ji yra subjektyvi ir niekuo nepagrįsta.

197. Teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenys apie atsakovo tuo metu uždirbtas pajamas neleidžia daryti išvados apie vekselyje nurytos sumos suteikimą ieškovei. Atsakovas pažymi, kad pati ieškovė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad atsakovas uždirbdavo nemažai pinigų. Teismas, spręsdamas apie lėšas, kuriomis atsakovas galėjo disponuoti 2002-2010 m., rėmėsi tik byloje esančiais duomenimis apie atsakovo uždarbį minėtu laikotarpiu, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus apie tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas pardavė sodybą, kad skolinosi pinigų iš brolio, kad turėjo santaupų, kad šiuo laikotarpiu daug kartų buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti. Be to, aplinkybę, kad minėtu laikotarpiu atsakovas disponavo pakankamai nemažomis lėšomis netiesiogiai įrodo ir liudytojo R. N., iš kurio atsakovas ketino pirkti fermą ir kuriam buvo pervedęs dalį pinigų, parodymai.

208. Nors teismas konstatavo faktą, kad atsakovas buvo nesąžiningas vekselio įgijėjas, kad įgydamas vekselį, tyčia veikė ieškovės nenaudai, nes žinojo, kad atsakovas 79 000 Lt pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovei neperdavė ir ieškovė jokių turtinių prievolių atsakovo naudai neturi, tačiau nenurodė kuo pasireiškė atsakovo nesąžiningumas – vekselio suklastojimu ar jį įgyjant, kadangi teismo sprendime yra reiškiamos abejonės ir dėl jo surašymo (atspausdinimo) aplinkybių ir dėl jo įgijimo pagrindų, tačiau fakto, jog vekselis būtų suklastotas teismas nenustatė.

219. Teismas pripažinęs vekselį negaliojančiu ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu, išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų, kadangi ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad savo ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu motyvuoja ir įrodinėja tuo, jog vekselis yra suklastotas ir turi būti nuginčytas. Be to, ieškinyje ieškovė teigė, jog šį vekselį ji ginčija ir dėl valios ydingumo, kadangi ji sąmoningai, savo noru tokio vekselio neišrašė ir nepasirašė, o taip pat ir nebuvo pagrindo tokiam vekseliui išrašyti. Nei atsakovo nesąžiningumo, nei atsakovo tyčios veikiant ieškovės nenaudai įgyjant vekselį ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo nei savo ieškinyje, nei bylą nagrinėjant teisme.

2210. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, kadangi, kaip matyti iš ieškinio, ieškovė vienu iš vekselio ginčijimo pagrindų nurodė būtent tai, jog nebuvo pagrindų vekseliui išrašyti, todėl šiuo pagrindu ieškinys negalėjo būti tenkintas, nes tai prieštarautų kasacinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose (LAT 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-311/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra nurodžiusi, jog sąžiningas ir apdairus asmuo dėl valios neatitikimo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo išduotas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę (reikalaujant sumokėti). Ieškovė, kreipdamasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vekselį ginčijo ne dėl to, jog šis dokumentas neatitiko jos vidinės valios, o dėl to, jog šis dokumentas yra suklastotas. Nepavykus tokių nepagrįstų teiginių įrodyti ikiteisminio tyrimo metu, ieškovė ieškinį teismui grindė ne tik tuo, kad šis dokumentas yra suklastotas, bet ir tuo, kad jis turi jos valios trūkumų, tačiau kuo tai pasireiškė nei ieškinyje nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė ir šio savo ieškinio pagrindo neįrodinėjo.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, paminėtos 2008 m birželio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-311/2008, pagal kurią asmuo, kuris yra skolininkas pagal vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti. Pažymi, kad apelianto minimoje kasacinio teismo nutartyje toliau yra nurodyta, jog tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) gali įrodinėti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Kitose nutartyse kasacinis teismas formuoja praktiką, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-203/2014). Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį Nr. 3K-7-216/2007, nurodydamas, kad sąžiningas ir apdairus asmuo dėl valios neatitikimo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Šiuo atveju, ieškovės nuomone, apeliantas nukrypo nuo bylos esmės, kadangi nagrinėjamu atveju vekselis nebuvo niekam perduotas pagal indosamentą. Indosamentas – perduodamasis įrašas vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikrino ir nagrinėjo, ar buvo realus pagrindas 2010 m. lapkričio 21 d. paprastojo neprotestuotino vekselio išrašymui ir nusprendė, kad atsakovas nepateikė dokumentų ar kitų neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes dėl piniginių lėšų investavimo į ieškovės namo rekonstrukciją ir ūkio gerinimą.

252. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad daugybė įrodymų šioje byloje, o taip pat surinktų ir ikiteisminio tyrimo metu, paneigė atsakovo argumentus, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas meluoja apie investicijas ir yra nesąžiningas. Tokiu būdu, apelianto teiginiai, jog ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas yra neteisingi.

263. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto turimų pajamų neužtektų jo nurodytų sumų investavimui į ieškovės turtą. Byloje esantys dokumentai apie atsakovo pajamas 2002-2010 metais neleidžia daryti išvados, kad atsakovas minėtu laikotarpiu galėjo disponuoti lėšomis, kurias neva investavo į ieškovės sodybą arba jai perdavė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme apeliantas nepateikė jokių kitų jo didesnes pajamas galinčių patvirtinti dokumentų ar darbą užsienyje ir ten gautas pajamas. Nors apeliantas teigė, kad dalį pajamų gavo pardavęs sodybą, tačiau faktas, kad gautas iš parduotos sodybos lėšas galėjo panaudoti A. J. buities gerinimui buvo nuginčytas pirmosios instancijos teisme liudytojo R. N. parodymais ir pateiktais rašytiniais dokumentais, iš kurių matyti, kad apeliantas iš gautų už parduotą sodybą lėšų sumokėjo R. N. 20 000 Lt rankpinigių, šiais pinigais jis negalėjo naudotis iki pat 2009 metų birželio mėnesio, kadangi tik tuo metu R. N. rankpinigius gražino apeliantui. Tačiau nuo 2009 m. ieškovės name nebuvo atliekami jokie rekonstrukcijos ar remonto darbai. Be to, liudytojų parodymai patvirtina, kad turimas pajamas atsakovas leido savo reikmėms. Dalį lėšų atsakovas teigė pasiskolinęs iš brolio G. K., tačiau skolinimosi faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Duodamas parodymus G. K. parodė, jog galimai gautas lėšas apeliantas galėjo panaudoti ir baidarių nuomos verslui pradėti.

274. Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo parodymus apie vekselio išrašymo aplinkybes, kadangi atsakovas painiojosi aiškindamas vekselio išrašymo aplinkybes, pats iškėlė versiją apie galimai du kartus ant to paties lapo ieškovės spausdintą vekselio tekstą, nors vienareikšmiškai negalėjo patvirtinti ar matė, ar nematė kaip ieškovė tai darė. Be to, teismas atsižvelgė ir į atsakovo paaiškinimus apie galimai atsiradusias spausdintuvo daleles ant R. J. parašo atsiradimo, kuriuos atsakovas nurodė tik jam susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto išvada.

285. Apeliantas liudytojų parodymus nepagrįstai interpretuoja savo naudai. Vertindamas liudytojo R. S. parodymus apeliantas teigia, kad R. S. negalėjo savo seseriai leisti neatlygintinai naudotis automobiliu, kurio, anot apelianto, vertė 2004 metais buvo daugiau kaip 10 000 Lt, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

29Teisėjų kolegija konstatuoja:

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Pagal bylos duomenis, ieškovė pasirašė 2010 m. lapkričio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jai (vekselio davėjai/skolininkei) atsirado besąlygiškas pagrindas sumokėti atsakovui (vekselio turėtojui/kreditoriui) vekselyje nurodytą 79 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 8). Reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu ieškovė iš esmės grindė dviem aplinkybėm (pagrindais), t. y. pirma, kad vekselio ji neišrašė ir nepasirašė (vekselis yra suklastotas), dėl ko spręstina, kad sandoris sudarytas nebuvo; antra, vekselis neatitiko jos tikrosios valios, nes nebuvo atsakovo nurodytų pagrindų vekseliui išrašyti.

32Pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo 2011 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-3098(11), tyrimo metu duotais ieškovės paaiškinimais apie vekselio atsiradimo tikimybę (ieškovės parašai ant tuščių popieriaus lapų, kuriuos nesąžiningai galėjo panaudoti atsakovas; RST darbuotojo V. A. galimai paduotas pasirašyti „Paprastasis vekselis“), tikrovės neatitinkančiais atsakovo paaiškinimais apie kompiuterio remontą bei 2014 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu dėl namo kanalizacijos rekonstrukcijos, atsakovo negalėjimu paskolinti vekselyje nurodytą sumą, sprendė, kad atsakovas buvo nesąžiningas vekselio turėtojas ir jį įgydamas tyčia veikė ieškovės nenaudai, dėl ko ieškinį tenkino ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu.

33Įvertinusi bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas.

34Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažino negaliojančiu

35Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau - LAT) 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (LAT 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Taigi vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą.

36ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje LAT 2014 m. sausio 31 d. nutartyje pažymėjo, kad įstatyme nurodytą sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo – įgijimo metu ir kurie galėtų turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Taigi pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, t. y. tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, t. y. žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentą), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.

37Pažymėtina, kad vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas (skolininkas) privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.

38Minėta, kad ieškovė prašė pripažinti vekselį negaliojančiu dėl to, kad jis faktiškai nebuvo sudarytas, o buvo suklastotas. Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakė ir ieškinį tenkino pripažindamas atsakovą nesąžiningu vekselio turėtoju ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.). Todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, privalo laikytis pareikšto ieškinio ir (ar) ar priešieškinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (CPK 135 str.). Kadangi ieškovė teismo nurodytu ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu nenurodė nei ieškinio pagrindo, nei jo dalyko, sutiktina su apeliacinio teismo argumentais, kad teismas peržengė ieškinio ribas, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio reikalavimus.

39Kita vertus, ieškovė savo reikalavimą grindė ir prieštaraujančiam pirmajam jos reikalavimui (dėl sandorio nesudarymo) antruoju – pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jos vidinės valios ydingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, kokie veiksmai neatitiko jos vidinės valios, kokiais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 ir kt.) prašoma vekselį pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų institutą, tačiau to nepadaręs priėmė prieštaringą ir teisiškai nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis). Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieškinio turinį ir kitus bylos įrodymus galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad šalys nuo 2002 m. iki 2010 m. gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir investavo savo lėšas į turto pagerinimą, kas leidžia manyti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Kaip neginčijamą nurodytą aplinkybę savo sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad atsakovas už savo lėšas pasodino apie 10 vnt. eglių bei tujų, pasuko ūkinio pastato sieną, įdėjo ūkinio pastato duris, dvejas gyvenamojo namo kambarių duris ir vienas išorinės namo duris. Taigi šalių tarpusavio santykiai buvo grindžiami ne tik partnerystės, bet ir asmeninių lėšų bendrumu. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius apie vekselio suklastojimą. Priešingai, 2013 m. gruodžio 19 d. prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuotos aplinkybės leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad vekselis buvo sudarytas (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstą pranašumą suteikė ikiteisminio tyrimo 2011 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadai Nr. 11-3098(11), kuri neva patvirtina ieškovės teiginius, kad ji pasirašė ant tuščio popieriaus lapo, kuo galimai pasinaudojo atsakovas, vėliau ant jo surašydamas oficialaus dokumento (vekselio) tekstą. Nurodytam kontekste pažymėtina, kad visų pirma, tiek ieškovės argumentai, tiek teismo išvados buvo grindžiami prielaidomis ir nebuvo paremti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis; antra, kaip jau buvo minėta, tokių aplinkybių nenustatė ikiteisminio tyrimo organai, atlikę tyrimą būtent šiuo ieškovės nurodytu pagrindu; trečia, ekspertų (specialistų) išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Pažymėtina, kad minėta specialisto išvada yra ne kategoriška (tikėtina).

40Iš bylos duomenų seka, kad ieškovė su priešieškiniu nesutinka todėl, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepagrįstai dideles pinigų sumas, kurias jis investavo į turto pagerinimą, o apie ieškovei paskolintas lėšas nurodė tikrovės neatitinkančius faktus. Tačiau šie faktai yra nuginčijamieji ir neturi tiesioginės teisinės reikšmės ĮPVĮ 19 straipsnio taikymui.

41Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei nepaneigus atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, pripažinus faktą dėl šalių partnerystės ir lėšų bendrumo, neįrodžius faktinio ieškinio pagrindo ir dalyko, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti 2010 m. lapkričio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu. Tačiau pažymėtina, kad ieškovei neužkertamas kelias reikšti atsakovui atsikirtimus (prieštaravimus) kitais įstatymų pagrindais, tame tarpe ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

42Dėl atsakovo priešieškinio priteisti paskolą

43Pagal bylos duomenis, atsakovas praleido įstatymu nustatytą terminą reikalavimui patenkinti notarine ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis; t. 1, b. l. 53-54). Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, dėl to nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, o jo turėtojas turi teisę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą (LAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010 ir kt.).

44Nors atsakovas savo priešieškinio reikalavimą kildino iš paskolos teisnių santykių, tačiau nenurodė nei teisinio, nei faktinio priešieškinio reikalavimo pagrindo. Kaip jau buvo minėta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje (priešieškinyje) nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Savo procesiniame dokumente darydamas abstrakčias bendro pobūdžio nuorodas į ikiteisminio tyrimo medžiagą, nenurodymas nei faktinių paskolos suteikimo aplinkybių, nei konkrečių sumų ir jų paskirties, atsakovas pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, dėl ko vien šiuo pagrindu teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovo asmeninių lėšų investavimas į ieškovei priklausantį turtą, nesant įrodymų apie pinigų perdavimo faktą, neatitinka paskolos sutarties sampratos (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo paaiškinimų ir jau aukščiau paminėtų aplinkybių apie faktinius šalių santykius, tikėtina, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisniai santykiai, tačiau šiuo pagrindu atsakovas reikalavimo nereiškė. Kadangi teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrina visišką ginčo išsprendimą bei byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir jų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, nors jo pagrindimui netinkamai nurodė ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pažymėtina, kad atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti vekselį ieškinyje nurodytais pagrindais negaliojančiu, ir atsižvelgiant į tai, kad vekselis atlieka prievolės (nebūtinai paskolos) užtikrinamąją funkciją, atsakovui neužkertamas kelias reikšti ieškovei reikalavimus ir kitais įstatyme numatytais pagrindais.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Pakeitus byloje priimtą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

47Bylos duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1116,77 Eur bylinėjimosi išlaidų – 144,81 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 16), 868,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 39) ir 103,10 Eur išlaidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 2, b. l. 38). Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 289,62 Eur išlaidas žyminio mokesčio už priešieškinį apmokėjimui (t. 1 b. l. 42), bei 579,24 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 26, 27).

48Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šalių patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme paliktinos šalims. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 6,83 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškinį ir palikus pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl priešieškinio nepakeistą, išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės ir atsakovo priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 3,41 Eur (CPK 96 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme atmetus priešieškinį, ir šią sprendimo dalį palikus nepakeistą bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, sprendimo dalis dėl 541,59 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo už priešieškinį atsakovas buvo atleistas, paliktina nepakeista. Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina bendra 545 Eur suma.

49Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 492,35 Eur bylinėjimosi išlaidų – 144,81 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 57), 57,92 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 2, b. l. 64), 289,62 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 65). Įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas prašė teismo atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį, apeliacinės instancijos teismui tenkinus vieną iš dviejų atsakovo reikalavimų (atmetus ieškinį) laikytina, jog atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 50 proc. Atsakovo prašomos atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įrodymais ir įstatymu, neviršija maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina pusė apeliacinės instancijos teise turėtų išlaidų sumos, sudarančios 492,35 Eur. Įvertinus tai, kad teikiant apeliacinį skundą atsakovas buvo atleistas nuo 541,59 Eur mokėtinos žyminio mokesčio dalies, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pusė šios sumos (270,80 Eur) valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

50Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

51Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti.

52Panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės A. J. reikalavimas pripažinti negaliojančiu ieškovės A. J. išduotą atsakovui R. K. 2010 m. lapkričio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 79 000 Lt sumai, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti.

53Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. K. priteista ieškovei A. J. 3 856 Lt (1116,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

54Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. K. priteista valstybei 1 893,58 Lt (548,42 Eur), sumažinant priteistą sumą iki 1881,79 Lt (545 Eur).

55Priteisti iš ieškovės A. J. valstybei 3,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

56Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

57Priteisti atsakovui R. K. iš ieškovės A. J. 492,35 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

58Priteisti valstybei iš ieškovės A. J. 270,80 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

59Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu... 5. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. lapkričio 21 d. vekselio ji neišrašė ir... 6. Atsakovas R. K. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš... 7. Atsakovas nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2011 m. gyveno kartu su ieškove jai... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepripažino, jog išdavė atsakovui 2010 m.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono... 13. 1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ieškovės parodymus, duotus... 14. 2. Teismo sprendimo motyvas, jog teismui pateikti duomenys kelia pagrįstas... 15. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų,... 16. 4. Teismas neteisingai vertino liudytojo J. Š. parodymus, kadangi atsakovas... 17. 5. Nors ieškovė A. J. ieškinyje teigė, jog visus namo remonto darbus ji... 18. 6. Apelianto nuomone, teismas turėjo kritiškai vertini ieškovės byloje... 19. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenys apie atsakovo tuo metu... 20. 8. Nors teismas konstatavo faktą, kad atsakovas buvo nesąžiningas vekselio... 21. 9. Teismas pripažinęs vekselį negaliojančiu ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu,... 22. 10. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 24. 1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 25. 2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad daugybė įrodymų... 26. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto turimų... 27. 4. Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo parodymus apie vekselio... 28. 5. Apeliantas liudytojų parodymus nepagrįstai interpretuoja savo naudai.... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 31. Pagal bylos duomenis, ieškovė pasirašė 2010 m. lapkričio 21 d.... 32. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo... 33. Įvertinusi bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažino negaliojančiu ... 35. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų,... 36. ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys... 37. Pažymėtina, kad vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisė,... 38. Minėta, kad ieškovė prašė pripažinti vekselį negaliojančiu dėl to, kad... 39. Kita vertus, ieškovė savo reikalavimą grindė ir prieštaraujančiam... 40. Iš bylos duomenų seka, kad ieškovė su priešieškiniu nesutinka todėl, kad... 41. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei... 42. Dėl atsakovo priešieškinio priteisti paskolą... 43. Pagal bylos duomenis, atsakovas praleido įstatymu nustatytą terminą... 44. Nors atsakovas savo priešieškinio reikalavimą kildino iš paskolos teisnių... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Pakeitus byloje priimtą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK... 47. Bylos duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1116,77 Eur... 48. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atmetus tiek ieškinį, tiek... 49. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 492,35 Eur... 50. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 51. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą... 52. Panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės A. J. reikalavimas... 53. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. K. priteista ieškovei A. J.... 54. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. K. priteista valstybei 1 893,58... 55. Priteisti iš ieškovės A. J. valstybei 3,41 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 56. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 57. Priteisti atsakovui R. K. iš ieškovės A. J. 492,35 Eur bylinėjimosi... 58. Priteisti valstybei iš ieškovės A. J. 270,80 Eur žyminio mokesčio... 59. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....