Byla 1A-340-107-2008

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, gynėjams Monikai Motiejauskienei, Rolandui Stirbinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Š., gim. ( - ), M. M., gim. ( - ), apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

2Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

3M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

4Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 dalimis paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6E. Š. ir M. M. nuteisti už tai, kad 2007 m. gruodžio 16 d., apie 3 val., veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ( - ), pavartodami fizinį smurtą, pagrobė A. Ž. turtą. E. Š. kumščiu sudavė A. Ž. į veidą ir vieną kartą įspyrė į kojas. Parvertus nukentėjusįjį ant žemės, atėmus A. Ž. galimybę priešintis, E. Š. iš jo pagrobė 800 litų vertės auksinę grandinėlę, o M. M. pagrobė 1000 litų vertės auksinį žiedą, 150 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8310“, 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“. Taip abu nuteistieji pagrobė svetimą A. Ž. priklausantį 2200 litų vertės turtą.

7Nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde nurodė, jog kaltu prisipažino iš dalies, nukentėjusiojo A. Ž. nemušė, kad kas nors jį būtų mušęs, nematė, tik matė A. Ž. jau gulintį ir aimanuojantį, iš nukentėjusiojo galvos bėgo kraujas. Priėjęs prie nukentėjusiojo, nusegė nuo jo kaklo auksinę grandinėlę ir nuėjo toliau. Teisme dėl nukentėjusiojo sumušimo kaltu buvo prisipažinęs D. D., bet teismas jį išteisino. Nuteistasis E. Š. mano, kad liudytojai D. D., M. R., D. A., būdami laisvėje, galėjo susitarti, ką teisme sakyti. E. Š. prašo atsižvelgti į tai, jog tik M. R. matė, kad nuteistasis mušė nukentėjusįjį, bet to nematė net pats nukentėjusysis, o prisipažindamas dėl fizinio smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį save apkalbėjo, taip norėjo padėti savo draugui D. D., vėliau sakė tiesą, bet teisėja juo nepatikėjo. Nukentėjusysis ir liudytojai keitė parodymus, nukentėjusysis buvo girtas ir pats kibo prie nuteistojo E. Š. draugės M. R.. M. R. pati sakė, kad ji sudavė A. Ž. į veidą ir spyrė. Nuteistasis tvirtina, kad nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, nori mokytis, kažko pasiekti, jo pagalba reikalinga motinai. Jei teismas sušvelnins bausmę, pasižada mokytis, padėti šeimai, gyventi visavertį gyvenimą. Nuteistasis E. Š. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BK 91 straipsniu bausmę sušvelninti.

8Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusiojo A. Ž. nemušė, bet stengėsi A. Ž. nuo fizinio smurto apginti, nes pasodino nukentėjusįjį ant laiptų, ėjo link savo gyvenamosios vietos. Du mobiliuosius telefonus, kuriuos įsidėjo į kišenę, rado ant šaligatvio. M. M. prašo jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d., sumažinti paskirtą bausmę ar jos vykdymą atidėti.

9Atsikirtimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus prokuroras nurodė, kad M. M. versija, jog du nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonus jis rado ant šaligatvio, nepagrįsta byloje surinktais duomenimis. Iš nukentėjusiojo A. Ž. striukės kišenės telefonai iškristi negalėjo, nes kišenė buvo užsegta užtrauktuku. Kad abu nuteistieji dalyvavo užpuolime, patvirtino nukentėjusysis. Tai, kad, M. R. parodymais, M. M. kėlė nukentėjusįjį, o M. R. liepė iš įvykio vietos pasišalinti, patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo keliamas siekiant ji apiplėšti. Nukentėjusysis parodė, kad iš jo turtas buvo pagrobtas, kai jis gulėjo po gautų smūgių, o atsistojo tik tada, kai užpuolikų šalia nebebuvo. Teismas pagrįstai rėmėsi šiomis aplinkybėmis ir M. M. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kvalifikavo teisingai. Teismas M. M. paskyrė tinkamą bausmę, nes šis nuteistasis anksčiau buvo teistas keturis kartus, vėl nusikalto ką tik paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Atsižvelgdamas į nuteistojo E. Š. ankstesnius teistumus, jo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, anksčiau taikytas poveikio priemones, tai, kad bausmės vykdymas jam buvo atidėtas jau du kartus, bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nusikalto laikotarpiu, per kurį buvo lygtinai paleistas nuo neatliktos 1 metų 6 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės, teismas šiam nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymo neatidėjo pagrįstai. Prokuroro nuomone, abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

10Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

11Apeliaciniai skundai atmetami.

12Nukentėjusysis A. Ž. 2007 m. gruodžio 16 d. pareiškime policijai pranešė, kad jį užpuolė du vaikinai ir mergina (t. 1, b. l. 1–2). Apklausos metu nukentėjusysis nematė, kurie iš tų asmenų jį spardė, tačiau girdėjo merginą šaukiant: „imam grandinę“. Kai vaikinai bandė nutraukti nuo kaklo storą auksinę grandinę, mergina šaukė: „tik nepasmaukit“, o vienas iš vaikinų pasakė: „čia mento brolis“. Nukentėjusysis nuo žemės atsikėlė tik tada, kai vaikinai ir mergina nubėgo. Pasigedo vieno bato, striukės kišenėje neberado dviejų mobiliojo ryšio telefonų. Žiedą nuo piršto numovė vaikinai (t. 1, b. l. 25–26). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad matė ir trečią vaikiną, kad pasigedo ne tik bato, bet ir nosinės, ant žemės parkrito nuo smūgio į veidą (t. 1, b. l. 27–28, 29–31). Parodymo atpažinti metu nukentėjusysis atpažino įvykio vietoje buvusius nuteistuosius ir D. D. (t. 1, b. l. 138–148). Kad smūgis į veidą nukentėjusiajam buvo suduotas, patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 35). Įvykio vietoje rastas nukentėjusiojo batas, nosinė, kraujo (t. 1, b. l. 11–22). 2008-03-07 teisiamajame posėdyje nukentėjusysis teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nuo smūgio į veidą atsipeikėjo tada, kai nuo jo kaklo buvo bandoma nuplėšti grandinėlę, mobiliojo ryšio telefonai buvo striukės kišenėje, o kišenės buvo užtrauktos, todėl telefonai iškristi iš kišenės negalėjo. Užpuolimo metu buvo M. M., kurį įsiminė ir atpažino iš kalbos, ir E. Š., kurio balsą taip pat girdėjo. E. Š. nuo kaklo nutraukė grandinėlę, girdėjo ir merginos balsą, o ar buvo D. D., neatsiminė (t. 3, b. l. 134–135).

13Mažametė liudytoja D. A., kuri įvykio metu buvo girta (t. 1, b. l. 41), 2008-03-07 teisiamajame posėdyje parodė, kad D. D. su nukentėjusiuoju nesimušė, nes buvo labai girtas. Pajutusi, kad kils konfliktas su nukentėjusiuoju, ji su D. D. iš įvykio vietos nuėjo, prie nukentėjusiojo liko abu nuteistieji ir M. R.. Po penkių minučių prie D. A. ir D. D. prisidėjo M. R.. Su nuteistaisiais vėl susitiko tik po pusvalandžio. Tą pačią naktį matė, kad M. R. turi mobiliojo ryšio telefoną (t. 3, b. l. 134–135). Šios liudytojos parodymai patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad užpuolimo pradžioje prie nukentėjusiojo buvo ir mergina. Nepilnametė liudytoja M. R., kuri įvykio metu buvo neblaivi (t. 1, b. l. 47), 2008-06-03 teisiamajame posėdyje parodė, kad D. D. ir D. A. nuėjus link degalinės, su nukentėjusiuoju liko ji, M. M. ir E. Š., ir tuo patvirtino nukentėjusiojo A. Ž. parodymus, jog prie nukentėjusiojo buvo ne tik du vaikinai, bet ir mergina. M. R. parodė, jog ji pirmoji kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą ir spyrė, bet nukentėjusysis nepargriuvo, pargriuvo tik tada, kai jam spyrė E. Š.. Keldamas nuo žemės nukentėjusįjį, M. M. liepė M. R. iš įvykio vietos pasišalinti, ir ji tai padarė. Prie nukentėjusiojo liko abu nuteistieji, bet netrukus link jų nuėjo ir D. D.. Po dešimties minučių E. Š., M. M., D. D. atėjo į degalinę. Tada M. M. M. R. davė mobiliojo ryšio telefoną. Grandinėlės ar žiedo liudytoja nematė (t. 4, b. l. 36–38). 2008-03-07 teisiamajame posėdyje liudytoja parodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė abu nuteistieji o mobiliojo ryšio telefoną jai davė M. M. (t. 3, b. l. 135). Ikiteisminio tyrimo metu 2007-12-16 M. R. parodė, kad nukentėjusysis parkrito ant žemės nuo M. M. smūgio į veidą, o 2008-04-22 parodė, kad nukentėjusysis pargriuvo nuo E. Š. smūgių. Kad įvykio vietoje buvo ir D. D., liudytoja neminėjo (t. 1, b. l. 42–45, t. 3, b. l. 153–155). Remiantis šios liudytojos parodymais, nukentėjusįjį mušė ir vienas, ir kitas nuteistasis. Liudytoja neneigė, jog sudavė nukentėjusiajam, bet paneigė tai, kad nuo jos smūgių nukentėjusysis pargriuvo.

14Mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir geltonos spalvos metalo žiedas 2007-12-16 buvo paimti iš M. M., o tokios pat spalvos metalinė grandinėlė – iš E. Š. (t. 1, b. l. 60, 61, 70–78). Nukentėjusysis A. Ž. iš jo pagrobtus daiktus atpažino (t. 1, b. l. 109–126). Ir ant E. Š., ir ant M. M. apavo bei rūbų rasta kraujo pėdsakų (t. 1, b. l. 90–105). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nepilnametis E. Š. parodė, kad parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir spyrė jam koja gindamas M. R., o M. M. ranka smogė nukentėjusiajam į galvą. Tuo metu E. Š. buvo su D. A. už dviejų ar trijų metrų nuo nukentėjusiojo. Po keleto sekundžių E. Š. pamatė pasilenkusį virš gulinčio ant žemės nukentėjusiojo M. M.. Tada abu su M. M. nuo nukentėjusiojo kaklo bandė nutraukti grandinėlę, bet to padaryti nepavyko. Grandinėlę nuo nukentėjusiojo kaklo E. Š. nusegė. Kad nukentėjusysis turi grandinėlę, pasakė įvykio vietoje buvusi M. R. (t. 2, b. l. 6–9). Šie E. Š. parodymai patvirtina bylos aplinkybes, kad nukentėjusįjį mušė abu nuteistieji, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad grandinėlę nuo kaklo buvo bandoma nutraukti, paneigia nuteistojo E. Š. parodymus, jog jis nematė, kaip prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas buvo vartojamas iš viso, kad nukentėjusiojo grandinėlę E. Š. pavyko užvaldyti be fizinio smurto. Nukentėjusiojo grandinėlės pagrobimo aplinkybes E. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 10–14). Vėliau E. Š. parodė, kad, pagrobiant nukentėjusiojo daiktus, įvykio vietoje buvo D. D., o kur tuo metu buvo M. R. ir D. A., dėl ko kilo konfliktas su nukentėjusiuoju, kas perspėjo, kad nukentėjusysis turi grandinėlę, neprisiminė, nes buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 20–23). Dar vėliau E. Š. parodė, kad nukentėjusiojo mušimo metu įvykio vietoje nebuvo, ten nuėjo po to, kai nukentėjusysis jau buvo sužalotas. Tuo metu matė prie nukentėjusiojo stovint D. D.. Nors nukentėjusiojo grandinėlę pagrobė, tačiau jo nemušė. Anksčiau tvirtino mušęs todėl, kad norėjo prisiimti kitų kaltę (t. 3, b. l. 169–171). E. Š. parodymai, kad jis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo, prieštarauja ir jo, ir liudytojos M. R. parodymams, po sulaikymo policijos komisariate E. Š. apsvaigęs nuo alkoholio neatrodė (t. 2, b. l. 38), todėl įvykio aplinkybes prisiminti galėjo. E. Š. parodymais, kad jis prieš nukentėjusįjį nevartojo smurto, svetimam turtui užvaldyti nepasinaudojo ir nuteistojo M. M. prieš nukentėjusįjį pavartotu smurtu, tikėti nėra pagrindo.

15Ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas D. D. parodė, kad prie ( - ) namo nukentėjusįjį mušė ne tik jis, bet ir nuteistieji, liudytojas nukentėjusįjį mušė ne siekiant jį apiplėšti, įvykio aplinkybių tiksliau neprisiminė dėl girtumo (t. 2, b. l. 47–51, 54–56, t. 3, b. l. 159–161). Teisiamajame posėdyje 2008-03-07 D. D. parodė, kad mušė nukentėjusįjį jis ir M. M., o E. Š. nukentėjusiojo nemušė (t. 3, b. l. 133–134). Nors D. D. bandė kaltę dėl nukentėjusiojo sumušimo prisiimti sau, bandė sušvelninti E. Š. atsakomybę, tačiau jo parodymai aiškiai neatitiko liudytojų M. R., D. A., nukentėjusiojo A. Ž. parodymų, pagrobtų iš nukentėjusiojo daiktų suradimo aplinkybių, todėl dėl D. D. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo (t. 3, b. l. 157).

16Nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad iš nukentėjusiojo pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną gavo iš nepažįstamų asmenų, vėliau parodė, kad kitą telefoną rado prie gulinčio ant žemės nukentėjusiojo. Nesakė tiesos ir apie tai, kur ir kada susitiko su M. R. ir D. A.. Vieną kartą apklausos metu teigė, jog neprisimena, kas davė žiedą, o kitą kartą parodė, kad žiedą davė D. D.. M. M. teigė, jog 2007-12-16 nieko nemušė ir muštynių nematė (t. 2, b. l. 65–67, 70–73, t. 3, b. l. 164–166). Panašius parodymus šis nuteistasis davė ir teisiamajame posėdyje 2008-03-07 (t. 3, b. l. 133-134). Po sulaikymo policijos komisariate M. M. pasitikrinti alkotesteriu atsisakė (t. 2, b. l. 38). Manyti, kad jis nusikaltimo padarymo aplinkybių neatsiminė dėl girtumo, pagrindo nėra, bet lieka pagrindas manyti, kad M. M. siekė ir tebesiekia teismą suklaidinti. Iš 2007-12-16 policijos patrulio M. Š. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad, patruliuojant ir ieškant nukentėjusįjį apiplėšusių asmenų, pagal iš policijos gautus įtariamųjų išvaizdos požymius ( - ), buvo sulaikytas M. M., ant kurio rankų matėsi kraujo dėmės (t. 2, b. l. 74). M. M. parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo A. Ž., liudytojų M. R., D. A., D. D. parodymams, bet ir nuteistojo E. Š. parodymams, nuteistojo apavo apžiūros duomenims, pagrobto nukentėjusiojo turto suradimo aplinkybėms. Nėra jokio pagrindo tikėti M. M. parodymais ir dėl to, kad jis siekė nukentėjusįjį apginti, kad tuo tikslu jį pasodino ant laiptų, o nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonus atsitiktinai rado eidamas namo ant šaligatvio. Apylinkės teismas M. M. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kvalifikavo teisingai, atsižvelgęs į M. M. teistumą už svetimo turto vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, kitus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus bausmei skirti (t. 3, b. l. 40–43, 44, 45–52, 53–57, 58–65), paskyrė tinkamą bausmę, kurią mažinti nėra pagrindo.

17E. Š. teistas ne tik už vagystes, bet ir už plėšimą (t. 2, b. l. 100–101, 102–107, 108–111, 112–118). 2007-09-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi E. Š. buvo lygtinai iš bausmės atlikimo vietos paleistas neatlikus 1 m. 6 mėn. 11 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. 2, b. l. 119), o 2007-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti Klaipėdos rajono Pataisos inspekcijos teikimą lygtinį paleidimą panaikinti, nors teismo įpareigojimus E. Š. pažeidinėjo (t. 2, b. l. 120). Nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir nepilnamečio nusikalstamus polinkius pakeisti galima švelnesne negu laisvės atėmimas bausme, nes nepilnamečio E. Š. auklėjimo sąlygos buvo netinkamos, tėvai jam teigiamos įtakos padaryti nepajėgė, jis pats mokytis nenorėjo, buvo išsiųstas mokytis į ( - ) specialiuosius auklėjimo ir globos namus, nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistas už keletą svetimo turto pagrobimų, teigiamų išvadų nedaro iki šiol (t. 3, b. l. 10–11, 12–13, 14). Jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas E. Š. nėra.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

19nuteistųjų E. Š., M. M. apeliacinius skundus atmesti.