Byla e2S-1168-577/2018

Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai) 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui A. M. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. ir prašo pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties dalį, pagal kurią A. M. įgijo 21440/22800 dalį 2,2800 ha žemės sklypo, esančio ( - ), ir taikyti restituciją; pripažinus negaliojančia minėtą sutarties dalį, pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, bei į 21440/22800 dalį 2,2800 žemės sklypo, esančius ( - ). Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui A. M. imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškeldinti ieškovą E. R. iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), įskaitant draudimą nutraukti elektros energijos tiekimą ginčo objekte ( - ). pagal abonento Nr. 7230270 sutartį su ieškovu. Nurodė, jog ieškovas su šeima gyvena ginčo objekte nuo 2006 m. ir yra elektros energijos naudotojas. Ginčas dėl ginčo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato nuosavybės teisių nėra pasibaigęs, atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir yra pateikęs ieškovui raginimą išsikeldinti iš ginčo statinio, esančio ( - ). Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai gali iš esmės apriboti ieškovo galimybę naudotis ginčo turtu, pabloginti šio turto būklę, atsakovas gali apgadinti ar net nugriauti, ir tuo pažeisti ieškovo teises bei apsunkinti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo E. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nesiėmus jo prašomų taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Įvertinęs ieškovo reiškiamus reikalavimus ir jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo dėl dalies sandorio dėl nekilnojamojo daikto perleidimo pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovas E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui A. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškeldinti ieškovą iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - )., įskaitant draudimą nutraukti elektros energijos tiekimą ginčo objekte ( - ). pagal sutartį abonento Nr. 7230270 su ieškovu E. R.. Skunde nurodė, kad byloje ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto, kuriame nuo 2006 metų su šeima iki šiol gyvena ieškovas. Apelianto manymu, teismas neįvertino prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktinių aplinkybių. Teigia, jog ieškovas turtą per beveik 10 metų nuo ginčo sutarties sudarymo pakeitė, investavo lėšas, turtą ženkliai pagerino; atsakovas yra įteikęs ieškovui raginimą išsikeldinti iš ginčo nekilnojamojo turto objektų, kas patvirtina, kad jis siekia įgyvendinti savo teises į ginčo turtą. Pasak ieškovo, tokie atsakovo veiksmai gali iš esmės apriboti ieškovo galimybę toliau naudotis savo paties pastatytu ginčo turtu, be to iškyla reali grėsmė, jog atsakovas gali pabloginti šio turto būklę ar jį nugriauti, taip apsunkindamas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar padarydamas nebeįmanomu. Atskirasis skundas grindžiamas ir teismų praktika, pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1769-479/2015. Pažymi, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų išvengta bet kokių neigiamų padarinių, susijusių su ginčo turto sunaikinimu ar sugadinimu, maksimaliai apsaugoti asmenų turtiniai interesai bei užkirstas kelias galimai žalai šiems interesams atsirasti.
4. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą nepateikė.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
8. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
9. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų išvengta bet kokių neigiamų padarinių, susijusių su ginčo turto sunaikinimu ar sugadinimu, taip pat būtų maksimaliai apsaugoti asmenų turtiniai interesai bei užkirstas kelias galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taigi, ieškovas siekia, kad būtų taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.
10. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma pažymi, kad fizinio asmens priverstinis iškeldinimas galimas tik esant teismo sprendimui dėl iškeldinimo. Kadangi ieškovas reikalauja uždrausti atsakovui imtis bet kokių veiksmų, siekiant iškeldinti ieškovą iš gyvenamojo namo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų apribota asmens teisė kreiptis į teismą, kuri garantuojama teisės aktais. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra pareiškęs priešieškinį dėl ieškovo iškeldinimo, tačiau akivaizdu, jog tokie veiksmai nekelia jokios grėsmės ieškovo interesams.
11. Ieškovas taip pat prašo uždrausti nutraukti elektros energijos tiekimą ginčo objekte ( - ), tačiau jokių argumentų dėl šios priemonės būtinybės, nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

613.

7Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo E. R. atskirasis skundas atmestinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

9Trakų rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai) 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.