Byla 2-1672-534/2013
Dėl skolos priteisimo, atsakovo G. J. priešieškinį ieškovui L. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis

2sekretoriaujant E.Radėnienei,

3dalyvaujant ieškovui L. K. ir atstovei adv.A. R.,

4atsakovui G. J. ir atstovei adv.R. J.,

5teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui G. J. dėl skolos priteisimo, atsakovo G. J. priešieškinį ieškovui L. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovas L. K. nurodė, kad jį su atsakovu G. J. siejo sena pažintis verslo srityje, todėl 2010-11-25 jis jam paskolino pinigus. Atsakovas G. J. pats atvairavo automobilį į jo darbovietę, atsakovas pats nurodė datą, kada pinigus grąžins ieškovui. Ieškovas vekselį atspasdino pagal atsakovo nurodytą pinigų grąžinimo terminą. Terminą kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo praleido, nes atsakovas pastoviai žadėjo grąžinti pinigus, vežė ir rodė jam kokį turi nekilnojamąjį turtą dėl kurio pardavimo vyksta derybos su pirkėju. Liudytojas A. M. dalyvavo perduodant atsakovui pinigus. 2011-08-25 atsakovas 1000 litų jam grąžino, todėl prašo priteisti skolą pagal vekselį 20842,41 litą, o priešieškinį atmesti.

8Atsakovas G. J. nurodo, kad ieškovas L. K. pinigų jam neperdavė. Nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį 2008-04-14 Nr.2A-253/2008, vekselis virto paskolos rašteliu, kurį jis ginčyja. Nurodo, kad jis pinigų vekselio išrašymo metu negavo, todėl vadovaudamasis LR CK 6.875 str. ginčyja vekselį. Nurodo, kad jis ilgą laiką sunkiai sirgo, todėl vekselis išrašytas patiriant iš ieškovo moralinį spaudimą, todėl LR CK 1.91 str. pagrindu prašo vekselį pripažinti negaliojančiu. Nurodo, kad UAB „Giporis“, kuriai jis vadovavo, buvo skolinga ieškovo motinos vadovaujamai UAB „Gaudi“, todėl jis neprivalo už bendrovės skolas atsakyti asmeniniu turtu ieškovui. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

9Teismas ieškinį tenkina, priešieškinį atmeta.

10Teismas nustatė, kad ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. J. skolą 20842 litus 41 centą ir 5 procentų procesines palūkanas (b.l.20,21) pagal 2010-11-25 atsakovo išrašytą vekselį (b.l.2). Iš vekselio turinio nustatyta, kad atsakovas G. J. įsipareigojo ieškovui iki 2011-12-31 sumokėti 6326 eurų sumą. Ieškovas L. K. nurodo, kad atsakovas G. J. prievolę pripažino ir 2011-08-25 1000 litų sumokėjo į jo sąskaitą (b.l.24). Atsakovas G. J. ginčyja prievolę, nurodo, kad pinigų negavo, ieškovas darė jam spaudimą, todėl išrašė vekselį. Atsakovas G. J. nurodo, kad jis neprivalo asmeniniu turtu atsakyti už UAB „Giporis“ skolą UAB „Gaudi“, priešieškiniu (b.l.62-66) prašo, vadovaudamasis LR CK 1.91 str. ir 6.875 str., vekselį pripažinti negaliojančiu. Atsakovas G. J. teismui pateikė 2008-03-03 sutartį tarp UAB „Giporis“ ir UAB „Gaudi“, mokėjimo pavedimus (b.l.34-41,46-57). Atsakovas G. J. teismui pateikė 2008 rugpjūčio mėnesio jo ligos epikrizę (b.l.42-45), nurodo, kad esant moraliniam spaudimui išrašė vekselį, nors pinigų negavo.

11Teismas ieškinį tenkina, priešieškinį atmeta. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas G. J. pripažįsta aplinkybę, kad jis 2010-11-25 atvairavo automobilį į ieškovo L. K. darbovietę ir pasirašė vekselį. Ieškovas L. K. nurodo, kad jis vekselį atspausdino ir pinigų grąžinimo datą nurodė pagal atsakovo nurodymą. Ieškovas nurodė, kad vekselis pasirašytas perdavus atsakovui pinigus 6326 Eurų. Minėtą faktinę aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. (b.l.93,94), kuris nurodė, kad ieškovas atsakovui ieškovo darbovietėje Naugarduko g. 97, Vilniuje, perdavė pinigus, o atsakovas pasirašė vekselį. Liudytojas nurodo, kad atsakovas skolingas ir negrąžina pinigų jo tėvams, yra nesąžiningas. 2011-08-25 mokėjimo nurodymas Nr.99 dėl pinigų pervedimo – 1000 litų (b.l.24) įrodo, kad atsakovas paskolos prievolę grąžinti pasiskolintus pinigus pripažįsta. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas L. K. praleido terminą vekselį pateikti notarui, kad ne ginčo tvarka notaras išduotų vykdomąjį įrašą. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮPVĮ. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutarts civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas ĮPVĮ normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal ĮPVĮ reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis). Kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011). Vekseliui tapus paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Ieškovas nurodė, kad šalis sieja paskolos santykiai. Atsakovas G. J. priešieškinyje siekia paneigti paskolos santykius, nurodo, kad pinigų nesiskolino, vadovaujasi LR CK 6.875 str. norma, tačiau nesivadovauja LR CK 6.875 str. 1 d. norma, kur numatyta paskolos gavėjui pareiga įrodyti, kad pinigų negavo. Atsakovo įrodymai dėl sandorių tarp UAB „Giporis“ ir UAB „Gaudi“, mokėjimo pavedimai (b.l.34-41,46-57) yra 2008 metų. Vekselis išrašytas 2010-11-25. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad perėmė UAB „Giporis“ prievolę UAB „Gaudi“, todėl pasirašė vekselio tekstą, kad įsipareigoja fiziniam asmeniui L. K. sumokėti iki 2011-12-31 6326 eurus. Minėta aplinkybė patvirtina liudytojo A. M. paaiškinimus, kad atsakovas nesąžiningas, nes tapatina bendrovių ūkinę-finansinę veiklą su asmeniniais skoliniais įsipareigojimais. Atsakovas paskolos teisinių santykių, atsiradusio vekselio pagrindu tarp šalių, nenuginčyjo. Ieškovo paaiškinimai, vekselio tekstas, liudytojo A. M. parodymai patvirtina, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kaip viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų. Atsakovo G. J. nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje 2008-04-14 Nr.2A-253/2008 nurodoma, kad yra galimybė vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia apelianto skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų sandorio suma reikalaujanti rašytinės formos yra penki tūkstančiai litų (CK 1.73 1 dalies 1 punktas), paskolos sutarties atveju – du tūkstančiai litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė nurodo: rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006).Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Ieškovas ir liudytojas A. M. parodė vienodas pinigų paskolinimo aplinkybes, o vekselis, kaip rašytinės formos sutartis, patvirtina paskolos suteikimo faktą. Įstatymų leidėjas LR CK 6.875 str. 1 d. numatė, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo ir numatė, kad paskolos gavėjas privalo įrodyti aplinkybes. Atsakovas neįrodė, kad negavo pinigų, kuriuos įsipareigojo ieškovui grąžinti. Teismas atmeta atsakovo reikalavimą dėl vekselio nuginčyjimo, vadovaujantis LR CK 1.91 str., nes atsakovas teismui nepateikė įrodymų dėl realaus grasinimo, ekonominio spaudimo. Po atsakovo ligos buvo praėję daugiau nei du metai, jis pats vairavo automobilį vekselio išrašymo dienai, pats atvyko juo į ieškovo darbovietę, nurodė paskolos grąžinimo datą. Teismui atsakovas įrodymų kuo pasireiškė ieškovo spaudimas jam pagal LR CK 1.91 str. normą nepateikė.

12LR CK 6.37 str 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo G. J. priteisia ieškovui L. K. 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

13Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str.,, 93 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteisia žyminį mokestį 626 litus (b.l.3,17,25).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,

Nutarė

15Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

16Priteisti iš G. J., a.k( - ) L. K., a.k( - ) naudai 6036, 38 eurus paskolos, 626 litus bylinėjimosi išlaidas.

17Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai