Byla eI-2592-790/2017
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. V. R., atsakovo atstovams R. L., S. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. Č., E. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „TOP CONSULT“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. Č., E. P. dėl įsakymo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas UAB „TOP CONSULT“ skundu (t. 1, b. l. 1-9) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 24 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) įsakymą „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „TOP CONSULT“ skyrimo“ Nr. V4-13. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas pripažintinas neteisėtu, nes pažeidžia Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 (toliau – Taisyklės) 24 punkto nuostatas, nustatančias, kad Tarnybos vadovas sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo turi priimti susipažinęs su patikrinimo išvados turiniu. Šiuo atveju skundžiamą įsakymą Tarnybos direktorius priėmė susipažinęs ne su patikrinimo išvada, o su jos projektu. Patikrinimo išvados projektas Nr. D4-50 parengtas 2017 m. sausio 16 d., įsakymas skirti nuobaudą priimtas 2017 m. sausio 24 d., o patikrinimo išvada parengta 2017 m. sausio 25 d., po skundžiamo įsakymo priėmimo. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, skundžiamas įsakymas priimtas šiurkščiai pažeidus Taisykles, neatsižvelgus į patikrinimo išvadą, ir anksčiau, nei baigtas patikrinimas. Pareiškėjas nesutinka su 2017 m. sausio 16 d. Tarnybos išvados projekte Nr. D4-50 konstatuotais pažeidimais administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“. Pareiškėjas apkaltintas tuo, kad vengė vadovautis ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00345-13 medžiagoje esančiais įmonės dokumentais bei pateikė Garantiniam fondui klaidingą 2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės paraišką, tuo pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto reikalavimus ginti visų kreditorių teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Tačiau vengimą vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais paneigia faktinės aplinkybės – susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėjo prašymas prokuratūrai pateikti informaciją apie įmonės dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2014 metus). Šios faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė surinkti informaciją, reikiamą įmonės paraiškos Garantiniam fondui pateikimui, tačiau šios informacijos neturėjo ir jos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos negavo. Be to, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į prokurorą, prašydamas pateikti darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, duomenis apie nepanaudotas atostogas 2013 ir 2014 m., tačiau jokie dokumentai nebuvo gauti. Pareiškėjas nurodo, kad teikiant paraišką Garantiniam fondui atveju, kai darbuotojo darbo užmokesčio suma (atskaičius mokesčius) viršija 3 MMA, privaloma užpildyti paraiškos formoje duomenis apie už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ¾ sumos. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 19 d. prašymu būtent ir siekė gauti duomenis už 2013 metus, kurie būtini teikiant paraišką Garantiniam fondui. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūra 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2.SD-(2082)-414 „Dėl duomenų pateikimo“ Tarnybai pateikė tik dalį Tarnybos prašytų dokumentų, todėl ir Tarnyba neturi visos reikiamos dokumentacijos paraiškos Garantiniam fondui pateikimui.

5Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 2-9) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklių (toliau – Patikrinimo taisyklės) 20.2 papunkčiu pradėjo neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ pagal Tarnyboje gautus S. Č. 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymą-skundą, 2016 m. rugsėjo 21 d. raštą, E. P. 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą ir S. Č. bei E. P. 2016 m. gruodžio 13 d. raštą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta nuobauda už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 6.2 ir 6.4 papunkčių pažeidimus. Atsakovas pažymi, kad tiek patikrinimo išvados projektas, tiek išvada, tiek skundžiamas įsakymas yra pasirašyti Tarnybos direktoriaus, todėl Tarnybos vadovas su visais šiais aktais susipažino. Šiuo atveju vadovaujantis Taisyklių 24 punktu Tarnybos direktorius susipažino su patikrinimo išvada ir po to pasirašė skundžiamą įsakymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad direktorius šį įsakymą pasirašo susipažinęs su išvados turiniu, o ne išvados projektu, ir pareiškėjo pateiktais prieštaravimais dėl išvados projekto. Skundžiamo įsakymo ir patikrinimo išvados datos skiriasi, nes dokumentai Tarnyboje iš pradžių pasirašomi, o tada administracijoje jiems suteikiamas numeris ir užrašoma data. Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje Nr. B2-2660-656/2016 2016 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtino S. Č. 12 656,07 Eur, E. P. 8 669,95 Eur pirmos eilės kreditorinius reikalavimus. Pareiškėjas, 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikdamas Garantiniam fondui įmonės paraišką, prašė ją tikrinti kaip be dokumentų (pagal Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį). Garantinio fondo taryba 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą skirti buvusiems įmonės darbuotojams trijų minimalių mėnesinių algų dydžio išmokas. Tarnyba kaip Garantinio fondo administratorius, įvertinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų 2016 m. gruodžio 13 d. skundą, pateikė klausimą svarstyti Garantinio fondo tarybai, kuri 2016 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą skirti buvusiems įmonės darbuotojams jiems priklausančias išmokas (skirtumą tarp jiems priklausančių ir jau sumokėtų minimalių mėnesinių algų dydžio išmokų). Aplinkybės, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. rugpjūčio 19 d., vykstant bylinėjimuisi dėl darbuotojų reikalavimų patvirtinimo, formaliai pateikė paklausimus prokurorui dėl dokumentų, kurių paties pareiškėjo prašė Vilniaus apygardos teismas, neįrodo, kad administratorius elgėsi tinkamai ir buvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir kad išsamiai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais įmonės dokumentais. Atsakovas pabrėžia, kad dėl pareiškėjo kaltės buvusiems įmonės darbuotojams, pirmos eilės kreditoriams, nebuvo skirtos didesnės išmokos iš Garantinio fondo, kurios jiems buvo skirtos Tarnybos iniciatyva. Pareiškėjo netinkamą veikimą, susijusį su vengimu vadovautis įmonės dokumentais, administruojant įmonės bankroto procesą, papildomai pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, žinodamas, kad reikalingi dokumentai yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teikdamas paraišką dėl atlyginimų įmonės darbuotojams išmokėjimo, šiais dokumentais nesivadovavo (nepasinaudojo teise su dokumentais susipažinti, pasidaryti jų kopijas). Atsakovas nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės paraiškai pagrįsti trūko darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (arba asmens kortelių) už 2014 m. sausio-birželio mėn., taip pat nebuvo nurodytas nepanaudotų atostogų skaičius. Tarnybai 2016 m. gruodžio 8 d. raštu kreipusis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, Tarnyba gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 3 d. raštą, kuriuo Tarnybai pateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai už 2014 m. sausio-balandžio mėn. (teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2014 m. balandžio 22 d.). Dalį paraiškai pagrįsti reikalingų dokumentų pateikė pats pareiškėjas (darbo laiko apskaitos žiniaraščius už atitinkamus laikotarpius), kitus reikalingus dokumentus (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už atitinkamus laikotarpius) iš prokuratūros gavo pati Tarnyba, dalį reikalingų duomenų (kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžius) 2016 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Atsakovas daro išvadą, kad iš šių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas galėjo pagrįsti 2016 m. rugpjūčio 19 d. paraišką ir kreiptis į Tarnybą dėl S. Č. bei E. P. priklausančių maksimalių, o ne trijų mėnesinių algų dydžio išmokų skyrimo. Todėl atsakovas mano, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju vengė vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtintais duomenimis, tuo pažeidė skundžiamame įsakyme nurodytas Įmonių bankroto įstatymo ir Elgesio kodekso nuostatas. Skiriant skundžiamą nuobaudą, buvo atsižvelgta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba, neturi galiojančių nuobaudų.

6Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi argumentais, analogiškais nurodytiems atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai atkreipia dėmesį, kad netinkamą pareiškėjo elgesį įvertino Vilniaus apygardos teismas.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimu BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinys buvo patenkintas ir darbo sutarčių pakeitimai su darbuotojais, tarp jų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kuriais jiems buvo padidintas darbo užmokestis, buvo pripažinti negaliojančiais. Atsakovo atstovai prašė skundą atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė skundą atmesti.

8Teismas konstatuoja:

9byloje kyla ginčas dėl Tarnybos 2017 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V4-13 (t. 1, b. l.12, t. 2, b. l. 11, 37), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

10Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalis numato, kad administratoriaus veiklą prižiūri <...> Vyriausybės įgaliota institucija. Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnis numato, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą. Įmonių bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punktas numato, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato <...> bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką. Tokia tvarka nustatyta Taisyklėse.

11Taisyklių 2 punktas įgaliojimus atlikti administratorių veiklos priežiūrą suteikia Tarnybai. Pagal Taisyklių 3 punktą tokios priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti. Pagal Taisyklių 7 punktą, Tarnyba tikrina administratorių veiklą organizuodama planinius arba neplaninius patikrinimus. Taisyklių 19 punkte numatyta, kad patikrinimo rezultatai išdėstomi išvados dėl administratoriaus veiklos tikrinimo projekte (toliau – išvados projektas). Pagal Taisyklių 20 punktą išvados projekte nurodomos faktinės aplinkybės, nustatyti veiklos pažeidimai, jų pobūdis, mastas, pasikartojimas ir (arba) siūloma nuobauda arba konstatuojama, kad veiklos pažeidimų nenustatyta, taip pat teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas išvados projektas, ir parengimo data, tikrintojo parašas. Pagal Taisyklių 21 punktą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados projekto parengimo dienos jis išsiunčiamas administratoriui registruotu paštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitu sutartu būdu. Remiantis Taisyklių 22 punktu administratorius turi teisę per 3 darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos Tarnybai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Pagal Taisyklių 23 punktą, pasibaigus Taisyklių 22 punkte nurodytam terminui tikrintojas, įvertinęs administratoriaus pateiktą nuomonę arba jei administratorius per nustatytą terminą ir nepateikia savo nuomonės, per 5 darbo dienas parengia išvadą dėl administratoriaus veiklos tikrinimo. Pasirašytą išvadą tikrintojas pateikia Tarnybos vadovui. Pagal Taisyklių 24 punktą Tarnybos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą: skirti administratoriui išvadoje siūlomą nuobaudą; neskirti administratoriui išvadoje siūlomos nuobaudos; priimti sprendimą skirti kitą nei siūlomą išvadoje nuobaudą. Remiantis Taisyklių 25 punktu Tarnybos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato įforminamas įsakymu.

12Taisyklių 8 punktas Tarnybai suteikia įgaliojimus patvirtinti planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų taisykles. Tokios taisyklės patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341. Pagal Patikrinimo taisyklių 19 punktą neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Patikrinimo taisyklių 20.2 papunktis numato, kad neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas Tarnybai gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų. Patikrinimo taisyklių 29 punktas numato, kad tikrintojas, atlikęs patikrinimą, parengia išvados projektą dėl patikrinimo rezultatų. Pagal Patikrinimo taisyklių 32 punktą išvados projektas <...> pateikiamas Tarnybos vadovui. Remiantis Patikrinimo taisyklių 33 punktu išvados projektas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados projekto parengimo, išsiunčiamas administratoriui registruotu laišku, elektroninėmis priemonėmis ar kitu su administratoriumi sutartu būdu. Patikrinimo taisyklių 34 punktas numato, kad administratorius turi teisę per 3 darbo dienas nuo išvados projekto įteikimo dienos Tarnybai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Remiantis Patikrinimo taisyklių 35 punktu, įvertinęs administratoriaus pareikštą nuomonę ar pasibaigus Patikrinimo taisyklių 34 punkte nustatytam terminui administratoriui pareikšti nuomonę, tikrintojas parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų, kurią pasirašo ir pateikia Tarnybos vadovui. Patikrinimo taisyklių 36 punkte numatyta, kad patikrinimas laikomas baigtu: nuomonės pateikimo Tarnybai dieną, kai administratorius per Patikrinimo taisyklių 34 punkte nustatytą terminą pareiškia nuomonę; kitą darbo dieną, pasibaigus Patikrinimo taisyklių 34 punkte nustatytam terminui, kai administratorius per šį terminą nuomonės nepareiškė.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Č. 2016 m. rugsėjo 19 d. skundu ir 2016 m. rugsėjo 21 d. skundo papildymu (t. 2, b. l. 83-85) bei E. P. 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymu (t. 2, b. l. 86) kreipėsi į Tarnybą, nurodydami aplinkybes, kad BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto administratorius, t. y. pareiškėjas, Garantiniam fondui pateikė paraišką skirti lėšas įmonės darbuotojams, nepateikdamas visų jų reikalavimus patvirtinančių įmonės apskaitos dokumentų, todėl jiems buvo skirtos mažesnės išmokos, ir prašydami peržiūrėti bankroto administratoriaus pateiktą paraišką Garantiniam fondui. Dėl minėtuose skunduose išdėstytų aplinkybių pareiškėjui pateikiant paraišką Garantiniam fondui, Tarnyba 2016 m. spalio 11 d. pradėjo neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą (t. 2, b. l. 88-89) ir apie tai 2016 m. spalio 14 d. raštu informavo pareiškėją, prašydama pateikti išsamų paaiškinimą (t. 2, b. l. 82). Pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. raštu pateikė paaiškinimus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų, be kita ko, nurodęs, kad jis neturi pirminių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti atliekami apskaičiavimai, susiję su priskaičiuotinu darbo užmokesčiu (t. 2, b. l. 57-60). Pareiškėjas Tarnybai 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė papildomą informaciją (t. 2, b. l. 56). S. Č. ir E. P. 2016 m. gruodžio 13 d. skundo papildymu kreipėsi į Tarnybą, prašydami peržiūrėti ir perskaičiuoti bei išmokėti teisingą Garantinio fondo išmoką (t. 2, b. l. 42-43). Tarnyba nusprendė atlikti patikrinimą dėl šiame skundo papildyme išdėstytų aplinkybių ir sujungti papildomo skundo ir ankstesnių skundų nagrinėjimo procedūras bei 2016 m. gruodžio 22 d. raštu paprašė pareiškėją pateikti paaiškinimą dėl papildomame skunde keliamų klausimų (t. 2, b. l. 41). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. sausio 10 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus (t. 2, b. l. 30, 38-39). Neplaninį patikrinimą atlikęs Tarnybos vyr. specialistas 2017 m. sausio 16 d. surašė išvados dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ projektą Nr. D4-50 (t. 2, b. l. 23-29), kuriame nurodė, kad bankroto administratorius vengė naudotis ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00345-13 medžiagoje esančiais įmonės dokumentais ir pateikė Tarnybai klaidingą 2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės paraišką, tuo pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.2, 6.4 papunkčius. Išvados projekte buvo siūloma pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą. Išvados projektas 2017 m. sausio 16 d. buvo išsiųstas pareiškėjui, pasiūlant pateikti nuomonę dėl išvados projekto ir papildomus paaiškinimus bei dokumentus (t. 2, b. l. 22). Pareiškėjas 2017 m. sausio 19 d. pateikė Tarnybai prieštaravimus dėl išvados projekto (t. 2, b. l. 158-164). Neplaninį patikrinimą atlikęs Tarnybos vyr. specialistas 2017 m. sausio 24 d. surašė išvadą dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“, kuri Tarnyboje užregistruota 2017 m. sausio 25 d., Nr. D4-107 (t. 2, b. l. 150-157), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.2, 6.4 papunkčius, kadangi vengė vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais įmonės dokumentais bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtintais duomenimis, kreipdamasis į Tarnybą ne dėl S. Č. ir E. P. priklausančių maksimalių, o dėl trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmokų skyrimo. Tarnybos direktorius 2017 m. sausio 24 d. priėmė byloje skundžiamą įsakymą Nr. V4-13, kuriame nurodė, kad susipažinęs su išvados dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ turiniu, pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. prieštaravimais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, administruodamas BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto procesą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.2, 6.4 papunkčius, nusprendžia už pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą.

14Pareiškėjas teigia, kad, priimant skundžiamą įsakymą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai – įsakymas skirti nuobaudą priimtas 2017 m. sausio 24 d., o patikrinimo išvada parengta 2017 m. sausio 25 d., po skundžiamo sprendimo priėmimo, dėl to, pareiškėjo vertinimu, skundžiamas įsakymas priimtas neatsižvelgus į patikrinimo išvadą, ir anksčiau, nei baigtas patikrinimas, Tarnybos direktoriui susipažinus ne su patikrinimo išvada, o su jos projektu. Pareiškėjo manymu, tuo pažeistos Taisyklių 24 punkto nuostatos.

15Su tokiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip minėta, pagal Taisyklių 23 punktą, tikrintojas, įvertinęs administratoriaus pateiktą nuomonę dėl išvados projekto parengia išvadą dėl administratoriaus veiklos tikrinimo. Pasirašytą išvadą tikrintojas pateikia Tarnybos vadovui. Pagal Taisyklių 24 punktą Tarnybos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, priima atitinkamą sprendimą. Remiantis Patikrinimo taisyklių 35 punktu, įvertinęs administratoriaus pareikštą nuomonę, tikrintojas parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų, kurią pasirašo ir pateikia Tarnybos vadovui. Patikrinimo taisyklių 36 punkte numatyta, kad patikrinimas laikomas baigtu nuomonės pateikimo Tarnybai dieną.

16Analizuojant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes matyti, kad minėtos Taisyklių ir Patikrinimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Neplaninį patikrinimą atlikęs Tarnybos vyr. specialistas 2017 m. sausio 16 d. surašė išvados dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ projektą Nr. D4-50, kuris 2017 m. sausio 16 d. buvo išsiųstas pareiškėjui, pasiūlant pateikti nuomonę dėl išvados projekto ir papildomus paaiškinimus bei dokumentus. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2017 m. sausio 19 d. prieštaravimus dėl išvados projekto, o tai reiškia, kad šių prieštaravimų pateikimo dieną, kaip tai numato Patikrinimo taisyklių 36 punktas, neplaninis patikrinimas buvo laikomas baigtu. Neplaninį patikrinimą atlikęs Tarnybos vyr. specialistas išvadą dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ surašė 2017 m. sausio 24 d. Ši išvados surašymo data nurodyta pačioje išvadoje (t. 2, b. l. 157), be to, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas Tarnybos vyr. specialistas, atlikęs neplaninį patikrinimą. Skundžiamame įsakyme pažymėta, kad Tarnybos direktorius jį priėmė susipažinęs su išvados dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ turiniu ir pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. prieštaravimais. Tai reiškia, kad 2017 m. sausio 24 d. tikrintojo surašyta išvada dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ Tarnybos direktoriui buvo pateikta tą pačią dieną, nepažeidžiant Taisyklių 23 punkto ir Patikrinimo taisyklių 35 punkto, o Tarnybos direktorius skundžiamą įsakymą priėmė nepažeidęs Taisyklių 24 punkto, būdamas susipažinęs su išvados (o ne jos projekto) turiniu. Tai, kad tikrintojo 2017 m. sausio 24 d. surašyta išvada Tarnybos administracijoje buvo užregistruota 2017 m. sausio 25 d., nelemia išvados, kad buvo padarytas Taisyklėse ar Patikrinimo taisyklėse nustatytų procedūrų pažeidimas. Atsakovas 2017 m. kovo 28 d. rašte teismui išsamiai paaiškino išvados užregistravimo Tarnybos administracijoje faktines aplinkybes (t. 2, b. l. 191-192). Šiuo atveju esminė aplinkybė ne ta, kada buvo užregistruota Tarnybos administracijoje patikrinimo išvada, o tai, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas Tarnybos direktoriui, kaip reikalauja Taisyklės, susipažinus su išvados turiniu ir jam pritariant. Taigi, Tarnybos direktoriui susipažinus su 2017 m. sausio 24 d. tikrintojo surašyta išvada dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“, jai pritarus ir jos pagrindu priėmus skundžiamą įsakymą, ši išvada tapo sudėtine priimto sprendimo dalimi, kurioje išdėstyti išsamūs priimto sprendimo motyvai. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad priimant skundžiamą įsakymą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

17Iš 2017 m. sausio 24 d. surašytos išvados dėl pareiškėjo veiksmų administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“, kuri Tarnyboje užregistruota 2017 m. sausio 25 d., Nr. D4-107, turinio matyti, kad pareiškėjas atsakovo nubaustas už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Elgesio kodekso 6.2, 6.4 papunkčių pažeidimus, padarytus teikiant Tarnybai kaip Garantinio fondo administratoriui 2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės paraišką ir joje prašant skirti S. Č. ir E. P. (buvusiems įmonės darbuotojams) ne maksimalias, o trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmokas. Tarnybos manymu, pareiškėjui buvo pagrindas kreiptis dėl maksimalių išmokų šiems darbuotojams skyrimo. Išvadoje nurodyta, kad kadangi pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą, vengė vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais įmonės dokumentais bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtintais duomenimis, jis pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Elgesio kodekso 6.2, 6.4 papunkčius. Teisėjų kolegija, įvertinusi tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, su tokia atsakovo išvada sutinka.

18Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas numato, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Elgesio kodekso 6.2 ir 6.4 papunkčiai numato, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas; siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

19Garantinio fondo įstatymo, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 4, 8 dalyse numatyta, kad išmokos iš Garantinio fondo skiriamos juridinių asmenų, dėl kurių pradėtas bankroto procesas, darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Pagal Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Garantinio fondo lėšos naudojamos šioms darbuotojams neišmokėtoms išmokoms: 1) darbuotojui priklausančiam darbo užmokesčiui, bet ne didesniam kaip užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusiam prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 3/4 sumos ir neviršijančiam kalendorinio ketvirčio, einančio prieš nutarties iškelti bankroto bylą <…> priėmimo mėnesį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamų trijų šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių sumos. Kai užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas arba tokios sumos nebuvo, išmokos darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydis laikomas lygus trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumai; 2) piniginei kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, neviršijančiai vienos minimaliosios mėnesinės algos; 3) išeitinei išmokai <...>; kt. Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numatė, kad išmokų iš Garantinio fondo dydis skaičiuojamas pagal teismo nutartimi <...> patvirtintus darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, apskaičiuotus pagal personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentus ir susidariusius iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą <...> priėmimo dienos <...>. Išmokos, numatytos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, skaičiuojamos nutraukiant darbo sutartį. Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numatė, kad kai administratorius pateikia pagrindimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos išmokos iš Garantinio fondo, nebuvimo, bet yra duomenų, patvirtinančių darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką iš Garantinio fondo, jiems skiriamos Garantinio fondo lėšos, kurių suma sudaro ne daugiau kaip tris minimaliąsias mėnesines algas. Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 1-2 dalys numatė, kad Garantinio fondo lėšos, kai darbdavys neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi <…>, skiriamos pagal administratoriaus Garantinio fondo administratoriui pateiktą paraišką. Paraiškoje nurodoma darbdavio įsiskolinimų darbuotojams suma, prašoma skirti išmokų iš Garantinio fondo suma, darbuotojų, kuriems prašoma skirti išmokas iš Garantinio fondo, sąrašai ir jiems prašomų skirti išmokų iš Garantinio fondo pagal išmokų rūšis suma <…> ir kiti Garantinio fondo nuostatuose nurodyti būtini duomenys ir pridedami dokumentai sprendimui dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo priimti. Remiantis Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, administratorius paraišką Garantinio fondo administratoriui pateikia per vieną mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos <…>.

20Garantinio fondo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 246, 19 punktas numato, kad administratoriaus teikiamoje Garantinio fondo administratoriui paraiškoje turi būti nurodyta, be kitų duomenų, teismo nutarties dėl darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, tvirtinimo įsiteisėjimo data; duomenys apie darbuotojus, kuriems prašoma skirti išmokas iš Garantinio fondo, darbdavio įsiskolinimo darbuotojui laikotarpio pradžios data; darbdavio įsiskolinimo kiekvienam darbuotojui suma, detalizuota pagal Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokų iš Garantinio fondo rūšis, užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma, kai darbo užmokesčio įsiskolinimo darbuotojui suma, atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, viršija 3 minimaliąsias mėnesines algas. Pagal nuostatų 20 punktą prie paraiškos pridedami būtini sprendimui dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo priimti dokumentai: įsiteisėjusios teismo nutarties kopija; darbo užmokesčio priskaitymo dokumentų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (jeigu darbo užmokesčio priskaitymo dokumentuose nenurodyta dirbtų ir (ar) ne darbo dienų), patvirtinančių darbdavio įsiskolinimą darbuotojams pagal prašomas išmokų iš Garantinio fondo rūšis, kopijos; užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš darbuotojo atleidimo dieną, darbo užmokesčio priskaitymo dokumentų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (jeigu darbo užmokesčio priskaitymo dokumentuose nenurodyta dirbtų ir (ar) ne darbo dienų) kopijos, kai darbo užmokesčio įsiskolinimo darbuotojui suma, atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, viršija 3 minimaliąsias mėnesines algas, – išmokai dėl darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio; kt.

21Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas, administruodamas BUAB „Vilniaus statybos trestas“, 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. VST/35 kreipėsi į Tarnybą dėl išmokų tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš Garantinio fondo gavimo (t. 3, b. l. 2-3). Šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad prašymą teikia atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje administratoriui nėra perduoti įmonės apskaitos dokumentai (darbo laiko ir užmokesčio žiniaraščiai), kurie galimai yra ikiteisminio tyrimo byloje, ir remiantis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi, kuria patvirtinti trečiųjų suinteresuotų asmenų finansiniai reikalavimai pirmos eilės kreditorių sąraše. Prašyme įmonę buvo prašoma tikrinti kaip „be dokumentų“.

22Garantinio fondo tarybos 2016 m. rusėjo 19 d. posėdyje nuspręsta, vadovaujantis tuo metu galiojusio Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, skirti trijų minimalių mėnesinių algų dydžio išmokas tretiesiems suinteresuotiems asmenims (t. 3, b. l. 4-5). Garantinio fondo tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdyje iš naujo buvo svarstytas klausimas dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo ir, atsižvelgus, kad Vilniaus apygardos teismas, patvirtindamas trečiųjų suinteresuotų asmenų reikalavimus, rėmėsi į bylą pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymomis, taip pat buvusios įmonės buhalterės E. P. pasirašytomis pažymomis, nutarta papildomai skirti išmokas iš Garantinio fondo vadovaujantis tuo metu galiojusio Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi (t. 3, b. l. 6-7).

23Kaip minėta, pareiškėjas skundžiamu įsakymu nubaustas už tai, kad Garantinio fondo administratoriui 2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės paraiškoje apskaičiavo S. Č. ir E. P. (buvusiems įmonės darbuotojams) ne maksimalias, o trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmokas. Pareiškėjas šioje paraiškoje, prašydamas skirti minimalaus dydžio išmokas, nurodė, kad bankroto byloje jam nėra perduoti įmonės apskaitos dokumentai (darbo laiko ir užmokesčio žiniaraščiai), kurie galimai yra ikiteisminio tyrimo byloje.

24Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvęs įmonės vadovas iš tiesų neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00345-13 medžiagoje. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2660-656/2016 (t. 2, b. l. 114-117), tarp pareiškėjo kaip BUAB „Vilniaus statybos trestas“ administratoriaus ir įmonės darbuotojų vyko ginčas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. sausio 18 d. raštas Nr. 2.S-(2082)-2898 patvirtina, kad bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui dar 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir su BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buhalterinės apskaitos dokumentais (t. 2, b. l. 103). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis patvirtina, kad administratorius prokuroro leidimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra gavęs ir teismui pateikęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atlyginimų žiniaraščius ir kitus dokumentus, todėl jis turėjo galimybes apskaičiuoti darbuotojams neišmokėtas sumas, tačiau to nepadarė. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad administratorius nebendradarbiavo su teismu, nepateikė darbuotojams neišmokėtų sumų apskaičiavimo, todėl teismas patvirtino finansinius darbuotojų reikalavimus pagal buvusios įmonės buhalterės E. P. pateiktus apskaičiavimus.

25Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2016 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtinus darbuotojų finansinius reikalavimus, pagal Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį administratoriui kilo pareiga per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti paraišką Garantinio fondo administratoriui. Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis aiškiai reglamentavo, kad išmokų iš Garantinio fondo dydis skaičiuojamas pagal teismo nutartimi patvirtintus darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, apskaičiuotus pagal personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentus ir susidariusius iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Vadinasi, pareiškėjas, teismui patvirtinus darbuotojų finansinius reikalavimus, privalėjo parengti paraišką Garantiniam fondui būtent pagal teismo nutartimi patvirtintus darbuotojų reikalavimus. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis patvirtina, kad pareiškėjas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo gavęs ir teismui pateikęs darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atlyginimų žiniaraščius, todėl jam nebuvo kliūčių paraiškoje apskaičiuoti darbuotojams neišmokėtas sumas, pateikti duomenis bei dokumentus, numatytus Garantinio fondo nuostatų 19 ir 20 punktuose. Pastebėtina, kad net ir trūkstant duomenų, pareiškėjas be jokių kliūčių turėjo galimybę juos gauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Tarnybai 2016 m. gruodžio 8 d. raštu kreipusis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašant pateikti informaciją apie ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius įmonės dokumentus (t. 2, b. l. 53), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuroras 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2.S-(2082)-414 iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėjo 2014 m. vasario-balandžio mėn. atlyginimo žiniaraščius ir kitus dokumentus, susijusius su darbuotojams priskaičiuotomis sumomis (t. 2, b. l. 121-140). Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą išsamiai detalizavo, kokie dokumentai ir duomenys buvo reikalingi pagrindžiant 2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės paraišką Garantiniam fondui ir kad visi šie dokumentai ir duomenys pareiškėjui buvo pateikti. Tuo tarpu pareiškėjas šių atsakovo argumentų niekaip nepaneigė ir nepagrindė, kad kokie nors konkretūs Garantinio fondo įstatyme ar Garantinio fondo nuostatų 20 punkte numatyti paraiškos pateikimui reikalingi dokumentai jam buvo neprieinami iš Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos bylos ar ikiteisminio tyrimo medžiagos. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismui patvirtinus darbuotojų finansinius reikalavimus, pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę surinkti informaciją, reikiamą įmonės paraiškos Garantiniam fondui pateikimui, tačiau to nepadarė dėl savo pasyvaus neveikimo.

26Kaip minėta, pareiškėjas paraišką Garantinio fondo administratoriui teikė remdamasis Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir apskaičiavo darbuotojams tik minimalias 3 MMA dydžio išmokas, o paraiškoje formaliai nurodė, kad jam nebuvo perduoti darbo laiko ir užmokesčio žiniaraščiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, būdamas vieninteliu subjektu, įgaliotu kreiptis į Garantinį fondą dėl darbuotojams priklausančių išmokų skyrimo, teikdamas paraišką dėl minimalių išmokų iš Garantinio fondo darbuotojams skyrimo, nors egzistavo visi dokumentai, numatyti Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (teismo nutartis, buhalterinės apskaitos dokumentai), ne minimalioms, bet tinkamai apskaičiuotoms išmokoms iš Garantinio fondo gauti, tuo netinkamai vykdė tiek Garantinio fondo įstatyme administratoriui numatytas pareigas, tiek jam kaip bankroto administratoriui keliamas bendrąsias pareigas ginti kreditorių teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), atsakingai atlikti savo funkcijas (Elgesio kodekso 6.2 papunktis), siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi (Elgesio kodekso 6.4 papunktis). Pareiškėjo netinkamą veikimą patvirtina ir Garantinio fondo tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtas sprendimas darbuotojams papildomai skirti išmokas iš Garantinio fondo vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus teikiant paraišką Garantiniam fondui kaip minėtų administratoriaus pareigų pažeidimą ir pagrįstai bei teisėtai pareiškėjui už šiuos pažeidimus paskyrė nuobaudą.

27Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jis aktyviais veiksmais siekė surinkti informaciją, reikiamą įmonės paraiškos Garantiniam fondui pateikimui, tačiau šios informacijos neturėjo ir jos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos negavo, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip prieštaraujantys aukščiau aptartoms ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje surinkti įrodymai, priešingai nei teigia pareiškėjas, patvirtina ne aktyvius pareiškėjo veiksmus, bet pasyvų jo neveikimą ginant darbuotojų teises ir jiems realiai siekiant gauti teismo patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimą iš Garantinio fondo. Pareiškėjo akcentuojami 2015 m. teikti užklausimai prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimo nepagrindžia tinkamo pareiškėjo veikimo, nes šie paklausimai buvo teikiami ne rengiant paraišką Garantiniam fondui, o Vilniaus apygardos teisme vykstant ginčui dėl darbuotojų finansinių reikalavimų tenkinimo. Kaip buvo nustatyta, pareiškėjui prokuroras dar 2015 m. buvo suteikęs leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauti iš jos reikiamus dokumentus, todėl pareiškėjui realiai buvo prieinama visa reikiama įmonės buhalterinės apskaitos dokumentacija įmonės įsiskolinimams darbuotojams apskaičiuoti. Pareiškėjas jokių duomenų, kad, Vilniaus apygardos teismui patvirtinus darbuotojų finansinius reikalavimus ir atsiradus jo pareigai parengti paraišką Garantiniam fondui, jis aktyviais veiksmais būtų siekęs surinkti reikiamą paraiškos Garantiniam fondui pateikimui informaciją, nepateikė.

28Pareiškėjo kartu su 2017 m. balandžio 11 d. paaiškinimais teismui pateiktas Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-101-407/2017, kuriuo pripažinti negaliojančiais darbo sutarčių tarp UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, pakeitimai, kuriais nuo 2013 m. gruodžio 1 d. jiems buvo padidintas darbo užmokestis, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl atsakovo skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip matyti iš aptariamo Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo, administratorius teismine tvarka ginčijo darbo sutarčių pakeitimus, kuriais padidintas darbo užmokestis kai kuriems įmonės darbuotojams. Tačiau, nepaisant to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti darbuotojų finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo. Tai reiškia, kad pagal Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį administratoriui kilo pareiga per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti paraišką Garantinio fondo administratoriui, o pagal Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, išmokų iš Garantinio fondo dydis turėjo būti skaičiuojamas pagal teismo nutartimi patvirtintus darbuotojų reikalavimus. Taigi, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl darbuotojų reikalavimų patvirtinimo, įstatymas įpareigojo pareiškėją ja vadovaujantis teikti paraišką Garantiniam fondui, tačiau, kaip minėta, to pareiškėjas tinkamai neatliko. Antra vertus, pareiškėjas, ginčydamas darbo sutarčių, kuriais padidintas darbo užmokestis darbuotojams, pakeitimus, turėjo būti nuoseklus ir teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir vėliau Garantinio fondo administratoriui jo neginčijamo darbo užmokesčio įsiskolinimo (apskaičiuoto pagal darbo užmokesčio dydžius, numatytus iki darbo sutarčių pakeitimų) apskaičiavimus, tačiau to neatliko. Pareiškėjas savo pozicijos teikti Garantiniam fondui paraišką minimalių išmokų gavimui negrindė tuo, kad vyksta ginčas dėl darbo sutarčių su darbuotojais pakeitimų teisėtumo, priešingai, šią poziciją jis grindė išimtinai tuo, kad jam formaliai nebuvo pateikti įmonės buhalteriniai dokumentai. Taigi, teismui pateiktas Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-101-407/2017 nepagrindžia tinkamo pareiškėjo veikimo administruojant BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir rengiant paraišką dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo.

29Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus kaip administratoriaus pareigų pažeidimą, pagrįstai bei teisėtai skundžiamu įsakymu pareiškėjui už šiuos pažeidimus paskyrė nuobaudą. Atsakovas, parinkdamas konkrečią nuobaudos rūšį, pagrįstai atsižvelgė į nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes – bendradarbiavimą su Tarnyba, galiojančių nuobaudų neturėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikus skundžiamą įsakymą galioti bus pasiekti neplaninio pareiškėjo veiklos patikrinimo tikslai, kad pareiškėjo elgesys būtų koreguojamas, kad panašūs pažeidimai ateityje nepasikartotų, kad pareiškėjas ateityje tiksliai laikytųsi galiojančių teisės normų reikalavimų ir tinkamai gintų kreditorių teises. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė skundžiamo įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

30Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31pareiškėjo UAB „TOP CONSULT“ skundą atmesti.

32Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. pareiškėjas UAB „TOP CONSULT“ skundu (t. 1, b. l. 1-9) kreipėsi į... 5. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 2-9) prašo skundą... 6. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus,... 8. Teismas konstatuoja:... 9. byloje kyla ginčas dėl Tarnybos 2017 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V4-13 (t.... 10. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalis numato, kad... 11. Taisyklių 2 punktas įgaliojimus atlikti administratorių veiklos priežiūrą... 12. Taisyklių 8 punktas Tarnybai suteikia įgaliojimus patvirtinti planinių ir... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Č. 2016 m. rugsėjo 19 d. skundu ir... 14. Pareiškėjas teigia, kad, priimant skundžiamą įsakymą, buvo padaryti... 15. Su tokiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip minėta,... 16. Analizuojant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes matyti,... 17. Iš 2017 m. sausio 24 d. surašytos išvados dėl pareiškėjo veiksmų... 18. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas numato, kad... 19. Garantinio fondo įstatymo, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 4,... 20. Garantinio fondo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d.... 21. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas, administruodamas BUAB... 22. Garantinio fondo tarybos 2016 m. rusėjo 19 d. posėdyje nuspręsta,... 23. Kaip minėta, pareiškėjas skundžiamu įsakymu nubaustas už tai, kad... 24. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvęs įmonės... 25. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2016 m. liepos 12 d. nutartimi... 26. Kaip minėta, pareiškėjas paraišką Garantinio fondo administratoriui teikė... 27. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jis aktyviais veiksmais siekė surinkti... 28. Pareiškėjo kartu su 2017 m. balandžio 11 d. paaiškinimais teismui pateiktas... 29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas... 30. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 31. pareiškėjo UAB „TOP CONSULT“ skundą atmesti.... 32. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...